Byla eA2-4012-619/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016 pagal A. K. ieškinį UAB „Lesnora“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas I. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016, panaikinti teismo priimtą nutartį, įtraukti jį į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjui tapo žinoma, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Taikos sutartį minėtoje byloje, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Mano, jog minėta nutartimi buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pagal CPK 366 str. 1 d. 7 punktą yra teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjas jau išnaudojo visas galimybes apginti savo pažeistas teises kaip tretysis asmuo naudojantis instancinėmis priemonėmis.

3Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nes buvo pasisakyta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų priimtame teismo procesiniame sprendime. Pareiškėjo nuomone, taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama pagal CPK 42 str. 2 d., nes ji prieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms, CK 6.986 str. 5 d., numatančiai, jog taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi. Nurodė, jog pareiškėjas yra atsakovo dalyvis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. jis buvo atsakovo įmonės vadovu. Ieškovė A. K., kuri šiuo metu yra atsakovo dalyvė ir kuriai priklauso 75 proc. atsakovo akcijų, 2016 m. lapkričio 2 d. atšaukė pareiškėją iš vadovo pareigų ir naujuoju vadovu paskyrė savo sutuoktinį M. M.. Nagrinėjamu atveju buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl 120 634,01 Eur skolos priteisimo, kuris dalyje dėl 45 000 Eur grąžinimo yra visiškai nepagrįstas, nes šią sumą atsakovas grąžino ieškovui 2016 m. kovo 1 d., ką patvirtina atsakovo kasos išlaidų orderiai, kuriuos pasirašė ir ieškovė. Tokiu būdu, ieškovės atsakovui suteiktos paskolos suma sudaro tik 75 634,01 Eur, o ne 120 634,01 Eur, kaip nurodoma ieškovės ieškinyje. Tačiau ieškovė, paskyrusi atsakovo vadovu savo sutuoktinį Teismui pateikė tvirtinti Taikos sutartį, kurioje galimai susitarė su atsakovu, kad jo įsiskolinimas ieškovei sudaro 120 634,01 Eur, nepaisant to, kad byloje yra neginčijami įrodymai apie grąžintą ieškovei 45 000 Eur sumą. Todėl tokia taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Šia taikos sutartimi kvestionuojami trečiojo asmens interesai, kaip buvusio vadovo veiksmai, kas tiesiogiai įtakoja jo teises ir teisėtus interesus. Neatnaujinus bylos nagrinėjimo, trečiajam asmeniui bus užkirsta galimybė įrodyti, kad atsakovas grąžino ieškovei 45 000 Eur. Pabrėžė, kad teismui patvirtinus Taikos sutartį bei pripažinus ieškovės 120 634,01 Eur apimties reikalavimą į atsakovą, teismas per se pripažino, kad į civilinę bylą pateikti atsakovo kasos išlaidų orderiai, kuriuos atsakovo vardu pasirašė trečiasis asmuo, yra niekiniai, tokiu būdu pareiškėjas turi suinteresuotumą nagrinėjama civiline byla. Tokiu būdu buvo teisinis pagrindas įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu ir netvirtinti Taikos sutarties. Terminas nėra pasibaigęs, nes apie teisių pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma 2017 m. kovo 2 d.

4Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus terminui, apie taikos sutartį jam tapo žinoma 2016 m. lapkričio 16 d., ir pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja terminą nuo apeliacinio teismo nutarties gavimo momento. Pareiškėjas turėjo galimybę prašyti atnaujinti procesą iš karto, tačiau vietoj to pasirinko kitus savo pažeistų teisių gynimo būdus – prašė įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, teikė atskirąjį skundą dėl teismo priimtos nutarties, tačiau šie abu prašymai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo atstovas yra advokatas, todėl jis turėjo galimybę prašyti atnaujinti procesą nepraleisdamas įstatymo numatytų terminų, todėl turi prisiimti visas pasekmes, jeigu savo tariamas teises nori ginti kitais būdais. Dėl nurodyto, vien šiuo pagrindu atsisakytina atnaujinti procesą. Taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjo teisių ir pareigų sprendime nėra pasisakyta, jokių reikalavimų pareiškėjui nėra reiškiama. Pareiškėjas turi galimybes savo teises ginti kitais būdais, jeigu tokios teisės būtų pažeistos.

5Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

6Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės A. K. ir atsakovo UAB „Lesnora“. Nutartyje, kurioje patvirtinta taikos sutartis yra konstatuota, kad ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Minėta nutartimi atsakovas pripažino 120 364,01 Eur skolą ieškovei, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl procesinių palūkanų.

7Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

8Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas nutartimi atnaujina procesą, jei nustato, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais.

9CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

10Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016 nutartis buvo priimta 2016 m. lapkričio 14 d.. Apie šią nutartį pareiškėjui buvo žinoma jau 2016 m. lapkričio 18 d., kai jis pateikė prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, todėl laikytina, kad 2016 m. lapkričio 18 d. jis sužinojo apie priimtą procesinį sprendimą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2017 m. balandžio 14 d., taigi pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą, jo atnaujinti neprašo. Šiuo atveju teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 2 d., t.y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo momento, nes įstatymų leidėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia nuo tada, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne tada, kai asmuo sužinojo apie savo galimų procesinių teisių pažeidimą, teismui atmetus jo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu po teismo procesinio sprendimo priėmimo momento. Šiuo atveju nėra nustatyta kliūčių, dėl ko pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti paduotas savalaikiai. Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas neprašo, byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą teismui dėl termino atnaujinimo spręsti ex officio. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą, todėl vien šiuo pagrindu prašymas atmestinas.

11Konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido terminą, teismas tuo pačiu pasisako ir dėl pareiškėjo nurodyto pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ginčui aktualiu klausimu, yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

13Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, nėra duomenų, kad teismo sprendimu būtų pažeisti pareiškėjo kaip buvusio įmonės vadovo teisės ar teisėti interesai, nes tokių aplinkybių teismo priimtoje nutartyje nėra nustatyta. Šiuo atveju ginčo dalykas yra skolos priteisimas iš UAB „Lesnora“, o pareiškėjo nurodyti dokumentai buvo pateikti (su atsiliepimu) ir vertinti minėtoje civilinėje byloje. Teismas taip pat pažymi, kad teismo priimto Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Pareiškėjo prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo kaip buvusio įmonės vadovo teisių ir pareigų apimties, o patvirtindamas taikos sutartį teismas pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nenustatė, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

14Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė priemonė, kuria galima pasinaudoti įrodžius egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė esant šiam proceso atnaujinimo pagrindui, todėl toks prašymas atmestinas.

15Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 370 straipsniu,

Nutarė

16pareiškėjo prašymą atmesti.

17Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6098-653/2016, kurioje ieškovas A. K., atsakovas UAB „Lesnora“ dėl skolos išieškojimo.

18Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai