Byla 2-1229-944/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovės G. R. priešieškinį ieškovei I. D., tretiesiems asmenims J. D., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl baudos priteisimo ir įskaitymo į pradinį reikalavimą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės I. D. atstovei advokatei Mildai Liatukaitei, atsakovei G. R., jos atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui, trečiojo asmens UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas atstovei advokatei Tomai Sajienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei G. R., tretiesiems asmenims J. D., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovės G. R. priešieškinį ieškovei I. D., tretiesiems asmenims J. D., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl baudos priteisimo ir įskaitymo į pradinį reikalavimą, ir

Nustatė

2ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. R. 20273,40 EUR (70 000 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 146-151). Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad internetiniame portale rado nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo agentūros UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas skelbimą dėl 424,12 kv. m. namo su 31 a. žemės sklypu, esančio ( - ), pardavimo. Nuvykus apžiūrėti nekilnojamojo turto, atsakovė aprodė namą ir žemės sklypą, kuris galimai sudaro 31 a. 2014 m. balandžio 23 d. su atsakove G. R. buvo pasirašyta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo perduotas 70 000 Lt avansas. Pasirašius preliminariąją sutartį ir perdavus avansą paaiškėjo, kad atsakovė nuslėpė esmines sutarties sąlygas, kurias žinojusi ieškovė nebūtų pasirašiusi sutarties. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, sutartį pasirašė panaudojusi apgaulę, kadangi žemės sklypo, esančio ( - ), atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 16,82 a, 3,77 a žemės sklypo priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su R. M., 10 a žemės sklypo priklauso valstybei. Atsakovė nesąžiningai elgėsi su bendrasavininkiu, pažeisdama jo pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, nepasiūlydama jam pirkti parduodamo žemės sklypo. Atsakovė klaidingus duomenis pateikė UAB „Ober–Haus“, todėl internetiniame portale buvo pateiktas klaidingas skelbimas. Atsakovei buvo išsiųstas raginimas dėl avanso grąžinimo, tačiau atsakovė avansą grąžinti atsisakė. Sutarties 4 punkte buvo nurodyta, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. Nesant tarp šalių jokių civilinių teisinių santykių, ieškovė teikia ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, ieškovei priteistini nuostoliai, atsiradę dėl nepagrįsto praturtėjimo.

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės I. D. priteisti 20273,40 EUR baudą ir ją įskaityti į pradinį ieškovės reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 78-84). Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai ir sutuoktiniui G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ), ir namų valdos, aptvertos tvora, teritoriją sudarantys žemės sklypai (visas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 373/1498 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ) ir ( - ). Atsakovė, iš internetinio portalo sužinojusi apie parduodamą namą, atvyko jo apžiūrėti. Namą ir žemės sklypą ieškovė apžiūrėjo 3-4 kartus, ieškovei buvo pateikti visi su parduodamu nekilnojamuoju turtu susiję dokumentai. Už namą buvo nustatyta pradinė 715 000 Lt kaina. Namo ir teritorijos apžiūros metu ieškovei buvo nurodyta, kad tvora yra aptverta keletas arų valstybinės žemės. Ieškovei buvo pasiūlyta, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovė gali išpirkti šį plotą arba šalių sutarimu gali sumažinti kainą. Ieškovė sutiko su antruoju variantu, todėl nekilnojamojo turto kaina buvo sumažinta iki 650 000 Lt. 2014 m. balandžio mėnesį su ieškove sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo 35 000 Lt avansą. Ieškovės iniciatyva, kad tikrai neparduotų namo kitiems pirkėjams, 2014 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta antra preliminarioji sutartis, pagal kurią ieškovė papildomai sumokėjo 35 000 Lt avansą. Po preliminariosios sutarties sudarymo ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau atsakovė iš ieškovės 2014 m. birželio mėnesį netikėtai gavo raginimą dėl avanso grąžinimo. Avansą grąžinti atsisakė ir nurodė išsamius atsisakymo motyvus. 2014 m. balandžio 23 d. preliminariosios sutarties 12 p. numatė, kad jei pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, sumokėtas avansas (70 000 Lt) lieka pardavėjui. Pagrindinė sutartis iki numatytos datos (2014 m. rugpjūčio mėnesio) nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, kadangi iš atsakovės pusės kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo, tuo tarpu ieškovės veiksmai (raginimas grąžinti avansą, ieškinio teismui pateikimas) rodo, kad ieškovė prarado interesą sudaryti pagrindinę sutartį. Nekilnojamojo turto brokeriui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau jis pripažino, kad neįvertino aplinkybės, kad atsakovei priklauso ne visas, o tik 373/1498 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir klaidingą skelbimą patalpino į internetinį portalą. Tačiau skelbime esanti informacija nevaidina esminio vaidmens, nes ieškovė dėl namo pirkimo atvyko ne per nekilnojamojo turto brokerį, o savarankiškai, tiesiogiai bendravo su atsakove ir jos sutuoktiniu dėl parduodamo turto, ieškovei tiesiogiai buvo pateikta visi reikalingi nekilnojamojo turto dokumentai. Ieškovė dėl nežinomų priežasčių persigalvojo dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl vadovaujantis preliminariosios sutarties 12 p. ieškovės sumokėtas avansas laikytinas sutartinėmis netesybomis ir priteistinas atsakovei.

4Trečiasis asmuo UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove G. R. 2014-02-04 buvo sudaryta sutartis dėl atstovavimo parduodant turtą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )). Tai nebuvo išimtinių teisių sutartis, todėl G. R. turėjo teisę turtą pardavinėti savo ar kitų nekilnojamojo turto agentūrų pastangomis. Pagal G. R. pateiktus duomenis UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas patalpino skelbimą nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt. Nei vienas klientas nepageidavo, kad turtas būtų aprodytas, nenorėjo gauti pardavėjo kontaktų. 2014 m. pavasarį telefonu G. R. nutraukė sutartį, todėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas nebevykdė turto pardavimo skatinimo paslaugų, neieškojo potencialių pirkėjų. Skelbimą su nuotraukomis patalpinus nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt, kiekvienas asmuo lengvai gali pats nuvykti prie objekto, jį apžiūrėti, susisiekti su pardavėjais, nesinaudojant nekilnojamojo turto agentų paslaugomis. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas susitikimuose ir derybose nedalyvavo, jų neorganizavo bei neatliko jokių veiksmų, susijusių su santykiais tarp ieškovės ir atsakovės. Šalys savo pastangomis vedė derybas, derino turto kainą, todėl prieš pasirašant preliminariąją sutartį ieškovė turėjo galimybes išsiaiškinti visas su turtu susijusias aplinkybes, patikrinti nuosavybės teisės dokumentus, įsitikinti turto fizinėmis bei juridinėmis charakteristikomis (t. 1, b. l. 67-69). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

5Trečiasis asmuo J. D. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė, kad I. D. yra jo sutuoktinė. Kartu nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą, t. y. namų valdos sklypą, kuriame galėtų gyventi. I. D. internetiniame portale www.aruodas.lt rado UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas įdėtą skelbimą dėl 424,12 kv. m. namo su 31 a žemės sklypu, esančio ( - ), pardavimo. Susidomėję nuvyko apžiūrėti namo. Atsakovė G. R. jam ir sutuoktinei aprodė namą ir žemės sklypą, kuris galimai sudaro 31 a. Ieškovė su atsakove 2014 m. balandžio 23 d. pasirašė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perduotas 70 000 Lt avansas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso tik 16,82 a žemės sklypo, esančio ( - ), nes 3,77 a bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su bendrasavininkiu R. M., apie 10 a priklauso valstybei. Atsakovė panaudojo apgaulę, nuslėpė žemės sklypo plotą, nes ne jai nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis rodė kaip savo, kurias ketina parduoti. Nei jam, nei iškovei rašytiniai dokumentai pateikti nebuvo. Žinodami, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui priklauso tik 16,82 a žemės, jie nebūtų sudarę preliminariosios sutarties (t.1, b. l. 74-83).

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 161-163).

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į priešieškinį prašo sprendimą dėl priešieškinio priimti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 95-97).

8Trečiasis asmuo G. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 166-167).

9Trečiasis asmuo G. R. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (2 t., b. l. 102-103).

10Ieškovė I. D. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b. l. 111-117).

11Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

12Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-04-23 ieškovė I. D. ir atsakovė G. R. sudarė preliminarią sutartį dėl namo su žeme, esančių ( - ), įsigijimo (t. 1, b. l. 16–18). Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014 m. rugpjūčio mėn. (Sutarties 4 p., t. 1, b. l. 16). Ieškovė iš viso perdavė atsakovei 70 000 Lt (20273,40 EUR), sumą kaip avansą (Sutarties 11 p., t. 1., b. l. 17). Ieškovė 2014-06-04 išsiuntė raginimą dėl avanso grąžinimo (t. 1, b. l. 22). Atsakovė 2014-06-12 pateikė atsakymą į raginimą, kuriuo atsisakė grąžinti gautą avansą (t. 1, b. l. 21). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei G. R. ir trečiajam asmeniui G. R. priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), 0,1682 ha ploto (t. 1, b. l. 25). Atsakovei G. R. ir trečiajam asmeniui G. R. priklauso 373/1498 žemės sklypo, esančio ( - ) (t. 1, b. l. 26–27). Ieškovė ieškiniu reikalauja grąžinti sumokėtą pinigų sumą, atsakovė priešieškiniu prašo priteisti netesybas ir jas įskaityti.

13Europos sutarčių teisės principų 3.301 str. 2 d., jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. LR CK 6.163 str. 2 d. nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. LR CK 6.163 str. 3 d. nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal LR CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š.v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. A. N., bylos Nr. 3K-3-483/2008).

14Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, panaudojo apgaulę dėl parduodamo nekilnojamojo turto objekto, t. y. suklaidino dėl žemės sklypo ploto, kuris ieškovės teigimu turėjo esminę reikšmę. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad apie ginčo turtą žinojo iš nekilnojamojo turto skelbimų tinklalapio www.aruodas.lt. Pagal pateiktus bylos duomenis matyti, kad šiame tinklapyje buvo įdėtas skelbimas dėl 424,12 m2 gyvenamojo namo ir 31 a. žemės sklypo, esančių ( - ), pardavimo, skelbimas įdėtas UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 18–19). Ieškovė paaiškino, kad į šią įmonę nesikreipė dėl tarpininkavimo perkant ginčo turtą. Ieškovė su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu J. D. savarankiškai nuvyko į ( - ) ir surado parduodamą juos dominusį objektą. Ieškovė ir jos sutuoktinis paaiškino, kad galėjo apžiūrėti parduodamą turtą keletą kartų, t. y. jiems atrodė, kad žemės sklypas yra jų pageidaujamo dydžio: didelis, erdvus, kad jo plotas toks, koks nurodytas skelbime. Vėliau ieškovei paaiškėjo, kad atsakovės ir jos sutuoktinio de jure priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), yra ne 31 a., o 16,82 a. Ieškovė teigė, kad atsakovė su sutuoktiniu yra aptvėrusi žemės sklypą, kurį sudaro 16,82 a. žemės sklypas, esantis ( - ), 3,77 a. žemės sklypo dalis, esanti ( - ), priklausanti bendros dalinės nuosavybės teise su R. M., bei 10 a. žemės sklypas priklausantis valstybei. Ieškovės nuomone, atsakovė pirmiausia siekė parduoti dalį valstybinės žemės, t. y. turto, kuris jai nepriklauso nuosavybės teise, taip pat neinformavo, kad dalis sklypo yra atsakovei ir jos sutuoktiniui priklauso dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu pasireiškė atsakovė apgaulė. Ieškovės teigimu, jeigu būtų žinojusi šias aplinkybes, nebūtų sudariusi preliminarios sutarties.

15Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje parduodamas objektas apibūdinamas, kaip namas su žeme, esantys ( - ) (Sutarties 1 p., t. 1, b. l. 16). Daugiau jokių turtą individualizuojančių duomenų sudarytoje preliminariojoje sutartyje nėra pateikta, t. y. nei gyvenamojo namo ploto, nei žemės sklypo ir pan. duomenų. Esant tokiai situacijai svarbu įvertinti šalių ketinimus dėl parduodamo turto, t. y. ar šalys galėjo sąžiningai suklysti dėl tam tikrų parduodamo objekto savybių. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad jiems labai svarbus buvo žemės sklypo dydis, būtent 31 a., nes pageidavo turėti daugiau žemės, nei jos yra dabartiniame gyvenamame būste. Ieškovė su sutuoktiniu susidomėjo skelbimu tinklalapyje www.aruodas.lt, nes žemės sklypo plotas (31 a.) su gyvenamuoju namu atitiko jų lūkesčius.

16Byloje pateikta 2014-02-04 UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas ir G. R. sutartis Dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. TUU-140204-1, kuria įmonė įsipareigojo pirkėjo 424,12 m2 ploto gyvenamajam namui, esančiam ( - ) (t. 1, b. l. 72–73). Trečiojo asmens UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas darbuotojas T. U., šio susitarimo pagrindu buvo nuvykęs ir apžiūrėjo parduodamą turtą, bei įdėjo skelbimą į tinklalapį www.aruodas.lt. T. U. apklaustas liudytoju paaiškino, kad parduodamas namas su žemės sklypu atrodė didelis erdvus, tačiau negalėjo nurodyti, kokio konkretaus dydžio parduodamas žemės sklypas galėjo būti. Taip pat negalėjo nurodyti, kad jam buvo pateikti parduodamo turto duomenys, tikėtina, kad jis užsiklausė iš Nekilnojamo turto registro duomenis apie pardavėjams priklausantį žemės sklypą ir juos įrašė į skelbimą. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu žemės sklypo plotas nurodytas 31 a. Šis asmuo taip pat patvirtino, kad daug interesantų dėl šio turto nebuvo, t. y. jis nevyko su potencialiais pirkėjais, kad aprodytų parduodamą turtą. Ieškovė su sutuoktiniu taip pat patvirtino, kad atvyko apžiūrėti parduodamo turto savarankiškai, t. y. nesiteiravo, nesikreipė dėl tarpininkavimo į UAB „Ober–haus“ nekilnojamasis turtas, preliminarią sutartį šalys sudarė savarankiškai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad trečiojo asmens pateikta informacija apie parduodamą turtą tinklalapyje www.aruodas.lt atliko išviešinimo funkciją, tačiau negalėjo saistyti ieškovę ir atsakovę ikisutartiniuose santykiuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sudarytoje preliminarioje sutartyje jokių nuorodų į skelbimą www.aruodas.lt taip pat nėra pateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu leistinais įrodymais nėra pagrįsta, kad atsakovė būtų atsakinga dėl skelbimo turinio www.aruodas.lt.

17Ieškovė teigimu, atsakovė nutylėjo, kad į aptvertą tvora žemės sklypo plotą įeina dalis valstybinės žemės bei dalis žemės sklypo, esančio ( - ), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su kaimynu. Iš byloje pateikto padėties plano matyti, kad atsakovės ir jos sutuoktinio aptvertas tvoromis ir naudojamas žemės sklypo plotas 22,97 a., kurį sudaro žemės sklypas, ( - ), 3,73 a. žemės sklypo dalis, esanti ( - ), 2,74 a. valstybinės žemės. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad realiai tvora aptvertas žemės sklypo plotas ne 31 a., o 22,97 a, t. y. faktiškai yra mažesnis net ketvirtadaliu. Ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad perkamą objektą galėjo apžiūrėti keletą kartą. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovė atsakovei pinigus perdavė per du kartus, pirmąją preliminarią sutartį sunaikino, pateiktoji sutartis sudaryta 2014-04-23 yra antroji, kurioje nurodyta atsakovei perduodama pinigų suma 70 000 Lt (20273,40 EUR). Taip pat šalys neginčijimai patvirtino, kad susitarus dėl parduodamo turto, nusprendė pavakaroti. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis patvirtino, kad realus vaizdas tuos tenkino atitiko jų lūkesčius, nors jų teigimų jie nežinojo, kad žemės sklypo plotas, kurį jie apžiūrėjo buvo daugiau kaip 8 a. mažesnis, nei jie subjektyviai buvo įsitikinę. Ieškovė su sutuoktiniu nurodė, kad turto apžiūros metu negalėjo nustatyti realaus žemės sklypo dydžio, t. y. vylėsi, kad parduodamas gyvenamasis namas su žemės sklypu, kurio plotas 31 a. Ieškovė ir jos sutuoktinis ketinamo įsigyti žemės sklypo plotą laikė esmine aplinkybe. Teismas nurodo, kad esminėmis sutarties sąlygomis yra laikomos sąlygos, kurių nesant sutartis laikoma nesudaryta. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių valios ir įstatymo. Nagrinėjamu atveju šalių ikisutartinių derybų metu pasirašyta preliminarioji sutartis patvirtina, kad šalys išreiškė suderintą valią dėl būsimos pirkimo–pardavimo sutarties esminių sąlygų: pirkimo–pardavimo dalyko (konkretaus namo su žeme, esančio ( - )) ir parduodamo daikto kainos (650 000 Lt). Teismas konstatuoja, kad šalių pasirašyta preliminarioji sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti suderinta šalių valia ateityje sudaryti namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį už šalių sutartą konkrečią kainą (LR CK 6.165 str. 2 d.), jokių aplinkybių nėra pateikta, iš kurių būtų galima spręsti, kad žemės sklypo plotas buvo esminė sąlyga, sudarant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį.

18Byloje pateikti duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. 1, b. l. 124–139) patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu nuosavybės teise valdo keletą žemės sklypų su statiniais. Teismo posėdžio metu ieškovė ir trečiasis asmuo jos sutuoktinis patvirtino, kad praeityje teko sudaryti nekilnojamojo turto sandorių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieškovė su sutuoktiniu yra asmenys turintys atitinkamų įgūdžių, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo srityje. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, kurio plotas 8,12 a., su gyvenamuoju namu, esantys ( - ), (t. 1, b. l. 124), žemės sklypas, kurio plotas 1,66 a, esančio Kaune, (t. 1, b. l. 136–137) bei žemės sklypas, kurio plotas 7,92 a., ( - ), (t. 1., b. l. 138–139). Tuo tarpu ieškovės sutuoktiniui priklauso žemės sklypas, kurio plotas 5,80 a, su statiniais, esančiais ( - ) (t. 1, b. l. 128–135). Pastebėtina, kad visas šis nekilnojamasis turtas, t. y. ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantys žemės sklypai, yra mažesni nei 8 a., t. y. paklaida tarp tikimasi pirkti žemės sklypo (31 a. ) ir realaus tvora aptverto objekto ploto (22,97 a.), buvo didesnė nei ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantys minėti žemės sklypai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu ieškovė ir jos sutuoktinis, turėjo turėti pakankamai įgūdžių, kurie galėjo bent sukelti abejonių apžiūrint žemės sklypą, esantį ( - ). Taip pat teismo vertinimu svarbu tai, kad preliminari sutartis nebuvo pasirašyta skubotai, t. y. šalių teigimu buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys, kurių pirmoji sunaikinta, t. y. pirmosios sutarties pagrindu buvo perduota atsakovei dalis sumos (apie 35 000 Lt), o po kiek laiko likusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad net ir ieškovei su sutuoktiniu laikant, kad žemės sklypas turi esminę reikšmę, jie turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, pasitikslinti, pareikalauti duomenų dėl juos dominusių aplinkybių. Esant šioms aplinkybės ieškovė neįrodė, kad žemės sklypo plotas – 31 a., turėjo esminę reikšmę sudarant nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kad klaida dėl sklypo ploto sužlugdė ikisutartinius teisinius santykius, todėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Jeigu ieškovei ir jos sutuoktiniui esminę reikšmę turėjo žemės sklypo plotas, tačiau to nenurodė sudarytoje preliminarioje sutartyje, tokiu būdu prisiėmė sau riziką. Be to, žemės sklypo plotas, pats savaime negali būti vertinamas kaip daikto trūkumas, nes pagrindinės sutarties sudarymo pas notarą metu parduodamo objekto plotas, neišvengiamai būtų nurodytas, kaip vienas iš jį identifikuojančių požymių, žemės sklypo planas yra sutarties sudedamoji dalis.

19Ieškovė nurodė, kad atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo parduoti dalį valstybinės žemės. Neįmanoma, kad asmuo nebūdamas daikto savininku, ar neturėdamas įgaliojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, realiai turėtų teorinių galimybių parduoti kitam asmeniui – valstybei, priklausantį turtą. LR CK LR CK 6.393 str. 1 d. nustatyta, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. LR žemės įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Dėl šios aplinkybės notaras ruošdamas sutartį patikrina, kam priklauso nuosavybės teise žemės sklypas, su pagrindine sutartimi, kaip neatskiriama jos dalis pridedamas ir žemės sklypo planas, todėl atsakovė negalėtų perleisti ieškovei valstybinės žemės, t. y. perleisti daugiau žemės, nei jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovė taip pat nurodė, kad ant šiame sklypo plote yra statinys, kuris vertintinas kaip nelegalus. Teismas nurodo, kad statinio statybos teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

20Ieškovė ir jos sutuoktinis teigė, kad apžiūrint ginčo turtą, sudarant preliminarią sutartį jokie žemės sklypo ir gyvenamojo namo dokumentai nebuvo jiems pateikti. Preliminarios sutarties 2 p. nurodyta, kad pirkėjas su parduodamu turtu bei jo fizine ir technine būkle yra susipažinęs. Ieškovė ir jos sutuoktinis neigė, kad gavo šiuos duomenis savo žodiniais paaiškinimais. Jokių kitų duomenų patvirtinančių aplinkybes, kad preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovė su savo sutuoktiniu nepateikė žemės sklypo, gyvenamojo namo plano, Nekilnojamojo turto registro duomenų ar pan. nėra pateikta. Ieškovė su ieškiniu pateikė priedą, kuriame matyti gyvenamojo namo dislokacija žemės sklype, kurio plotas 16,82 a. (t. 1, b. l. 28). Ieškovės atstovė nurodė, kad šiuos duomenis rengiant ieškinį pateikė pati ieškovė. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuos duomenis gavo iš savo pažįstamo architekto, tačiau jo neįvardijo, nepateikė duomenų, kad realiai prie ieškinio pridėtus duomenis gavo ne iš atsakovės ar jos sutuoktinio, tačiau iš trečiųjų asmenų. Be to, atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-04-07 prašymų pateikti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), ( - ), archyvinėse kadastro ir registro byloje esančių dokumentų kopijas nebuvo (t. 2, b. l. 155). Byloje esantys duomenys leidžia pripažinti, kad ieškovei su sutuoktiniu buvo pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo galima nustatyti parduodamo žemės sklypo plotą. Darytina išvada, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad apie žemės sklypo realų plotą sužinojo iš trečiųjų asmenų, atmestinos kaip neįrodytos (LR CPK 178 str.).

21Ieškovės nuomone, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo, kad dalis tvora aptverto žemės sklypo ploto yra ( - ), ir priklauso atsakovei ir jos sutuoktiniui dalinės nuosavybės teise su R. M.. Vadovaujantis LR CK 4.79 str. 1 d. nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama. Minėtos normos 2 d. nustatyta, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo bendraturčiui turi būti pranešama per notarą. Svarbu šias normas taikyti ne formaliai, bet įvertinti jų tikslą. Šiuo atveju byloje duomenų, kad atsakovė ar jos sutuoktinis būtų siuntęs nustatyta tvarka pranešimą R. M. nėra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės ir jos sutuoktinio kaimynas paaiškino, kad žemės sklypas, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam ir atsakovei bei jos sutuoktiniui. Ši sklypo dalis atskirta tvora ir sudaro atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo ploto vientisą visumą. Šis asmuo taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų atsakovei ar jos sutuoktiniui neturi, t. y. nesiekia pirmumo teise įsigyti parduodamo žemės sklypo, esančio ( - ). Paaiškino, kad žinojo, kad kaimynai ruošiasi parduoti namą su žemės sklypu, jie informavo, kad pagrindinės sutarties sudarymo metu jis taip pat turės važiuoti pas notarą, liudytojas tam neprieštaravo. Šis asmuo taip pat nurodė, kad tarėsi su kaimynais sutvarkyti dokumentus taip, kad ateityje nei jam nereikėtų kreiptis sutikimo į kaimynus parduodant turtą, nei kaimynams nereikėtų kreiptis dėl turto pardavimo. Įvertinus liudytojo parodymus, pripažintina, kad šis asmuo pirmumo teise įsigyti žemės sklypo, esančio bendrąja daline nuosavybe su atsakove ir jos sutuoktiniu nepageidavo. Svarbia laikytina aplinkybe, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl ikisutartinių teisinių santykių, t. y. ieškovė pareikalavimo grąžinti perduotas lėšas atsakovei tuo metu, kai terminas pagrindinei sutarčiai dar nebuvo pasibaigęs, t. y. šalių bendradarbiavimo pagrindu buvo galima išspręsti šią situaciją. Duomenų, kad realiai ieškovės interesai būtų galėję nukentėti, dėl bendrasavininkio R. M. neinformavimo apie parduodama daiktą nėra pateikta. Be to, preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, ji skirta tinkamai pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Dėl šių priežasčių ieškovė su sutuoktiniu sužinojusi, kad dalis sklypo priklauso bendrąja daline nuosavybe, turėjo bendradarbiauti su atsakove, pareikalauti pranešti nustatyta tvarka šiam asmeniui apie ketinamą sudaryti sutartį. Tokio pobūdžio duomenų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pats faktas dėl bendrasavininkio neinformavimo ikisutartinių santykių metu, nesudaro pripažinti, kad ieškovė turėjo realų pagrindą nebendradarbiaudama (LR CK 6.200 str.), nesiekdama išspręsti susidariusios situacijos derybų būdu, neinformuodama atsakovės, kad ši aplinkybė jai yra svarbi, kad yra pagrįstas pagrindas nutraukti ikisutarinius santykius.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovės nesąžiningumo preliminariosios sutarties sudarymo metu, kuris galėjo būti pagrindas nutraukti ikisutartinius santykius (LR CPK 178 str.). Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad ieškovė neesant teisinio pagrindo apsigalvojo dėl perkamo objekto, todėl dėl preliminarios sutarties nevykdomo kaltąja šalimi pripažintina ieškovė. Nustačius šias aplinkybes spręstinas sutartį pažeidusio asmens (bylos atveju – ieškovės) atsakomybės klausimas. Nustačius ieškovės kaltę dėl preliminarios sutarties nevykdymo, ieškovės reikalavimas priteisti sumokėtas pinigines lėšas, nepagrįsto praturtėjimo institutu atmestinas, kaip nepagrįstas ir vertintinas priešieškinio reikalavimas dėl gautos sumos priteisimo netesybų forma bei įskaitymo.

23Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 6.156 str.). Ieškovės sumokėto avanso įskaitymo forma, buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, kurios 11 p. nustatė, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, pardavėjas (atsakovė) nedelsiant grąžina gautą avansą pirkėjui (ieškovei) ir sumoka pirkėjui baudą; 12 p. nustatė, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjui. Teismas nurodo, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (LR CK 6.163, 6.165 str.). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014).

24Nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties 11, 12 p. šalių nuožiūra nustatytos sąlygos, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Įvertinus minėtas sąlygas ir teismų formuojamą praktiką konstatuotina, kad sutartyje nustatytas ir ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į turto pirkimo–pardavimo kainą sudarius tokią sutartį funkciją ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovė atsisakytų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Teismui pripažinus, kad dėl preliminariosios sutarties nevykdymo nustatyta ieškovės kaltė, yra pagrindas ieškovės sumokėtą avansą 20273,40 EUR (70 000 Lt), kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovės minimalių nuostolių, patirtų ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti.

25Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti baudą ir įskaityti į ieškovės perduotas lėšas. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė įgijo teisę reikalauti ir gauti preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas (ieškovės mokėtina 20273,40 EUR (70 000 Lt) bauda). Kadangi ieškovė pagal tos pačios sutarties nuostatas buvo perdavusi atsakovei per du kartus 20273,40 EUR (70 000 Lt) avansą, tai atsakovė, turėdama jai perduotus ieškovės pinigus, prašė juos įskaityti kaip baudą pagal preliminariąją sutartį. Teismui nustačius aplinkybes, kad viena šalis iš jai perduotų lėšų įgyvendino savo materialiąsias teises į sutartines netesybas, kilus ginčui dėl to ir kitai šaliai pareiškus ieškinį dėl lėšų, perduotų kaip avansas, grąžinimo, yra teisinis pagrindas įskaityti šias sumas. Atsakovė pagal preliminarios sutarties sąlygas turi teisę prašyti įskaityti netesybas tokią pačią pinigų sumą, kurią gavo iš ieškovės kaip avansą, todėl šiuo atveju teismas turi pareigą vertinti netesybų sumą.

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismas pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 str. 2 d.,6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

27Nagrinėjamu atveju netesybos baudos forma dydis 20273,40 EUR (70 000 Lt), parduodamo objekto vertė nustatyta preliminariojoje sutartyje 188253 EUR (650 000 Lt). Darytina išvada, kad bauda siekia 10,76 proc. turto vertės. Baudos dydis yra vienodas abiems šalims. Ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, kad nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti savo asmeniniams poreikiams, atsakovė su sutuoktiniu tiksliai nežinojo ieškovės tikslo dėl pageidaujamo įsigyti turto. Teismo vertinimu byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl ginčo turto šalys turėjo verslo tikslų. Vertinant baudos dydį preliminariai įvertinami ir šalies patirti nuostoliai. Atsakovės teigimu, ji ruošdamasi pagrindinės sutarties sudarymui patyrė šiuos nuostolius, t. y. nupirko sūnui butą, kurį reikėjo suremontuoti, įsigijo 3 garažus daiktams bei sudarė preliminarią sutartį dėl kito turto įsigijimo. Byloje pateikti duomenys, kad 2014-05-15 G. R. ir R. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. R. nusipirko butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 177–182); 2014-06-11 R. R., D. R. ir G. R. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria G. R. nusipirko tris garažus, esančius ( - ), ( - ) ir ( - ) (t. 1, b. l. 183–191); 2014-06-05 A. Č. ir G. R. sudarė preliminariąją sutartį, kuria G. R. įsipareigojo pirkti namą su žeme, esantį ( - ), kuria pardavėjams buvo perdavusi po 5000 Lt (1448,10 EUR) (iš viso 10000 Lt (2896,20EUR)) (t. 2, b. l. 3–4). Visus šiuos sandorius atsakovė su sutuoktiniu vertina kaip nuostolius ieškovei be pagrindo atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Vadovaujantis LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šiuo atveju turto įsigijimas pats savaime negali būti vertinamas kaip nuostoliai, nes asmuo gerino savo turtinę padėtį įsigijo daugiau turto. Duomenų, kad šio turto įsigijimo būtų patyręs nuostolių nėra pateikta. Atsakovė taip pat ruošdamasis pagrindinės sutarties sudarymui sudarė preliminarią sutartį dėl turto įsigijimo ( - ), pagrindinės sutarties sudarymo terminas nustatytas 2015-09-15, atsakovė perdavė 10 000 Lt (2896,20EUR) sumą, kaip avansą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovei atsisakius pirkti turtą, esantį ( - ), jos sumokėtas 10 000 Lt (2896,20EUR) avansas dėl turto įsigijimo ( - ), pasiliko, kaip bauda A. Č. ir V. Č.. Ši bauda teismo vertinimu, vertintina, kaip atsakovės nuostoliai dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Daugiau duomenų leidžiančių preliminariai pripažinti galimus atsakovės ir jos sutuoktinio galimus nuostolius, byloje nėra pateikta.

28Įvertinus galimus atsakovės nuostolius, parduodamo objekto, esančio ( - ), kainą, sumokėto avanso dydį – daugiau kaip 10 proc. kainos, kad šalys nėra verslininkai ir siekė įsigyti turtą sau, atsižvelgiant į teisingumo protingumo principus (LR CK 1.5 str.) teismo vertinimu netesybų suma – 20273,40 EUR (70 000 Lt) pripažintina aiškiai per didele, todėl mažintina per pusę – 10136,70 EUR.

29Ieškiniu buvo reikalauja priteisti iš atsakovė sumokėtas pinigines lėšas nepragrįsto praturtėjimo pagrindu dėl atsakovė apgaulės, tačiau teismas nustatė, kad dėl ikisutartinių santykių nutraukimo nėra atsakovės kaltės, todėl minėtu pagrindu ieškovės reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti netesybas – baudą, kurią įskaityti į ieškovės perduotas lėšas. Teismas nustatė, kad atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti baudą, nes dėl ieškovės kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, bei nurodė, kad yra pagrindas įskaityti avanso būdu gautas lėšas į baudą. Tačiau teismo vertinimu baudos dydis yra per didelis, todėl ją sumažino perpus. Tokiu būdu materialinių teisinių santykių prasme ieškovės reikalavimas dėl atsakovės apgaulės, nors ir atmestas, tačiau jai priteista dalis sumos, nes teismo vertinimu šalių sulygtos netesybos buvo per didelės. Tokiu būdu priešieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo ir įskaitymo patenkintas iš dalies, nes priteisiama ir įskaitoma tik dalis baudos – 10136,70 EUR, kaip atitinkanti teisingumo sąžiningumo ir protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas teismo sprendimas atlygintinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Tos pačios teisės normos 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

32Ieškovės I. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 608,20 EUR (2100 Lt) žyminis mokestis, 1592,91 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neatlygintinos, nes jos reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius dėl atsakovės apgaulės nepagrįsto praturtėjimo pagrindu atmestas kaip nepagrįstas. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimtas atsižvelgus į tai, kad netesybos, jos dydžio klausimas priskirtinas teismo kompetencijai, t. y. teismas privalo kontroliuosi baudos dydį. Atsakovės G. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 456 EUR žyminis mokestis, 1244,38 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atlygintinos iš dalies, nes teismas nustatė, kad baudos dydis yra per didelis, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina iš viso 850,19 EUR bylinėjimosi išlaidos. Ši suma atitinka teisės aktų reikalavimus (LR CPK 98 str.) pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Trečiasis asmuo UAB „Ober-Haus“ patyrė bylinėjimosi išlaidas – 586,49 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo palaikė priešieškinio reikalavimus, todėl šios išlaidos taip pat atlygintinos iš dalies, t. y. iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinos 293,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.

33Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

35ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

36Įskaityti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), atsakovei G. R., asmens kodas ( - ), perduotų piniginių lėšų 10136,70 EUR sumą kaip baudą.

37Priteisti ieškovei I. D., asmens kodas ( - ), iš atsakovės G. R. 10136,70 EUR sumą.

38Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

39Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), atsakovei G. R., asmens kodas ( - ), 850,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), trečiajam asmeniui UAB „Ober-Haus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 293,25 EUR.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. R.... 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš... 4. Trečiasis asmuo UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas atsiliepime į... 5. Trečiasis asmuo J. D. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė,... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Trečiasis asmuo G. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 9. Trečiasis asmuo G. R. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su... 10. Ieškovė I. D. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 11. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-04-23 ieškovė I. D. ir atsakovė G. R.... 13. Europos sutarčių teisės principų 3.301 str. 2 d., jeigu šalis derybose... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai,... 15. Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje parduodamas objektas apibūdinamas,... 16. Byloje pateikta 2014-02-04 UAB „Ober–Haus“ nekilnojamasis turtas ir G. R.... 17. Ieškovė teigimu, atsakovė nutylėjo, kad į aptvertą tvora žemės sklypo... 18. Byloje pateikti duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. 1, b.... 19. Ieškovė nurodė, kad atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo parduoti... 20. Ieškovė ir jos sutuoktinis teigė, kad apžiūrint ginčo turtą, sudarant... 21. Ieškovės nuomone, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo, kad... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė... 23. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet... 24. Nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties 11, 12 p. šalių nuožiūra... 25. Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti baudą ir įskaityti... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos... 27. Nagrinėjamu atveju netesybos baudos forma dydis 20273,40 EUR (70 000 Lt),... 28. Įvertinus galimus atsakovės nuostolius, parduodamo objekto, esančio ( - ),... 29. Ieškiniu buvo reikalauja priteisti iš atsakovė sumokėtas pinigines lėšas... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas teismo sprendimas... 32. Ieškovės I. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 608,20 EUR (2100 Lt)... 33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu,... 35. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Įskaityti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), atsakovei G. R., asmens... 37. Priteisti ieškovei I. D., asmens kodas ( - ), iš atsakovės G. R. 10136,70... 38. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), atsakovei G. R., asmens... 40. Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas ( - ), trečiajam asmeniui UAB... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...