Byla 2-539/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Premium konsultacijos“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Premium konsultacijos“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Premium konsultacijos“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė K. S..

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. balandžio 2 d., 2009 m. gegužės 27 d., 2009 m. lapkričio 12 d., 2009 m. lapkričio 16 d., 2010 m. kovo 4 d., 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 22 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimis buvo tvirtintas ir tikslintas BUAB „Premium konsultacijos“ kreditorių sąrašas.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Premium konsultacijos“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

7BUAB „Premium konsultacijos“ administratorius K. S. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2011-05-05 raštu BADB „Baltikums draudimas“ pateikė patikslintą finansinį reikalavimą 3 640 932,20 Lt sumai. Su šiuo reikalavimu administratorius nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad BUAB „Premium konsultacijos“ finansinė apskaita vesta aplaidžiai, nėra tikslių ir neginčijamų buhalterinės apskaitos duomenų, o BADB „Baltikums draudimas“ nepateikė jokių tikslių įsiskolinimo dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl jų kreditorinis reikalavimas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir yra ginčytinas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi kreditoriaus BADB „Baltikums draudimas“ kreditorinį reikalavimą tenkino iš dalies ir patvirtino BADB „Baltikums draudimas“ kreditorinį reikalavimą 600 Lt sumai BUAB „Premium konsultacijos“ bankroto byloje.

10Teismas nustatė, kad kreditoriaus BUAB „Baltikums draudimas“ 3 640 932,20 Lt dydžio reikalavimą sudaro 600 Lt pagal 2004 m. nuomos sutartį Nr. 02-N-2004, 560 000 Lt pagal 2005-07-01 subnuomos sutartį Nr. 52a-N-2005, 261 444,94 Lt pagal pavedimo sutartį Nr. 043-AĮ-C/PV-2006 ir 2 818 887,26 Lt pagal 2007-01-31 skolų suderinimo aktą.

11Teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 600 Lt, kuris grindžiamas 2004 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 02-N-2004, 2007 m. išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei gautinų sumų už nuomą žiniaraščiu yra pagrįstas, ginčo dėl jo nėra, todėl tvirtintinas.

12Teismas, spręsdamas 560 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo, grindžiamo 2005 m. liepos 1 d. subnuomos sutartimi Nr. 52a-N-2005 bei 2007-06-29 PVM sąskaita – faktūra Nr. 2749670, pagrįstumo klausimą, nustatė, kad subnuomos sutartis šalių 2005-09-19 susitarimu buvo nutraukta dar 2005-10-01, todėl nepagrįstai prašoma patvirtinti įsiskolinimą, kuris susidarė 2007 metais, t. y. jau po subnuomos sutarties nutraukimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad subnuomos sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka, kuri neaišku dėl kokių priežasčių buvo pažeista. Teismas sprendė, jog kreditoriaus 560 000 Lt reikalavimas nėra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais, todėl jo netenkino.

13Teismas, spręsdamas 261 444,94 Lt dydžio finansinio reikalavimo, grindžiamo 2004 m. birželio 11 d. pavedimo sutartimi Nr. 03-AĮ-C/PV-2004 ir nauja šios sutarties 2006 m. kovo 31 d. redakcija Nr. 043-AĮ-C-PV-2006 bei žiniaraščiu Nr. 200121, pagrįstumo klausimą, padarė išvadą, jog nėra pateikta jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų tikslų per 2007 metus susidariusio įsiskolinimo dydį. Vien teismui pateikto žiniaraščio, nesant kitų dokumentų, nepakanka finansiniam reikalavimui pagrįsti. Pagal pavedimo sutarties 4.1 punktą atsiskaitymai tarp pavedimo sutarties šalių vykdavo ADB „Baltikums draudimas“ teikiamų ataskaitų pagrindu, kurios teismui taip pat nebuvo pateiktos. Teismas, nesant tikslų įsiskolinimo dydį pagrindžiančių dokumentų, atmetė finansinio reikalavimo dalį dėl 261 444,94 Lt.

14Spręsdamas kreditoriaus 2 818 887,26 Lt dydžio finansinio reikalavimo, grindžiamo 2007 m. sausio 31 d. skolų suderinimo aktu, tvirtinimo klausimą, teismas padarė išvadą, jog minėtas aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu pagrindžiančiu kreditoriaus reikalavimą, todėl sprendė, kad kreditorius neįrodė prašomos patvirtinti sumos pagrįstumo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantas BADB „Baltikums draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria dalis apelianto finansinio reikalavimo nebuvo patvirtinta, ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto finansinį reikalavimą patvirtinti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2007 m. sausio 31 d. apelianto ir atsakovo sudarytas skolų suderinimo aktas yra tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu 2 818 887,26 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Byloje esantis žiniaraštis patvirtina buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamas šios skolos sumas, kurios išvedamos iš draudimo polisų ir su jais susijusių dokumentų, kurių yra per 47 000 vienetų, todėl jų visų pateikimas teismui nėra tikslingas ir yra finansiškai nuostolingas apeliantui. Teismui buvo pateikti polisų ir atskaitų pavyzdžiai.
  2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2005 m. liepos 1 d. subnuomos sutartis buvo nutraukta 2005-10-01. Teismui buvo pateiktas šalių 2007-07-12 susitarimas dėl subnuomos sutarties nutraukimo, kuris patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta 2007-08-01, bei Draudimo priežiūros komisijos 2007-09-11 posėdžio protokolas Nr. 1KP-33, kuris patvirtina, kad patalpos pagal faktą buvo subnuomojamos ir laikotarpiu nuo 2005-10-01 buvo pakitusi sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo tvarka. Šių dokumentų ir apelianto nurodytų aplinkybių dėl dalinių sąskaitų apmokėjimo teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
  3. Pirmosios instancijos teismui pateiktas žiniaraštis patvirtina buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamas skolos sumas, atsiradusias pagal 2004 m. birželio 11 d. pavedimo sutartį. Skolos sumos išvedamos iš draudimo polisų ir su jais susijusių dokumentų, kurių yra per 100 000 vienetų, todėl jų visų pateikimas teismui nėra tikslingas ir yra finansiškai nuostolingas apeliantui.
  4. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų į bylą apelianto pateiktų įrodymų, nepasisakęs dėl visų apelianto išsakytų argumentų, pažeidė CPK 176, 177, 185, 270 straipsnių nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apelianto pateiktame skolų suderinimo akte nėra nurodyta skolos atsiradimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šį aktą turinčiu trūkumų. Skolų suderinimo aktas nelaikytinas sandoriu ir nesukuria šalims teisių ir pareigų. Be to, jame yra neatitikimai, nesutampa jame nurodytos debeto ir kredito sumos. Skolų suderinimo aktas ir buhalterinės programos žiniaraštis, kuris be to nėra pasirašytas atsakingų asmenų, yra išvestiniais apskaitos dokumentais, o pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių finansinio reikalavimo pagrįstumą, apeliantas teismui nepateikė. Apeliantas turėjo pakankamai laiko surinkti įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamą patvirtinti sumą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2 818 887,26 Lt sumai pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų.
  2. Apelianto į bylą pateikti įrodymai prieštarauja jo teiginiui dėl subnuomos santykių egzistavimo po 2005-10-01. Apelianto pateiktos nuomos sutartys įrodo, kad 2006-2007 metais tarp atsakovo ir apelianto subnuomos santykiai pagal 2005-07-01 subnuomos sutartį negalėjo egzistuoti, o pateikta 2007-06-29 PVM sąskaita – faktūra 840 000 Lt sumai už 2007 m. sausio – birželio mėnesių subnuomą, pagal kurią reikalaujama patvirtinti 560 000 Lt suma, išrašyta nesant tam teisinio pagrindo, t. y. galiojančios subnuomos sutarties. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kitaip. Draudimo priežiūros komisijos 2007-09-11 posėdžio protokolas negali būti įrodymų, patvirtinančiu, kad po 2005-10-01 subnuomos santykiai tarp šalių egzistavo iki 2007-08-01.
  3. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus apelianto pateiktus įrodymus reikalavimo dalyje dėl 261 444,94 Lt sumos ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė įsiskolinimo dydį pagrindžiančių dokumentų.
  4. Apeliantas tinkamai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų) aplinkybėms, kuriomis grindė savo reikalavimus, pagrįsti. Jis taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl itin didelio reikiamų pateikti dokumentų kiekio, kurių dalis, jo teigimu, yra archyve, kad dokumentų surinkimas reikalauja daug lėšų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus finansinio reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ. Kreditorių reikalavimų tikrinimas bankroto byloje vyksta dviem etapais. Pirmiausiai kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus tikrina bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Vėliau šiuos reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Teismo atliekamas kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikrinimas yra būtina sąlyga, kad kreditoriaus reikalavimas galėtų būti patvirtintas. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiajam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011).

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo, kaip kreditoriaus, reikalavimą grindžia nepateikdamas jį patvirtinančių dokumentų, o tie, kurie yra pateikti teismui nevertintini kaip tinkami ir pakankami įrodymai, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka galėtų konstatuoti, kad reiškiamas kreditoriaus reikalavimas BUAB „Premium konsultacijos“ bankroto byloje yra tenkintinas visa apimtimi.

24Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje formuluojamai motyvais ir teigia, kad teismas netinkamai vertino pateiktus dokumentus, patvirtinančius jo reiškiamo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.

25Dėl skolų suderinimo akto

26Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis prieinama prie išvados, kad 2007 m. sausio 31 d. skolų suderinimo aktas, kuriuo grindžiamas BADB „Baltikums draudimas“ 2 818 887,26 Lt kreditorinis reikalavimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatuoja, kad skolų suderinimo aktas gali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis kreditoriaus reikalavimą tuo atveju, kai jis yra sudarytas tarp jį pasirašančių verslo subjektų susiklosčiusių prievolinių ar kitų ūkinių santykių pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio dokumentas, kaip skolų suderinimo aktas, būdamas vienintelis ir nepagrįstas jokiais kitais, iki jo sudarymo momento susiklosčiusius santykius įforminančiais dokumentais, tokiais, kaip sutartimis, susitarimais, įsipareigojimais ar kitais, negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas patvirtinantis BUAB „Premium konsultacijos“ skolinio įsipareigojimo BADB „Baltikums draudimas“ egzistavimo faktą.

27Dėl subnuomos sutarties

28Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis konstatuojama, kad 2005 m. liepos 1 d. subnuomos sutartis, sudaryta tarp BADB „Baltikums draudimas“ ir BUAB „Premium konsultacijos“ vertintina, kaip pasibaigusi 2005 m. spalio 1 d. ir pagal ją įvykdyti visi BUAB „Premium konsultacijos“ įsipareigojimai pareiškėjui. Apeliantas teigia, kad subnuomos santykiai tęsėsi net ir po to, kai 2005 m. rugsėjo 19 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo subnuomos sutartį šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė nutraukti nuo 2005 m. spalio 1 d. ir kad šių santykių pasekoje susidarė 560 000,00 Lt BUAB „Premium konsultacijos“ įsiskolinimas, kurio pagrindu grindžiamas kreditoriaus BADB „Baltikums draudimas“ reikalavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis iš dalies grindžiamas reikalavimas teismui patvirtinti kreditoriaus reikalavimą yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą, todėl negali būti vertinamos, kaip pakankami įrodymai. Draudimo priežiūros komisijos 2007–09–11 posėdžio protokolo Nr. 1KP-33 1.4. punkte formuluojamas BADB „Baltikums draudimas“ įpareigojamas: „Pripažinti nuomos pajamas už 2007 m. pagal 2005 m. liepos sutartį Nr. 52a-N-2005 bei imtis priemonių, kad UAB „Premium konsultacijos“ vykdytų mokėjimus pagal šią sutartį“ nevertintinas, kaip pakankamas įrodymas, jog tarp pareiškėjo ir BUAB „Premium konsultacijos“ po subnuomos sutarties nutraukimo 2005 m. spalio 1 d. faktiškai subnuomos santykiai nenutrūko, o tęsėsi ir vėliau. Draudimo priežiūros komisija nėra įpareigota vertinti draudimo veikla užsiimančių ūkio subjektų ir jų kontrahentų prievolinių santykių pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jos posėdžio protokolas nevertintinas, kaip tinkamas rašytinis įrodymas, kuriuo būtų galima pagrįsti minimą finansinį reikalavimą. Remiantis tuo kas pasakyta, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo priimtam sprendimui netenkinti BADB „Baltikums draudimas“ 560 000,00 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimo, kylančio iš subnuomos sutarties.

29Dėl pavedimo sutarties

30Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo nutarties dalį, kurioje konstatuojama, kad dėl tinkamo pavedimo sutarties nevykdymo susidarė 261 444,94 Lt dydžio BUAB „Premium konsultacijos“ įsiskolinimas kreditoriui BADB „Baltikums draudimas“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria, kad byloje nepateikus jokių kitų įrodymų išskyrus žiniaraščius, kurie kartu su pavedimo sutartimi, būdami vieninteliais rašytiniais įrodymais, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp BUAB „Premium konsultacijos“ ir BADB „Baltikums draudimas“, neatskleidžia kreditoriaus reikalavimo kilmės ir pagrindo. Įrodyti faktą, kad įsiskolinimas pagal minimą sutartį egzistuoja, pareigą turi šalis, kuri kelia reikalavimą, t. y. BADB „Baltikums draudimas“. Tie dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo 261 444,94 Lt dydžio finansinį reikalavimą, t. y. žiniaraščiai, negali būti vertinami, kaip pakankami įrodymai, kuriais teismas galėtų teisėtai ir pagrįstai priimti sprendimą tenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tuo kas pasakyta teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui netenkinti 261 444, 94 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimo, kylančio iš pavedimo sutartinių santykių.

31Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams (lot. - ratio decidendi). Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. vasario 3 d.,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Premium... 7. BUAB „Premium konsultacijos“ administratorius K. S. pateikė teismui... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi kreditoriaus BADB... 10. Teismas nustatė, kad kreditoriaus BUAB „Baltikums draudimas“ 3 640 932,20... 11. Teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 600 Lt, kuris grindžiamas... 12. Teismas, spręsdamas 560 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo, grindžiamo... 13. Teismas, spręsdamas 261 444,94 Lt dydžio finansinio reikalavimo, grindžiamo... 14. Spręsdamas kreditoriaus 2 818 887,26 Lt dydžio finansinio reikalavimo,... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu apeliantas BADB „Baltikums draudimas“ prašo panaikinti... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Premium konsultacijos“... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš... 21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas... 24. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos... 25. Dėl skolų suderinimo akto... 26. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis... 27. Dėl subnuomos sutarties... 28. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis... 29. Dėl pavedimo sutarties... 30. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo nutarties... 31. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek ir... 32. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....