Byla e2S-422-357/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B UAB „Stogdengiai“ ieškinį atsakovams A. K. ir G. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir G. V. 18533,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Siekiant užtikrinti reikalavimus, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 18533,80 Eur sumos areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant, nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo skolininkams A. K. ir G. V. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus 18533,80 Eur sumoje, uždraudžiant atsakovams juos bet kokiu būdu perleisti, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovams juos saugoti ir naudotis.

93.

10Teismas preliminariai įvertinęs pareiškimu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

114.

12Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad prašoma priteisti suma atsakovams iš tiesų laikytina didele, tačiau teismui patikrinus LITEKO duomenų bazę nustatyta, kad atsakovo A. K. atžvilgiu iškelta nemažai civilinių bylų, kuriuose jam reiškiami turtiniai reikalavimai, todėl akivaizdu, kad jis turi finansinių sunkumų. Be to, atsakovų pajamos yra nedidelės, todėl pripažintina, kad reikalavimo suma 18533,80 Eur pagal atsakovų dabartinę finansinę padėtį yra didelė dėl ko gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

  1. Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, kad ieškovas prašo areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – jų turimos piniginės lėšas, teismas mano, kad tenkinus ieškovo prašymą gali susidaryti situacija, kai areštuojamos asmens turimos ir gaunamos lėšos, apsunkinama galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos kasdieninei veikla, pragyvenimui. Ieškovas prašydamas areštuoti atsakovų pinigines lėšas turi nurodyti paliktinas pragyvenimui būtino dydžio lėšas. Ieškovui nenurodžius atsakovams disponuoti pragyvenimui būtino dydžio lėšų, teismas daro išvadą, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai suvaržytų atsakovų A. K. ir G. V. teises. Akivaizdu, kad atsakovams turi būti paliekama galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos pragyvenimui.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14

  1. Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

156.1.

16Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neegzistuoja nė viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pirmoji sąlyga - tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, teismo nutartyje apelianto atžvilgiu yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, kadangi dėl tariamai patirtų nuostolių apelianto kaltės. Taip pat nepagrįsta ir antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kadangi būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė neegzistuoja. Ieškinyje nėra bent tikėtinų duomenų apie galimą apelianto nesąžiningumą, ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

176.2. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui yra nepakankamai motyvuotas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Tokių aplinkybių ieškovas net neįrodinėjo.

186.3. Teismas nutartyje pasisakė tik dėl buvusio ieškovės akcininko A. K. atžvilgiu pradėtų civilinių bylą, kuriuose jam reiškiami turtiniai reikalavimai, tačiau apelianto atžvilgiu tokių reikalavimų nėra keliama.

196.4. Nagrinėjamoje byloje ieškovas galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma, tačiau teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

206.5. Apeliantas nėra pripažintas skolininku, yra tik atsakovas byloje, tačiau teismas nutartyje nenurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas turėtų būti taikomas solidariai. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  4. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.
  5. Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011)
  6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinąsias apsaugos priemone prašančiam taikyti asmeniui tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę ir, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti duomenis, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą, t. y. įrodymus leidžiančius teigti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  7. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).
  8. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie apelianto turtinę padėtį, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele reikalavimo suma – 18533,80 Eur. Taigi apeliantas, siekdamas paneigti būtinumą taikyti jai laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jam galbūt nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo gerą finansinę – turtinę būklę, vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareikšto didelės reikalavimo sumos apeliantui reikšmingumą, iš esmės sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apelianto atžvilgiu, ir tai atskirojo skundo argumentais nepaneigta.
  9. Pažymėtina, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, ieškovas įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu (CPK 13 str.), turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų (atsakovų) atžvilgiu.
  10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai