Byla 2A-1582-798/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje: asociacija Lietuvos kinologų mėgėjų sąjunga, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų uždaroji akcinė bendrovė „Regėjimas“, asociacija Lietuvos politkalinių klubas „Klubas-85“, K. S., G. A., dėl skolos priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas ieškiniu bei patikslinęs savo reikalavimus, teismo prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 6165,36 Lt skolą už suteiktas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 395,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 193,00 Lt žyminio mokesčio, 21,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašų peržiūrėjimą ekrane bei 181,50 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui patikėjimo teise daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas ieškovas, priklauso patalpos ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), todėl jam kyla iš įstatymo pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas šią pareigą vykdė netinkamai, todėl įsiskolinimas yra 6165,36 Lt už jo valdomiems butams suteiktas paslaugas, t. y.: 1) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2010 m. spalio 31 d. įsiskolinimas yra 222,15 Lt; 2) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 25 d. įsiskolinimas yra 242,35 Lt; 3) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsiskolinimas yra 412,85 Lt; 4) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. įsiskolinimas yra 417,97 Lt; 5) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsiskolinimas yra 2229,27 Lt; 6) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. įsiskolinimas yra 2374,24 Lt; 7) už patalpoms ( - ), suteiktas paslaugas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. įsiskolinimas yra 266,53 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo ne kartą raginamas įvykdyti prievolę, tačiau be jokių pagrįstų priežasčių skolos pagal jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras neapmoka.

6Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutiko su jam pareikštais reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Savo nesutikimą motyvavo tuo, kad jis minėtas patalpas valdo tik patikėjimo teise. Su faktiniais patalpų naudotojais buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriomis pastarieji buvo įsipareigoję apmokėti visus mokesčius, susijusius su patalpų nuoma, išlaikymu, administravimu ir pan. Atsakovas teigia, kad ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos, todėl reikalavimą priteisti skolą ieškovas turi teikti tiesiogiai faktiniams patalpų naudotojams. Bet to, atsakovo nuomone, ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dydžio, nes nenurodė, kas konkrečiai sudaro kiekvienoms ginčo patalpoms tenkančią mokėti sumą, bei kokiu būdu ši skola apskaičiuota. Atsakovas teigia, kad ieškovas nevykdė Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788, 5.4 punkto imperatyvaus reikalavimo sudaryti sutartis su namo gyvenamųjų patalpų naudotojais – juridiniais asmenimis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo bei siųsti jiems sąskaitas už paslaugų apmokėjimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrindė išlaidų už remonto darbus, tenkančių patalpoms Mindaugo pr. 34-1, Kaune ir Vilniaus g. 37, Kaune. Atsakovas teigia, kad su ieškiniu pateiktos sąskaitos yra netikslios, išrašytos ne pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Atsakovas taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį visiems reikalavimams dėl nuostolių, ieškovo patirtų iki 2010 m. gegužės 7 d.

7Trečiasis asmuo Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ atsiliepime nurodė, kad 6165,36 Lt suma neženkliai įtakoja jo teises, todėl prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškovui UAB „Žaidas“ 6165,36 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 395,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu buvo paskirtas Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratoriumi. Administravimo paslaugas ieškovas teikė pagal 2006 m. kovo 10 d. sudarytą Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį Nr. 53-10-6, sudarytą tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administravimo sutartis). Ieškovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas patalpoms, esančioms Kaune šiais adresais: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Ieškovo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo laikotarpiu šios patalpos priklausė atsakovui patikėjimo teise (1 t., b.l. 26-27, 30-31, 34-35, 39-40, 44-45, 49-51, 54-56). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje iškilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atsakovo patikėjimo teise valdomoms patalpoms suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.

11Teismas, vadovaudamasis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad ieškovas, įgyvendindamas teisės aktų nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, be kita ko, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais buto ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai) bei Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-55 (CK 4.84 straipsnis).

12Teismas sprendė, kad pagal Administravimo sutarties 2.4 punktą ieškovui šia sutartimi buvo pavesta organizuoti ir įgyvendinti patalpų naudotojų mėnesinių mokesčių, nurodytų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, surinkimo ir surinktų lėšų paskirstymo paslaugų tiekėjams sistemą per statistikos ir kredito įstaigas. Pagal šią administravimo sutartį, ieškovas nebuvo įpareigotas sudaryti atskirų sutarčių su butų ir kitų patalpų faktiniais naudotojais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo bei apmokėjimo. Taigi Administravimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo paskirtas butų ir kitų patalpų administratoriumi, nenumatė ieškovui pareigos sudaryti atskiras sutartis su butų ir kitų patalpų nuomininkais ar panaudos gavėjais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo.

13Teismo nuomone, atsakovas netinkamai aiškina nuostatuose įtvirtintą reglamentavimą, dėl ko nepagrįstai teigia buvus ieškovo pareigai sudaryti sutartis su faktiniais butų ar kitų patalpų naudotojais bei pačiu atsakovu. Teismo vertinimu, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 20005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (redakcija galiojusi iki 2012 m. kovo 12 d., 4 t. b.l. 75-83), 5.4 punkto nuostatoje, kad administratorius, vykdydamas daugiabučio namo objektų priežiūrą, sudaro sutartis su namo gyvenamųjų patalpų naudotojais – juridiniais asmenimis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo, yra nurodyta viena iš administratoriaus funkcijų, t.y. įtvirtinta paties administratoriaus kompetencija bei teikiamų paslaugų ribos. Tuo tarpu konkrečios šalių teisės bei pareigos numatytos kitame šių nuostatų skyriuje, kuriame nėra įtvirtinta ieškovo pareiga tokias sutartis sudaryti. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintose Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatose (redakcija galiojusi iki 2012 m. kovo 12 d.) nebuvo numatyta ieškovo pareiga bei imperatyvus reikalavimas sudaryti atskiras sutartis su atsakovu, patalpų nuomininkais bei panaudos gavėju. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vertina bei taiko administratoriaus veiklą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai teigia, kad neturi pareigos atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras už atsakovo patikėjimo teise valdomoms patalpoms suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.

14Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros sutarties šalių, t. y. šių paslaugų tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis yra būsto savininkas; nuomininkas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su šių paslaugų tiekėju.

15Teismas, nustatęs, kad atsakovas patalpas, esančias, ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), valdė patikėjimo teise, padarė išvadą, kad būtent atsakovas, valdydamas patikėjimo teise aukščiau išvardintas patalpas, veikia kaip šių patalpų teisėtas savininkas, turintis tiek teises, kylančias iš valstybinio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo, tiek pareigas, kylančias įgyvendinant šias teises. Dėl to būtent atsakovas, kaip turto patikėtinis, įgyvendinantis turto savininko teises, turi pareigą apmokėti išlaidas už bendrosios nuosavybės administravimą, daugiabučio namo techninę priežiūrą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas.

16Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai perkelia pareigą mokėti už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūros paslaugų teikimą tretiesiems asmenims, su kuriais ieškovas nėra susijęs sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais. Teismas atkreipia dėmesį, kad analizuojant atsakovo pateiktas sutartis (1998-04-16 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 586/SN, 1998-11-25 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 101/S, 1998-02-20 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartis Nr. 342/SN) (b.l. 72-79), galima daryti išvadą, kad jos negali sukelti teisinių pasekmių asmenims, kurie nėra šios sutarties šalys. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal šiose sutartyse įtvirtintas nuostatas, akivaizdu, kad civiliniai teisiniai santykiai atsirado tik tarp šių pasirašiusių sutartį šalių. Ieškovas nėra šių sutarčių šalis, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad šios sutartys buvo teisės aktų nustatyta tvarka išviešintos bei galinčios sukelti teisines pasekmes ieškovui. Be kita ko, pateiktose teismui sutartyse nurodyta, kad tiek nuomininkas, tiek panaudos gavėjas apmoka faktines išlaidas už komunalines paslaugas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesi 10 dienos, pagal sutartį, sudarytą su pastatą eksploatuojančia organizacija. Teismo vertinimu, kad šis įsipareigojimas apmokėti komunalines paslaugas sieja tik sutarties šalis ir negali lemti ieškovo prievolių pagal šią sutartį atsiradimą, t. y. įpareigojimą sudaryti sutartis su atsakovui patikėjimo teise priklausančių patalpų nuomininkais bei panaudos gavėjais. Be to, pagal CK 6.193 straipsnio 1 bei 2 dalį, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taigi atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, teismo vertinimu, byloje pateiktos sutartys aiškiai liudija, kad pareiga apmokėti išlaidas už komunalines paslaugas sieja patalpų nuomininkus ar panaudos gavėjus su atsakovu, kaip kita sutarties šalimi, o ne ieškovu. Pagal 1998-04-16 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 586/SN 8 punktą, jeigu nuomininkas nesumoka mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka delspinigius – 0,2 procento priskaičiuotos sumos (be delspinigių) už kiekvieną pavėluotą dieną. Vertinant šiame punkte įtvirtintą šalies atsakomybę už pavėluotą mokesčių sumokėjimą, akivaizdu, kad šalys šią nuostatą įtvirtino sutartyje siekdamas užtikrinti tinkamą prievolių pagal šią sutartį vykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad patalpų nuomininkai bei panaudos gavėjai sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius būtent atsakovui tiesiogiai, o ne ieškovui. Todėl ir atsakovas, siekdamas užtikrinti tinkamą šios prievolės vykdymą, numatė sutartyje delspinigius netinkamos sutarties vykdymo atveju. Todėl teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus būtent atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą prievolės apmokėti išlaidas už bendrosios nuosavybės administravimą, daugiabučio namo techninę priežiūrą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas vykdymą.

17Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystė bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniams, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Taigi teismas remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsnio 4 dalimi, iš kurių kyla buto ar kitos patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, nurodė, kad būtent atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą bei priežiūrą.

18Teismas pažymėjo, kad ieškovas, veikdamas Administravimo sutarties pagrindu, priėmęs sprendimą vykdyti remonto darbus, turėjo teisę sudaryti sutartį su darbų vykdytojais bei atlikus remonto darbus pateikti PVM sąskaitas faktūras atsakovui (CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalys, 4.83 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovas pateikė teismui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, 2006 m. gegužės 26 d. teritorijų tvarkymo ir priežiūros sutartį, PVM sąskaitas faktūras, suvestinius apyvartų žiniaraščius, šilumos objektų tikrinimo, suvestines, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė atliktų darbų faktą bei išlaidų sumą. Teismas pažymėjo, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos, atsakovas neginčijo suteiktų paslaugų vykdymo, o įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nėra.

19Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti 3 metų senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo, nes ieškovo reikalavimas nėra kilęs dėl atsakovo sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės buvimo. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje yra taikytinas bendras CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas, nes šalių ginčas kilo dėl to, jog atsakovas atsisako apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos bei pateiktos ieškovui suteikus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.

20Kadangi, teismo vertinimu, ieškovo paskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovas juos paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl priteisė iš atsakovo 6165,36 Lt skolos.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Administravimo nuostatus, ir vadovaudamasis vien tuo argumentu, kad sutarčių sudarymas su patalpų naudotojais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo buvo įtvirtintas 2 skyriuje, nustatančiame administratoriaus funkcijas, bet ne 3 skyriuje, nustatančiame jo teises ir pareigas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti sutarčių su patalpų naudotojais, kas tuo pačiu reiškia ir administratoriaus pareigos apskaičiuoti patalpų naudotojams mėnesinius mokesčius bei pateikti jiems sąskaitas nebuvimą (Administravimo nuostatų 5.9 ir 9 punktai). Toks aiškinimas leistų manyti, kad ieškovui Administravimo nuostatai nėra privalomi ir (ar) gali būti taikomi administratoriaus veikloje tik iš dalies, kad prieštarauja CK 4.84 straipsnio 3 daliai (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), nustačiusiai, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, tiek Administravimo sutarčiai, kurioje taip pat nustatyta, jog administratorius privalo vadovautis Administravimo nuostatais. Teismas skundžiamame sprendime taip pat vadovaujasi Administravimo sutartimi ir teigia, kad šioje sutartyje taip pat nebuvo numatyta ieškovo pareiga sudaryti sutartis su butų ir kitų patalpų nuomininkais ir panaudos gavėjais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Administravimo sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Žaidas“ nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį, o butų ir kitų patalpų savininkų ir naudotojų bei administratoriaus civiliniais teisiniai santykiai yra kilę iš administracinio akto, kuriuo administratoriumi buvo paskirtas ieškovas, todėl, apelianto nuomone, administravimo sutartyje nustatytos teisės ir pareigos ar jų nebuvimas jokios teisinės reikšmės šioje situacijoje neturi.

252. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.84 straipsnio 4 dalį (galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d.), CK 4.82 straipsnio 3 dalį teigdamas, kad tik butų savininkas turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas. Apeliantas teigia, kad nors įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau CK nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat ir patikėtiniui, susitarti su buto ir kitų patalpų nuomininku ar panaudos gavėju dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Kadangi atsakovas buvo sudaręs patalpų nuomos ir panaudos sutartis, apie kurių sudarymą ieškovas žinojo, tai administravimo išlaidų apmokėjimo pareiga tenka šių patalpų nuomininkams ir naudotojams.

263. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nuomos ir panaudos sutarčių 8 punkto, kuriame nustatyta nuomininkų pareiga mokėti delspinigius, sąlygas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpų nuomininkai bei panaudos gavėjas sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius būtent atsakovui. Vien tai, kad nuomos sutarčių 8 punkte buvo nustatyta pareiga nuomininkui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, nereiškia, kad patalpų nuomininkai ir panaudos gavėjai sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius būtent atsakovui, o ne ieškovui. Apeliantas pažymi, kad 8 punkte buvo nustatyta nuomininkų pareiga mokėti nuomos mokestį atsakovui, todėl ir minėti delspinigiai galėjo būti skaičiuojami nuo nesumokėto nuomos mokesčio. Be to, nuomotojas VĮ Valstybės turto fondas nei nuomininkams, nei panaudos gavėjui niekada nėra teisęs sąskaitų už komunalines paslaugas ir skaičiavęs bei reikalavęs šias išlaidas apmokėti, taip pat nėra reikalavęs ir delspinigių.

274. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už remonto darbus. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas nei patalpų savininkų susirinkimo, nei administratoriaus sprendimas atlikti remonto darbus, taip pat nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad toks sprendimas buvo priimtas, todėl atsakovas neprivalo šių išlaidų atlyginti.

285. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ieškovui teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei jose nurodyti duomenys neatitinka ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktos informacijos apie nurodomus paslaugų teikimo ir skolų laikotarpius bei skolos sumas. Be to, nėra aišku, pagal kokius konkrečiai tarifus buvo paskaičiuoti mokesčiai, kaip nustatyti tarifai, nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu principu buvo paskirstomos įmokos ir kt.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žaidas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

30Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

311. Apeliantas nepagrįstai perkelia atsakomybę už administravimo išlaidų apmokėjimą patalpų nuomininkams ir panaudos gavėjui, nes apie tai, kad sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, administratorius sužino tik post factum, todėl negali turėti įtakos jos turiniui ar sąlygoms. Būtent savininkas turi teisę įvertinti kitos sutartį pasirašančios šalies mokumą, veiklos stabilumą ir kt., kurie lemia sutartinių santykių atsiradimą. Dėl to vien tai, kad savininkas leido naudotis turtu tretiesiems asmenims, nereiškia, jog administratoriui, atsirado pareiga reikalauti skolos priteisimo iš turto naudotojų. Pažymėjo, jog ieškovo teisė yra pasirinkti atsakovą byloje, o nuomos ar kitos sutarties sudarymas negali užkirsti kelio ieškovui reikalauti skolos priteisimo iš savininko. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad savininkas turi teisę ir pareigą kontroliuoti kaip nuomininkas ar panaudos gavėjas vykdo savo sutartinius įsipareigojimus.

322. Atsakovo pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra besąlyginė ir imperatyvi, nepriklausanti nuo atsakovo naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybių. Ieškovo nuomone, tokio teisinio reguliavimo laikosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-15594-790/2013 pagal VĮ Valstybės turto fondo ieškinį prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Žaidas“, AB „Lesto“, UAB „Gelvora“. Kadangi ieškinys atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

333. Dėl remonto darbų ieškovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimų administratoriaus priimto sprendimo formai. Byloje esantys darbų atlikimo aktai patvirtina administratoriaus valią dėl darbų atlikimo. Vadinasi, buvo priimtas administratoriaus sprendimas atlikti privalomuosius remonto darbus.

344. Dėl įrodymų tyrimų ir vertinimo ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t.y. kad ieškovas paslaugų neturėjo teisės teikti, ar jas teikė netinkamai (nekokybiškai), o atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

38Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

39Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantui, valdančiam patalpas turto patikėjimo teise, tenka pareiga, kaip ir kitiems pastato patalpų bendraturčiams, sumokėti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, priežiūros ir kitas paslaugas.

40Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

41Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas patikėjimo teise valdė patalpas esančias šiais Kaune esančiais adresais: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis yra sudaręs nuomos ir panaudos sutartis, todėl administravimo išlaidas, jo nuomone, turi apmokėti patalpų nuomininkai ir panaudos gavėjas. Teisėjų kolegija šį apeliacinį argumentą atmeta, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina ir tai, kad apelianto minima kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013 priimta sprendžiant ginčą esant kitokiai faktinei situacijai, todėl teisėjų kolegija ja nesiremia (apelianto nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl namo administratoriaus reikalavimo priteisti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas iš savivaldybės). Be to, sprendžiant dėl ieškovo teisėtumo reikalauti iš atsakovo apmokėti administravimo ir kt. išlaidas, teisinės reikšmės turi Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. 2-15594-790/2013 pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovams AB Lesto, UAB „Žaidas“, UAB „Gelvora“, tretiesiems asmenims I. A., L. A. A., K. S. ir kt. dėl uždraudimo atlikti veiksmus priimtame 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovų AB Lesto, UAB „Žaidas“, UAB „Gelvora“ veiksmai, susiję su reikalavimu VĮ Valstybės turto fondui sumokėti už administravimo, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir kitas su pastato administravimu ir priežiūra susijusias paslaugas bei suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose, atitinka teisės aktų reikalavimus.

42Atsakovas apeliacinio skundo argumentus grindžia taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija). Šių nuostatų 5.4 punkte nurodyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka funkcijas – sudaro sutartis su namo patalpų savininkais – juridiniais asmenimis dėl namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje nuostatoje yra nurodyta viena iš administratoriaus funkcijų, t.y. įtvirtinta paties administratoriaus kompetencija bei teikiamų paslaugų ribos, o konkrečios šalių teisės bei pareigos numatytos kitame šių nuostatų skyriuje, kuriame nėra įtvirtinta ieškovo pareiga tokias sutartis sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 4.84 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, kad bendrojo naudojimo patalpų administratorius yra skiriamas, o jis turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis asociacija Lietuvos kinologų mėgėjų sąjunga, Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“, asociacija Lietuvos politkalinių klubu „Klubas-85“ dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo ir pažymi, kad administratoriaus su patalpų naudotojais - juridiniais asmenimis - sutarties nebuvimas, neatleidžia savininko nuo pareigos apmokėti administravimo išlaidas.

43Dėl remonto darbų

44Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaidas, už remonto darbus.

45Kaip minėta, CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) prievolę bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose detalizuota, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinierinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros.

46Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atliko remonto darbus ieškovui patikėjimo teise valdomose patalpose, esančiose Kaune, ( - ) ir (duomenys neskelbtini daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaidas už minėtų patalpų remontą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie administratoriaus ar buto bei kitų patalpų savininkų valią dėl šių darbų atlikimo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes byloje yra pateikti atliktų darbų aktai, kurie pasirašyti ieškovo. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimų administratoriaus priimto sprendimo formai, darytina išvada, kad administratorius išreiškė valią ir priėmė sprendimą dėl papildomų remonto darbų atlikimo. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų prievolė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.

47Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, patirtas namui remontuoti ir išlaikyti.

48Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

49Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pateiktų sąskaitų, neatsižvelgė į tai, kad jos yra netikslios, išrašytos ne pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytos reikalavimus, jose nurodyti paslaugų teikimo laikotarpiai ir kiti duomenys nesutampa su patikslintame ieškinyje pateiktais duomenimis, o sąskaitos neįrodo ir nepatvirtina ieškovo patikslintame ieškinyje skolos fakto ir dydžio.

50Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009, 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Lostiras“ v. ir V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2014).

51Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas patalpoms, kurios apeliantui priklausė patikėjimo teise, o apelianto teiginys, kad jis neturi pareigos mokėti už šias paslaugas, atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos nereikalauja sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai). Teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, rėmėsi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais, 2006 m. gegužės 26 d. teritorijų tvarkymo ir priežiūros sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, suvestiniais apyvartų žiniaraščiais, šilumos objektų tikrinimais, suvestinėmis, bei pažymėjo, kad įrodymų, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje pateikti atsakovo paaiškinimai tiesiogiai neaptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų.

52Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 6165,36 Lt už suteiktas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.

53Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

54Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

56Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas ieškiniu bei patikslinęs savo reikalavimus, teismo prašo jo naudai... 6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutiko su jam pareikštais reikalavimais,... 7. Trečiasis asmuo Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ atsiliepime nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės... 11. Teismas, vadovaudamasis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad ieškovas,... 12. Teismas sprendė, kad pagal Administravimo sutarties 2.4 punktą ieškovui šia... 13. Teismo nuomone, atsakovas netinkamai aiškina nuostatuose įtvirtintą... 14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir... 15. Teismas, nustatęs, kad atsakovas patalpas, esančias, ( - ), ( - ), ( - ), ( -... 16. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai perkelia pareigą mokėti už... 17. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu... 18. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, veikdamas Administravimo sutarties pagrindu,... 19. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti 3 metų senaties terminą... 20. Kadangi, teismo vertinimu, ieškovo paskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Vilniaus miesto... 23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Administravimo... 25. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.84... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nuomos ir panaudos... 27. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už remonto... 28. 5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ieškovui teismui... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žaidas“ prašo Vilniaus... 30. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 31. 1. Apeliantas nepagrįstai perkelia atsakomybę už administravimo išlaidų... 32. 2. Atsakovo pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui... 33. 3. Dėl remonto darbų ieškovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato... 34. 4. Dėl įrodymų tyrimų ir vertinimo ieškovas pažymėjo, kad atsakovas... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 38. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantui, valdančiam patalpas... 40. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir... 41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas patikėjimo teise valdė... 42. Atsakovas apeliacinio skundo argumentus grindžia taip pat Kauno miesto... 43. Dėl remonto darbų... 44. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 45. Kaip minėta, CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato butų ir kitų patalpų... 46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atliko remonto darbus ieškovui... 47. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo... 48. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo... 49. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 50. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas... 52. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis)... 53. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 54. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...