Byla 1A-192-449/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, nuteistajam A. J., gynėjui Laimonui Šileriui, nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiojo A. M. atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

4Iš nuteistojo A. J. priteista 1182, 12 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. M..

5Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,

Nustatė

6A. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M.. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

7A. J., 2014 m. vasario 15 d., apie 05.00 val., prie naktinio klubo ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia, suduodamas rankomis ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus sąmonę ir nukritus ant trinkelėmis grįsto paviršiaus, suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius kojomis į galvos bei pilvo sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje ir kairės akies srityje, dviejų apatinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, kairio šeivikaulio lūžį, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, nes dėl pilvo sumušimo su blužnies plyšimu, nukentėjusiajam trūko ir buvo pašalinta blužnis ir jis prarado 30% bendro darbingumo. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

8Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio, taip pat be pagrindo nepriteisė iš nuteistojo jam 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl jam (A. M.) priteistos neturtinės žalos dydžio.

10Teismas priteistos jam neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtus išgyvenimus ir turi atitikti sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus. Kitų priteistos neturtinės žalos sumažinimo motyvų nepateikia.

11Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos civilinėse bylose nutartys Nr. 3K-3-394/2006, Nr. 3K-3-394/2006, 3K-7-255/2005, 3K-3-394/2006, taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2012.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tenkindamas jo civilinį ieškinį iš dalies, neteisingai įvardino aplinkybes, į kurias būtina buvo atsižvelgti, priteisiant neturtinę žalą, tai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nuteistojo smurto patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, taip pat jis kentė didelį fizinį skausmą, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimus, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, buvo iškilusi reali grėsmė jo gyvybei, jis kelis kartus buvo operuojamas, jam buvo pašalintas svarbus organizmo imuninės sistemos – blužnis, diagnozuota hipertenzija ir vestibulinės funkcijos sutrikimai, pooperacinė pilvo sienos išvarža, jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje, nuolat gydėsi ambulatoriškai. Skunde taip pat nurodoma, kad sužalojimai iš esmės jam (A. M.) sukėlė didelius fizinio pobūdžio pakenkimus ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pilnaverčio gyvenimo netekimą, sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą, tai turi ir turės įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Kaip jau buvo minėta, jam buvo pašalinta – blužnis, svarbus imuninei funkcijai ir kraujodarai, organas. Dėl to jis neteko 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl sveikatos sužalojimo kartu buvo pažeista ir viena didžiausių socialinių vertybių teisės turėti visavertę, sveiką šeimą.

13Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumą, tai, kad jo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių pakankamai jauno amžiaus asmeniui, apribojantis jo galimybę pasirinkti norimą dirbti darbą, turėti sveiką, visavertę šeimą, taip pat nepakankamai atsižvelgė į jo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, netektą darbingumą (35 proc.), labai pablogėjusią gyvenimo kokybę, bei tai, jog nuteistasis yra darbingo, jauno amžiaus. Teismas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nevertino nuteistojo kaltės, nors tai būtina. Nuteistasis A. J. veikė tiesiogine tyčia, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė melagingus parodymus, neigė savo kaltę, iki pat teismo posėdžio jo (A. M.) neatsiprašė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, sušvelninti nusikaltimo pasekmių. Teismas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

14Pagal formuojamą teisminę praktiką, apelianto nuomone, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Be to, teismas nenurodė konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kuriais remiantis sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Apeliaciniame skunde pateikiami bylų pavyzdžiai, kai teismas asmeniui, dėl nusikaltimo patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisė 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2011, Nr. 2K-368/2009, Nr. 2K-571/2007), 20 273, 40 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-111-696/2015), 20 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose nusikalstamais veiksmai pakenki panašūs nukentėjusiojo asmens interesai, analogiškas sužalojimo laipsnis, tik šioje baudžiamojoje byloje, priešingai nei pateiktuose pavydžiuose, nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kuris, apelianto nuomone, turėtų būti traktuojamas kaip didinančios jo neturtinės žalos dydį.

15Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teisingumo ir lygiateisiškumo principais siekiama, kad, esant panašioms faktinėmis aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai. Teismui nagrinėjant bylą, faktiniu požiūriu identišką kitai ankstesnei bylai, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, naujoje byloje rekomenduot vadovautis ta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle. Ši nuostata išreiškia teismo precedento esmę.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, jo nuomone, teismas, nustatant jam neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino visų turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui kriterijų, dėl to, šioje dalyje priėmė neteisingą nuosprendį. Apeliaciame skunde taip pat nurodoma, kad civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, bet ne baudimo, jis nustatė mažiausią prašomą priteisti neturtinės žalos dydį už pažeistus jo interesus. Todėl papildomas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažinimas prieštarautų jo interesams, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

17Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl procesinių palūkanų.

18CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 str. nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-3-298/2007).

19Apeliantas pažymi, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėse bylose nutartys Nr. 3K-3-233/2006, Nr. 3K-3- 505/2010). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 str. 1 d., CK 6.37 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegijos civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-7-144/2014).

20Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad civiliniame ieškinyje reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo pareikštas, teismas jo civilinį ieškinį priėmė 2015 m. vasario 5 d. Todėl, nukentėjusiojo A. M. nuomone, teismas neturėjo pagrindo atmesti civilinio ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, o turėjo priteisti jam iš A. J. 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

21Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į tai, kas išdėstytą, įvertinti visų kriterijų, būtinų nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį, visumą bei reikalavimo priteisti procesines palūkanas tenkinimo pagrindus ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pilnai tenkinti jo civilinį ieškinį, jam iš nuteistojo A. J. priteisti 1 182,12 Eur turtinės ir 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat pripažinti proceso išlaidomis jo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti.

22Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

23Nuteistojo A. J. nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką.

24Nors byloje ir nustatyta, kad A. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent dėl jo veiksmų.

25Nuteistasis A. J. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis neneigė panaudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nesutiko su tuo, jog dėl jo veiksmų galėjo kilti kaltinime nurodyti padariniai – A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas. A. J. nesutinka su teismo nuomone, kad jo nurodytą aplinkybę paneigė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog jis spyrė nukentėjusiajam į pilvą bei patvirtina, kad tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo A. M. sužalojimų (blužnies plyšimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra įrodytas jo smūgių nukentėjusiajam sudavimo faktas ir to padarinys – plyšusi A. M. blužnis, todėl, teismo nuomone, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas vadovavosi liudytojų M. B., G. B., teismo eksperto V. Kolomiecio (V. Kolomiec) parodymais, specialisto išvada Nr. ( - ), o J. V. (J. V.), E. D. (E. D.) bei A. G. (A. G.) parodymus vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad jis kartu su liudytojais J. V., E. D. bei A. G. yra artimi, draugai, todėl jų parodymai, gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, vertintini kritiškai, kaip duoti turint tikslą padėti draugui sušvelninti kaltę. Teismo nuomone, liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai iš dalies yra prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinkantys kitų faktinių duomenų. Nuteistasis A. J. nesutinka su šiomis teismo išvadomis.

26A. J. nuomone, specialisto išvada Nr. ( - ) bei teismo eksperto V. Kolomiecio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai tik patvirtina, kokie sužalojimai buvo padaryti A. M., tačiau siekiant pagrįsti jo (A. J.) kaltę dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo remtis tik šiais įrodymais nebuvo galima.

27Nors nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai iš dalies yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau teismas nenurodė, kuo pasireiškė šių liudytojų parodymų prieštaravimas, nenuoseklumas. Nuteistojo nuomone, taip pat ir teismo išvada apie tai, kad minėtų liudytojų parodymų nepatikimumas yra nepagrįsta. Nors liudytojai yra jo draugai, tačiau dėl to abejoti jų parodymais negalima. Liudytojų parodymai duoti teisme iš esmės nesiskiria nuo jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei rašytinių paaiškinimų iš karto po įvykio. Visi minėti liudytojai parodė, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis A. M., taip pat parodė, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius. Nuteistasis A. J. atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojams teikiant paaiškinimus iš karto po įvykio dar nebuvo žinoma, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir kokią reikšmę gali turėti smūgių sudavimas kojomis.

28Nuteistojo nuomone, būtent liudytojų M. B. ir G. B. parodymai, kuriuos teismas laikė patikimais, yra prieštaringi bei kelia abejonių dėl jų patikimumo. Apeliaciniame skunde išdėstomi liudytojų M. B. ir G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai (1 t., b.l. 93, 1 t., b.l. 94), taip pat ir šių liudytojų parodymai duoti teisme.

29A. J. nuomone, teismas, vertindamas liudytojų parodymus, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad konfliktas tarp jo ir A. M. įvyko tamsiu paros metu. Liudytojai J. V., E. D. bei A. G. konflikto metu buvo šalia jo ir A. M., todėl jiems geriau matėsi visos konflikto aplinkybės. O liudytojai M. B. ir G. B. buvo gan dideliu (30 – 50 metrų) atstumu nuo konflikto vietos, todėl, jo nuomone, tamsiu paros metu, esant blogam apšvietimui, šiems liudytojams visos konflikto aplinkybės negalėjo būti gerai matomos, jie galėjo suklysti dėl tikslių įvykio aplinkybių. Be to, liudytojas A. G. buvo arčiau konflikto vietos negu M. B. ir G. B.. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis A. J. daro išvadą, kad liudytojų J. V., E. D. ir A. G. parodymai laikytini labiau patikimais negu liudytojų M. B. ir G. B. parodymai.

30Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su tuo, ar A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo kilti dėl netinkamų medicinos įstaigos darbuotojų veiksmų.

31Teismo ekspertas V. Kolomiecas teisme parodė, kad A. M. buvo nustatytas dvimomentinis blužnies plyšimas. Dvifazis dvimomentinis blužnies plyšimas yra tada, kai plyšta blužnies parenchima, bet nepilyšta jos kapsulė, t. y. esminis sužalojimas, o antra fazė – plyšta kapsulė ir kraujas išsilieja į pilvo ertmę. Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad pirminės apžiūros metu medikams sakė, jog jam skauda pilvą, paminėjo koją, krūtinę, dar parodė į kairę viršutinę kūno dalį. Medikai pasakė, kad paskaudės ir praeis, tai nuo sumušimo. Jį nuvežė į ligoninę, padarė rentgeną, suvežiojo po kabinetus, susiuvo galvą, akį, sugipsavo koją. Jis taip pat parodė, kad po kelių dienų pasidarė sunku kvėpuoti, pradėjo tempti petį, gelsti veidas. Jam buvo vis sunkiau įkvėpti. Buvo iškviesta greitoji pagalba, išvežtas į ligoninę ir skubos tvarka nustatė, kad labai daug skysčio pilve ir skubiai operavo. Operacijos metu jam pašalino blužnį. Jam buvo paaiškinta, kad dėl sumušimo atsirado hematoma, kuri augo ir tiesiog plyšo, įvyko vidinis kraujavimas. Nuteistojo A. J. nuomone, iš bylos matosi, kad nukentėjusiajam A. M. sunkios pasekmės atsirado, t. y. jam buvo pašalinta blužnis, praėjus šešioms paroms po įvykio. Iš karto po konflikto A. M. greitosios pagalbos automobilis nuvežė į ( - ) polikliniką, kurioje jis buvo apžiūrėtas ir jam suteikta pirminė pagalba.

32Teismas atmetė jo (A. J.) gynėjų prašymą išsireikalauti visą medžiagą iš VšĮ ( - ) poliklinikos, kad būtų nustatyta, kokius veiksmus atliko šios įstaigos medikai suteikdami pirminę pagalbą A. M.. Teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl to, ar laiku pastebėjus A. M. padarytus pilvo sužalojimus buvo galima išvengti blužnies kapsulės plyšimo. Todėl, nuteistojo nuomone, buvo pažeista BPK 1 str. nuostata, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, o taip pat ir BPK 20 str. 5 d. nuostata, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

33Nuteistojo A. J. nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis A. M. sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų.

34Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog jis, panaudodamas kaip pretekstą savo nusikalstamiems veiksmams mažareikšmę dingstį – žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, siekdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš nukentėjusįjį, sudavė nukentėjusiajam stiprius smūgius į galvą, pilvą, sukėlusius sunkias pasekmes – gyvybei pavojingą sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl chuliganiškų paskatų. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad jo (A. J.) aiškinimas, jog konflikto metu nukentėjusysis jį provokavo, kvietė muštis, įžeidinėjo, puolė ir pan., yra paneigtas. Nukentėjusysis paneigė minėtus jo teiginius. Be to, tai paneigta ir bylos medžiaga, išskyrus šališkus jo (A. J.) draugų parodymus, kurie, vertinti kritiškai. Byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat ir vaizdo įrašas, patvirtina, kad įvykio metu jokio pavojingo kėsinimosi nebuvo. A. M. nekėlė pavojaus jo (A. J.) gyvybei bei sveikatai. Tuo labiau, kad jis (A. J.) patvirtino, jog A. M. svyravo ir tai, jog jis (A. J.) ėjo muštis, nes pasijautė įžeistas. Tai patvirtina faktą, kad jokio realaus pavojingo kėsinimosi iš A. M. nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į jo (A. J.) fizinį pasirengimą, atkreiptinas dėmesys, kad jis (A. J.) dirba apsaugos darbuotoju, darbo funkcijos – užtikrinti darbuotojų ir pirkėjų saugumą, bei draugų skaičių, su kuriais jis buvo konflikto metu ir kurie jį (A. J.) palaikė, nukentėjusiojo būklę, kuris neneigė, jog buvo vartojęs alkoholio, jam (A. J.) nebuvo pagrindo manyti, kad gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis sužalojant nukentėjusįjį.

35Nuteistojo A. J. nuomone, šios teismo išvados prieštarauja bylos aplinkybėms. Teismas savo išvadą grindė nukentėjusiojo A. M. parodymais, kurie negali būti laikomi patikimais. Visi liudytojais parodė, kad A. M. buvo gana stipriai išgėręs. Tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, nes jis nė vienos apklausos metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo tiksliai papasakoti konflikto aplinkybių. Apeliaciniame skunde išdėstomi nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 36, 1 t., b.l. 58), taip pat ir teisme. Iš nukentėjusiojo parodymų, nuteistasis A. J., daro išvadą, kad A. M. labai blogai atsimena įvykio aplinkybes, o parodymus davė, atsižvelgdamas į tai, ką apie įvykį girdėjo iš kitų asmenų. Kadangi medicinos įstaigose nukentėjusiajam smegenų sutrenkimas diagnozuotas nebuvo, nuteistasis A. J. daro išvadą, kad įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl to, jog įvykio metu buvo išgėręs. Teismas, darydamas išvadą apie tai, kas buvo muštynių iniciatorius, nepagrįstai rėmėsi A. M. parodymais, nes jis klaidingai nurodė, kad žodinis konfliktas ir muštynės vyko tik tarp jo (A. J.) ir nukentėjusiojo, o ne tarp kelių vaikinų ir nukentėjusiojo. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai, vaizdo įrašas.

36Liudytojai J. V., E. D. ir A. G., kurie matė jo ir nukentėjusiojo A. M. konflikto pradžią ant naktinio klubo ( - ) laiptų, parodė, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis A. M., kuris ėmė jį (A. J.) įžeidinėti ir kvietė muštis. Nusileidus nuo naktinio klubo laiptų, būtent A. M. pirmasis nuėjo į tą vietą, kur įvyko muštynės, ir A. M. pirmasis užpuolė jį, bandydamas jam suduoti smūgius rankomis. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2014 m. balandžio 10 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 18-19). Iš vaizdo įrašo matosi, kad pirmas į muštinių vietą nuėjo vyras šviesiais marškiniais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. konflikto metu vilkėjo šviesiais marškiniais, o jis (A. J.) – tamsiais marškiniais. Taigi, nuteistojo A. J. nuomone, vaizdo įrašas patvirtina liudytojų J. V., E. D. ir A. G. parodymus, kad būtent A. M. buvo muštinių iniciatorius ir jis pirmas užpuolė jį.

37Nuteistasis A. J., įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M. ne dėl chuliganiškų paskatų. Jo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo elgesio, kuris kvietė jį muštis ir pirmas jį užpuolė. Jo veiksmus konflikto su A. M. metu sąlygojo ne siekis kitų asmenų akivaizdoje pademonstruoti savo viršenybę prieš A. M., o paties nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai. A. M. yra vyresnis, aukštesnis ir stambesnis už jį, todėl jis neturėjo jokio tikslo ir noro įsivelti į muštynes su nukentėjusiuoju.

38Įvertinus išdėstytus argumentus, nuteistojo A. J. nuomone, teismas nepagrįstai jo nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Teismo ekspertas V. Kolomiecius teisme parodė, kad atskirai vertinant A. M. kūno sužalojimus, tai – šeivikaulio lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kiti kūno sužalojimai – muštinės žaizdos galvoje, veide, dantų nuskėlimas – atskirai vertinami taip pat kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. O baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 str. 1 d. A. J. nuomone, pagal bylos aplinkybes, jis galėjo būti pripažintas kaltu tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, todėl jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d.

39Nuteistojo A. J. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis atlygino žalą civiliniam ieškovui ( - ) teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p., 59 str. 2 d.). ( - ) teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi ieškinį dėl 303,99 Lt žalos atlyginimo (l t., b.l. 65-66). Šią žalą ( - ) teritorinė ligonių kasai jis atlygino, sumokėjo civiliniam ieškovui visą žalos sumą – 303,99 Lt (l t., b.l. 71), todėl teismas, nuteistojo A. J. nuomone, šį faktą turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

40Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde išdėstė argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį.

41Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jis (A. J.) yra kaltas dėl A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl pripažinus, kad dėl jo veiksmų A. M. padaryti sužalojimai gali būti kvalifikuojami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, civilinis ieškinys, kuriame žalos dydis buvo apskaičiuotas esant sunkiam sveikatos sutrukdymui, negali būti tenkinamas. Norint apskaičiuoti A. M. padarytos žalos dydį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, reikėtų atlikti papildomus skaičiavimus, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., A. M. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

42Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei nuosprendžio dalį, kuria A. M. civilinis ieškinys patenkintas, panaikinti ir pripažinti A. M. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

43Šią bylą pradėjus nagrinėti apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu abu apeliantai pateikė teismui rašytinius prašymus dėl jų apeliacinių skundų atšaukimo. Nuteistojo A. J. pareikškime nurodoma, kad nuteistasis, vadovaudamasis BPK 316 str., savo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio atšaukia. Nukentėjusysis A. M. pareiškime nurodo, kad jis, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą atšaukia nuteistasis A. J., savo paduotą apeliacinį skundą taip pat atšaukia.

44Prašymai dėl apeliacinių skundų priimami, tenkinami ir teismo procesas šioje byloje nutraukiamas.

45BPK 316 str. 1 d. numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. BPK 316 str. 5 d. nurodoma, kad atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtu ir teismo procesą nutraukia.

46Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad apeliantas būtinai nurodytų paduoto apeliacinio skundo atšaukimo motyvus. Tai yra įstatymo numatyta jo teisė ir teismas sutrukdyti pasinaudoti šia teise neturi galimybės. Svarbu tik tai, ar apeliacinis skundas atšaukiamas įstatymo nustatyta tvarka ir ar apeliantas tokiu atšaukimu tikrai išreiškia savo valią.

47Šioje byloje abu apeliantai, t. y. nuteistasis A. J. ir nukentėjusysis A. M., pateikė rašytinius prašymus dėl savo apeliacinių skundų atšaukimo BPK 316 str. numatyta tvarka teismo posėdžio metu. Būdami pilnamečiais, jie atšaukė savo pačių paduotus skundus. Be to, apeliantams teismo posėdžio metu buvo išaiškintos visos teisinės pasekmės, numatytos BPK 316 str. 4 d., 5 d. ir kitose BPK normose. Išaiškinta, kad atšaukus apeliacinius skundus, pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui, apeliaciniai skundai dėl to paties nuosprendžio iš naujo jau negalės būti paduoti, o teismo procesą nutraukus, skundžiamas nuosprendis įsiteisės ir bus vykdomas. Apeliantams taip pat išaiškinta, kad apeliacinių skundų atšaukimas apribos ir jų teisę apskųsti tą patį nuosprendį kasacine tvarka.

48Po šių išaiškinimų nuteistasis A. J. ir nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje dar kartą žodžiu patvirtino, savo apeliacinius skundus atšaukia. Nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo atstovė advokatė taip pat prašo prašymus dėl apeliacinių skundų atšaukimo patenkinti. Prokuroras tam neprieštarauja. Todėl atsisakyti tenkinti prašymus dėl apeliacinių skundų atšaukimo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

49Kadangi šioje byloje daugiau apeliacinių skundų dėl skundžiamo nuosprendžio nepaduota, apeliantams savo skundus atšaukus, teisėjų kolegija šiuos skundus palieka nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukia.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

51Nukentėjusiajam A. M. ir nuteistajam A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio atšaukus, jų apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 4. Iš nuteistojo A. J. priteista 1182, 12 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės... 5. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,... 6. A. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo... 7. A. J., 2014 m. vasario 15 d., apie 05.00 val., prie naktinio klubo ( - ),... 8. Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios... 9. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl jam (A. M.) priteistos... 10. Teismas priteistos jam neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad neturtinės... 11. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos civilinėse bylose... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tenkindamas jo civilinį ieškinį... 13. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės... 14. Pagal formuojamą teisminę praktiką, apelianto nuomone, prašomos priteisti... 15. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teisingumo ir... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus,... 17. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl procesinių palūkanų.... 18. CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 19. Apeliantas pažymi, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra... 20. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad civiliniame ieškinyje... 21. Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į tai, kas... 22. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 23. Nuteistojo A. J. nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą... 24. Nors byloje ir nustatyta, kad A. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka... 25. Nuteistasis A. J. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis neneigė panaudojęs... 26. A. J. nuomone, specialisto išvada Nr. ( - ) bei teismo eksperto V. Kolomiecio... 27. Nors nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai iš... 28. Nuteistojo nuomone, būtent liudytojų M. B. ir G. B. parodymai, kuriuos... 29. A. J. nuomone, teismas, vertindamas liudytojų parodymus, privalėjo... 30. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiškai nesiaiškino... 31. Teismo ekspertas V. Kolomiecas teisme parodė, kad A. M. buvo nustatytas... 32. Teismas atmetė jo (A. J.) gynėjų prašymą išsireikalauti visą medžiagą... 33. Nuteistojo A. J. nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis A. M.... 34. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie... 35. Nuteistojo A. J. nuomone, šios teismo išvados prieštarauja bylos... 36. Liudytojai J. V., E. D. ir A. G., kurie matė jo ir nukentėjusiojo A. M.... 37. Nuteistasis A. J., įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad... 38. Įvertinus išdėstytus argumentus, nuteistojo A. J. nuomone, teismas... 39. Nuteistojo A. J. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę... 40. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde išdėstė argumentus apie tai, kad... 41. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jis (A. J.) yra kaltas dėl A.... 42. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo... 43. Šią bylą pradėjus nagrinėti apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu abu... 44. Prašymai dėl apeliacinių skundų priimami, tenkinami ir teismo procesas... 45. BPK 316 str. 1 d. numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą... 46. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad apeliantas būtinai nurodytų... 47. Šioje byloje abu apeliantai, t. y. nuteistasis A. J. ir nukentėjusysis A. M.,... 48. Po šių išaiškinimų nuteistasis A. J. ir nukentėjusysis A. M. teismo... 49. Kadangi šioje byloje daugiau apeliacinių skundų dėl skundžiamo... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalimi,... 51. Nukentėjusiajam A. M. ir nuteistajam A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus...