Byla 2K-244-942/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu.

2Iš D. B. priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3978,42 Lt (1152,23 Eur) žalai atlyginti, nukentėjusiajam P. P. 5272,57 Lt (1527,04 Eur) turtinei, 150 000 Lt (43 443 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. B. apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5D. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 7.50 val., bute Vilniuje, ( - ), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju P. P. metu tyčia, tris kartus nuspausdamas dujinio pistoleto „Rohm RG 88“ nuleistuką, vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį P. P. ir pataikė jam į kairę akį, padarydamas šautinius sužalojimus veide, pasireiškusius kairio akies obuolio sienos penetruojančia žaizda, stiklakūnio prolapsu, krauju akies priekinėje kameroje, kraujosruva stiklakūnyje, kairiojo viršutinio akies voko plėštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, svetimkūniais veido odoje ir abiejų akių ragenose, akių obuolių junginėse, kairio sraiginio nervo ūmiu uždegimu, dėl to nukentėjusiajam nustatytas kairės akies visiškas aklumas, taip sunkai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir bylą jam nutraukti, o civilinius ieškinius atmesti, arba, kasacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad jis nuteistas pagrįstai, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nustatant neturtinės žalos dydį ne didesnį kaip 10 000 Lt (2896,20 Eur).

7Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

8Kasatorius teigia, kad vienas esminių apeliacinio skundo argumentų buvo tai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino įrodymų visumos, dėl to nepagrįstai nukentėjusiajam konstatavo sunkų sveikatos sutrikdymą. Specialistas J. Plenta 2011 m. spalio 3 d. išvadoje išdėstė nuomonę, kad P. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės akies visiško aklumo ir prarasto 30 proc. darbingumo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atliktos 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. EKG 49(180)/13(01) nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas jau kitu pagrindu – pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ III skirsnio 15 punktą (rainelės ir krumplyno (iridociklitas) lėtinis uždegimas ir jų komplikacijos) ir 14.4 punktą (ilgalaikė midriazė). Kasatoriaus manymu, kadangi ekspertizės akte pateiktos išvados paneigia 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šia išvada ir konstatuoti, kad nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl visiško vienos akies aklumo. Be to, pasak kasatoriaus, specialisto J. Plentos išvados neatitinka joms rengti nustatytų reikalavimų ir nelaikytinos įrodymais: pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 233 patvirtinto Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 22 punkto e) papunktį preliminarios išvados apie galimą sveikatos sutrikdymo mastą nedaromos (specialistas nesilaikė šio reikalavimo rengdamas 2011 m. kovo 9 d. išvadą), o pagal 29 punktą teismo medicinos gydytojas, nustatydamas bendro darbingumo netekimą, atlieka tai kartu su atitinkamos srities specialistu, šiuo atveju – su oftalmologu (specialistas nesilaikė šio reikalavimo rengdamas 2011 m. spalio 3 d. išvadą); pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1 punktą regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija (t. y. akiniai, implantuoti lęšiukai ir pan.) sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sužalota akimi su korekcija mato vienetui (kaip sveikas žmogus), todėl nebuvo pagrindo taikyti visiško aklumo kriterijaus nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas (taip pat pirmosios instancijos teismas) šių aplinkybių iš esmės nevertino, taip nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

9Kasatorius nurodo, kad apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir tuo, jog 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas Nr. EKG 49(180)/13(01) nėra leistinas įrodymas, nes jis prieštaringas, neatitinka ekspertizės aktams keliamų reikalavimų: yra nemotyvuotas, grindžiamas ne objektyviais duomenimis, bet eksperto nuomone (ekspertas S. Laima, paklaustas apie išvadą dėl lėtinės ligos, nurodė: „remiantis tuo, kad yra praėję 8 mėn. po sužalojimo padarymo ir išsivystymo komplikacijų, man atrodo, ramia sąžine galima tai vadinti lėtiniu“). Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nevertino atliekant ekspertizę dalyvavusio oftalmologo S. Galgausko teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie lėtinę nukentėjusiojo akių ligą, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis sužalota akimi mato gerai, sužalojimo mastas galėtų būti tarp nesunkaus ir sunkaus. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp eksperto S. Laimos ir gydytojo S. Galgausko parodymų, taip nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Be to, 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas prieštarauja medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajam nustatytai diagnozei. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta gydytoja O. Spylnik nurodė, kad P. P. nustatė teisingą diagnozę – poūmis iridociklitas. Ekspertas S. Laima nurodė, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, kiek tai susiję su oftalmologo žiniomis. Kasatoriaus manymu, kadangi oftalmologas S. Galgauskas parodė, jog nukentėjusiajam nenustatyta lėtinė liga, akivaizdu, kad gydytojos O. Spylnik įrašas apie jam nustatytą diagnozę nėra paneigtas. Be to, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą specialistai ir ekspertai siejo su jo darbingumo netekimu. Tačiau nustatant sveikatos sutrikdymo mastą nesilaikyta Ekspertizių atlikimo ir specialių žinių panaudojimo Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos institute nuostatų 30.3 punkto, pagal kurį darbingumui nustatyti skiriama komisijos (ne mažiau kaip du ekspertai) ekspertizė, dėl to specialisto išvados ir ekspertizė negalėjo būti įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Be to, ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusysis neteko 35 proc. bendrojo darbingumo. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo lentelės 17 punktą pašalinus vieną akį netenkama 30 proc. darbingumo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam dėl traumos akis nebuvo pašalinta, jis abiem akimis mato gerai, todėl kasatorius nesupranta, kodėl ekspertizė nustatė didesnį bendrojo darbingumo netekimo procentą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, iš esmės be motyvų atmetė prašymą skirti ekspertizę, o jos nepaskyrus – į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ekspertizę atlikusius asmenis, taip iš esmės pažeidė BPK 270 straipsnį. Taigi teismai neįvertino specialisto išvados, ekspertizės, specialisto J. Plentos, eksperto S. Laimos ir oftalmologo S. Galgausko pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, nepašalino juose esančių prieštaravimų, taip kasatorius pripažintas kaltu remiantis 2011 m. spalio 3 d. specialisto J. Plentos išvada, kurios nepatvirtino ekspertizės aktas ir bylos duomenys, ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu.

10Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai neanalizavo subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, pagal BK 15 ir 16 straipsnių reikalavimus nesiaiškino kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio su jo daromais veiksmais ir jų padariniais, t. y. nesiaiškino, kaip kaltininko sąmonėje buvo suvokti BK 135 (ir 137 straipsnyje) straipsnyje įtvirtintų sudėčių požymiai, kokios buvo jo valios pastangos dėl atsiradusių padarinių. Kasatorius pažymi, kad jis neigė numatęs (galėjęs ir turėjęs juos numatyti) galimus sunkius savo veiksmų padarinius. Todėl teismas apie kaltininko psichinį santykį su veika ir jos padariniais turėjo spręsti iš nustatytų bylos aplinkybių. Pasak kasatoriaus, teismai argumentuotai nepasisakė, ar vieną kartą iššaudamas dujiniu pistoletu nukentėjusiojo pusėn jis numatė, kad dėl to nukentėjusiajam bus padarytas kiauryminis akies sužalojimas ar šis susirgs kokia nors liga, taip patirs sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), ar nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia), ar tokių padarinių nenumatė, nors galėjo ir privalėjo juos numatyti (neatsargumas). Tai vertintina kaip netinkamas BK bendrosios dalies nuostatų dėl kaltės (BK 15 ir 16 straipsniai) pritaikymas ir esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

11Pasak kasatoriaus, sprendžiant jo kaltės klausimą svarbu tai, kad specialistų bei ekspertų išvados yra nevienareikšmės: 2011 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 731/11(01) konstatuota, kad P. P. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 d.), tačiau nukentėjusiajam gali būti nustatytas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl komplikacijų (kurios gali įvykti tolesnio gydymo metu) ir (ar) regėjimo sutrikimo, kurio, remiantis tik pateiktais dokumentais (neįvertinus tolesnio gydymo), įvertinti negalima, t. y. tam reikėtų įvertinti nukentėjusiojo medicininius dokumentus iki traumos (atspindinčius jo regos būklę) ir po traumos praėjus ne mažiau kaip 120 dienų (visiškai baigus gydymą);

122011 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 2965/11(01) nurodyta, kad įvertinus papildomai pateiktus medicininius dokumentus specialisto išvadoje Nr. G 731/11(01) nurodyti sužalojimai perkvalifikuojami į sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaire akimi iki rekonstrukcinės–plastinės operacijos (atliktos 2011 m. sausio 28 d.) nukentėjusiajam VšĮ Kauno klinikose nustatytas visiškas aklumas (V OS=1A» - šviesos ir tamsos skyrimas), t. y. dėl to jis prarado daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus 13.3 punktu vertinant kūno sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą neturi turėti įtakos rekonstrukcinės–plastinės operacijos, todėl į iš dalies po operacijos sugrįžusį regėjimą neatsižvelgiama;

132013 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. EKG 49(180)/13 (01) nurodoma, kad nukentėjusiojo kūne nustatyti sužalojimai pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ III skirsnio 15 punktą – krumplyno (iridociklitas) lėtinis uždegimas ir jų komplikacijos, ir 14.4 punktą – ilgalaikė midriazė, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusysis neteko 35 proc. bendrojo darbingumo, kad nukentėjusiojo regėjimo aštrumas prieš traumą ar po jos (esminė aplinkybė, lėmusi 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nurodytą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą), neturi įtakos kvalifikuojant sveikatos sužalojimo mastą. Specialistas S. Galgauskas nurodė, kad tokios traumos itin retos ir tai leidžia daryti išvadą, jog kiauryminis akies sužalojimas dujiniu pistoletu byloje nustatytomis sąlygomis yra itin retas atvejis, taigi numatyti tokius padarinius eiliniam žmogui sunku. Apygardos teismas konstatavo netiesioginę nuteistojo tyčią. Galimų padarinių numatymas yra esminis momentas konstatuojant tyčinę asmens kaltę, tačiau teismai dėl to argumentuotai nepasisakė. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402/2013 pateiktais išaiškinimais, teigia, jog kartą iššaudamas dujiniu ginklu tam, kad neblaivus ir agresyvus nukentėjusysis nusiramintų, jis nenumatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaromas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio atsiranda visiškas aklumas ar po daugiau nei pusės metų išsivysto lėtinis iridociklitas, nebuvo abejingas tokiems padariniams. Kad kasatorius nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, nenorėjo kilusių padarinių, negalėjo ir neturėjo jų numatyti patvirtina ir jo elgesys prieš šūvį: pasiėmęs neužtaisytą pistoletą atsisėdo, pasakė, kad tai dujinis ginklas, nukentėjusįjį įspėjo, jog ginklas gali būti panaudotas, jeigu šis bandytų atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus; nukentėjusiajam artinantis, siekdamas jį pagąsdinti, du kartus spragtelėjo neužtaisytu ginklu ir tik P. P. toliau agresyviai artinantis vieną kartą iššovė. Pasak kasatoriaus, valinis netiesioginės tyčios momentas reikalauja kaltininko abejingumo galimiems padariniams, tačiau šis tyčios momentas teismų sprendimuose nemotyvuotas. Todėl laikytina, kad teismo išvada, jog jis kaltas dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra abejotina ir nepatvirtinta bylos medžiaga. Be to, oftalmologas S. Galgauskas nurodė, kad lėtinis iridociklitas gali išsivystyti ne tik nuo traumos, bet ir nuo kitų įvairių priežasčių bei ligų, tačiau teismai šios aplinkybės nevertino. Pasak kasatoriaus, jo veikoje nėra ir neatsargios kaltės, nes jis ne tik nenumatė dėl jo veiksmų galimo lėtinės ligos išsivystymo nukentėjusiajam, bet ir negalėjo to numatyti, ir toks psichinis santykis vadinamas kazusu. Pagal teismų praktiką, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

14Kasatorius nurodo, kad kasacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, jog jis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, keistinas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, kuris neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, Lietuvos Respublikos ekonominės padėties ir teismų praktikos. Kasatorius neturi turto, yra studentas, iš valstybės paėmęs 31 500 Lt paskolą magistrantūros studijoms, neturi galimybės įsidarbinti, paskirtas neįgalaus asmens rūpintoju, nuo 2012 m. balandžio mėn. registruotas darbo biržoje, jam paskirta socialinė pašalpa. Be to, nukentėjusysis P. P. abiem akimis mato vienodai gerai, netrukus po pirmos operacijos jis jau dirbo kompiuteriu, aktyviai bendravo socialiniuose tinkluose, vairavo automobilį, lankė sporto klubą, šiuo metu aktyviai sportuoja (užsiima kalnų slidinėjimu, jėgos aitvarų sportu), keliauja po užsienio šalis, yra įsteigęs įmonę (tai matyti iš nukentėjusiojo „Facebook“ paskyros). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nenustatė, kad nukentėjusysis būtų praradęs bent dalį darbingumo (tai matyti iš ekspertizės akte aprašytų medicininių dokumentų). Be šių kriterijų, neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšminga aplinkybė yra paties nukentėjusiojo elgesys (apie tai teismai nepasisakė), nors nukentėjusysis raštu patvirtino galėjęs kasatorių išprovokuoti panaudoti dujinį ginklą. Provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Be to, kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo elgesys taip pat buvo labai neatsargus: jis, būdamas neblaivus, be jokios priežasties naudojo smurtą prieš E. R. ir kasatorių, prieš šūvį agresyviai nusiteikęs ėjo kasatoriaus link, o perspėtas apie galimą ginklo panaudojimą, nurodė šauti į jį. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2007). Teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nesivadovavo nei CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, nei teismų praktika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atlygintina neturtinė žala, padarius BK 135 straipsnyje numatytą veiką, retai viršija 30 000 Lt ir neviršija 100 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104/2011, 2K-181/2011, 2K-270/2011, 2K-333/2011, 2K-227/2011, 2K-244/2011). Nukentėjusysis sužalotas vieninteliu trauminiu poveikiu, po traumos jis mato taip pat, kaip iki traumos, nenustatyta, kad jis būtų netekęs bendrojo ar profesinio darbingumo, kad atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai. Be to, pagal teismų praktiką atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jį kankina nemiga, emocinė depresija, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, pablogėjo psichologinė sveikata (kreipėsi į psichologą), tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyti negalavimai susiję su jo patirta trauma. Neatmestina galimybė, kad nurodytus neigiamus padarinius nukentėjusiajam sukėlė jo paties veiksmai bei gyvenimo būdas. Teismai nevertino priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir nukentėjusiojo nurodytų patirtų nepatogumų, taip padarė esminį BPK pažeidimą. Pasak kasatoriaus, priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neteisingas ir neturėtų viršyti 10 000 Lt.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į nuteistojo D. B. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

16Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismas išvadas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma, kaip numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo D. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro D. B. kaltės įrodymų visetą. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes tai, kad kasatorius tyčia tris kartus nuspausdamas dujinio pistoleto „Rohm RG 88“ nuleistuką vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį P. P., pataikė jam į kairę akį ir padarė šautinius sužalojimus veide, pasireiškusius kairio akies obuolio sienos penetruojančia žaizda, stiklakūnio prolapsu, krauju akies priekinėje kameroje, kraujosruva stiklakūnyje, kairiojo viršutinio akies voko plėštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, svetimkūniais veido odoje ir abiejų akių ragenose, akių obuolių junginėse, kairio sraiginio nervo ūmiu uždegimu, dėl to nukentėjusiajam buvo nustatytas kairės akies visiškas aklumas, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų E. R., D. G., V. Z., R. P., ekspertų J. Plentos, S. Laimos, S. Galgausko, specialistų O. Spylnik, A. Oleko teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurie iš esmės tarpusavyje sutampa ir juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

17Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą, aptarė visus apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – ir dėl specialistų išvadų Nr. G 731/11(01), Nr. G 2965/11(01), ekspertizės akto Nr. EKG 49(180)/13(01), ir motyvuotai juos atmetė. Nepagrįstai kasacinio skundo argumentai, kad specialistų išvados Nr. G731/11(01), Nr. G 2965/11(01), ekspertizės aktas Nr. EKG 49(180)/13(01) neatitinka reikalavimų, yra nemotyvuoti, grindžiami tik nuomone, nenurodant motyvų nustato naują diagnozę nukentėjusiajam – lėtinį iridociklitą. Iš medicininių išrašų matyti, kad nukentėjusiajam po įvykio periodiškai buvo tikrinama akių būklė, specialistai pagal simptomus ir akių būklę atlikdami kompiuterinę perimetriją nustatydavo ligos diagnozę – kairės akies hipertenziją, žaizdos projekcijoje pastebėjo randinius pakitimus, akies obuolio sužalojimą su akies vidinių audinių prolapsu ar netekimu, ir po kiek laiko nustatė kairės akies poūmį iridociklitą (T. 3, b. l. 133–136). Kad po ilgo 8 mėn. gydymo išsivystęs lėtinis iridociklitas, kuris atsiranda esant gilesnės terpės akies uždegiminiams procesams, ir yra traumos padarinys, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme dalyvavęs ekspertas S. Laima bei oftalmologas S. Galgauskas, kuris nurodė, kad lėtinis iridociklitas yra pooperacinė komplikacija, kad jei nukentėjusysis nebūtų buvęs operuotas, pažeista akimi nematytų, kad kiauryminis akies sužalojimas yra sunkus kūno sužalojimas (T. 3, b. 1. 189–190). Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą specialistai siejo su nukentėjusiojo darbingumo netekimu, kuris nustatomas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedą dėl 6.1 punkte numatyto regos netekimo. Taisyklių 13.3 punktas numato, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi įtakos rekonstrukcinės plastinės operacijos, dėl kurių tik ir regi nukentėjusysis sužalota akimi, todėl, pasak prokuroro, atmestinos kasaciniame skunde nurodytos abejonės dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo pagrįstumo.

18Kasatoriaus veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Teismai pagrįstai pripažino, kad nusikaltimas padarytas tyčine kaltės forma. Nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, išsilavinęs asmuo, šaudamas iš dujinio pistoleto ir dar iš santykinai nedidelio atstumo, negalėjo nesuvokti, kad toks veiksmas gali sukelti sunkius padarinius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nors nuteistasis ir nesiekė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. neveikė tiesiogine apibrėžta tyčia, tačiau savo tyčiniu veiksmu – šūviu – leido tokiems padariniams atsirasti, veikė numatydamas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nežymiam, nesunkiam ar sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas ir leisdamas jiems atsirasti.

19Prokurorė nurodo ir tai, kad atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo. Teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus ir pagrįstai priteisė 150 000 Lt neturtinę žalą. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukelti padariniai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltus fizinio ir dvasinio pobūdžio padarinius, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio jam buvo atlikta sudėtinga operacija, pablogėjo bendravimo galimybės, jis neteko 35 proc. bendro darbingumo. Be to, teismas atsižvelgė ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį, nuteistojo kaltės formą, jo galimybes atlyginti žalą.

20Nukentėjusysis P. P. atsiliepimu į nuteistojo D. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti ir iš nuteistojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

21Nukentėjusysis pažymi, kad nors kasacinis skundas paduotas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau skundo argumentai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymu iš esmės ginčijant įrodymų vertinimą, yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apelianto abejonėmis dėl specialistų ir ekspertų išvadose aprašytų duomenų bei padarytų išvadų. Šis teismas nurodė, kad, kilus abejonių dėl teismo medicinos specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis (III skyrius 6.1. punktas). Teismas nesutiko su apelianto argumentais ir dėl specialistų išvadų Nr. G 731/11(01), Nr. G 2965/11(01) bei ekspertizės akto Nr. EKG 49(180)/13(01) neatitikimo jiems įstatymo keliamų reikalavimų, išsamiai išanalizavo skundžiamų aktų, medicininių išrašų turinį, teismo eksperto S. Laimos ir oftalmologo S. Galgausko paaiškinimus, kurie neprieštarauja tarpusavyje bei patvirtina, kad iki rekonstrukcinės–plastinės operacijos nukentėjusysis kairia akimi buvo visiškai aklas, kad, esant gilesnės terpės akies uždegiminiams procesams, lėtinis iridociklitas yra traumos padarinys, kad vėliau pažeistoji akis gali pradėti gadinti sveikąją akį, kad kiauryminis akies sužalojimas yra sunkus kūno sužalojimas (T. 3, b. 1. 189–190).

22Nukentėjusysis nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (kairės akies aklumas ir kiti sužalojimai) – kazusas, jam visiškai nesuvokus daromų veiksmų pavojingumo ir nenumačius bei negalėjus numatyti, jog dėl jo veiksmų nukentėjusiajam gali atsirasti neigiamų padarinių. Pats kasatorius iš dalies pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Pirmosios instancijos teisme kasatorius tvirtino, kad moka naudotis ginklu, nes jį turi penkerius metus, žino, jog girtam negalima nešiotis ginklo, ir iš gyvenimo patyrimo žino, kokius sužalojimus gali sukelti, „nes ne vieną tokį yra pamokęs“, nurodė, jog iššaudamas „nematė reikalo tik pagąsdinti“, o dabar jis keičia savo poziciją, nurodydamas, neva „iššaudamas dujiniu ginklu į nukentėjusiojo pusę (apie 20–25 cm atstumu) buvo suinteresuotas, kad P. P. liktų sveikas“. Akivaizdu, kad kasatorius aiškiai suvokė iššovimo į žmogų iš dujinio pistoleto pavojingumą, nesilaikė netgi visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, nes uždaroje patalpoje arti prie žmonių naudojo dujinį ginklą, sukeldamas pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Kasatorius iššovė tiesiai nukentėjusiajam į veidą, neteikė jokios pagalbos, šaipėsi bei didžiavosi savo veiksmu, jo elgesyje nebuvo nelaimingam atsitikimui būdingos reakcijos – sumišimo, nuostabos ar pasipiktinimo esama situacija. Kasatorius neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino net menkiausios žalos dalies, priešingai – slėpė turtą, teismo posėdžių metu ir iškart po jų replikuodamas stengėsi pažeminti ir sumenkinti jo patirtus sužalojimus, išgyventą fizinį ir besitęsiantį dvasinį skausmą bei nepatogumus.

23Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala nelaikytina pernelyg dideliu žalos atlyginimu už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad D. B. 2012 m. liepos 16 d. bandė perleisti turėtą turtą, sudarydamas automobilio pirkimo– pardavimo sutartį su savo motina J. B., tačiau ši sutartis Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1549-429/2013 buvo pripažinta negaliojančia. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nusprendė, kad automobilis „VW Polo“ (valst. Nr. ( - )) bus skirtas pareiškėjo P. P. civiliniam ieškiniui išieškoti, D. B. neteisėtai šį automobilį perleido savo sugyventinei J. U., siekdamas apsunkinti teismo priimto nuosprendžio vykdymą ir taip pažeisdamas nukentėjusiojo teises bei teisėtus interesus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2015 m. kovo 16 d. nutarimu dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00200-15 pagal BK 245 straipsnį. Akivaizdu, kad D. B. negerbia įstatymų, teismų, žmonių teisių, todėl teikia skundus, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir civilinio ieškinio įvykdymo.

24Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl nuteistojo kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

26Kasatorius teigia, kad teismai neanalizavo subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, pagal BK 15 ir 16 straipsnių reikalavimus nesiaiškino kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio su jo daromais veiksmais ir jų padariniais.

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. B., būdamas neblaivus, įvykus asmeninio pobūdžio konfliktui tarp nukentėjusiojo P. P. ir E. R., nuteistojo fiziniam konfliktui su nukentėjusiuoju ir po jo, pasiėmęs ginklą (dujinį pistoletą), nesant jokių nukentėjusiojo realių veiksmų, kurie pagrįstai būtų kėlę grėsmę jo sveikatai ar saugumui, tyčia tris kartus nuspausdamas dujinio pistoleto gaiduką, vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį, pataikydamas jam į kairę akį, padarė P. P. šautinius sužalojimus veide.

28Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė tyčios jo veiksmuose buvimo; jis niekada neprisipažino numatęs (ar buvęs abejingas tokiems padariniams), kad vieną kartą iššovus dujiniu pistoletu nukentėjusiajam gali būti padaromas sunkus kūno sužalojimas (visiškas aklumas ar daugiau kaip po pusės metų išsivysto lėtinis iridociklitas).

29Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, nurodė, kad nuteistasis numatė, jog šaudamas į kitą žmogų, nors ir dujiniu pistoletu, iš artimo atstumo atlieka veiką, pavojingą kito žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, numatė, kad savo veika gali sukelti BK 135 straipsnyje numatytus padarinius, nors jų ir nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

30BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rūšys (apibrėžta, neapibrėžta, iš anksto apgalvota ir staiga atsiradusi), tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas.

31Kadangi kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą P. P. padarė, veikdamas netiesiogine tyčia.

32Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).

33Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Tokį netiesioginės tyčios turinį turi įrodyti teismai.

34Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nedetalizavo, kokia tyčios rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine) veikė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nors D. B. teigė, jog jis nenorėjo kilusių padarinių, tačiau tokie jo parodymai nepašalina tyčinės kaltės formos ir negali pakeisti padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, nes tyčinę kaltę nulemia visų pirma savo daromos veikos pavojingumo kito žmogaus sveikatai suvokimas ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) numatymas. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje tik sukonkretino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje D. B. padarytą nusikalstamą veiką kaip netiesioginį tyčinį P. P. sveikatos sutrikdymą.

35Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą (ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį) galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). D. B., šaudamas dujiniu pistoletu į kitą žmogų (iš artimo atstumo), suvokė, kad taip veikdamas jis gali sužaloti žmogų (smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą), ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikia neapibrėžta tyčia (šaudamas padarinių nekonkretizuoja), tačiau jis atsako už faktiškai sukeltą žalą. Vadinasi, jo veika tinkamai kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas netiesiogine tyčia.

36Dėl įrodymų vertinimo nustatant nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą

37Kasatorius teigia, kad teismas tinkamai neįvertino įrodymų visumos, dėl to nepagrįstai nukentėjusiajam konstatavo sunkų sveikatos sutrikdymą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvada ir konstatuoti, kad nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl visiško kairės akies aklumo ir prarasto 30 proc. darbingumo, nes ją paneigia 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės akto Nr. EKG 49(180)/13(01) išvados, pagal kurias nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ III skirsnio 15 punktą (rainelės ir krumplyno (iridociklitas) lėtinis uždegimas ir jų komplikacijos) ir 14.4 punktą (ilgalaikė midriazė). Be to, specialisto išvados ir ekspertizės aktas neatitinka jiems rengti nustatytų reikalavimų ir nelaikytini leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino, taip nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

38Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs nukentėjusiojo P. P., liudytojų E. R., D. G., V. Z., R. P. parodymus, ekspertų J. Plentos, S. Laimo, S. Galgausko, specialistų O. Spylnik, A. Oleko paaiškinimus, 2011 m. kovo 9 d. specialisto išvadą Nr. G 731/11(01), 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadą Nr. G 2965/11(01), 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktą Nr. EKG 49(180)/13(01) ir kt. įrodymų visetą, nustatė, kad dėl D. B. veiksmų jam iššovus vieną kartą dujiniu pistoletu į nukentėjusįjį P. P. pastarajam dėl padarytų sužalojimų buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, paskyrė teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. 2013 m. gegužės 6 d. teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 49(180)/13(01) pateiktos išvados, kad P. P. kūne nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusysis neteko 35 procentų bendrojo darbingumo, t. y. iš esmės buvo patvirtintas 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 2965/11(01) nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas. Teisiamajame posėdyje abu šią ekspertizę atlikę ekspertas S. Laima ir specialistas S. Galgauskas davė išsamius paaiškinimus, patvirtindami savo pateiktas išvadas.

39Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo nesutinkama su įrodymų vertinimu nustatant nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą (kurie iš esmės yra analogiški kasacinio skundo argumentams), savo sprendime dar kartą įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (specialisto išvadas, ekspertizės aktą ir kt.) bei pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad specialistų išvados ir ekspertizės aktas atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo abejoti specialistų išvadų pagrįstumu. Daryti kitokias išvadas nei padarė abiejų instancijų teismai pagal kasacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

40Baudžiamojoje teisėje sveikata turi būti suprantama siauriau, negu ji apibūdinama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme ir Pasaulinės sveikatos organizacijos Konstitucijoje, nes jis gali ir turi būti siejama tik su natūralia konkretaus žmogaus organizmo būkle – tiek fizine, tiek psichine – iki padarant nusikalstamą veiką. Sveikatos sutrikdymu laikomas žmogaus sveikatos būklės pakitimas, pablogėjimas, kuris atsirado dėl kaltininko veikos. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai kvalifikuojant atitinkamą nusikaltimo žmogaus sveikatai sudėtį reikia nustatyti sveikatai padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti ne į idealią, o į faktinę žmogaus sveikatos būklę.

41Taigi šioje byloje teismai, išsamiai ištyrę ir tinkamai įvertinę bylos įrodymus, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagrįstai nustatė, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam P. P. dėl regėjimo netekimo kaire akimi praradus virš 30 procentų bendro darbingumo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 procentų ir daugiau – bendro darbingumo, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nustatytas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse.

42Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

43Kasatorius teigia, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis (150 000 Lt) neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, Lietuvos Respublikos ekonominės padėties ir teismų praktikos. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino, jog jis neturi turto, yra studentas, iš valstybės paėmęs 31 500 Lt paskolą magistrantūros studijoms, paskirtas neįgalaus asmens rūpintoju, nuo 2012 m. balandžio mėn. registruotas darbo biržoje, jam paskirta socialinė pašalpa, kad nukentėjusysis P. P. abiem akimis mato vienodai gerai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nenustatė, kad jis prarado bent dalį darbingumo, kad jo nurodyti negalavimai (kankina nemiga, emocinė depresija, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, pablogėjo psichologinė sveikata) susiję su patirta trauma; jis dirba kompiuteriu, vairuoja automobilį, aktyviai sportuoja (užsiima kalnų slidinėjimu, jėgos aitvarų sportu), keliauja po užsienio šalis, yra įsteigęs įmonę. Be to, neatsižvelgta ir į provokuojantį bei neatsargų nukentėjusiojo elgesį. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 10 000 Lt (t. y. 2896,20 Eur).

44Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

45Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.263 straipsniu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, priteistiną iš nuteistojo nukentėjusiajam, atsižvelgė į D. B. kaltę padarius sunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė padarinius su išliekamaisiais reiškiniais, nukentėjusysis dėl nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo atliktos kelios kairės akies operacijos, o gydymas tęsiasi iki šiol, jis prarado virš 30 proc. darbingumo, o ateityje jam iškilusi grėsmė likti aklam, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą (gydytas nuo depresijos), nepatogumus, bendravimo, darbingumo galimybių sumažėjimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens elgesį, jo kaltę tyčios forma.

46Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo dalies, kuria buvo nesutinkama su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Šis teismas pažymėjo, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam P. P. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

47Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

48Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

49Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja, o tik patikrina, ar teismas, BPK 113 ir 115 straipsnių nustatyta tvarka išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi visomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

50Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

51Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius išgyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti šiltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

52Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam P. P. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.).

53Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Antra, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 40 000 Lt (11 584,8 Eur) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

54Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų bylose, be to, nepakankamai įvertino tai, kad D. B. finansinė padėtis tik patenkinama, todėl, netinkamai taikydamas teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007), priteisė per didelę kompensaciją nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam P. P. priteista kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 20 000 Eur). Kolegijos nuomone, toks (20 000 Eur) nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

55Dėl apmokėjimo už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme

56Nukentėjusysis P. P. atsiliepimu prašo iš nuteistojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo yra pridėta 2015 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 15/03/17, patvirtinanti, kad už advokatės A. Puzinienės teisines paslaugas (atsiliepimas į kasacinį skundą) P. P. sumokėjo mokėjimo pavedimu 400 Eur.

57BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

58Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

59Atsiliepimo į kasacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistojo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas patenkintas iš dalies, kad advokatė, surašiusi nukentėjusiajam atsiliepimą į kasacinį skundą, atstovavo nukentėjusiajam pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, visa bylos medžiaga jai buvo žinoma, prašoma suma mažinama iki 200 Eur.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti.

62Iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam P. P. priteistą kompensaciją nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 20 000 Eur.

63Kitas šių nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

64Priteisti iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam P. P. 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš D. B. priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. D. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 7.50 val., bute... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 7. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 8. Kasatorius teigia, kad vienas esminių apeliacinio skundo argumentų buvo tai,... 9. Kasatorius nurodo, kad apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir tuo, jog 2013... 10. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 11. Pasak kasatoriaus, sprendžiant jo kaltės klausimą svarbu tai, kad... 12. 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 2965/11(01) nurodyta, kad... 13. 2013 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. EKG 49(180)/13 (01) nurodoma, kad... 14. Kasatorius nurodo, kad kasacinės instancijos teismui priėjus prie išvados,... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 16. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino,... 17. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl BPK 320... 18. Kasatoriaus veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes... 19. Prokurorė nurodo ir tai, kad atmestini kasacinio skundo argumentai dėl... 20. Nukentėjusysis P. P. atsiliepimu į nuteistojo D. B. kasacinį skundą prašo... 21. Nukentėjusysis pažymi, kad nors kasacinis skundas paduotas dėl netinkamai... 22. Nukentėjusysis nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apkaltinamasis... 23. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios... 24. Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Dėl nuteistojo kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą... 26. Kasatorius teigia, kad teismai neanalizavo subjektyviojo nusikalstamos veikos... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. B., būdamas neblaivus,... 28. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, nurodė,... 30. BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir... 31. Kadangi kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių... 32. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas,... 33. Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo... 34. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nedetalizavo, kokia tyčios... 35. Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad... 36. Dėl įrodymų vertinimo nustatant nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą... 37. Kasatorius teigia, kad teismas tinkamai neįvertino įrodymų visumos, dėl to... 38. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje... 39. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 40. Baudžiamojoje teisėje sveikata turi būti suprantama siauriau, negu ji... 41. Taigi šioje byloje teismai, išsamiai ištyrę ir tinkamai įvertinę bylos... 42. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 43. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis... 44. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. pateikė civilinį ieškinį,... 45. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio... 46. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo dalies, kuria... 47. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 48. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 49. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją... 50. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 51. Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei... 52. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai... 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui... 54. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į Lietuvos... 55. Dėl apmokėjimo už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą kasacinės... 56. Nukentėjusysis P. P. atsiliepimu prašo iš nuteistojo priteisti patirtas... 57. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 58. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos... 59. Atsiliepimo į kasacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 nuosprendį ir Vilniaus... 62. Iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam P. P. priteistą kompensaciją... 63. Kitas šių nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.... 64. Priteisti iš nuteistojo D. B. nukentėjusiajam P. P. 200 Eur turėtų...