Byla e2YT-2201-272/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 443 str. 5 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėja prašo sodybos atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis ( - ), esančiame ( - )., buvo gyvenamoji sodyba, susidentanti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.

3Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), 0,1566 ha ploto, uniklus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ). Žemės sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) saugomą teritoriją. Pareiškėja nori minėtame jai priklausančiame sklype pastatyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Nurodė, kad 2017-02-15 Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į TINP su prašymu išduoti specialiąsias sąlygas statybos projektavimui, sutinkamai su saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Pareiškėjos nuomone, Žemės sklype buvusios sodybos faktą įrodo: Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; Žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planas, paruoštas UAB „Geodeziniai matavimai“; Vilniaus apskrities archyvo Senųjų Trakų apylinkės liaudies deputatų tarybo dokumentų fonde, 1961-1979 m. ūkinėse knygose esantys įrašai, kad S. B. (R., R.), J. R. ir Jelena A. O. k., Senųjų Trakų apyl. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, 1902 m. statybos, augino kiaules, vištas.; to paties archyvo 1972 m. pastatų perleidimo sutartis Nr. 1-17056, kurioje nurodyta, kad S. B. parduoda gyvenamąjį namą, 29 kv. m. ploto, esantį ( - ). J. A.; 1978 m. gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo nugriauti; pagal tuo metu galiojančią tvarką, ūkiniai pastatai į ūkines knygas ne visada buvo įrašomi; 2016-05-23 specialisto išvadada, kad tyrimui pateiktame 1934-1935 m. topografinio žemėlapio fragmente matyti, kad A. J. priklausančio sklypo (registro įrašo Nr. 79/8480, unikalus Nr. ( - )) ribose, šiaurinėje jo dalyje yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu; tai liudija 1934-1935 m. laikotarpiu buvusius statinius.

4Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, sprendžiant su sodybos atlūrimu susijusius klausimus, t. y. projektuojant ir gaunant leidimą statyti gyvenamąjį namą su statiniais. Nurodė, kad kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą, pareiškėja negali apginti savo teisių.

5Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą (b. l. 61-63) nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštarauja.

6Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškimą (b. l. 65-70) nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriam yra taikomos specialios naudojimo sąlygos: 1. XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, 2. II Kelių apsaugos zonos. Tai patvirtina kartu su pareiškėjos pareiškimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-01 išrašas. Paminėti faktai įrodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje - TINP. Todėl veiklai pareiškėjos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype yra taikomi apribojimai, draudimai ir/ar reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato ir veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 5 str.). Pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose saugomoms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, saugomose teritorijose esančių žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei valdytojams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kyla iš STĮ 32 str. 9 d. Pažymėjo, jog veiklai, susijusiai su statinių statybomis saugomose teritorijose, ypatingai svarbios yra STĮ 13 str. 3 d. (STĮ redakcija nuo 2017-05-01) nuostatos, reguliuojančios statybas valstybiniuose parkuose, pagal kurias: 1) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų; 2) leidžiama atstatyti identiškus sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); 3) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; 4) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius, laikantis valstybinio parko plano schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekomendacijai; 5) draudžiama statyti naujus pastatus, didinti esamų statinių tūrius statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus STĮ nurodytas išimtis; 6) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus STĮ nurodytas išimtis; 7) buvusios sodybos atstatymo teisė STĮ nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Buvusios sodybos sąvoka pateikta STĮ 2 str. 52 d., pagal kurią buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

7Pagal TINP planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, paskelbtos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, 2 skyriaus „Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ nuostatas, naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Remiantis šiomis TINP planavimo schemos nuostatomis, kurios iš esmės atitinka aukščiau paminėtą įstatyminį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog TINP teritorijoje naujos sodybos gali būti statomos tik dviem atvejais: 1) senųjų sodybų vietose. Buvusios sodybos sąvoka pateikta Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 5 p.: „Buvusi sodyba - tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu“; TINP direkcija kaip įstaiga, atsakinga už TINP teritorijos apsaugą ir tvarkymą, vadovaujantis minėtu reglamentu priima sprendimą dėl buvusios sodybos fakto įrodymo būdo, t. y. sprendžia, ar buvusios sodybos fakto įrodymui pakanka istorinių archyvinių dokumentų, mokslinių tyrimų, ar reikalingas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į pastaruoju metusaugomose teritorijose susiklosčiusią praktiką dėl buvusių sodybų atlūrimo, TINP direkcija paprastai tokiu atveju reikalauja teismo sprendimo kaip ypatingą teisinė galią turinčio teisės normų taikymo (aiškinimo) akto; 2) vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose; TINP planavimo schemos prasme, detaliais parko gyvenviečių projektais reikėtų laikyti suplanuotas TINP teritorijoje esančių miestų, miestelių ar kaimų teritorijas, kurias numatoma urbanizuoti ir kuriose būtų galima nauja statyba; pagal TINP planavimo schemos 5 skyriaus „Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė“ gyvenamosios statybos plėtrai numatyti Naujasodžio, Žukiškių, Žaizdrių, Babriškių, Senųjų Trakų gyvenamieji kvartalai už TINP ribų. Pažymėjo, jog TINP yra kompleksinė saugoma teritorija. Tai reiškia, jog visa TINP teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra skirstoma į funkcines zonas: 1) konservacinę, kurią sudaro rezervatai ir draustiniai; 2) prezervacinę (apsauginę), kurią sudaro apsauginiai miškai bei kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos; 3) rekreacinę, kurią sudaro miško parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacijos įstaigų teritorijos; 4) ūkinę ir gyvenamąją, kurią sudaro agroūkinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra prezervacinei (apsauginei) zonai priskiriamose kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijose aplink Trakų miestą – tai laukai Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir Jovariškių gyvenvietės, teritorijos tarp Totoriškių ir Babruko ežerų bei tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai – Vilnus. Šių teritorijų tikslą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuoja TINP planavimo schemos 3 skyriaus „Trakų istoriunio nacionalinio parko zonos“ 2 skirsnio „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 punktas: „Tikslas – apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kuriose matosi Trakų pilys ir senamiestis, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose. Naudojimas – ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams. Apsaugos ir nudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XIX skyrius, 77, 78 bei 79 p.). Tvarkymas – teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus“. Dėl TINP planavimo schemos sprendinių privalomumo pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-02-09 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio Prko planavimo schemos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, TINP direkcija neprieštarauja, kad pareiškėjos A. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų tenkinamas byloje esant pakankamai ir patikimų įrodymų apie sodybos egzistavimo faktą iki 1940 m. jai priklausančio Žemės sklypo ribose.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

9Pareiškimas tenkintinas.

10Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 2015-06-01 išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. J.; žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (b. l. 8-9); Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, šį faktą pripažįsta, jo neginčija ir pati pareiškėja, todėl šiam Žemės sklypui taikomos STĮ nuostatos.

11Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas gali jai sukelti teisines pasekmes – suteikti galimybę atkurti buvusią sodybą.

12Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

13STĮ 13 str. 3 d. 5 p. (nuo 2017-07-18 galiojanti įstatymo redakcija) nustato, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.

14Analogiškas reglamentavimas numatytas ir TINP planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, paskelbtos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, 2 skyriaus „Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ nuostatose, pagal kurias naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.

15Pagal 2003-11-21 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-436 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo” patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 5 p., buvusi sodyba apibrėžiama kaip sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu.

16STĮ 2 str. 52 d. nustato, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-268/2009).

18Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto doc. dr. J. V., turinčio fizinių mokslų srities geografijos mokslio krypties mokslų daktaro laipsnį ir 16 metų mokslinio bei 12 metų pedagoginio darbo stažą, paaiškinimus su išvadomis (b. l. 52-59), kuriose, specialistas, atlikęs tyrimą, nurodė (išvadų 3.1 p.), kad tyrimui pateiktame žemėlapyje (1934-1935 m. topografinio žemėlapio PAS30 SLUP40. WILNO, M 1: 100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matyti, kad A. J. priklausančio sklypo (registro įrašo Nr.79/8480, sklypo Nr. 7970-0001-0001) ribose, šiaurinėje jo dalyje ties 12 ir 3 ribų matavimo taškų apribotu sklypo ruožu yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija šioje dalyje 1934 – 1935 metų laikotarpyje (tyrimo objektas išleistas 1937 m., tačiau jame užfiksuota 1934 – 1935 m. situacija) buvusius statinius. Taip pat išvadų 3.2 p. nurodyta, kad tyrimui pateiktame žemėlapyje (1937 m. 1707, Aukštadvaris – Trakai, M 1:100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matoma analogiška situacija 2-ajam tyrimo objektui. Ji taip pat liudija faktą, kad remiantis šia kartografine medžiaga, A. J. priklausančio sklypo (registro įrašo ( - ), sklypo Nr. ( - )) ribose, šiaurinėje jo dalyje ties 12 ir 3 ribų matavimo taškų apribotu sklypo ruožu yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija šioje dalyje 1934 – 1935 metų laikotarpyje (tyrimo objektas išleistas 1937 m., tačiau jame užfiksuota 1934 – 1935 m. situacija) buvusius statinius. Išvadose taip pat nurodyta, kad statinių žymėjimas 3.1 ir 3.2 išvadose leidžiantis identifikuoti 1934-1935 metų laikotarpyje buvusius statinius nesudaro galimybės įvardinti jų skaičiuas ar funkcinės paskirties, kadangi šio mastelio žemėlapiuose atskiri statiniai (išskyrus itin stambius pramoninius ar žemės ūkio paskirties statinius) bei jų funkcinė paskirtis nežymimi, žymimos tik grupės, tačiau bendras žemėlapio ir jame išdėstytų statinius žyminčių ženklų kartografinis kontekstas (kaimiško tipo kompaktiško sodybinio užstatymo gyvenvietė) leidžia teigti, jog bent vienas iš šiuo ženklu žymimos statinių sankaupos statinių nagrinėjamu atveju buvo gyvenamosios paskirties.

19Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - )., buvo sodyba, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 176-178, 270, 442-448 straipsniais,

Nutarė

21pareiškimą patenkinti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba.

23Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas buvusios sodybos atkūrimo tikslu.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK... 2. pareiškėja prašo sodybos atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę... 3. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise... 4. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels... 5. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 6. Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime... 7. Pagal TINP planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 2015-06-01 išrašo matyti, kad... 11. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas... 12. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 13. STĮ 13 str. 3 d. 5 p. (nuo 2017-07-18 galiojanti įstatymo redakcija) nustato,... 14. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir TINP planavimo schemos, patvirtintos... 15. Pagal 2003-11-21 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-436... 16. STĮ 2 str. 52 d. nustato, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje,... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sodybos buvimo... 18. Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto... 19. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 176-178, 270, 442-448... 21. pareiškimą patenkinti.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. nuosavybės teise... 23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas buvusios sodybos atkūrimo... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...