Byla eA2-8093-294/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui T. R.,

4viešame teismo posėdyje nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovams V. V., E. I. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų solidariai padarytą 113,96 žalą dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 13-1-01258-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis įtariamieji byloje yra atsakovai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai. Perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą neatleidžia atsakovų nuo pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo. Kadangi atsakovai padarytos žalos neatlygino, ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovų solidariai 113,96 EUR.

6Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.

8Į teismo posėdį neatvyko atsakovai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovų jokių prašymu negauta. Byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant.

9Ieškinys tenkintinas visiškai

10Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 13-1-01258-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis įtariamieji byloje yra atsakovai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai. Nors ikiteisminis tyrimas atsakovų atžvilgiu ir buvo nutrauktas, perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, neatleidžia atsakovų nuo pareigos atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo, kuris sudaro 113,96 EUR. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniu, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

11Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovių padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingus asmenis – atsakovus E. I. ir V. V.. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniu, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. liepos 24 d. nutarimo nustatyta, kad atsakovai naudojo prieš nukentėjusįjį A. Č. fizinį smurtą ir dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų buvo patirta žala, todėl ieškovui atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovus dėl sumokėtos nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kainos.

12Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

13Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

14Teismas pažymi, kad ieškovui žalos atlyginimo atveju yra paskirta pareiga įrodyti žalą, jos dydį, atsiradimo būdą. Todėl ieškovas įrodinėdamas reikalavimų pagrįstumą, turi pateikti faktinius duomenis apie žalą, konkrečiam asmeniui priskirtinus neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti asmens nesąžiningus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp tų veiksmų bei žalos atsiradimo.

15CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

17Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.263, 6.266 str.). Ieškovas siuntė atsakovams raginimą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai nesureagavo (. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo prievolę būtų įvykdę tinkamai (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 113,96 EUR žalos atlyginimo (CK 6.6 str., 6.280 str., 6.283 str.).

18Dėl palūkanų priteisimo

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

20Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

21Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

22Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

24Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasų, juridinio asmens kodas 188783796, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovų E. I., a. k. ( - ) ir V. V., a. k. ( - ) solidariai 113,96 EUR (vieną šimtą trylika eurų ir 96 euro centų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 113,96 EUR (vieno šimto trylikos eurų ir 96 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Priteisti iš atsakovų E. I., a. k. ( - ) ir V. V., a. k. ( - ) lygiomis dalimis 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovai turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui T. R.,... 4. viešame teismo posėdyje nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus... 5. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų... 6. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ieškinyje... 8. Į teismo posėdį neatvyko atsakovai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai... 10. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 11. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovių padarytą žalą, ieškovas... 12. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 13. Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės... 14. Teismas pažymi, kad ieškovui žalos atlyginimo atveju yra paskirta pareiga... 15. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176... 17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra... 18. Dėl palūkanų priteisimo ... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada... 20. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK... 22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nėra... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 24. Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasų, juridinio asmens kodas... 25. Priteisti iš atsakovų E. I., a. k. ( - ) ir V. V., a. k. ( - ) lygiomis... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...