Byla 3K-3-483/2008
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir A. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. N. ir A. N. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52004 m. kovo 7 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kurią pratęsė 2004 m. liepos 2 d. Pagal šią sutartį atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui 8 arų žemės sklypą ( - ) parengti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovė gavo iš ieškovo 2000 Lt pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti, o likusią 30 000 Lt sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, atsakovai atsisakė parduoti ieškovui sklypą, paaiškindami, kad šis dar nėra suformuotas, per žema kaina. Dėl to 2005 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Atsakovas grąžino ieškovui sumokėtą avansą. 2007 m. gegužės 18 d. ieškovas įsigijo žemės sklypą ( - ), kurio vertė – 100 000 Lt. Su atsakovais sudaryta preliminariąja sutartimi buvo sutarta dėl žemės sklypo pardavimo už 32 000 Lt. Atsakovai, atsisakę vykdyti savo įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, dėl to ieškovas patyrė 48 640 Lt nuostolių. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš ieškovų prarastos galimybės piniginę vertę – 48 640 Lt, kuri nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 2 d. preliminariaja sutartimi žemės sklypo ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2004 m. lapkričio 1 d., tačiau iki šio termino pabaigos nebuvo parengti žemės sklypo atidalijimo dokumentai. Tik 2005 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu padalijo atsakovų žemės sklypą į du sklypus. Ieškovas, 2004 m. kovo 7 d. ir 2004 m. liepos 2 d. pasirašydamas su atsakovais susitarimus, žinojo, kad atsakovų ketinamas parduoti 0,08 ha žemės sklypas neatidalytas, kad pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka galėtų būti sudaryta tik sklypą atidalijus nustatyta tvarka, jį įregistravus nekilnojamojo turto registre. Dėl to pasibaigus nustatytam terminui ir ieškovui žinant, kad 0,08 ha sklypas neatidalytas, šalims nepratęsus preliminariosios sutarties termino, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes šį atsisakymą lėmė ieškovui žinoma aplinkybė - sklypas neatskirtas ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl to, kad atidalijimo procesas užsitęsė atitinkamose institucijose. Pasibaigus 2004 m. liepos 2 d. susitarimo įvykdymo terminui, pasibaigė atsakovų pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, elgėsi savo nuožiūra bei rizika ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam parduoti žemės sklypą. Ieškovas be svarbių priežasčių ilgą laiką delsė įsigyti kitą sklypą. Aplinkybė, kad ieškovas 2005 m. liepos 22 d. pareiškė atsakovams ieškinį teisme ir teismo procesas vyko iki 2006 m. lapkričio mėnesio, nelaikytina priežastimi, dėl kurios jis negalėjo numatyti, jog žemės sklypų kainos nuolat kils dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę dėl ieškovo patirtų nuostolių.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovų 48 640 Lt nuostolių. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad, nors šalys 2004 m. liepos 2 d. preliminariojoje sutartyje nustatė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2004 m. lapkričio 1 d., šalys ir toliau tęsė šios sutarties vykdymą. Civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005 2005 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2005 m. birželio 16 d. jis atnešė ieškovui 6000 Lt ir pasakė, kad nesutinka parduoti žemės. Taigi atsakovas atsisakė toliau vykdyti įsipareigojimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes atnešė ne tik iš ieškovo gautą 2000 Lt avanso sumą, bet ir 4000 Lt baudą, kaip buvo nustatyta 2004 m. liepos 2 d. sutarties 9 punkte. Atsakovas neįrodė, kad siūlė ieškovui pratęsti 2004 m. liepos 2 d. sutartį ar sudaryti naują ir kad ieškovas būtų atsisakęs ją pratęsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, nes sklypas neatidalytas ne dėl atsakovų kaltės ir kad procedūra užsitęsė dėl valdininkų neveiklumo, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pagal preliminariąją sutartį atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas turėjo būti aktyvus ir imtis visų veiksmų, reikalingų žemės sklypui atidalyti, o atsakingoms institucijoms piktnaudžiaujant ar vilkinant spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus, imtis teisinių priemonių. 0,08 ha žemės sklypas buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18 d įsakymu; teisinė registracija atlikta 2005 m. liepos 17 d. Atsakovams 2005 m. birželio 16 d. grąžinant ieškovui pinigus ir atsisakant parduoti žemės sklypą, jau buvo žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo įregistravimas artimiausiu laiku bus atliktas. Atsakovas atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jo veiksmai laikytini neteisėtais, dėl to ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.246 - 6.249, 6.256 straipsniai). Atsakovams 2005 m. birželio 16 d. kategoriškai atsisakius parduoti žemės sklypą, 2005 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, todėl ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus patvirtinta, t. y. kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Toks pagrindas neišnyko net ir apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nes ieškovas turėjo galimybę skųsti sprendimą kasacine tvarka. Šiuo atveju ieškovas turėjo realią galimybę įgyti ginčo objektą (prašydamas teismo patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį), todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas turėjo nelaukti ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, siekdamas išvengti nuostolių dėl nekilnojamojo turto kainų kaitos. Ieškovas prašė teismo kompensuoti prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę, kuri nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr.3K-P-382/2006). Ieškovas pateikė teismui 2007 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 100 000 Lt įsigijo 0,0992 ha žemės sklypą ( - ). Šio žemės sklypo vieno aro kaina – 10 080 Lt. Ieškovas ir atsakovai buvo sutarę dėl 4000 Lt už vieną arą, dėl to iš atsakovų priteistina ieškovo prarastos konkrečios galimybės įsigyti žemės sklypą už sutartą kainą vertė, lygi minėtų sklypų kainų skirtumui, t. y. 48 640 Lt ((10080 Lt - 4000 Lt) x 8 arai).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005 dėl 2004 m. liepos 2 d. sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir šioje byloje nagrinėjo iš esmės ta pati apeliacinės instancijos teismo kolegija, tačiau padarė priešingas išvadas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo. Civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005 kolegija nurodė, kad 2004 m. liepos 2 d. sutartyje buvo nustatytas iki 2004 m. lapkričio 1 d. terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl jos iki tos datos nesudarius, prievolė pasibaigė. Šioje byloje kolegija nusprendė, kad vis dėlto prievolė nepasibaigė, nors ir nėra šalių rašytinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje bandė įrodyti, kad tariamas atsakovų nesąžiningas elgesys buvo po sutartyje nustatyto termino, t. y. po prievolės pasibaigimo. Teismas nesivadovavo CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Teismas sprendė, kad avanso negrąžinimas laiku įrodo tolimesnį sutarties vykdymą, nors pagal CK 6.165 straipsnį nedaromi jokie mokėjimai pagal būsimą pagrindinę sutartį. Tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniams santykiams, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pinigų perdavimas neprieštarauja CK 6.165 straipsnio 1 daliai. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai neatlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, nes neatsiranda piniginės prievolės. Tačiau pagal preliminariąją susitartį perduoti pinigai gali atlikti ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, o turėti ir kitų reikšmių.

11Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sąžininga šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Nustatant piniginę prarastos galimybės vertę kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Teismas netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir vertino surinktus įrodymus (CPK 183, 185 straipsnis).

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jame nurodyta, kad civilinėje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas dėl tokio atsisakymo patyrė 48 640 Lt nuostolių (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tiek civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005, tiek ir šioje byloje tinkamai ir vienodai taikė CK 6.165 straipsnį, konstatuodamas, kad nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau nepasibaigia prievolė atlyginti nuostolius. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo visas bylos aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris neįvyko dėl valdininkų kaltės, jog atsakovai ėmėsi veiksmų dėl tariamo žemės sklypų atidalijimo vilkinimo. Atsakovai turėjo pareigą parengti visus dokumentus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl 2004 m. liepos 2 d. susitarimas nebuvo įgyvendintas iki 2004 m. lapkričio 1 d. dėl atsakovų kaltės, o atidalijus žemės sklypus – sandoris nesudarytas 2005 m. birželio 16 d. atsakovams atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.1, 6.4 straipsniai). Teismas įvertino aplinkybę, kad avansą atsakovas grąžino tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo priėmimo, o ne 2004 m. lapkričio 1 d., turint omenyje atsakovo atvykimus pas ieškovą 2005 m. balandžio-birželio mėnesiais, pateikiant informaciją apie sklypų atidalijimo eigą, ir pagristai konstatavo, kad šalys susitarė pratęsti įsipareigojimus pagal 2004 m. liepos 2 d. susitarimą iki sklypo atidalijimo dienos. Teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytą kainų skirtumo principą ir priteisė ieškovui 48 640 Lt nuostolių, kurie sudarė 2004 m. liepos 2 d. susitarime suderintos žemės sklypo kainos ir tos, kurią ieškovas sumokėjo įsigydamas kitą žemės sklypą, skirtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005; plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, akcentuoja netinkamą materialinių teisės normų, reglamentuojančių preliminariąją sutartį ir nuostolių atlyginimą, taikymą šioje byloje. Tačiau kolegija tik iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais.

16Iš tiesų, pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal byloje esančius duomenis, šalys 2004 m. kovo 7 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo nustačiusios pagrindinės – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą – 2004 m. birželio 31 d., o nepavykus iki šios datos sudaryti sutartį, 2004 m. liepos 2 d. sudarė kitą susitarimą, nustatydamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą – iki 2004 m. lapkričio 1 d. Iki šios datos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, todėl pagal nurodytą materialinės teisės normą prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, t. y. įstatyme tokiu atveju nenustatyta pareigos įvykdyti tokią prievolę, todėl šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, nes vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

17Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Europos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalį jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

18Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, preliminariosios sutarties terminas pasibaigė 2004 m. lapkričio 1 d. Iki šios datos pagrindinė – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis – nesudaryta atsakovams neįvykdžius 2004 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties 4 punkte įtvirtinto įsipareigojimo – iki 2004 m. lapkričio 1 d. gauti visus dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimui-pardavimui. Apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypų atidalijimo priimtas tik 2005 m. balandžio 19 d., o žemės sklypo teisinė registracija atlikta 2005 m. liepos 14 d. Taigi akivaizdu, kad atsakovai, sudarydami su ieškovu preliminariąją sutartį ir nustatydami žemės sklypo pardavimo terminą, kai dar nebuvo žinomi žemės sklypo atidalijimo apskrities viršininko administracijoje terminai ir neprognozuojami rezultatai, bei savo įsipareigojimų prieš ieškovą vykdymo metu nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, konstatuojant atsakovų kaltę dėl 2004 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl nuostolių kompensavimo ieškovui (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tačiau kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo veiksmų kvalifikavimo sprendžiant dėl jo patirtų nuostolių dydžio.

19Šioje byloje ieškovas siekė, kad jam būtų priteista prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, nes 2007 m. gegužės 17 d. jis įsigijo kitą žemės sklypą( - ), iš R. S. ir R. S. už 100 000 Lt, o su atsakovais buvo sutaręs dėl iš esmės tokio paties žemės sklypo 32 000 Lt kainos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, nustatomą taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Tačiau, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį, t. y. ar ji buvo pakankamai atidi, rūpestinga, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, kurios atsirastų, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Be to, dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

20Minėta, kad 2004 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties 4 punkte buvo įtvirtintas atsakovų įsipareigojimas iki 2004 m. lapkričio 1 d. gauti visus dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimui-pardavimui; taip pat ieškovo patvirtinimas, kad aplinkybė dėl trūkstamų dokumentų jam buvo žinoma. Taigi kaip protingas ir apdairus asmuo jis turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu gali būti ir nesudaryta (turint omenyje tai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta ir 2004 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, todėl šalys sudarė kitą preliminariąją sutartį 2004 m. liepos 2 d., nustatydamos naują terminą). Byloje nustatyta, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes dar nebuvo atidalytas ieškovo pageidautas įsigyti žemės sklypas (minėta, atidalijimas įregistruotas tik 2005 m. liepos 14 d.); 2004 m. liepos 2 d. preliminarioji sutartis nepratęsta. Kitą žemės sklypą ieškovas įsigijo 2007 m. gegužės 18 d., t. y. po dviejų su puse metų. Šiuo atveju ieškovo patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę vertę lėmė spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje per nurodytą laikotarpį. Tai objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto kainų kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Dėl to kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovas, kaip protingas ir atidus asmuo, nepagrįstai uždelsė įsigyti kitą žemės sklypą, taip prisidėdamas prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 6.259 straipsnio 2 dalis). Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks ieškovo elgesys pateisinamas bylinėjimusi teisme, ieškovui siekiant, kad 2004 m. liepos 2 d. preliminarioji sutartis teismo būtų pripažinta pagrindine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovo pasirinktas netinkamas jo pažeistų teisių gynybos būdas negali būti priežastimi konstatuoti atsakovų kaltę dėl ieškovo patirtų tokio dydžio nuostolių (CPK 6.247, 6.248 straipsniai).

21Dėl nurodytų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ieškovui dydžio, turėjo atsižvelgti ir į ieškovo neveikimą–ilgą delsimą įsigyti kitą žemės sklypą, atsakovams atsisakius sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, lėmusį patirtų nuostolių padidėjimą (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas spręsti dėl ieškovui iš atsakovų priteistų nuostolių sumažinimo, konstatuojant ieškovo kaltę prisidėjus prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

22Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteistą ieškovui atlyginimą sumažinant iki 20 000 Lt (CK 6.259 straipsniai 1, 2 dalys), taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovų A. N. ir A. N. ieškovui V. Š. priteistus 48 640 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt) Lt nuostolių sumažinti iki 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Lt, 2918,40 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika litų 40 ct) žyminio mokesčio sumažinti iki 1196 Lt (vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt šešių), 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 656 (šešių šimtų penkiasdešimt šešių) Lt, valstybei priteistus 27,70 Lt (dvidešimt septynis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 12 (dvylikos) Lt.

25Priteisti valstybei iš ieškovo V. Š. 16 (šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26Priteisti atsakovei A. N. iš ieškovo V. Š. 472 (keturis šimtus septyniasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

27Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 236 (du šimtus trisdešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

28Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 531 (penkis šimtus trisdešimt vieną) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

29Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 861 (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2004 m. kovo 7 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu,... 16. Iš tiesų, pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios... 17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Europos sutarčių teisės principų... 18. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, preliminariosios sutarties terminas... 19. Šioje byloje ieškovas siekė, kad jam būtų priteista prarastos konkrečios... 20. Minėta, kad 2004 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties 4 punkte buvo... 21. Dėl nurodytų priežasčių kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 22. Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 25. Priteisti valstybei iš ieškovo V. Š. 16 (šešiolika) Lt išlaidų,... 26. Priteisti atsakovei A. N. iš ieškovo V. Š. 472 (keturis šimtus... 27. Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 236 (du šimtus trisdešimt... 28. Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 531 (penkis šimtus trisdešimt... 29. Priteisti atsakovui A. N. iš ieškovo V. Š. 861 (aštuonis šimtus... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...