Byla 2A-740-280/2018
Dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2010-10-19; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Molėtų švara“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

2kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Ramunės Čeknienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl 2018-07-10 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų spendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Molėtų šiluma“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo; atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei UAB „Molėtų šiluma“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2010-10-19; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Molėtų švara“.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Molėtų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. M. priteisti 1 673 Eur nuostolių, patirtų už šilumos ir karšto vandens tiekimą, 58,35 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad atsakovas su ieškove 2003-12-18 sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti namui šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už suvartotą šilumą ir karštą vandenį, vykdyti kitus įsipareigojimus, nurodytus sutartyje.

103.

11Nurodė, kad atsakovas 2007-11-09 atsijungė nuo bute įrengtos šildymo sistemos savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nurodytos tvarkos, todėl jis ir toliau liko šių sistemų tiekiamos šilumos ir karšto vandens buitiniu vartotoju, privalančiu vykdyti sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Atsakovas nebemokėjo pagal sutartį priklausančių mokesčių už šildymą ir karštą vandenį, nepriteista skola už laiką nuo 2014-10-01 iki 2016-04-30 ir nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017-04-25, ir viso liko skolingas ieškovei 1 673 Eur.

124.

13Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, priešieškinyje nurodė, kad ginčo laikotarpiu centralizuota šilumos energija atsakovui realiai ir faktiškai nebuvo tiekta dėl atsakovo buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo 2010-10-19 deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimo pagrindu, vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį ir apie tai informavus ieškovę 2010-10-19 raštu, kurį ieškovė gavo ir užregistravo Nr. 7-143.

145.

15Nurodė, kad teismas dar privalo išsiaiškinti, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, nes, pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovė įvertinus tai, kad ne visi butai centralizuotai šildomi, privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovo butui nepriskirdama jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo A. M., ieškovės UAB „Molėtų šiluma“, naudai 1 673 Eur nuostolių, patirtų už šilumos tiekimą, 58,35 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 893 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo A. M., 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

187.

19Byloje teismas nustatė, kad 2003-10-31 atsakovas varžytinėse nupirko nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą su rūsiu, esantį J. J. g. ( - ). Atsakovas 2003-12-18 su ieškove pasirašė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti namui šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už suvartotą šilumą ir karštą vandenį ir kt.

208.

21Atsakovas 2010-10-19 ieškovei pateikė prašymą „nedelsiant nutraukti šilumos tiekimo sutartį, nes aš šilumos tiekimo paslaugomis nesinaudoju jau ketvirtą šildymo sezoną“ ir prašo pripažinti tarp šalių sudarytą sutartį nutraukta nuo 2010-10-19. Ieškovė šį prašymą gavo, bet jo netenkino.

229.

23Teismas nustatė, kad prašymo pateikimo metu buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarka buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos darbus reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „D. Š. tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

2410.

25Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-06-05) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Tuo metu galiojusios Taisyklės detalizavo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procesą: baigus su atjungimu susijusius darbus, patalpų savininkas privalėjo gauti ne tik statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (pažymėtina, kad nuo 2010-10-01 statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ pakeitė naujas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, vietoje akto pakako pateikti statybos užbaigimo deklaraciją..

2611.

27Teismas vertino, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuris minimas Taisyklėse), bet buto savininkui reikėjo gauti Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, pateikti jų kopijas šilumos tiekėjui.

2812.

29Nors atsakovas teigė, kad 2010-10-19 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl laikytina, kad nuo to momento sutartis su atsakovu buvo nutraukta, bet byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią deklaraciją bei įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą būtų pateikęs kartu su 2010-10-19 prašymu nutraukti sutartį.

3013.

31Faktiškai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovas yra atsijungęs daug anksčiau, ko jis neneigia, nei buvo surašyta deklaracija, todėl teismas pritarė ieškovės išsakytoms abejonėms dėl deklaracijos surašymo datos.

3214.

33Teismas nenustatė, kad šis dokumentas būtų pateiktas ieškovei su 2010-10-19 prašymu ar vėliau. Atsakovo atsiliepime į ieškinį, gautame 2017-01-04, ši deklaracija net neminima. Ji pateikiama tik su priešieškiniu, teisme gautu 2017-03-10.

3415.

35Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Registrui centrui deklaracija, siekiant pakeisti kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą, buvo pateikta irgi tik 2017-09-08, t. y. jau šią bylą nagrinėjant teisme.

3616.

37VĮ Registrų centrui atsakovas pateikė du 2010-10-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 variantus, kuriuose nesutampa pateikti duomenys, o 2017-09-26 deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nėra duomenų apie šildymo būdo pakeitimo statybą leidžiantį dokumentą, todėl VĮ Registrų centras atsakovo prašymą Nekilnojamojo turto registre pakeisti buto kadastro duomenis bei šildymo būdą atmetė. Teismo vertino, kad 2010-10-19 deklaracija buvo užpildyta ne siekiant užfiksuoti realų statybos užbaigimą, o norint pasinaudoti supaprastinta 2010-10-01-2011-06-30 laikotarpiu galiojusia tvarka, įteisinti keli metai anksčiau įvykdytą atsijungimą.

3817.

39Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo informuotas apie tai ką reikia daryti, norint įteisinti atsijungimą nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos: tai paminėta ir 2007-11-10 ieškovės atsakyme į atsakovo raštą (civ. b. 2-204-732/2018), ir 2009-03-10 buto vidaus šildymo sistemos patikrinimo protokole.

4018.

41Pagal CK nuostatas teisė nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį galima tik tokiu atveju, jei abonentas yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Ieškovės 2017-06-16 pažyma dėl A. M. skolos Nr. 8-151 bei antstolės 2010-10-27 patvarkymas dėl dokumento grąžinimo Nr. 0073/10/01923-2.6-4108 (civ. byla L2-513-335/2010, b. l. 12) įrodo, kad 2010-10-19 dienai atsakovas buvo skolingas ieškovei už tiektą šilumą, taigi nebuvo įvykdytos įstatymo numatytos imperatyvios sąlygos sutarties nutraukimui.

4219.

43Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2003-12-18 šalių pasirašyta Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. ( - ) buvo vienašališkai nutraukta nuo 2010-10-19. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, jog buto šilumos įrenginiai buvo atjungti teisėtai.

4420.

45Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl 1 673 Eur nuostolių, patirtų už šilumos ir karšto vandens tiekimą, teismas tenkino.

4621.

47Atsakovas ginčijo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių, kadangi aukščiau paminėtas įstatymas bei nutarimas reglamentuoja tik valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, o ieškovės savininkais yra 15 akcininkų, iš kurių 14 – fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo – rajono savivaldybės taryba. Tačiau tai patvirtinančiame atsakovo byloje pateikto Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos leidinio 26 punkte (1 t., b. l. 138) taip pat parašyta, kad rajono savivaldybės taryba valdo 99,99 proc. akcijų paketą, taigi ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, mokesčiai už šilumos energiją yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015). Atsižvelgdamas į tai bei šalių sutartyje esant sąlygai dėl delspinigių mokėjimo, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 58,35 Eur delspinigių (apskaičiuotų už 181 dieną) yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

4822.

49Teismas konstatavo, kad atsakovui mokesčiai už paslaugas skaičiuoti tik šildymo sezono metu (2 t., b. l. 26). Atsižvelgdamas į tai, atlikti atsakovui patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimus nėra pagrindo, nes faktiškai mokesčiai už karštą vandenį nepriskaičiuoti.

5023.

51Byloje nustatyta, kad pastate, kuriame yra atsakovo butas, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, pagal kurį visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu.

5224.

53Prašomo metodo taikymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) nėra pagrindo, nes atsakovo buto atjungimas nėra įteisintas.

5425.

55Vadinasi, ieškovė neturėjo pagrindo taikyti metodo Nr. 5 ir pastato šilumos paskirstymo vartotojams metodas Nr. 4 taikytas pagrįstai.

5626.

57Pažymėjo, kad 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-184 „Dėl šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ 1.1. punkte nustatyta, kad šis metodas gali būti taikomas kai pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos. Tačiau šis nutarimas įsigaliojo 2017-08-01, o ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra nuo 2010-10-19 iki 2017-04-25.

5827.

59Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Butų (patalpų) sąrašo pastate, esančiame J. J. g. ( - ), unikalus Nr. ( - )(2 t., b. .l. 112), matyti, kad kiekvienam iš 8 namo butų yra priskirtas rūsys, kurių plotas skirtingas (nuo 1,86 kv. m. iki 8,49 kv. m.). Tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas turto, esančio daugiabučiame name, savininkui tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose centralizuoto šildymo įrenginių nėra. Byloje nėra duomenų, kad rūsyje esančios patalpos ginčo laikotarpiu būtų buvusios šildomos.

6028.

61Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas laikė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Kadangi, taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atskirai neskaičiuojamas, todėl perskaičiuoti mokestį už šildymą šiuo atveju nėra pagrindo.

6229.

63Atsižvelgdamas į tai, kad ir atsakovo priešieškinio reikalavimas perskaičiuoti šilumos energijos perskirstymą, šilumos energiją name paskirstant pagal metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, pagal visų name esančių patalpų oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre, tiesiogiai susijęs su netenkintu reikalavimu taikyti metodą Nr. 5, atsakovo reikalavimo dėl ploto perskaičiavimo taip pat netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

6430.

65Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-07-10 sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio (2017-07-01 redakcija) 3 dalies nuostata „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui arba bylą sustabdyti, kol bus priimtas Konstitucinio teismo nutarimas dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-4/2018 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

6631.

67Nurodo, kad pirmos instancijos teismas 2018-07-10 sprendime pagrįstai nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, tačiau visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalėjo gauti Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, bet ir pateikti jų kopijas šilumos tiekėjui.

6832.

69Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.

7033.

71Statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentas yra reglamentuotas Statybos įstatyme, nustatant, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, tačiau kartu nėra jokio reikalavimo, kad vartotojas privalėtų gauti Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, nes toks reikalavimas nėra numatytas nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose.

7234.

73Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas privalėjo gauti Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, bet ir pateikti jų kopijas šilumos tiekėjui, nepagrįstai ir neteisėtai šalių ginčui taikė LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 panaikino LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, kurios neteisėtai reglamentavo šildymo būdo pakeitimo darbus, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 panaikino Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktus kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui.

7435.

75Pirmos instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintomis 2003 m. ir 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, nes tai reikštų, kad teismas byloje taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažintas netaikytinomis tam tikras Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurių ginčui spręsti taikyti nebegalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

7636.

77Atsakovas neprivalėjo pateikti nei deklaracijos, nei akto-pažymos ieškovei, nes Statybos įstatymas, reglamentuojantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką, nenumato reikalavimo, kad statytojas privalo pateikti deklaracijos ir aktą-pažymą ieškovei.

7837.

79Atsakovas nurodė, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 išaiškino, jog ginčo šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra (pagal Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 9 punktą statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nuo 2010 m. spalio l d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprasto remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina minėtos Civilinio kodekso nuostatos.

8038.

81Todėl atsakovas tvirtina, kad visiškai įrodė šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą, kai 2010-10-19 raštu pranešė ieškovui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010 m. spalio 19 d., teisėtai pakeitus buto šildymo būdą ir tuo atsisakant ieškovo tiekiamos šilumos energijos.

8239.

83Atsakovas savo buto šildymo būdo pakeitimo darbus įteisino 2010 m. spalio 19 d., užpildydamas deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuo kurio surašymo pakeitus statinio patalpų šildymo būdą sutartis su šilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. Šios deklaracijos kaip statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ieškovas neginčijo.

8440.

85Mano, kad net ir tuo atveju, kai šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra (pagal Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 9 punktą statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nuo 2010 m. spalio l d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprasto remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienašališkai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina minėtos Civilinio kodekso nuostatos.

8641.

87Jeigu statybos darbų deklaravimas 2010-10-19 ir šių darbų 2012-02-14 kadastriniai matavimai galimai nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta nuo 2010 m. spalio, tuomet sutarties nutraukimą patvirtina atsakovo 2010-10-19 raštas ieškovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2010 m. spalio, kurį ieškovas gavo ir užregistravo savo raštinėje. Ieškovas neginčija, kad nuo 2010 m. spalio žinojo apie atsakovo buto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos faktą, todėl šių duomenų išviešinimas Nekilnojamojo turto registre neturi jokios įtakos, nes šie duomenys apie sutarties nutraukimą ieškovui buvo žinomi nuo 2010 m. spalio mėnesio.

8842.

89Kadangi jokių sutartinių santykių ginčo laikotarpiu tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui, nes tikrasis atsakovas yra kiti namo butų savininkai, kurie vartotojo ieškovo tiekiamą šilumos energiją, tačiau kuriems ieškovas priskyrė per mažą šilumos energijos kiekį, sudarydamas sąlygas minėtiems asmenims praturtėti be pagrindo.

9043.

91Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kurį patvirtina ieškovo 2012 m. atlikti kadastriniai matavimai, o ginčas dėl vietinio šildymo būdo įregistravimo šiuo metu yra sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-2181-320/2018.

9244.

93Nei deklaracija, nei kadastriniai matavimai nėra panaikinti, ieškovas jų neginčija, tačiau yra pagrindas šią bylą sustabdyti CPK 163 str. 3 d. pagrindu iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2181-320/2018, kurioje taip pat yra vertinamos tos pačios ginčo dėl šildymo būdo pakeitimo aplinkybės.

9445.

95Kadangi Civilinio kodekso 6.391 straipsnis nustato, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę, atsakovas tvirtina, jog šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimo 2010-10-19, nes Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimo momentą sieja su šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimo pripažįstant statinio dalį tinkama naudoti.

9646.

97Apelianto manymu, bylą nagrinėjantis apeliacinis teismas turėtų tinkamai įvertinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimo momentą, atsižvelgdamas į Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 kasacinis teismas nurodo remtis tik Civilinio kodekso CK 6.390 straipsnio l dalimi dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą, nevertinant Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties, kad sutarties nutraukimas siejamas išimtinai su šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimu pripažįstant statinio dalį tinkama naudoti, tačiau šią išimtį būtina įvertinti, nes kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006 yra išaiškinęs, kad detalesnių nuostatų Civiliniame kodekse nėra, todėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartims nutraukti taikytinos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kurios nenumato pranešimo apie sutarties nutraukimą šilumos tiekėjui, nes sutarties nutraukimas siejamas išimtinai su šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimu pripažįstant statinio dalį tinkama naudoti.

9847.

99Analogiškai nustato CK 6.388 str. 1 d., kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, nes nei sutartis, nei įstatymą nenustato ko kita. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai (o ne juridiškai) perdavė ieškovui centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, kurį ieškovas reikalauja perskaičiuoti (CPK 178 str.).

10048.

101Šalis siejusi sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į ieškovo butą yra pasibaigusi nuo buto šildymo sistemos atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Teismo sprendimu pripažinus šį faktą, šalių sutartiniai santykiai pasibaigtų ne tik faktiškai, bet ir teisiškai. Susidariusioje situacijoje būtent toks vartotojų teisių gynimo būdas atitiktų pareikšto reikalavimo esmę ir siekiamą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas civilinėje byloje 3K-7-454/2004).

10249.

103Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos.

10450.

105Šioje byloje nepateikta duomenų ir teismas nepasisakė, kaip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, teismas nesprendė, ar į kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą buvo įskaičiuota butui tenkanti rūsio ploto dalis.

10651.

107Atsakovas tvirtina, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė skolą už šilumos energiją, nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokį šilumos energijos kiekį atsakovas faktiškai gavo ginčo laikotarpiu, nukrypdamas nuo kasacinio teismo 2009-04-14 civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, kurioje išaiškinta, jog šilumos energijos paskirstymas turi būti įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

10852.

109Bylą nagrinėjantis teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ieškovo parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, nes atsakovas tvirtina, kad pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovas privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovui butui nepriskirdamas jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

11053.

111Ieškovė nėra pateikusi jokių šilumos paskirstymo skaičiavimų detalizavimo ir pirminių duomenų – UAB „Molėtų švara“ pažymos ir namo šilumos apskaitos žurnalo, kad teismas galėtų įvertinti paskirstymo pagrįstumą ir teisėtumą, ir šilumos energijos gavimo faktiškumą.

11254.

113Jei šių įrodymų nepavyktų surinkti teisme, teismas turi teisę skirti ekspertizę, kuri nustatytų, ar atsakovas gavo ginčo energijos kiekį į savo butą. Bylą nagrinėjantis teismas turėtų pasisakyti dėl įrodymų, kuriais būtų įrodytas ieškovo parinktų šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 netinkamas taikymas atsakovo atžvilgiu.

11455.

115Laiko, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas gavo ginčo centralizuoto šilumos energijos kiekį, kuris ir negalėjo būti suvartotas atsakovo patalpose, kuriose nuo 2010-10-19 yra pakeistas šildymo būdas.

11656.

117Pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai priteisė iš atsakovo delspinigius, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato, todėl ieškovas neturi teisės skaičiuoti ir reikalauti delspinigių (CK 6.258 str. 1 d.).

11857.

119Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ atsakovės pritaikytą delspinigių dydį numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją. UAB „Molėtų šiluma“ yra iš dalies privati uždaroji akcinė bendrovė, kurios savininkai yra 15 akcininkų, iš kurių 14 – fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo – rajono savivaldybės taryba – tai patvirtina pridedamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos leidinio 26 p. Be to, UAB „Molėtų šiluma“ tiekia šilumos energiją, kuri yra laikoma komercine preke, o ne teikia komunalines arba viešąsias paslaugas.

12058.

1211995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ yra specialioji norma, skirta reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Minėto įstatymo 1 straipsnis nustato subjektus, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonės tipas yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, taip pat nepateikė įrodymų, kad teikia viešąsias paslaugas gyventojams, nes šilumos tiekimas yra ne paslaugų, o prekių tiekimas.

12259.

123Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Molėtų šiluma“ prašo atmesti atsakovo A. M. apeliacinį skundą, o Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-07-10 sprendimą palikti nepakeistą; prašo iš atsakovo A. M. priteisti ieškovo UAB „Molėtų šiluma“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti priimtas.

12460.

125Teigia, kad atsakovas A. M. 2010-10-19 nebuvo išreiškęs savo valios dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas 2010-10-19 prašymu (ne pranešimu ar informavimu) tik prašė ieškovą UAB „Molėtų šiluma“ nutraukti sutartį, nes jis neva jau ketvirtą šildymo sezoną nesinaudoja šilumos tiekimo paslaugomis. UAB „Molėtų šiluma“, nesant įstatyme numatytų pagrindų, šio atsakovo prašymo netenkino. Tuo tarpu atsakovas jokios valios vienašališkai nutraukti sutartį nėra išreiškęs. Kartu su 2010-10-19 prašymu atsakovas jokios deklaracijos nepateikė – apelianto teiginiai apie deklaracijos pateikimą nieko nepagrįsti ir prieštarauja tiek paties 2010-10-19 prašymo turiniui, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams. Kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis vienašališkai nebuvo nutraukta nuo 2011-10-19, patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais iš atsakovo buvo priteistos skolos už šilumos energiją, patiektą atsakovui jau po 2010-10-19 prašymo.

12661.

127Įstatyme (CK 6.390 str., Šilumos ūkio įstatymo 29 str.) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

12862.

129Atsakovas nėra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos; nėra informavęs apie teisėtą atsijungimą ieškovės, nėra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją, todėl nei vieno iš nurodytų privalomų pagrindų šilumos vartojimo sutarčiai nutraukti šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo A. M. priešieškinio reikalavimą.

13063.

131Įsiteisėjusiais Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2009-11-03 nutartimi yra konstatuotas atsakovo A. M. neteisėtas atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-954-464/2009 konstatavo, kad A. M. „nustatytos atsijungimo tvarkos nesilaikė, o vien tik bute esančių šildymo prietaisų atjungimas ir savavališkas kieto kuro katilo sumontavimas netraktuotinas kaip atjungimas nuo visos daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos.

13264.

133Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymą, kad atsakovas A. M. būtų ištaisęs neteisėto savavališko atsijungimo nuo centrinio šildymo tinklų pasekmes. Todėl ir šiuo metu laikytina, kad atsakovas A. M. yra neteisėtai atsijungęs nuo centrinio šildymo tinklų. Neteisėtas atsijungimas negali būti pagrindu nutraukti šilumos tiekimo sutartį.

13465.

135Atsakovas A. M. su 2010-10-19 prašymu ieškovui UAB „Molėtų šiluma“ jokios deklaracijos nepateikė ir apie jokią deklaraciją ieškovui UAB „Molėtų šiluma“ iki 2017 metų kovo mėnesio nebuvo žinoma. Atsakovas A. M. tik 2017 m. kovo mėn. 10 d. į bylą pateikė 2010-10-19 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1 (pirmasis jos variantas), kuria grindė savo teiginius, kad jis neva 2010-10-19 atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos. 2017 m. spalio 6 d. A. M. į bylą pateikė dar vieną 2010-10-19 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1 (antrasis variantas) bei 2012-02-12 papildomą deklaraciją apie statybos užbaigimą, patikslinančią pirminę 2010-10-19 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.2.

13666.

137Šios aplinkybės leidžia įtarti, kad minėtos deklaracijos buvo suklastotos: jos surašytos, nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, t.y. kai nurodytos deklaracijos nereikėjo tvirtinti jokiai valstybės institucijai.

13867.

139Atsakovas A. M. 2010-10-18 pranešė UAB „Molėtų šiluma“, jog jau ketveri metai jos tiekiama šiluma nesinaudoja ir prašo nutraukti šilumos tiekimo sutartį. Apie tai, kad yra užpildęs deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, nepranešė; nėra jokių duomenų, kad atsakovas A. M. 2010 metais vykdė statybos darbus atsijungiant nuo centrinio šildymo sistemos, t.y. kad A. M. realiai atliko darbus, jo deklaruotus 2010-10-19 deklaracijose apie statybos užbaigimą Nr.1. Priešingai, įsiteisėjusiais Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2009-11-03 nutartimi yra konstatuotas A. M. daug ankstesnis neteisėtas atsijungimas nuo centrinio šildymo.

14068.

141Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad deklaracijos yra suklastotos ir negali būti laikomos įrodymais nei šioje, nei kokioje kitoje byloje.

14269.

143Apelianto A. M. teiginiai, kad suvartotas šilumos energijos kiekis turėtų būti perskaičiuotas, yra visiškai nepagrįsti. Jokio pagrindo taikyti apelianto nurodytą metodą nėra.

14470.

145Atsakovui A. M. pateiktose sąskaitose už šilumą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2017-04-25 nėra įtraukta mokėjimų už šilumos kiekį už nepaskirstytą karštą vandenį, kadangi atsakovas A. M. minėtu laikotarpiu karšto vandens iš ieškovo UAB „Molėtų šiluma“ nepirko, atsakovui mokesčiai už paslaugas skaičiuoti tik šildymo sezono metu.

14671.

147Suvartotas šilumos kiekis pastate apskaitomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtino rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr.4. Jis taikomas pastatuose su individualiais karšto vandens šilumokaičiais ir kai per ataskaitinį laikotarpį suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato šilumos įrenginių įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o butuose suvartotas kiekis nustatomas karšto vandens skaitikliais arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šis šilumos paskirstymo metodas galioja ir dabar.

14872.

149Visas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotas nupirktos šilumos kiekis yra paskirstomas (išdalijamas) apmokėti namo, esančio J. J. g. ( - ), vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo Metodo Nr. 4 nuostatas. Jis taikomas pastatuose su individualiais karšto vandens šilumokaičiais ir kai per ataskaitinį laikotarpį suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato šilumos tinklų įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

15073.

151Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti. Likęs šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinamas pagal butų naudingą plotą.

15274.

153J. J. g. 13 namo gyventojams šilumos kiekio paskirstymas pagal Metodą Nr. 5 negali būti taikomas, kadangi pastatas (namas) neatitinka nei vienos iš trijų sąlygų.

15475.

155Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, UAB „Molėtų šiluma“ neturi teisės atlikti bet kokių perskaičiavimų pagal kitą šilumos apskaitos metodą.

15676.

157Atsakovas A. M. reikalavimas atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, „pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ „Registrų centras“ yra neaiškus.

15877.

159Šioje civilinėje byloje taikant šilumos paskirstymo metodą Nr.4 mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atskirai neskaičiuojamas. Todėl civilinės bylos Nr.3K-3-418-313/2017 ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pateiktas teisės normų aiškinimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiavimo nėra aktualus šioje civilinėje byloje.

16078.

161Ieškovas UAB „Molėtų šiluma“ šilumos energijos paskirstymą vykdo pagal „oficialius“ plotus, įregistruotus VĮ „Registrų centras“. Byloje pateiktos VĮ „Registrų centras“ pažymos, joje nurodyti patalpų (butų) bendrieji plotai, kuriais ir buvo vadovaujamasi vykdant šilumos energijos paskirstymą. Naudingųjų plotų minėtoje VĮ „Registrų centras“ pažymoje iš viso nenurodyta, todėl naudinguoju plotu laikytas bendrasis plotas, nurodytas VĮ „Registrų centras“ pažymoje.

16279.

163Atsakovas A. M. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartyje Nr.( - ) pats nurodė savo buto naudingąjį plotą. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr.( - ) 4.2.9 punktas numato, kad vartotojas įsipareigoja pasikeitus buto naudingajam plotui informuoti Tiekėją ne vėliau kaip per 10 d. Atsakovas A. M. nėra pateikęs ieškovui UAB „Molėtų šiluma“ jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių jo buto ploto pasikeitimą – kad jo buto ploto duomenys, nurodyti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre yra pasikeitę. Priešingai, byloje pateikta VĮ „Registrų centras“ 2017-06-06 pažyma patvirtina, kad atsakovo A. M. buto plotas nėra pasikeitęs.

16480.

165Ieškovė UAB „Molėtų šiluma“, nesutikdama su neteisėtais atsakovo A. M. bandymais perskaičiuoti šilumos energiją, gina ne tiek savo (vis tiek namui patiekta šilumos energija privalės būti paskirstyta tarp namo savininkų), bet ir visų kitų namo patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, neleisdamas jiems nepagrįstai perkelti pareigos atsiskaityti už atsakovui A. M. tenkančią namui patiektos šilumos energijos dalį.

16681.

167Trečiasis asmuo UAB „Molėtų švara“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16882.

169Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)

17083.

171Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

17284.

173Apeliantas prašo teismą kreiptis į Konstitucinį teismą, tam, kad būtų ištirta ar CPK 306 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, neprieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą. Atsakovo teigimu, vertimas kreiptis į advokatą, norint kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, pernelyg ir neproporcingai apriboja asmens teisę, kad asmens bylą peržiūrėtų aukštesnė instancija. Pažymėtina, kad apeliantas savo teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka įgyvendino, nes jo apeliacinį skundą pasirašė asociacijos „Savininkų ir vartotojų gynimo sąjunga“, kurios narys yra apeliantas, vadovas teisininkas, todėl šioje byloje nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui kreiptis į Konstitucinį teismą šiuo klausimu. Be to, šiuo metu Konstituciniame teisme yra rengiama nagrinėjimui konstitucijos justicijos byla, kurioje Konstitucinis teismas pasisakys dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

17485.

175Ieškovo teigimu, atsakovės apeliacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negalėjo būti priimtas. Nagrinėjamu atveju apeliantas suformavo apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, nurodė aiškius argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, teismas nemato kliūčių civilinę bylą išnagrinėti apeliacine tvarka, apeliantas kaip vartotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 301,306, 315 str.).

17686.

177Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

17887.

179Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sutarties pripažinimo nutraukta, šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, šilumos paskirstymo paskaičiavimui tinkamiausio metodo taikymo, skolos ir delspinigių už suteiktas paslaugas priteisimo.

18088.

181Byloje nustatyta, kad atsakovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas J. J. g. ( - ). Atsakovas 2003-12-18 su ieškove pasirašė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti namui šilumą ir karštą vandenį, palaikyti šilumnešio parametrus, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už suvartotą šilumą ir karštą vandenį ir kt. (1 t., b.l.5).

18289.

183Nustatyta, kad atsakovas savavališkai, atjungdamas buto radiatorius, yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 2009-03-10 (1 t., b.l.6). Faktas, kad atsakovas nesilaikė patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo tvarkos, yra nustatytas įsiteisėjusiu 2009-04-22 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu. Šis faktas, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, yra prejudicinis ir iš naujo neįrodinėtinas.

18490.

1852010-10-19 atsakovas pateikė ieškovei prašymą nutraukti šilumos tiekimo sutartį, nes atsakovas nesinaudoja šilumos tiekimo paslaugomis jau ketvirtą šildymo sezoną (1 t., b.l.211). Atsakovo teigimu, šio prašymo pakanka, kad sutartis būtų laikoma nutraukta, jis neprivalėjo pateikti nei akto pažymos, nei darbų užbaigimo deklaracijos, kadangi pagal 2010-07-02 redakcijos Statybos įstatymą, to nereikėjo daryti. Su tokiais argumentais nesutiktina.

18691.

187Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 nurodė, kad svarbus ne faktinis, o teisėtas atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. kada atsirado pagrindas nutraukti energijos tiekimo sutartį.

18892.

189Atjungti savo buto šildymo sistemą galima tik laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Vien deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo faktas pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta, ypač kylant abejonių dėl tikrosios deklaracijos surašymo dienos.

19093.

191Apeliantas, pateikdamas prašymą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, nepateikė deklaracijos apie statybos užbaigimą, nenurodė sutarties nutraukimo pagrindo, duomenų apie šilumos tiekimo būdo pakeitimą neišviešino (apie deklaracijos egzistavimą ieškovei tapo žinoma, tik 2017 m.), todėl ieškovei nebuvo realaus pagrindo nutraukti šilumos ir karšto vandens sutartį 2010 metų spalio mėn.. Be to, atsakovas prašymo teikimo metu, buvo skolingas už šilumos tiekimą (CK 6.390 str. 1 d.) iki prašymo pateikimo. Atsakovui nesilaikant įstatyme nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos 2009 m., neįteisinus vietinio šildymo sistemos, negalima pripažinti, kad atsakovas teisėtai atsijungė nuo šildymo sistemos nuo 2010 m. Teisėtas atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra tada, kai atsiranda pagrindas nutraukti tiekimo sutartį, t.y. kada įteisinta vietinio šildymo sistema atsakovo bute- kai išviešinta statybos darbų užbaigimo deklaracija. Apie šios deklaracijos buvimą tapo žinoma tik atsakovui pateikus priešieškinį nagrinėjamojoje byloje 2017 m. kovo17 d., kai atsijungimo tvarka atsakovo nurodoma supaprastinta procedūra nebegalioja nuo 2011-06-30.

19294.

193Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sutartis yra nutraukta nuo 2010-10-19, nes atsakovas tinkamai neįgyvendino savo teisės atsijungti nuo gyvenamojo namo bendrosios šildymo sistemos nei 2009 m., nei 2010 m. spalio mėn., todėl išliko šilumos energijos vartotojas iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jam tenka pareiga mokėti už šilumos energiją ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017).

19495.

195Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui mokesčiai už paslaugas skaičiuoti tik šildymo sezono metu (2 t., b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, atlikti atsakovui patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nėra pagrindo.

19696.

197Apeliantas, neigdamas savo prievolę mokėti už šilumos energiją už ginčo laikotarpį, remiasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, atsakovas nepateikė jokių faktinių ar teisinių argumentų apie neteisingas išvadas, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, ar namo gyventojai būtų pasirinkę kitą šilumos paskirstymo metodą.

19897.

199Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punktas įtvirtinta, jog, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4.

20098.

201Name J. J. g. ( - ), šilumos kiekis yra nustatomas pagal šilumos tiekėjo įrengto vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šis metodas, atsižvelgiant į namo šildymo sistemą, savininkų poziciją, buvo parinktas ieškovės ir taikomas iki šiol (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.).

20299.

203Apelianto nurodytas metodas Nr.5 šalia metodo Nr.4 negali būti taikomas, nes pastatas, kuriame gyvena atsakovas neatitinka metodo Nr. 5 taikymo sąlygų: pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, teisėtai atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos; pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, turinčių atskirus šilumos įvadus, kurių šilumos skaitikliai įrengti prieš pastato įvadinį šilumos prietaisą; buitiniai šilumos skaitikliai įrengti mažiau nei 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos. Nesant duomenų, kad J. J. g. 13 namo vartotojai pasirinko tam tikrą metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, kurį parenka šilumos tiekėjas.

204100.

205Konstatavus, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai nėra teisėtai atjungti 2010-10-19, kaip tvirtina atsakovas, nuo daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų ir šalių sudaryta atsiskaitymo už patalpų šildymą sutartis nėra nutraukta 2010-10-19, atsakovas turi pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją, įstatymų, Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais (CK 6.383, 6.388 str.).Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1673 Eur skolos, susidariusios nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., priteisimo ( t.2, b.l. 25).

206101.

207Apeliantas taip pat nesutinka su delspinigių skaičiavimu, nes jo teigimu, ieškovė nėra valstybės įmonė ir jai negali būti taikomas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996-01-25 nutarimas Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“.

208102.

209Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str.). Bylos duomenims UAB „Molėtų šiluma“ 99,9 proc. akcijų priklauso savivaldybės tarybai, todėl laikytina, kad ji yra savivaldybės kontroliuojama įmone, kuri veikia pagal savivaldybės įstatymą, o mokesčiai už šilumos energiją yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas. Be to, šalių sudarytoje sutartyje skyriuje „Šalių atsakomybė“ yra numatyta, kad laiku neapmokėjęs mokesčių už buto šilumą ir karštą vandenį už kiekvieną uždelstą dieną pagal LR Vyriausybės nutarimą moka delspinigius nuo nesumokėtos sumos įskaitant ir mokėjimo dieną. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius yra pagrįstas.

210103.

211Atsakovas nesutinka su priskaičiuota skola, nes šilumos kiekis butams paskirstytas proporcingai butų plotams, neįskaičius nuosavybės teisėmis priklausančių rūsio patalpų. Pagal kasacinio teismo nutarties turinį patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamų patalpų bendrojo ploto skaičiavimą. Bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi būti nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butui ir kitų patalpų nuosavybės teise priklausančių gyvenamajame name savininko naudingą plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Į palyginamuosius naudingus plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma gyvenamajame name, faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingas plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018).

212104.

213Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad tokiu būdu paskaičiuota jo mokėtina suma sumažės. Jis prašo tuo pagrindu ieškinį atmesti. Taigi tuo pagrindu ieškinys negali būti atmetamas, priteista skola paliekama įvertinus tai, kad nepateikti paskaičiavimai, kad mokėtina skola sumažėtų. Paprastai skola nesikeičia ar padidėja, nes išlaidos skirstomos proporcingai turimam plotui, daugiau turi mokėti tie asmenys, kurie nuosavybės teisėmis valdo didesnius plotus. Byloje pateikti duomenys apie prie butų priskirtų rūsių plotus neliudija, kad jie esmingai pakeistų nuosavybės teisėmis valdomas dalis. Atsakovo buto plotas sudaro 60,67 kv.m., namo bendras plotas yra 506,68 kv.m. Atsakovo naudojamų patalpų santykis su viso namo plotu sudaro 11,97 proc. Pridėjus rūsį, kurio plotas 4,53 kv. m., naudingas buto plotas tampa 65,07 kv.m., atsakovo dalis padidėja iki 12,8 procentų.

214105.

215Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

216106.

217Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.). Ieškovas nors ir prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 88, 93 str.).

218Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

219Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Ramunės Čeknienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. I.Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Molėtų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. 2.... 9. Nurodė, kad atsakovas su ieškove 2003-12-18 sudarė Tiekimo, vartojimo ir... 10. 3.... 11. Nurodė, kad atsakovas 2007-11-09 atsijungė nuo bute įrengtos šildymo... 12. 4.... 13. Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, priešieškinyje nurodė, kad ginčo... 14. 5.... 15. Nurodė, kad teismas dar privalo išsiaiškinti, ar ieškovės parinktas... 16. 6.... 17. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Byloje teismas nustatė, kad 2003-10-31 atsakovas varžytinėse nupirko... 20. 8.... 21. Atsakovas 2010-10-19 ieškovei pateikė prašymą „nedelsiant nutraukti... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad prašymo pateikimo metu buto atjungimo nuo centralizuotos... 24. 10.... 25. Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-06-05) 29 straipsnio 3... 26. 11.... 27. Teismas vertino, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pagal tuo... 28. 12.... 29. Nors atsakovas teigė, kad 2010-10-19 užpildė deklaraciją apie statybos... 30. 13.... 31. Faktiškai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovas yra atsijungęs daug... 32. 14.... 33. Teismas nenustatė, kad šis dokumentas būtų pateiktas ieškovei su... 34. 15.... 35. Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Registrui centrui deklaracija, siekiant... 36. 16.... 37. VĮ Registrų centrui atsakovas pateikė du 2010-10-19 deklaracijos apie... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo informuotas apie tai ką reikia daryti,... 40. 18.... 41. Pagal CK nuostatas teisė nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį galima... 42. 19.... 43. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog... 44. 20.... 45. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vartotojai, kurie... 46. 21.... 47. Atsakovas ginčijo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių,... 48. 22.... 49. Teismas konstatavo, kad atsakovui mokesčiai už paslaugas skaičiuoti tik... 50. 23.... 51. Byloje nustatyta, kad pastate, kuriame yra atsakovo butas, taikomas šilumos... 52. 24.... 53. Prašomo metodo taikymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra... 54. 25.... 55. Vadinasi, ieškovė neturėjo pagrindo taikyti metodo Nr. 5 ir pastato šilumos... 56. 26.... 57. Pažymėjo, kad 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės... 58. 27.... 59. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Butų (patalpų) sąrašo pastate,... 60. 28.... 61. Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas laikė, kad... 62. 29.... 63. Atsižvelgdamas į tai, kad ir atsakovo priešieškinio reikalavimas... 64. 30.... 65. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 66. 31.... 67. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas 2018-07-10 sprendime pagrįstai nurodė,... 68. 32.... 69. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai rekonstravus... 70. 33.... 71. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentas yra reglamentuotas Statybos... 72. 34.... 73. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas privalėjo gauti... 74. 35.... 75. Pirmos instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo... 76. 36.... 77. Atsakovas neprivalėjo pateikti nei deklaracijos, nei akto-pažymos ieškovei,... 78. 37.... 79. Atsakovas nurodė, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.... 80. 38.... 81. Todėl atsakovas tvirtina, kad visiškai įrodė šilumos tiekimo ir vartojimo... 82. 39.... 83. Atsakovas savo buto šildymo būdo pakeitimo darbus įteisino 2010 m. spalio 19... 84. 40.... 85. Mano, kad net ir tuo atveju, kai šilumos įrenginiams atjungti nuo... 86. 41.... 87. Jeigu statybos darbų deklaravimas 2010-10-19 ir šių darbų 2012-02-14... 88. 42.... 89. Kadangi jokių sutartinių santykių ginčo laikotarpiu tarp ieškovo ir... 90. 43.... 91. Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010 m. spalio 19 d.... 92. 44.... 93. Nei deklaracija, nei kadastriniai matavimai nėra panaikinti, ieškovas jų... 94. 45.... 95. Kadangi Civilinio kodekso 6.391 straipsnis nustato, kad šio skirsnio normos... 96. 46.... 97. Apelianto manymu, bylą nagrinėjantis apeliacinis teismas turėtų tinkamai... 98. 47.... 99. Analogiškai nustato CK 6.388 str. 1 d., kad abonentas moka už faktiškai... 100. 48.... 101. Šalis siejusi sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į ieškovo butą yra... 102. 49.... 103. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės... 104. 50.... 105. Šioje byloje nepateikta duomenų ir teismas nepasisakė, kaip nagrinėjamu... 106. 51.... 107. Atsakovas tvirtina, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė skolą už... 108. 52.... 109. Bylą nagrinėjantis teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ieškovo parinktas... 110. 53.... 111. Ieškovė nėra pateikusi jokių šilumos paskirstymo skaičiavimų... 112. 54.... 113. Jei šių įrodymų nepavyktų surinkti teisme, teismas turi teisę skirti... 114. 55.... 115. Laiko, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas gavo ginčo centralizuoto... 116. 56.... 117. Pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai priteisė iš atsakovo... 118. 57.... 119. Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus... 120. 58.... 121. 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų... 122. 59.... 123. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Molėtų šiluma“ prašo atmesti... 124. 60.... 125. Teigia, kad atsakovas A. M. 2010-10-19 nebuvo išreiškęs savo valios dėl... 126. 61.... 127. Įstatyme (CK 6.390 str., Šilumos ūkio įstatymo 29 str.) nustatyta butų... 128. 62.... 129. Atsakovas nėra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo ir karšto... 130. 63.... 131. Įsiteisėjusiais Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimu bei... 132. 64.... 133. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymą, kad atsakovas A. M. būtų... 134. 65.... 135. Atsakovas A. M. su 2010-10-19 prašymu ieškovui UAB „Molėtų šiluma“... 136. 66.... 137. Šios aplinkybės leidžia įtarti, kad minėtos deklaracijos buvo suklastotos:... 138. 67.... 139. Atsakovas A. M. 2010-10-18 pranešė UAB „Molėtų šiluma“, jog jau... 140. 68.... 141. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad deklaracijos yra suklastotos ir... 142. 69.... 143. Apelianto A. M. teiginiai, kad suvartotas šilumos energijos kiekis turėtų... 144. 70.... 145. Atsakovui A. M. pateiktose sąskaitose už šilumą laikotarpiu nuo 2014-10-01... 146. 71.... 147. Suvartotas šilumos kiekis pastate apskaitomas vadovaujantis Lietuvos... 148. 72.... 149. Visas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotas nupirktos... 150. 73.... 151. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos... 152. 74.... 153. J. J. g. 13 namo gyventojams šilumos kiekio paskirstymas pagal Metodą Nr. 5... 154. 75.... 155. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, UAB... 156. 76.... 157. Atsakovas A. M. reikalavimas atlikti šilumos energijos paskirstymo... 158. 77.... 159. Šioje civilinėje byloje taikant šilumos paskirstymo metodą Nr.4 mokestis... 160. 78.... 161. Ieškovas UAB „Molėtų šiluma“ šilumos energijos paskirstymą vykdo... 162. 79.... 163. Atsakovas A. M. Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir... 164. 80.... 165. Ieškovė UAB „Molėtų šiluma“, nesutikdama su neteisėtais atsakovo A.... 166. 81.... 167. Trečiasis asmuo UAB „Molėtų švara“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 168. 82.... 169. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas... 170. 83.... 171. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 172. 84.... 173. Apeliantas prašo teismą kreiptis į Konstitucinį teismą, tam, kad būtų... 174. 85.... 175. Ieškovo teigimu, atsakovės apeliacinis skundas neatitinka įstatymo... 176. 86.... 177. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 178. 87.... 179. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sutarties pripažinimo nutraukta,... 180. 88.... 181. Byloje nustatyta, kad atsakovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas J. J.... 182. 89.... 183. Nustatyta, kad atsakovas savavališkai, atjungdamas buto radiatorius, yra... 184. 90.... 185. 2010-10-19 atsakovas pateikė ieškovei prašymą nutraukti šilumos tiekimo... 186. 91.... 187. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio... 188. 92.... 189. Atjungti savo buto šildymo sistemą galima tik laikantis teisės aktų... 190. 93.... 191. Apeliantas, pateikdamas prašymą ieškovei dėl sutarties nutraukimo,... 192. 94.... 193. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 194. 95.... 195. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui mokesčiai už... 196. 96.... 197. Apeliantas, neigdamas savo prievolę mokėti už šilumos energiją už ginčo... 198. 97.... 199. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų... 200. 98.... 201. Name J. J. g. ( - ), šilumos kiekis yra nustatomas pagal šilumos tiekėjo... 202. 99.... 203. Apelianto nurodytas metodas Nr.5 šalia metodo Nr.4 negali būti taikomas, nes... 204. 100.... 205. Konstatavus, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto šilumos... 206. 101.... 207. Apeliantas taip pat nesutinka su delspinigių skaičiavimu, nes jo teigimu,... 208. 102.... 209. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios... 210. 103.... 211. Atsakovas nesutinka su priskaičiuota skola, nes šilumos kiekis butams... 212. 104.... 213. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad tokiu būdu paskaičiuota jo... 214. 105.... 215. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo... 216. 106.... 217. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos... 218. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 219. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą...