Byla e2-223-567/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,

2sekretoriaujant J. L., Robertai Valkauskienei,

3dalyvaujant ieškovo Balcia Insurance SE, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui M. S.,

4atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Balcia Insurance SE, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7

  1. Ieškovas Balcia Insurance SE, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai 75240,03 EUR draudimo išmoką, 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 20-25). Nurodė, kad 2011 m. spalio 25 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonių junginio (vilkiko su priekaba) valdytojas. Vilkikas Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas Compensa draudimo bendrovėje, o priekaba Koegel, valst. Nr. CR 563 – atsakovo bendrovėje. Vadovaujantis Vokietijos teisės aktais, abiejų transporto priemonių junginio dalių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikai turi prisidėti prie žalos atlyginimo, prisiimdami po 50 % atsakomybės. Ieškovas dėl šio eismo įvykio iš viso išmokėjo 152895,15 EUR dydžio draudimo išmokas, ir įgijo teisę reikalauti pusės išmokėtos sumos (76447,58 EUR) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas”.
    1. Atsakovui 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo išsiųsta pretenzija Nr. 878R-16 su prašymu atlyginti nurodytą sumą, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 1749627 sutiko atlyginti tik dalį reikalaujamos sumos – 1207,55 EUR. Likusią dalį (75240,03 EUR) atsakovas atsisakė patenkinti, remdamasis praleistu 1 metų ieškinio senaties terminu. Ieškovo įsitikinimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovo atsakomybės apimtis ir trukmė šioje byloje turi būti nustatoma, vadovaujantis Vokietijos teisės aktais, 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos 3 str. bei 8 str. 8 p., t. y. šiuo atveju ieškinio senaties terminai turi būti nustatomi, vadovaujantis eismo įvykio valstybės (Vokietijos) teisės aktais. Ieškovas nurodė, kad net ir nustačius ieškinio senatį pagal Lietuvos teisės aktus, šis terminas neturėtų būti laikomas praleistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje Nr. 3K-7-43-706/2016 konstatavo, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo draudiko atsisakymo patenkinti pretenziją arba nuo tos dienos, kai draudikas privalėjo priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi, jei ieškinio senatis šioje byloje būtų nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ji prasidėtų 2016 m. rugsėjo 12 d. (atsakovui priėmus sprendimą nemokėti dalies draudimo išmokos) ir pasibaigtų 2017 m. rugsėjo 12 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio mėn., todėl ieškinio senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.59 str., 6.114 str. 3 p., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos 3 str., 8 str. 8 p., Vokietijos Civilinio kodekso 199 str. (1) d.)
  2. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti (2 t., b. l. 38-41). Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016, 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2016 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 prievolei pagal draudimo sutartį ir atgręžtiniams reikalavimams bei ieškinio senačiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nukentėjusiojo patirtos žalos (draudimo išmokos) apmokėjimo užsienio korespondentui dienos. Skaičiuojant ieškinio senatį nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo korespondentui dienos (2015 m. lapkričio 11 d.), vienerių metų ieškinio senatis suėjo 2016 m. gruodžio mėn. Ieškinio senaties terminą ieškovas praleido, o pateikti paaiškinimai tik patvirtina, kad tokius veiksmus pastarasis atliko laisva valia ir jokių realių kliūčių pateikti ieškinį laiku ieškovui nebuvo (CK 1.127 str. 1 d.).
  3. Ieškovas Balcia Insurance SE, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, dublike nurodė, kad atsakovo teisių ir pareigų apimtis nustatyta, vadovaujantis Vokietijos teise, todėl ieškinio senaties terminai nustatomi, vadovaujantis eismo įvykio valstybės (Vokietijos) teisės aktais (2 t., b. l. 45-49). Ieškiniu reikalaujama, kad atsakovas įvykdytų tą pačią, jau egzistavusią savo prievolę išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas subrogaciniu ir atitinkamai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Atsakovo atsakomybė prieš nukentėjusį asmenį nustatyta pagal Vokietijos teisę, todėl pasikeitus kreditoriui, ieškinio senaties termino skaičiavimui turi būti taikomos Vokietijos teisės ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.59 straipsnis bei Hagos konvencijos 3 str. ir 8 str. 8 p. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, tačiau teismui nusprendus, jog terminas praleistas, nežymus ieškinio senaties termino praleidimas, atsižvelgiant į teisinį neapibrėžtumą dėl ieškinio dalyko ir dėl ieškinio senaties, laikytini objektyviomis priežastimis ieškinio senaties termino atnaujinimui, o termino praleidimas – ieškovo sąžiningu suklydimu dėl teisinio kvalifikavimo ir dėl taikytino ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str., 6.114 str. 3 d.).
  4. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ triplike nurodė, kad CK neįtvirtina specialiųjų kolizinių taisyklių dėl atgręžtinių reikalavimų, o draudiko pareigai, pagal kurią buvo išmokėta visa nukentėjusio asmens žalą atlyginanti draudimo išmoka, taikoma Lietuvos teisė, kuri taip pat taikoma ir sprendžiant dėl išmoką išmokėjusio draudiko galimybės susigrąžinti dalį sumos iš kito už žalą atsakingo asmens draudiko (3 t., b. l. 56-58). Ieškovo reikalavimas yra regresinis, o ne subrogacinis. Ieškovo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra svarbios (CK 1.58 str., 6.9 str., 6.1014 str.).

8Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės.

  1. Vokietijos miesto Hanoverio policijos valdybos TTT/Garbzeno kriminalinės ir paieškos tarnybos 2011 m. spalio 25 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos transporto priemonė (Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe (Koegel, valst. Nr. ( - )), konstatuota eiga pagal eismo įvykio dalyvių suteiktą informaciją (1 t., b. l. 38-53).
  2. 2013 m. sausio 7 d. Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group draudimo išmokos gavėjui HUK-C. A. Versicherung AG išmokėjo 25398,21 Eur (1 t., b. l. 79-80).
  3. 2013 m. liepos 2 d. Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group draudimo išmokos gavėjui HUK-C. A. Versicherung AG išmokėjo 49997,37 EUR (1 t., b. l. 129-130).
  4. 2015 m. gegužės 8 d. Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group draudimo išmokos gavėjui HUK-C. A. Versicherung AG išmokėjo 46061,44 EUR (1 t., b. l. 144-145).
  5. 2015 m. liepos 17 d. Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group draudimo išmokos gavėjui HUK-C. A. Versicherung AG išmokėjo 29020,41 EUR (1 t., b. l. 54-57).
  6. 2015 m. lapkričio 11 d. Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group draudimo išmokos gavėjui HUK-C. A. Versicherung AG išmokėjo 2415,09 EUR (1 t., b. l. 115-118).
  7. 2015 m. vasario 26 d. Vokietijos Hildesheimo žemės teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš D. B. G. K. e. V. Vokietijos Federacinės Respublikos naudai 21918,60 EUR sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas už 2011 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu vairuotojo iš Lietuvos Respublikos padarytą žalą kelio dangai ištekėjusiais degalais (1 t., b. l. 62-71).
  8. 2016 m. rugpjūčio 1 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 76447,58 Eur žalos atlyginimo žalos byloje Nr.402447-1. Pretenzijoje nurodyta, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraudusi transporto priemonės Mercedes Benz (valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Transporto priemonės valdytojas pripažintas kaltu, 2011 m. spalio 25 d. padaręs eismo įvykį Vokietijoje. Draudikas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 152895,15 EUR. Puspriekabės Koegel (valst. Nr. ( - )) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris pusę atlygintos sumos turi sumokėti visą žalą sumokėjusiam ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 36).
  9. 2017 m. rugpjūčio 31 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ perleido savo teises ir pareigas pagal bendrovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuriomis apdrausta už Lietuvos Respublikos ribų naudojamų krovininių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės, įskaitant ir nebegaliojančias sutartis, Latvijoje įsteigtai Balcia Insurance SE (2 t., b. l. 1-24).
  10. 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė patenkinti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pretenziją (1 t., b. l. 37).
  11. 2016 m. gruodžio 14 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti 75240,03 Eur skolą iš AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 1-2).
  12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. išdavė teismo įsakymą dėl 75240,03 Eur skolos išieškojimo (1 t. b. l. 7).
  13. 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino 2016 m. gruodžio 15 d. teismo įsakymą, priėmė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimo teisės perėmėjo Balcia Insurance SE, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo bei bylą pagal teismingumą persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (2 t., b. l. 28-29).

9Ieškinys atmestinas, taikant atsakovo prašymu ieškinio senatį, bei atmetant ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senatį.

  1. Byloje tarp transporto priemonių junginio (vilkiko ir puspriekabės) draudikų kilo ginčas dėl atsakovo pareigos grąžinti pusę draudimo išmokos ieškovui, kuris atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo dėl eismo įvykio Vokietijoje nukentėjusiam asmeniui (korespondentui) visą draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl prašomos priteisti išmokos dydžio, faktinių eismo įvykio aplinkybių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aplinkybių, tačiau šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino taikymo: ieškovas (vilkiko draudikas) teigia, kad ieškinio senaties terminas pagal Vokietijos teisę nėra praleistas, o jei praleistas – prašo jį atnaujinti. Atsakovas (puspriekabės draudikas) teigia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, ieškovas terminą praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
  2. Kasacinis teismas panašioje faktinėmis aplinkybėmis byloje, remdamasis Europos Sąjungos T. T. 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniu sprendimu, išaiškino, jog tokios kategorijos bylose nustatant atsakingus asmenis ir civilinės atsakomybės apimtis taikoma šalies, kurioje dėl įvykio tiesiogiai patirta žala, teisė, t. y. Vokietijos teisė. Remiantis Vokietijos teise, abu draudikai draudimo sutarčių pagrindu turi pareigą išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiam asmeniui ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas padengtų 50 proc. nukentėjusiajam sumokėtos sumos. Tuo tarpu sąlygos, kuriomis draudikas gali įgyvendinti per įvykį nukentėjusio asmens turimas teises į už įvykį atsakingus asmenis, priklauso nuo draudimo sutartį reglamentuojančios nacionalinės teisės, kuri nustatoma pagal reglamento „Roma I“ 7 straipsnį įtvirtinantį taisykles tiems atvejams, kai valstybė narė nustato pareigą apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. Pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nustato Lietuvos Respublikos teisė, todėl tiek vilkiko, tiek priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016). CK neįtvirtina specialiųjų kolizinių taisyklių dėl atgręžtinių reikalavimų, o draudiko pareigai, pagal kurią buvo išmokėta visa nukentėjusio asmens žalą atlyginanti draudimo išmoka, taikoma Lietuvos teisė. Lietuvos teisė taikoma ir sprendžiant dėl išmoką išmokėjusio draudiko galimybės susigrąžinti dalį sumos iš kito už žalą atsakingo asmens draudiko (CK 1.58 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016).
  3. Kasacinio teismo išaiškinimai lemia, kad nustatant atsakingus už žalą asmenis ir atsakomybės apimtį turi būti taikoma eismo įvykio vietos teisė, tačiau sprendžiant klausimus dėl išmoką išmokėjusio draudiko galimybės susigrąžinti dalį sumos iš kito už žalą atsakingo asmens draudiko bei ieškinio senaties taikymo, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Teismas pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje analogiškose bylose, draudikas, kompensavęs nuostolių dalį, kurią turėjo padengti atsakovas, laikomas įgijusiu regresinį (atgręžtinį), o ne subrogacinį, kaip nurodo ieškovas, reikalavimą (CK 6.114 str. 3 p., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.).
  4. Draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Tai reiškia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017.
  6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas paskutinę išmokos dalį išmokėjo 2015 m. lapkričio 11 d. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad būtent 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. kai ieškovas pilna apimtimi įvykdė prievolę išmokėti draudimo išmoką, prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. lapkričio 11 d. Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė 2016 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
  7. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, o pažeistoji teisė turi būti ginama, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).
  8. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokios svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
  9. Ieškovas ieškinio senaties termino praleidimą argumentuoja klaidingu įsitikinimu dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, vieningos ieškinio senaties termino skaičiavimo praktikos nebuvimo, tikėjimo, kad atsakovas dalį išmokos grąžins ne teismo tvarka. Teismas pažymi, kad analogiškose bylose (nustatant atsakingus už žalą asmenis ir atsakomybės apimtį, sprendžiant klausimus dėl išmoką išmokėjusio draudiko galimybės susigrąžinti pusę išmokėtos sumos iš kito už žalą atsakingo asmens draudiko bei ieškinio senaties taikymo) vieninga Lietuvos teismų praktika yra taikoma nuo 2016 m. gegužės mėn. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016; 2016 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016; 2016 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016). Lietuvos teismų praktikos suformavimo metu ieškovui iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę net penki mėnesiai. 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. likus dviem mėnesiams iki ieškinio senaties termino pabaigos, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė patenkinti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pretenziją dėl pusės išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo (1 t., b. l. 37). Teismas konstatuoja, kad ieškovas, būdamas profesionalus draudimo rinkos subjektas, nesiėmė aktyvių veiksmų apginti teismine tvarka savo teises per įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymi, kad ieškovui žinant apie turimą reikalavimo teisę į atsakovą, bet nesiimant jokių aktyvių veiksmų po atsakovo atsisakymo įvykdyti prievolę, atsakovas turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad ieškovas atsisakė savo teisės arba nemanė, kad teisė yra pažeista. Esant suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose ir atsakovo atsisakymui vykdyti prievolę, ieškovo elgesys laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu bei nesudarančio teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, kuris praleistas be svarbių priežasčių.
  10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nenustačius pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atmeta ieškinį, taikant atsakovo prašymu ieškinio senatį, bei atmetant ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d., CPK 3 str., 7 d., 178 str., 185 str., 259 str., 270 str.). Kadangi ieškinys atmetamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
  11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Konstatavus, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

11Ieškinį atmesti.

12Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai