Byla 2S-238-221/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Remil“, atstovaujamos advokatės Redos Aleksynaitės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-203-199/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dialog.LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remil“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „Dialog.LT“ ieškinys atsakovei UAB „Remil“ dėl 130 260,99 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 130 260,99 Lt sumai areštavo atsakovei UAB „Remil“ (į. k. 233263690) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant skolininkei jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose banke, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

7Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijama suma yra pakankamai didelė. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovės atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti atsakovės teisėtus interesus, nepagrįstai suvaržanti atsakovės galimybes tinkamai ir nepertraukiamai vykdyti veiklą, kenkianti atsakovės reputacijai, neatitinkanti CPK nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų bei tikslų.

122. Teismas skundžiamą nutartį iš esmės pagrindė tik tuo, kad reikalaujama priteisti suma yra pakankamai didelė, atsakovė gera valia prievolės nevykdė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Kitų priežasčių ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nenurodė. T

133. Ieškovė, remdamasi didelės sumos prezumpcija ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo bent jau patikrinti ir pateikti teismui viešą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, taip pat pateikti jos turimą kitą informaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme nepaminėjo šalių bendradarbiavimo detalių, iš kurių galima spręsti, kad atsakovei ieškinio suma nėra tokia didelė, kad vengdama įvykdyti teismo sprendimą, ji galėtų slėpti turtą ar kitaip užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymui.

14Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, išskyrus prielaidą, kad reikalaujama suma yra didelė atsakovei. Tačiau priešingai, nei nurodė ieškovė, atsakovė yra stabiliai veikianti, moki ir konkurencinga bendrovė, iš savo veiklos gaunanti pastovių pajamų, įgijusi vertingo turto, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jos finansine padėtimi bei galimybėmis vykdyti teismo sprendimus. Ieškovės prašoma priteisti suma – 130 260,99 Lt nėra ir negali būti laikoma didele atsakovei.

155. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo įsitikinti ieškovės pateikto prašymo pagrįstumu. Vertindamas, jog ieškovės pateiktų dokumentų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai dėl ieškinio sumos reikšmės, teismas galėjo pasinaudoti savo teise informuoti atsakovę apie ieškovės prašymą, pasiūlyti pateikti paaiškinimus bei finansinę būklę įrodančius dokumentus.

16Ieškovės atstovė advokatė Inga Karulaitytė – Kvainauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą su atsakovės atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

17Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu yra pagrįsta, teisėta ir būtina ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Ieškovė nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kuriais atsakovė įvardija ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktnaudžiavimu bei siekia perkelti ieškinio sumos dydžio reikšmės atsakovės finansinei padėčiai įrodinėjimo naštą ieškovei. išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio sumą pagrįstai laiko didele, ieškinio suma siekia 130 260,99 Lt. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina geros įmonės finansinės padėties. Kaip matyti iš atsakovės pateikto balanso, bendrovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė yra 17 094 700 Lt, o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 507 450 Lt. Įmonės finansinės skolos yra labai didelės lyginant su ilgalaikio materialiojo turto verte, trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija nekilnojamąjį įmonės ilgalaikį materialųjį turtą. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus finansinius rodiklius, manytina, kad UAB „Remil“ finansinė padėtis nėra pakankamai gera, jog nesudarytų pagrindo abejoti teismo sprendimo vykdymo galimybėmis. Atsakovės turimas turtas ir gaunamas pelnas nėra ženkliai didesnis už jos turimus įsipareigojimus ir mokėtinas sumas, o ilgalaikis materialusis turtas nėra pakankamas įmonės stabiliai finansinei padėčiai ateityje garantuoti, todėl siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimus, atsakovės atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikia įrodymų, kokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės riboja jos veiklą. Ieškovė siekia savo pažeistų teisių gynybos teisingomis priemonėmis ir neturi tikslo kenkti atsakovės ūkinei veiklai. Šiuo atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat grindė komplikuotais šalių tarpusavio verslo santykiais, atsakovei piktybiškai vengiant atlyginti kilusią žalą ir atsisakant bendradarbiauti sprendžiant ginčą. Atsakovė neteisėtai vengia kilusios žalos atlyginimo prievolės, savo poziciją grįsdama abipusiai žinomai klaidingais teiginiais. Tai patvirtina atsakovę elgiantis nesąžiningai ir sudaro pagrindą ieškovei abejoti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

21Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).

22Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

23Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

24CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

25Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2013 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą, iš kurio matyti, kad nors įmonė turi turto, kurio vertė – 17 094 700 Lt, įmonės nuosavas kapitalas siekia 9 587 250 Lt, tačiau įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 7 507 450 Lt. Iš 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 m. III ketvirtį įmonė dirbo pelningai, t. y. jos pelnas siekė 1 178 923 Lt. Nors šiais įrodymais atsakovė grindžia savo finansinės būklės stabilumą, teismas pažymi, kad tokie atsakovės pateikti duomenys tik patvirtina aplinkybę, jog 2013 m. rugsėjo 30 d. dienai atsakovės įsiskolinimai siekia beveik pusę atsakovės balanse apskaityto turto vertės.

26Teismo vertinimu, nors atsakovė dirbo pelningai, tačiau balanso duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nelaikytina stabilia, todėl ieškiniu prašoma priteisti 130 260,99 Lt suma laikytina pakankamai didele suma atsakovės atžvilgiu.

27Kadangi atsakovės turtas siekia daugiau kaip 17 094 700 Lt, todėl spręstina, kad 130 260,99 Lt dydžio atsakovei priklausančio turto areštas nesutrikdys atsakovės ūkinės ir komercinės veiklos.

28Teismas pažymi, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, teismas nevertina atsakovei pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes tai svarstytina tik nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinant visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 130 260,99 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios atsakovės sąskaitose banke ir kitose kredito įstaigose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

29eisinis reguliavimas numato, kad apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui. Teismų praktikoje pažymima, kad nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustačius, kad vertinant duomenis (kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu) nebuvo pagrindo taikyti suvaržymus atsakovo turtui, t. y. nebuvo grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

30Teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, jog areštavus tam tikrą įmonės turtą yra trikdoma jos ūkinė komercinė veikla, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam atsakovei priklausančiam turtui ieškinio dydžio ribose.

31Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

34atskirąjį skundą atmesti.

35Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „Dialog.LT“ ieškinys... 4. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą... 7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijama suma yra pakankamai... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovės atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta,... 12. 2. Teismas skundžiamą nutartį iš esmės pagrindė tik tuo, kad reikalaujama... 13. 3. Ieškovė, remdamasi didelės sumos prezumpcija ir prašydama taikyti... 14. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė... 15. 5. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 16. Ieškovės atstovė advokatė Inga Karulaitytė – Kvainauskienė atsiliepimu... 17. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 21. Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 22. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 23. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 24. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės... 25. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2013 m. rugsėjo 30 d.... 26. Teismo vertinimu, nors atsakovė dirbo pelningai, tačiau balanso duomenys... 27. Kadangi atsakovės turtas siekia daugiau kaip 17 094 700 Lt, todėl spręstina,... 28. Teismas pažymi, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, teismas... 29. eisinis reguliavimas numato, kad apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama... 30. Teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, jog areštavus tam tikrą įmonės... 31. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo... 32. Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies... 34. atskirąjį skundą atmesti.... 35. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....