Byla 2A-525/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5910-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams V. G., R. G., A. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji asmenys: D. Š., T. P. V., J. K., uždaroji akcinė bendrovė „ABC Investment“ ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir priverstinės hipotekos nustatymo, o taip pat atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4338-567/2011 pagal ieškovų V. G. ir R. G. ieškinį atsakovams A. Ž., kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji asmenys: Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K., Vilniaus rajono 3-ojo biuro notaras T. P. V., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vairas“, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos natūra taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2008 m. kovo 4 d. kredito sutartimi su vėlesniais pakeitimais suteikė atsakovui V. G. 195 953,59 eurų paskolą, o R. G. laidavo už tinkamą V. G. prievolių vykdymą. Atsakovai V. G. ir R. G. 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartimi Nr. 6661 atsakovei A. Ž. perleido 248 kv.m. ploto gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ). Be to, atsakovai V. G., A. Ž. ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2008 m. lapkričio 7 d. pasirašė susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo, pagal kurią šalys sutarė, jog V. G. turi teisę atpirkti pagal 2008 m. lapkričio 7 d. sutartį parduotą turtą su sąlyga, kad tinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 08-001833 (šia sutartimi KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė atsakovui V. G. 300 000 Lt kreditą). Atsakovė A. Ž. kaip pastatų savininkė 2010 m. balandžio 22 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės sklypo, kuriame yra perleistas gyvenamasis namas, pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsigijo iš valstybės 0,1208 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovas V. G. nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. pradėjo vėluoti mokėti palūkanas, todėl ieškovas 2008 m. spalio 6 d. raštu informavo V. G. apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, po ko buvo sudaryti 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. papildomi susitarimai prie 2008 m. kovo 4 d. kredito sutarties Nr. LOAN_51508. 2010 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2304 ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Solidarių skolininkų R. G. ir V. G. skola ieškovui sudaro 243 304 eurus.

5UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. G. ir R. G. su A. Ž. sudarytą 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr.6661 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 22 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį Nr.JK-1388 bei taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos gavo pagal ginčijamą sandorį. Be to, patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. 6661, prašė nustatyti ieškovo naudai priverstinę hipoteką gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui, esančiam ( - ) (hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma - 243 304 eurai, hipotekos terminas - 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Nurodė, kad turtas buvo perleistas už 247 920 Lt kainą, nors sutartyje nurodyta parduoto turto vidutinė rinkos vertė yra 788 772 Lt, todėl kaip ekvivalentas nebuvo gauta turto rinkos vertę atitinkanti pinigų suma, o atsakovė A. Ž. buvo nesąžininga, nes turėjo profesionalių nekilnojamojo turto rinkos sandorių sudarymo žinių, todėl negalėjo nesuvokti, kad turto pardavimas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą pažeis kitų kreditorių interesus. Be to, atsakovas V. G. kredito sutarties 6.5 punktu ir atsakovė R. G. laidavimo sutarties 5.1.4 punktu įsipareigojo be ieškovo sutikimo raštu neparduoti ar kitaip neperleisti turimo nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad atsakovai ieškovui apie ginčijamą sandorį nepranešė ir leidimo sudaryti sandorį negavo, atsakovai ir toliau gyvena perleistame name, jį deklaruoja kaip savo gyvenamąją vietą, o nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumatė pareigos atsakovams sudaryti ginčijamą sandorį. Taip pat nurodė, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikšti ieškinį dėl kreditoriaus interesams prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes, jei atpirkimo teisė būtų įgyvendinta, ieškovo interesai nebūtų pažeisti. Kita vertus, nustačius suėjusį ieškinio senaties terminą, prašė jį atnaujinti.

6V. G. ir R. G. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:

  1. pripažinti 2008 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, sudarytą tarp V. ir R. G. ir atsakovės A. Ž. bei 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimą dėl minėtos sutarties vykdymo, sudarytą tarp V. G. ir A. Ž. bei kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;
  2. taikyti restituciją natūra – grąžinti V. ir R. G. nuosavybėn ginčijamais sandoriais perleistą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ), bei iš ieškovų priteisti atsakovei A. Ž. 247 920 Lt;
  3. pripažinti 2010 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir 2010 m. balandžio 22 d. perdavimo - priėmimo aktą, sudarytus tarp A. Ž. ir Lietuvos Respublikos valstybės, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;
  4. taikyti restituciją natūra - 0,1208 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn, o A. Ž. iš valstybės priteisti už žemės sklypą sumokėtus 8 987,66 Lt.

7Nurodė, kad buvo sudarytas atpirkimo sandoris, pagal kurį Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pervedė 547 920 Lt. Dalis minėto sandorio – 247 920 Lt buvo sudaryta A. Ž. ir V. G. vardu. 300 000 Lt paskolos sutartis buvo sudaryta su kredito unija. V. G. galėjo pasinaudoti atpirkimo teise tik tuo atveju, jei grąžintų kredito unijai paskolą su palūkanomis. Atpirkimo sandoris buvo skirtas užtikrinti kredito unijos interesus, kadangi pats sandoris su A. Ž. buvo fiktyvus, prieš jį sudarant pastaroji atsakovė net neapžiūrėjo turto; teismo leidimas sandorio sudarymui nebuvo gautas (turėjo du nepilnamečius vaikus); namas parduotas už 247 920 Lt, nors reali turto vertė pardavimo dienai buvo žymiai didesnė; šiuo metu turto vertė yra 1 130 000 Lt; sandorių tikslas - užtikrinti ginčo turtu skolinius įsipareigojimus kredito unijai. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartis realiai buvo apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 1 d.), skirtas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriui pridengti, nes žemės sklypo, kuriame yra namas, dokumentai nebuvo sutvarkyti ir nebuvo galima namo įkeisti, dėl ko kredito unija pasiūlė namo atpirkimo sandorį. Be to, susitarimas dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo sudarytas tik vieno sutuoktinio – V. G., o minėtu sandoriu apribota abiejų sutuoktinių teisė atpirkti nekilnojamąjį turtą. Todėl toks sandoris laikytinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 3.92 str. 4 d.). Minėto susitarimo dėl sutarties vykdymo 1 punkte buvo įtvirtinta, kad pasinaudoti atpirkimo teise galima tik su sąlyga, kad bus tinkamai įvykdyta 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartis Nr. 08-001833 su kredito unija „Viniaus taupomoji kasa“. Tokiu būdu V. ir R. G. neteko galimybės pasinaudoti atpirkimo teise. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių – uždelstų kreditorinių įsipareigojimų, ieškovai buvo apgauti, todėl ginčijami sandoriai dėl namo ir ūkinio pastato pardavimo bei sutarties vykdymo pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti apgaulės įtakoje ir pasinaudojant susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis (CK 1.91 str.). Ginčijamą sandorį dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato perleidimo pripažinus negaliojančiu, ginčijama valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaryta be teisinio pagrindo ir neatitiktų imperatyvių įstatymo normų reikalavimų (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, nenuginčijus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sandorio, valdymas, naudojimasis bei disponavimas ant šio žemės sklypo esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais būtų apsunkintas, nes šis žemės sklypas yra skirtas namų valdos funkcionavimui (CK 1.80 str., 1.87 str., 1.91 str., 3.85 str., 3.92 str., 4.96 str.). Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymo metu buvo vertas 788 722 Lt. Be to, kredito unija veikia A. Ž. interesais, nes kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos pirmininkas D. Č. ir valdybos narys I. I. su A. Ž. dirba UAB „Finvesta“, kurios vadovas I. I., o valdybos narys D. Č..

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu UAB „Medicinos bankas“ ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

10- pripažinti negaliojančia atsakovų V. G. ir R. G. su atsakove A. Ž. sudarytą 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, o reikalavimą pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 22 d. su atsakove A. Ž. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį atmesti;

11- taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti V. G. nuosavybėn gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius ( - ), bei priteisti atsakovei A. Ž. iš atsakovo V. G. 247 920 Lt atpirkimo sumą.

12- žemės sklypą, esantį ( - ), perduoti atsakovo V. G. nuosavybėn ir priteisti atsakovei A. Ž. iš atsakovo V. G. sklypo kainą - 8987,66 Lt.

13- atmesti reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką.

14Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas turi 243 304 eurų (840 080 Lt) reikalavimo teisę į atsakovą V. G. dėl suteiktų kreditų. Pažymėjo, kad ginčo sandoriu perleisto turto vertė yra 1 130 000 Lt, o likvidacinė vertė - 880 000 Lt. Ginčo turto perleidimas iš esmės sumažino atsakovo V. G. mokumą, nes likusio atsakovo turto (įskaitant butą, esantį ( - ) rinkos vertė yra 671200 Lt, tame tarpe ieškovui įkeisto turto vertė – 555 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai V. G. ir A. Ž. ginčijamą sutartį sudarė siekiant V. G. suteikti 247 920 Lt kreditą ir užtikrinti skolos grąžinimą, o atsakovas, neturėdamas pinigų vykdyti įsipareigojimus ieškovui, t. y. faktiškai būdamas nemokus, ginčijama sutartimi turtą perleido vienam iš kreditorių tokiu būdu atimdamas kitiems kreditoriams galimybę skolos išieškojimą nukreipti į perleistą turtą. Atsakovas V. G., būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui ir tuo pažeidė ieškovo teises. Vilniaus apygardos teismas darė išvadą, kad ieškovo teisės buvo pažeistos 2009 m. spalio 30 d. V. G. bei R. G. galutinai praradus teisę atpirkti turtą, o ieškovas, pareiškęs ieškinį 2010 m. spalio 20 d., CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepažeidė.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. G. kredito sutarties 6.5 punktu ir atsakovė R. G. laidavimo sutarties 5.1.4 punktu įsipareigojo be ieškovo sutikimo raštu neparduoti ar kitaip neperleisti turimo nekilnojamojo turto, o V. G. suprato, kad sutartis pažeidžia įsipareigojimą ieškovui neperleisti turimo turto, bet tikėjosi, kad, atpirkus turtą, ieškovo darbuotojai apie perleidimą nesužinos. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarčiai, įskaitant būtinąją sąlygą dėl atpirkimo sumos, privaloma notarinė forma (CK 1.74 str.), o įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 3 d.). Be to, 2008 m. lapkričio 7 d. rašytinio susitarimo dėl 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo iš viso nepasirašė antroji turto pardavėja R. G.. Tokiu būdu teismas pripažino 2008 m. lapkričio 7 d. rašytinį susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo niekiniu (CK 1.78 str.), o V. G., A. Ž. ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo nesąžiningi. Be to, pažymėjo, jog A. Ž. yra verslininkė, kvalifikuota finansų ir kredito santykių specialistė, nes yra finansų įstaigos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ vidaus audito tarnybos vadovė, turi finansų maklerio licenciją, UAB finansų maklerio įmonės „Finvesta“ valdybos narė, UAB „Scandia“ direktorė, todėl negalėjo nesuvokti, kad turto pardavimas už kainą, kuri yra daugiau kaip tris kartus mažesnė už rinkos kainą, iš esmės pažeidžia pardavėjo kreditorių interesus ir kreditoriai turi teisę ginčyti tokius sandorius. Be to, sandorio šalių nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas konstatavo ir atsižvelgiant į ginčo turto vertės ir faktiškai pagal sutartį gautų pinigų disproporciją (CK 6.67 str. 4 p.).

16Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys ( - ), grąžintini atsakovo V. G. nuosavybėn, o atsakovei A. Ž. priteistina solidariai iš atsakovų V. G. ir R. G. turto kaina - 247 920 Lt. Kita vertus, pažymėjo, kad teismui pripažinus nuo sudarymo momento negaliojančia pastatų pirkimo - pardavimo sutartį ir pastatus grąžinus pardavėjams, žemės sklypo pirkimo iš sąžiningos šalies Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutarties pripažinimas negaliojančia ir abišalės restitucijos natūra taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei sukeltų esminių nepatogumų šalims, nes atsakovas V. G. turėtų iš naujo atlikti žemės sklypo privatizavimo procedūrą. Ieškinys pareikštas ginant kreditorių interesus, todėl vien tik pastatų grąžinimas skolininkui, iš esmės apsunkintų kreditorių galimybę išieškoti skolą. Tokiu būdu teismas, taikydamas restituciją, pakeitė žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir nusprendė priteisti iš atsakovo V. G., kuris buvo pastatų savininkas, 8987,66 Lt (sklypo kainą) atsakovei A. Ž., o žemės sklypą grąžinti buvusio pastatų savininko V. G. nuosavybėn.

17Tuo tarpu spręsdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas nėra skolos priteisimas iš atsakovų V. G. ir R. G.. Atsakovai turi keletą kreditorių – ne tik ieškovą, o ieškovo interesas atgauti skolą nėra socialiai reikšmingesnis už kitų kreditorių interesą, todėl reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką atmetamas.

18Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu V. ir R. G. ieškinį tenkino visiškai ir:

191. Pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento:

201) 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, sudarytą tarp V. G., R. G. ir A. Ž.;

212) 2008 lapkričio 7 d. susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo, sudarytą tarp V. G. ir A. Ž. bei kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“;

223) 2010 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir 2010 m. balandžio 22 d. perdavimo - priėmimo aktą, sudarytus tarp A. Ž. ir Lietuvos Respublikos valstybės.

232. Taikė dvišalę restituciją natūra ir nusprendė:

241) grąžinti V. G. ir R. G. nuosavybėn gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - );

252) priteisti solidariai iš V. G. ir R. G. 247 920 Lt A. Ž.;

263) grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,1208 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - );

274) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už žemės sklypą sumokėtus 8987,66 Lt A. Ž..

28Teismas konstatavo, kad 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartis buvo sudaryta apgaule dėl ieškovams susiklosčiusių sunkių aplinkybių, nes atsakovas kredito unija tyčia suklaidino ieškovus, kad ieškovų prievolėms užtikrinti nėra galimas įkeitimo sandoris. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog gyvenamojo namo, esančio ( - ), namų valdos žemės sklypas nebuvo suformuotas, neužkirto kelio kredito unijai sudaryti įkeitimo sandorio su ieškovais, o tai, kad kredito unija, kaip profesionalus teisinių santykių dalyvis, nepasiūlė sudaryti įkeitimo sandorio, patvirtina kredito unijos tyčinį suklaidinimą dėl esminių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį, kartu veikiant su A. Ž.. Teismas A. Ž. pripažino nesąžininga turto įgijėja, nes ji veikė išimtinai kredito unijos interesais: prieš sudarydama ginčijamą sandorį, net nebuvo atvykus apžiūrėti ginčo turto ir yra tiesiogiai susijusi su kredito unijos valdybos nariais. Teismas pripažino, kad A. Ž. nebuvo teisinių santykių silpnoji dalyvė, nes ji profesionali verslininkė, susijusi su kredito įstaigų veikla ir su kredito unija, dėl ko jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Tuo tarpu atsakovė, prieš sudarydama ginčo sandorį, turto neapžiūrėjo bei nepasidomėjo, kodėl jis parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą. A. Ž., teikdama atsiliepimą į ieškinį kitoje civilinėje byloje, pripažino, kad V. ir R. G. turėjo užtikrinti suteikiamos 247 920 Lt paskolos grąžinimą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato įkeitimu, bet nesuformavus žemės sklypo, negalėjo to padaryti, todėl ir buvo sudarytas pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sandoris. Teismas padarė išvadą, kad abu atsakovai - kredito unija ir A. Ž. kartu aktyviai veikdami ir žinodami ieškovų tikruosius ketinimus sudaryti prievolės užtikrinimo sandorį (įkeitimą), tyčia suklaidino ieškovus dėl esminių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekdami galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Pirmosios instancijos teismo nuomone, visuotinai suprantama aplinkybė, kad asmenys, žinodami, jog gali prievolių užtikrinimui įkeisti turtines nuosavybės teises, nebūtų sudarę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sandorio už 3 kartus mažesnę nei viešame registre nurodytą vidutinę rinkos vertę (CPK 182 str. 1 p.) Minėtų atsakovų bendrą veikimą apgaule patvirtina po 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties sudarytas 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo.

29Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo sudarytas tik vieno sutuoktinio V. G., o minėtu susitarimu apribota abiejų sutuoktinių teisė atpirkti nekilnojamąjį turtą, todėl jis prieštarauja imperatyvioms CK 3.92 str. 4 dalies nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Pažymėjo, kad šio susitarimo 1 punkte numatytas apribojimas pasinaudoti atpirkimo teise patvirtina atsakovų A. Ž. bei kredito unijos tyčią suklaidinti ieškovą V. G. dėl esminių sandorio aplinkybių, tuo užkertant kelią abiems ieškovams pasinaudoti atpirkimo teise. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog 2010 m. spalio 1 d. A. Ž. ir R. G. sudarė Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. 2010-01 bei 2010 m. kovo 29 d. V. G. pasirašė sutikimą dėl turto pardavimo trečiajam asmeniui tuo atveju, jei ieškovas jo neatpirks, nereiškia, jog ieškovai savo veiksmais patvirtino ginčijamus sandorius (CK 1.79 str.). Be to, ieškovas V. G. neturėjo įgaliojimo veikti ieškovės R. G. vardu ir atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str. 2 d.). Tuo tarpu atsakovės A. Ž. veiksmai, kuomet ji, sudariusi 2010 m. spalio 1 d. neterminuotos panaudos sutartį, po 7 dienų 2010 m. spalio 8 d. su UAB „ABC Investment“ sudarė preliminarią sutartį Nr. 2227/7 dėl ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo patvirtina, kad atsakovė nėra sąžininga teisinių santykių dalyvė.

30Teismas nusprendė ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją natūra. Be to, teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), pripažino negaliojančia 2010 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį kaip išvestinį reikalavimą, sudarytą be teisinio pagrindo ir neatitinkantį imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, kad namų valdos žemės sklypą turi teisę įsigyti nekilnojamojo turto savininkas (CK 1.80 str. 1 d., Žemės įstatymas). Teismo įsitikinimu, nepanaikinus valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sandorio, nebūtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi situacija ir valdymas, naudojimasis bei disponavimas ant šio žemės sklypo esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais būtų apsunkintas, nes šis žemės sklypas yra skirtas namų valdos funkcionavimui (CK 1.80 str., 1.87 str., 1.91 str., 3.85 str., 3.92 str., 4.96 str.). Teismas nematė teisinio pagrindo pakeisti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, perkeliant pirkėjų teises ieškovams, nes byloje nebuvo pareikšti ieškinio reikalavimai, susiję su pirkėjų teisių perkėlimu, o teismas negalėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų (CK 6.145 str., 6.146 str., CPK 265 str.).

31III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. ir trečiasis asmuo kredito unija „Vilniaus taupomieji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

331. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl ieškovo reikalavimo apimties kaip vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, nes iš 2008 m. gruodžio 10 d. ieškovo ir atsakovo V. G. sudaryto papildomo susitarimo prie kredito sutarties Nr. LOAN_51508 aišku, kad iki 2008 m. gruodžio 10 d. atsakovo V. G. negrąžinto kredito likutis iš viso sudarė 240 000 Lt. Tuo tarpu, nors po ginčijamo sandorio sudarymo 2008 m. gruodžio 10 d. ieškovas atsakovui V. G. suteikė papildomą apie 127 444,79 Eur dydžio kreditą, tačiau šia naujai suteiktos kredito dalies apimtimi tariamai pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės negali būti ginamos actio Pauliana instituto pagrindu ginčijant 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovų sudarytą sutartį.

342. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ir po jo ieškovas turėjo daugiau nei pakankamą reikalavimo teisės (240 000 Lt sumai) užtikrinimą, nes pagal bylos duomenis ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto (įskaitant butą, esantį ( - ) bendra vertė sudarė 555 000 Lt, todėl ginčijamo sandorio sudarymu ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos. Atitinkamai byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išduoti nekilnojamojo turto registro Nr. 10/74400 duomenų peržiūros protokolai patvirtina, jog ieškovas po ginčo sutarties sudarymo ne kartą domėjosi, kam ir kokiu pagrindu priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys ( - ), o peržiūrų metu minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė jau buvo registruota atsakovės A. Ž. vardu. Tokiu būdu ieškovas, teikdamas papildomas paskolas ir pratęsinėdamas paskolų terminus, turi prisiimti jų negrąžinimo riziką.

353. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties 6 dalies 6 punktą atsakovai V. G. ir R. G. įsipareigojo apie atpirkimo teisės įgyvendinimą informuoti atsakovę A. Ž. ir apie tai viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 60 dienų, o kadangi tokio pobūdžio pranešimo atsakovai nepateikė, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. (ne nuo 2009 m. spalio 30 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) buvo akivaizdu, jog jie turto atpirkimo teise nepageidauja pasinaudoti ir ja nepasinaudos, o ieškovas, pareiškęs ieškinį 2010 m. spalio 20 d., praleido ieškinio senaties terminą. Kita vertus, apeliantų nuomone, būtent 2008 m. lapkričio 7 d. laikytina tariamo ieškovo teisių pažeidimo momentu, nes ginčijamas sandoris buvo nedelsiant įregistruotas, o nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. spalio 15 d. ieškovas nekilnojamojo turto registro Nr. 10/74400 duomenis peržiūrėjo net 3 kartus.

364. Kredito sutarties Nr. LOAN_51508 6.5 punkte reglamentuota kredito gavėjo (V. G.) pareiga neperleisti bankui įkeisto turto. Tuo tarpu laidavimo sutarties Nr. LOAN_51508 5.1.4 punktu R. G. prisiėmė įsipareigojimą be banko (ieškovo) sutikimo raštu neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti jos turimo nekilnojamojo turto, kas, apeliantų nuomone, vertintina kaip įsipareigojimas neperleisti ir nesuvaržyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tokiu būdu atsakovai dėl ginčijamo sandorio sudarymo negali būti pripažįstami nesąžiningais. Tuo tarpu atsakovei A. Ž. apskritai nebuvo žinoma apie minėtus atsakovų įsipareigojimus ir ji negali būti laikoma nesąžininga.

375. Atsakovai V. G. ir R. G. nekilnojamąjį turtą atsakovei A. Ž. pardavė ne tik už 247 920 Lt sumą, bet ir už turto atpirkimo teisę, kurios vertė yra lygi turto rinkos vertės ir atpirkimo kainos skirtumui.

386. 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas apskritai neturėjo jokios įtakos turto pardavėjų atpirkimo teisės realizavimui, nes atsakovai V. G. ir R. G. akivaizdžiai neturėjo lėšų turtui atpirkti ir net nebandė pasinaudoti atpirkimo teise. Be to, R. G. apskritai nebuvo 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimo šalimi, tačiau jokių veiksmų turto atpirkimo teisei įgyvendinti nesiėmė.

397. Atsakovai V. G. ir R. G. de facto yra nemokūs, todėl pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos būdas negrąžins sandorio šalių į pradinę padėtį, o iš esmės tik nepagrįstai pagerins ieškovo padėtį atsakovės A. Ž. sąskaita.

408. Net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, ieškovas gali tikėtis iš nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), patenkinti tik kitomis skolos užtikrinimo priemonėmis nepatenkintą reikalavimą (remiantis teismo išvadomis – 285 080,05 Lt), kadangi kitos reikalavimo dalies (555 000 Lt) grąžinimą užtikrina nekilnojamojo turto (buto, esančio ( - ), ir buto, esančio ( - ) įkeitimas.

41Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2008 m. lapkričio 7 d. nepadengta kredito dalis sudarė 269 958,62 Lt (29 958,62 Lt pradelsto kredito ir 240 000 Lt nepradelsto kredito). Be to, ieškovas teismui pateikė atsakovo išduotus 2008 m. rugpjūčio 7 d. vekselius bendrai 106 000 Lt sumai. Tokiu būdu 2008 m. lapkričio 7 d. įsipareigojimų ieškovui (be palūkanų ir delspinigių) dydis sudarė 375 958,62 Lt, o ginčo sandorio sudarymo metu ieškovui įkeisto turto (buto, esančio ( - ), ir pastato – dispečerinės) vertė buvo 235 000 Lt. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad po ginčo sandorio sudarymo atsakovas V. G. sumokėjo bankui dar 30 000 Lt eilinių įmokų, ieškovo reikalavimas į atsakovus, nepadengtas jokiu atsakovų turtu iki 2008 m. gruodžio 10 d. papildomo susitarimo Nr. 1 dėl kredito sutarties Nr. LOAN_51508 pakeitimo sudarė 110 958 Lt. Tai, jog turtą buvo ketinama atpirkti, teismo posėdžių metu patvirtino tiek atsakovas V. G., tiek atsakovė R. G., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai pasibaigė atsakovų atpirkimo teisės terminas. Atitinkamai konkretus atpirkimo teisės terminas ieškovui tapo žinomas tik 2010 metais, nutraukus kredito sutartį su atsakovu V. G.. Pažymi, kad atsakovams paskutinio teismo posėdžio metu pateikus prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, ieškovas žodžiu pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.), nes niekinis susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise vykdymo apskritai paaiškėjo tik 2011 m. rugsėjo 29 d. ieškovui susipažinus su Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4338-567/2011 medžiaga. Patys atsakovai V. G. ir R. G. pripažino ieškinį, todėl ieškovui apskritai nereikia įrodinėti jų nesąžiningumo (CPK 182 str. 5 p.), o A. Ž., būdamas patyrusi verslininkė, susijusi tiek su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, tiek su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ privalėjo žinoti, kad būtina pasiteirauti apie galimus kreditorius. Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4338-567/2011 konstatavo, kad 2008 m. lapkričio 7 d. turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta panaudojant apgaulę. Tuo tarpu atsakovė A. Ž., būdama nesąžininga, jau sandorio sudarymo metu prisiėmė jo panaikinimo bei restitucijos taikymo riziką.

42Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą atsakovė R. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jai buvo žinoma, jog ginčijama sutartis pažeidžia jos ir banko sutartyje numatytą įsipareigojimą neperleisti nekilnojamojo turto, tačiau ji buvo patikinta, kad sutartis trumpalaikė ir turtas netrukus bus atpirktas. Pažymi, kad visus finansinius reikalus šeimoje tvarkė jos vyras V. G..

43Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Atsakovas kredito unija neturėjo tikslo apgauti ieškovų, o V. ir R. G. buvo pranešta, kad būtina sąlyga paskolos sutarties sudarymui yra ieškovų prievolių įvykdymo užtikrinimas.
  2. Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus galėjo būti įkeista atkirai nuo pačių nekilnojamųjų daiktų.
  3. V. G. ir kredito unijos 2008 m. vasario 28 d. bei 2008 m. spalio 31 d. sudarytų paskolų sutarčių 6.9 punktai ribojo V. G. galimybes prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus, dėl ko ir buvo sudarytas ginčo sandoris dėl pirkimo - pardavimo sutarties su atpirkimo teise subordinavimo.
  4. R. G. galimybės atpirkti ginčo turtą nebuvo apribotos, todėl minėtas ginčo sandoris negali būti laikomas prieštaraujančiu CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms.
  5. V. ir R. G. yra patys kalti dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, nes V. G. visą laiką skolinosi pinigus, neįvertindamas galimybės juos grąžinti.
  6. Ginčijamo pirkimo - pardavimo sandorio vertė turi būti nustatyta vertinant nekilnojamojo turto pardavimo kainą (247 920 Lt) bei atpirkimo teisės kainą (kurią sudaro turto rinkos vertės ir turto kainos skirtumas).
  7. Ginčijama pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro biure, notarui išaiškinus ieškovams šios sutarties sąlygas, o ieškovai turėjo pareigą konsultuotis su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo sandorio sudarymo, jei jis buvo nepriimtinas.
  8. R. G. ir apeliantės 2010 m. spalio 1 d. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis bei V. G. 2010 m. kovo 29 duotas sutikimas parduoti pastatus tretiesiems asmenims turi būti vertinami kaip veiksmai, kuriais ieškovai patvirtino ginčijamus sandorius (CK 1.79 str.).
  9. Jei ginčo sandoriai neatitiko tikrosios ieškovo valios, ieškovai turėjo juos ginčyti iš karto po jų sudarymo, o ne tada, kai apeliantė nutraukė panaudos sutartį ir pareikalavo išsikraustyti.
  10. Restitucijos taikymas natūra nebūtų sąžiningas apeliantės atžvilgiu, nes ji neatgautų ieškovui sumokėtų 247 920 Lt, kadangi V. G. yra skolingas virš 1 000 000 Lt kredito unijai, 900 000 Lt UAB „Medicinos bankas“ bei daugiau nei 500 000 Lt kitiems kreditoriams.

44Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės A. Ž. apeliacinio skundo.

45Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo V. ir R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vien ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties žema rinkos kaina patvirtina, jog šis sandoris neatitiko tikrosios šalių valios. Kilus ekonominei krizei ir ieškovui pritrūkus pinigų mokėti skolas, ieškovas kreipėsi į kredito uniją dėl paskolos suteikimo, kur jam buvo paaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise iš esmės yra tas pats, kas ir įkeitimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kredito unija galėjo pasiūlyti tik turtinių teisių įkeitimą. R. G. negalėjo atpirkti turto, nes ji kartu su sutuoktiniu nebuvo solidarūs pardavėjai ir galėjo turtą atpirkti lygiomis dalimis, tačiau pagal pirkimo - pardavimo sutartį prievolė nebuvo dali, vadinasi buvo galima atpirkti tik visą turtą. A. Ž. yra profesionali verslininkė, veikusi kredito unijos naudai, o V. G. sutikimas dėl turto pardavimo buvo duotas dėl to, kad ieškovas buvo patikintas, jog pardavus turtą už 700 000 Lt ar daugiau, bus grąžinta skola atsakovams, o kas liks bus atiduota ieškovui, ką patvirtino teismo posėdyje ir kredito unijos valdybos pirmininkas D. Č.. Be to, šis sutikimas buvo pasirašytas tik vieno sutuoktinio.

46Atsiliepimu į į atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo UAB „Medicinos bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir V. bei R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą. Papildomai pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad atsakovai kredito unija ir A. Ž. laikosi vieningos pozicijos, juos atstovauja tie patys asmenys, patvirtina, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję. Dėl restitucijos natūra taikymo ieškovų padėtis nepagerėja, nes apeliantė įgyja į juos reikalavimo teisę.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2KT-69/2013) sujungė Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamas civilinę bylą Nr. 2A-525/2013 pagal atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir civilinę bylą Nr. 2A-543/2013 pagal atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo, civilinę bylą Nr. 2A-543/2013 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2A-525/2013.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo netenkinamas, o apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo tenkinamas iš dalies.

50Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jie turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka tikslu įvertinti 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių šalys yra davę išsamius parodymus jau pirmosios instancijos teisme, o apie jas taip pat spręstina ir iš byloje esančių dokumentų, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas (CPK 322 str.).

51Vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, o ši įstatymo nuostata laikytina imperatyvia. Konkrečiu atveju ginčo turtas, esantis ( - ) ginčijamų 2008 m. lapkričio 7 d. sandorių sudarymo metu V. G. ir R. G. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t., 10 b. l.), todėl visus sandorius, susijusius su disponavimu minėtu turtu ir daiktinių teisių į jį suvaržymu, galėjo sudaryti tik abu sutuoktiniai. Tuo tarpu 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t., 14 b. l.) sudarytas tik tarp V. G., A. Ž. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“. Be to, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymo sandoriams yra privaloma notarinė forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.), o 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo nebuvo patvirtintas notarine tvarka (CK 1.93 str. 3 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo pripažino niekiniu ir negaliojančiu sandoriu (CK 1.80 str. 1 d.).

52Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu konstatavo, kad 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis buvo sudaryta apgaule dėl ieškovams susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Taigi sprendimu iš esmės konstatuoti du alternatyvūs CK 1.91 straipsnyje numatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagrindo, todėl konkrečiu atveju laikytina, kad 2008 m. lapkričio 7 d. sutartis su atpirkimo teise pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia būtent dėl apgaulės.

53Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis aplinkybėmis, kurių jis siekia, o jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis arba apskritai nebūtų jo sudariusi, arba būtų jį sudariusi visiškai kitomis sąlygomis ir abiejų šalių veiksmai ginčo atveju turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog kredito unija, veikusi kartu su A. Ž., nepasiūlė V. ir R. G. sudaryti įkeitimo sandorio, o pastarieji, žinodami, jog gali prievolių užtikrinimui įkeisti turtines nuosavybės teises, nebūtų sudarę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorio už 3 kartus mažesnę nei viešame registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies, nes šalys pačios sprendžia, kokį prievolių užtikrinimo būdą pasirinkti, o pats V. G. 2011 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t., 123 b. l.) patvirtino, kad 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandoris nebuvo apsimestinis. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad dar Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-2538-424/2008 buvo išduotas leidimas įkeisti gyvenamąjį namą, esantį ( - ), o 2008 m. lapkričio 7 d. – to paties teismo leidimas parduoti minėtą gyvenamąjį namą, atsižvelgiant į kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pozicijos dėl 700 000 Lt paskolos verslui vystyti pasikeitimą (bylos Nr. 2A-525/2013 3 t., 91 b. l.). Taigi, nors kredito unija (kuri, kaip nustatyta jau pirmosios instancijos teismo, aiškiai susijusi su A. Ž.), dar 2008 m. spalio 31 d. sutartimi Nr. 08-00183 V. G. suteikė 300 000 Lt paskolą, tačiau iš esmės joks kredito unijos paskolos užtikrinimas apskritai nebuvo taikytas. Tiesa, 2008 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartyje nurodyta neva paskolos grąžinimas užtikrintas „gyvenamosiomis patalpomis“ (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t. 15 b. l.), tačiau iš faktinių bylos aplinkybių (joks įkeitimas į turtą, ( - ) viešame registre neįregistruotas) galima spręsti, kad toks prievolės kredito unijai pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį užtikrinimas buvo tik sąlyginis bei buvo siejamas su 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimo dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymu. Tuo tarpu, kaip jau nustatyta, minėtas susitarimas dėl atpirkimo teisės realizavimo pagrįstai pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Tokiu būdu kredito unijos reikalavimas pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį apskritai liko jokiu būdu neužtikrintas (CK 6.70 str.), o 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas sudarytas išimtinai A. Ž. interesais, t. y. siekiant sukliudyti V. ir R. G. įgyvendinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutartyje numatytą atpirkimo teisę (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t. 12 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad kredito unijos veikimą išimtinai A. Ž. naudai rodo ir paties niekiniu pripažinto 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimo turinys, pagal kurį buvo numatytos 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutarties tinkamo neįvykdymo bei atitinkamai V. ir R. G. atpirkimo teisės praradimo tariamos pasekmės, t. y. įsipareigojimas nereikšti ateityje jokių pretenzijų dėl turto atpirkimo (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t., 14 b. l.), nors kredito unija nebuvo 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties šalis ir jokių teisių pagal šią sutartį nebūtų įgijusi. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pačių V. ir R. G. siekį sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (nors ir su atpirkimo teise) tikslu išvengti turto areštų ir pardavimo pagal kitų kreditorių reikalavimus (bylos Nr. 2A-525/2013 177 b. l.), A. Ž., veikdama su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, pasinaudojo šia situacija ir 2008 m. lapkričio 7 d. sutartimi įsigydama nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), už beveik tris kartus mažesnę negu rinkos vertė kainą (tiesioginės įtakos šiam galutiniam turto įsigijimui turėjo tai, kad ginčo sutarties sąlygos dėl atpirkimo teisės realizavimo vykdymas buvo susietas su prievolių kredito unijai pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį vykdymu (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t., 123 b. l.), apgavo V. ir R. G. dėl ginčijamų sandorių pasekmių, t. y. kad bus leista ir vėliau išsipirkti namą sugrąžinant paskolą ar, blogiausiu atveju, atgauti bent tą turto dalį, kuri liks grąžinus paskolą (bylos Nr. 2A-543/2013 1 t., 3 b. l.). Atitinkamai apeliantės su R. Ž. 2010 m. spalio 1 d. sudaryta panaudos sutartis ar V. G. 2010 m. kovo 29 d. sutikimas parduoti pastatus negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais jie žinodami apie savo teisių pažeidimą patvirtino ginčo sandorius (CK 1.79 str.). Tuo tarpu pagal A. Ž. kartu su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ įgyvendintą sumanymą, atsižvelgiant į ginčijamas sutartis, A. Ž. už aiškiai rinkos vertės neatitinkančią pinigų sumą atitektų nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), o kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ įgytų reikalavimo teisę pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį bendra tvarka iš kito turto. Pažymėtina ir tai, kad niekiniu ir negaliojančiu pripažintas susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo iš esmės yra neatskiriama 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties dalis, suteikusi A. Ž. perdėtą pranašumą (CK 6.228 str.), nes būtent ji sutrukdė V. ir R. G. realizuoti turto atpirkimo teisę (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t., 123 b. l.), o ši sutarties dalis laikytina esmine ir lemiančia pačios pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise negaliojimą (CK 6.226 str. 1 d.). Be to, 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis pažeidė ir viešąjį (kredito unijos narių) interesą, nes sumažėjus turto, buvo sumažintos kredito unijos galimybės atgauti skolą (CK 6.225 str. 1 d.). Tiesa, apeliantė nurodo, kad atpirkimo teisę galėjo įgyvendinti R. G., tačiau pagal 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties VII skyriaus 5 dalį, atpirkimo teisę galėjo realizuoti tik pardavėjas, t. y. abu sutuoktiniai kartu. Be to, A. Ž. buvo aiškiai žinoma, kad visų paskolų, sutarčių ir kitų su jomis susijusių dalykų koordinatorius buvo būtent V. G., su kuriuo ir buvo sudarytas niekiniu pripažintas 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai negaliojančiais nuo sudarymo momento pripažinti tiek 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartis, tiek 2008 lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo.

54Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. ginčija ir 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties pripažinimą negaliojančia actio Pauliana pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas) bei nurodo, kad minėta sutartimi UAB „Medicinos bankas“ teisės sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bankui įkeisto turto vertę, negalėjo būti pažeistos. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, ginčo sandorio sudarymo metu įsipareigojimų bankui vykdymas buvo užtikrintas tik nekilnojamojo turto, esančio ( - ), hipoteka ir R. G. laidavimu (duomenų, kad reikalavimų bankui įvykdymui būtų buvę panaudotos įkeistos piniginės lėšos (Kredito sutartis 2.7.1, 5.5, 7.6 p.), nėra, o butui, esančiam ( - ), hipoteka nustatyta tik 2008 m. gruodžio 10 d. susitarimu (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 16 b. l.), o minėto turto vertė 2008 m. lapkričio 7 d. buvo 220 000 Lt (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t. 137 b. l.). Tiesa, ginčo sandorio sudarymo metu V. G. nuosavybės teise priklausė 15 000 Lt vertės pastatas - dispečerinė (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 37 – 39 b. l.), tačiau tai nepaneigia išvados, kad ginčijamu 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teisės, nes po ginčo sandorio (įvertinus atpirkimo teisės praradimą), įsipareigojimai bankui (pagal 2008 m. kovo 4 d. kredito sutartį ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. vekselius sudarė 375 958,62 Lt (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t. 133 – 173 b. l.), o kaip minėta, turto, iš kurio galėjo būti tenkinami banko reikalavimai, vertė buvo 235 000 Lt. Be to, kaip jau minėta, kredito bankui pagal 2008 m. kovo 4 d. kredito sutartį grąžinimas buvo užtikrintas R. G. laidavimu (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 20-22 b. l.), o laidavimo sutarties 5.1.4.1 punktas (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 21 b. l.) draudė be banko sutikimo parduoti, dovanoti, mainyti, kitaip perleisti ar įkeisti laiduotojos turimą turtą (priešingai nei nurodo apeliantė, interpretuoti minėtą sutarties nuostatą kaip draudžiančią perleisti vien tik asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, nėra pagrindo), o minėtas laidavimas išliko ir padidinus kredito dydį jau po ginčijamos sutarties sudarymo, tačiau dar galiojant turto atpirkimo teisei (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 16, 29 b. l.). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju teigti, kad ginčijamu 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise (įvertinus jos praradimą) nebuvo pažeistos banko teisės į savo reikalavimo patenkinimą, nėra pagrindo. Atsakovė taip pat nurodo, kad UAB „Medicinos bankas“ gali tikėtis iš nekilnojamojo turto, esančio ( - ), patenkinti tik kitomis skolos užtikrinimo priemonėmis neužtikrintą reikalavimą (remiantis pirmosios instancijos teismo išvadomis – ne daugiau kaip 285 080,05 Lt), tačiau, nors su šiomis išvadomis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo kontekste teisėjų kolegija sutinka (CK 6.66 str. 4 d.), tačiau pažymėtina, kad šiuo metu negalima tiksliai nustatyti, kokia banko reikalavimo dalis nebus patenkinta iš bankui įkeisto turto. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagrįstai pripažino negaliojančia 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutartį nagrinėdamas bylą pagal R. ir V. G. ieškinį, todėl teigti, kad iš turto, esančio ( - ), gali būti tenkinami tik nepatenkinti kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės bei kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ryšius bei turto pirkimo – pardavimo kainos neatitikimą rinkos vertei (CK 6.67 str. 4 p.), pagrįstai pripažino atsakovę A. Ž. nesąžininga turto įgijėja, o teigti, kad R. ir V. G. galėjo pasinaudoti atpirkimo teise už pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą 247 920 Lt sumą, nėra pagrindo, nes, kaip jau nustatyta, tokios teisės realizavimą aiškiai apsunkino 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo (bylos Nr. 2A-525/2013 2 t. 123 b. l., 3 t. 90 b. l.). Atitinkamai atsakovės nesąžiningumą įgyjant turtą esantį ( - ), iš dalies patvirtina ir tai, kad nesibaigus turto atpirkimo teisės terminui, ji kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių dėl nekilnojamojo turto buvimo vietoje esančio žemės sklypo pirkimo (bylos Nr. 2A-525/2013 3 t. 92 b. l.). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „Medicinos bankas“ praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, tačiau senaties termino skaičiavimo pradžia sietina būtent su ieškovo sužinojimu apie 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos atpirkimo teisės praradimu, o konkrečiu atveju teigti, kad šis faktas bankui tapo žinomas iki kredito sutarties nutraukimo (bylos Nr. 2A-525/2013 1 t. 33 b. l.), nėra pagrindo (viešame registre įregistruotas tik pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties faktas be atpirkimo teisės realizavimo termino). Tokiu būdu negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju UAB „Medicinos bankas“ praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.

55Apeliaciniuose skunduose atsakovė nurodo, kad restitucijos natūra taikymas, atsižvelgiant į didelius V. ir R. G. įsipareigojimus, realiai negrąžintų atsakovės į pradinę padėtį, tačiau, kaip jau nustatyta, sudarydama ginčijamus sandorius, atsakovė veikė nesąžiningai, todėl būtent jai tenka galimai apsunkinto teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo vykdymo rizika (CK 1.137 str.). Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu nepagrįstai suabsoliutino V. G. interesą dėl pakartotinės žemės sklypo privatizavimo procedūros neatlikimo, nes priteisus A. Ž. už žemės sklypą valstybei sumokėtus pinigus ne iš pastarosios, o iš V. G., šiuo atžvilgiu nepagrįstai būtų pažeistos A. Ž. teisės. Juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismas, keisdamas žemės pirkimo – pardavimo sutartį, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 str. 2 d.). Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas keistinas, pripažįstant (kaip išvestinę iš pripažįstamos negaliojančia 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties) 2010 m. balandžio 22 d. žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją: žemės sklypą, esantį ( - ), perduodant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn, o iš valstybės priteisiant A. Ž. iš pastarosios gautus 8987,66 LT.

56Be to, siekiant išvengti neaiškumų vykdymo proceso metu bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo turto pardavėjai buvo abu sutuoktiniai V. ir R. G., ginčo turtą valdę bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas keistinas ir dalyje dėl restitucijos, kylančios iš 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise pripažinimu negaliojančia, t. y. pastatus, esančius ( - ), grąžinant V. ir R. nuosavybėn bei atitinkamai solidariai iš jų A. Ž. priteisiant 247 920 Lt (kaip nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu).

57Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas keistinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Pažymėtina, kad abiem minėtais sprendimais išspręsti tapatūs reikalavimai tik skirtingais pagrindais, todėl, siekiant išvengti dvigubos restitucijos taikymo ar kitų nesusipratimų, sprendimai turi būti vykdomi kartu.

58Pakeitus teismo sprendimą, turėtų būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), tačiau nagrinėjamu atveju keičiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, keisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes atsakovei priteistina suma, susijusi su 2010 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimu negaliojančia nesikeičia.

59Iš esmės atmetus atsakovės A. Ž. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinius skundus, minėtų proceso dalyvių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu iš atsakovės A. Ž. priteistina 6000 Lt atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo (bylos Nr. 2A-543/2013 4 t. 30 – 32 b. l.) valstybei, o taip pat UAB „Medicinos bankas“ iš A. Ž. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ priteistina po 1089 Lt (bylos Nr. 2A-525/2013 5 – 8 b. l.; bylos Nr. 2A-543/2013 4 t. 69-71 b. l.) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

61Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje dėl 2010 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei pripažinti žemės sklypo, esančio ( - ), 2010 m. balandžio 22 d. sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento.

62Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,1208 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 8987,66 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 66 ct) A. Ž. (a. k. ( - )

63Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl restitucijos, susijusios su 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties pripažinimu negaliojančia, ir grąžinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 7999-6005-3016) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. 7999-6005-3038), esančius ( - ) V. G. ( - ) ir R. G. (a. k. ( - ) nuosavybėn, o iš V. G. ir R. G. priteisti solidariai 247 920 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų) atsakovei A. Ž..

64Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

65Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Priteisti iš A. Ž. 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo valstybei ir 1089 Lt (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus) uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (į. k. 112027077) išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

67Priteisti iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690) 1089 Lt (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus) uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2008 m. kovo 4 d. kredito sutartimi su... 5. UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė... 6. V. G. ir R. G. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:
    7. Nurodė, kad buvo sudarytas atpirkimo sandoris, pagal kurį Kredito unija... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu UAB „Medicinos... 10. - pripažinti negaliojančia atsakovų V. G. ir R. G. su atsakove A. Ž.... 11. - taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti V. G. nuosavybėn... 12. - žemės sklypą, esantį ( - ), perduoti atsakovo V. G. nuosavybėn ir... 13. - atmesti reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką.... 14. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. G. kredito sutarties... 16. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas... 17. Tuo tarpu spręsdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą Vilniaus... 18. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu V. ir R. G.... 19. 1. Pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento:... 20. 1) 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su... 21. 2) 2008 lapkričio 7 d. susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d.... 22. 3) 2010 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį... 23. 2. Taikė dvišalę restituciją natūra ir nusprendė:... 24. 1) grąžinti V. G. ir R. G. nuosavybėn gyvenamąjį namą ir ūkinį... 25. 2) priteisti solidariai iš V. G. ir R. G. 247 920 Lt A. Ž.;... 26. 3) grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,1208 ha dydžio žemės... 27. 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 28. Teismas konstatavo, kad 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo... 29. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas dėl 2008 m.... 30. Teismas nusprendė ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, taikyti... 31. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 32. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. ir trečiasis asmuo kredito unija... 33. 1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju... 34. 2. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ir po jo ieškovas turėjo daugiau nei... 35. 3. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo su atpirkimo... 36. 4. Kredito sutarties Nr. LOAN_51508 6.5 punkte reglamentuota kredito gavėjo... 37. 5. Atsakovai V. G. ir R. G. nekilnojamąjį turtą atsakovei A. Ž. pardavė ne... 38. 6. 2008 m. lapkričio 7 d. susitarimas apskritai neturėjo jokios įtakos turto... 39. 7. Atsakovai V. G. ir R. G. de facto yra nemokūs, todėl pirmosios instancijos... 40. 8. Net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, ieškovas gali tikėtis... 41. Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus... 42. Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. ir trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus... 43. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 44. Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė pareiškimą dėl... 45. Atsiliepimu į atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos... 46. Atsiliepimu į į atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m.... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d.... 50. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jie turėtų būti nagrinėjami žodinio... 51. Vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi sandorius, susijusius su bendrąja... 52. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu konstatavo, kad... 53. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl... 54. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. ginčija ir 2008 m. lapkričio 7 d.... 55. Apeliaciniuose skunduose atsakovė nurodo, kad restitucijos natūra taikymas,... 56. Be to, siekiant išvengti neaiškumų vykdymo proceso metu bei atsižvelgiant... 57. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos... 58. Pakeitus teismo sprendimą, turėtų būti perskirstomos bylinėjimosi... 59. Iš esmės atmetus atsakovės A. Ž. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje... 62. Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn... 63. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl... 64. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti... 65. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti... 66. Priteisti iš A. Ž. 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio... 67. Priteisti iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690)...