Byla 3K-3-131/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui K. G. , dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 640,54 Lt skolos ir 101,74 Lt delspinigių už suteiktas administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini) administratorius. Šio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas. Ieškovas teikė administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas šio namo gyventojams ir už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. liko skola už namo šildymo sistemos priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, atliekų išvežimą, bendrojo naudojimo objektų valymą, namo remonto darbus, kurią turėtų atlyginti atsakovas, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkas, CK 4.82, 4.84 straipsnių pagrindu.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 640,54 Lt skolos ir 101,74 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nurodė, kad atsakovo butą (duomenys neskelbtini) administruoja ieškovas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buto nuomininkas yra trečiasis asmuo K. G. ; buto nuomos sutartis su juo nesudaryta, sprendimas skirti jam nurodytą butą teismui nepateiktas. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad trečiajam asmeniui tenka pareiga mokėti mokesčius už namo administratoriaus teikiamas paslaugas. Pažymėtina, kad teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų trečiajam asmeniui, nes jis ginčo bute negyvena. Taigi, nesant nuomininko, skolą administratoriui turi atlyginti atsakovas kaip buto savininkas (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

11Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas, vykdant savivaldybėms priskirtą socialinio būsto suteikimo funkciją. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui nuosavybės teise. Skola už namo administravimą – 52,52 Lt, pastato sistemų techninę priežiūrą – 112,04 Lt, pastato eksploatavimą – 106 Lt, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų elektros naudojimo išlaidos) susiformavo už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. Buto (duomenys neskelbtini), 9,70 kv. m bendro ploto skirta K. G. , jam skirtas atsiskaitomosios knygelės Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės teisės departamento 2009 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje Nr. 72 nurodyta, kad K. G. tikrai gyvena (duomenys neskelbtini), ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Aplinkybės dėl trečiojo asmens gyvenimo bute šalys neginčijo. Ieškovas mokesčius skaičiavo ne atsakovui, o bute gyvenančiam asmeniui pagal atsiskaitymo knygelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Ne tik savininkai, bet ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, esant tam tikroms aplinkybėmis, turi apmokėti administratoriui mėnesinius mokesčius (CK 6.583 straipsnio 2 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6 punktas, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punktas). Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pvz., išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Ieškovas prašė priteisti skolą, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 4 dalimi, ir skolos apskaičiavimo pažyma, kurioje matyti visos trys nurodytų išlaidų grupės. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ar administravimo išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis), juolab išlaidas šiukšlėms išvežti, kurios priskiriamos asmeninių išlaidų kategorijai ir pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį apmokamos savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų. Savivaldybė pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė (ir vykdo) per profesionalų administratorių – ieškovą. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas privalo atlyginti savivaldybė. Tai paaiškinama tuo, kad administratorius, kaip privatus juridinis asmuo, užsiimantis atitinkama ūkine–komercine veikla, siekia gauti materialios naudos (pelno) tenkindamas privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Dėl to išreikšdamas sutikimą būti paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi turi įvertinti savo veiklos riziką ir numatyti dėl tokios veiklos vykdymo atsirandančius padarinius. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui priklauso butas, nesudaro pagrindo reikalauti iš jo skolos už buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir kitų gyventojų interesai, nes susidariusi situacija būtų palanki socialinio būsto nuomininkams, kurie galėtų vengti mokėti jiems priklausančių mokesčių.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo 71 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą. Nurodomi šie argumentai:

151. Dėl savivaldybės, kaip namo bendraturtės, pareigos atlyginti namo eksploatavimo ir priežiūros išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimo susijusios asmeninės išlaidos, tačiau nė vienos iš nurodytų mokesčių grupės atskirai neanalizavo. Jeigu ir būtų galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad trečiosios grupės išlaidos (išlaidos šiukšlėms išvežti) negali būti priteisiamos iš atsakovo (CK 6.584 straipsnio 1 dalis), neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas atleidžia buto savininką nuo pareigos apmokėti išlaidas pagal kitas dvi išlaidų grupes.

16Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savivaldybės, kaip vienos iš namo bendraturtės, pareigų vykdymą siejo su CK nustatytos teisės skirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių įvykdymu. Bendrosios nuosavybės administravimo santykiuose savivaldybė turi dvejopą statusą – veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu savo ar daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių iniciatyva administraciniu aktu skiriantis namo administratorių, taip pat kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturtis, būdamas lygiateisis civilinių teisinių santykių dalyvis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Savivaldybė, veikdama kaip namo bendraturtė, negali turėti išskirtinių teisių, susijusių su prievole apmokėti administravimo išlaidas ir kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas. Tokia išvada atitinka Konstitucinio Teismo (1996 m. vasario 28 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai) ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Pažymėtina, kad teisės aktai išimčių, prisidedant prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, nepriklausomai nuo namo bendraturčių pasirinktos namo bendrojo naudojimo objektų valdymo tvarkos, nenustato. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovą atleido nuo pareigos išlaikyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus.

172. Dėl savivaldybės pareigos atlyginti namo eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, kai jų neapmoka buto nuomininkas. Remiantis CK 4.82, 4.83, 4.84 straipsniais, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.5. punktu, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punktu bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyviai yra namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir buto ar kitos name esančios patalpos savininkas. Ieškovo nuomone, nepaisant to, kas gyvena ar kitaip naudojasi administruojamame name esančiu butu, administravimo teisinių santykių dalyviais visada išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir namo bendraturtis. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp buto savininko ir butu besinaudojančio asmens, jokių padarinių įstatymų pagrindu susiformavusiems teisiniams santykiams tarp namo administratoriaus ir namo bendraturčio negali sukelti.

18CK 4.76–4.85 straipsniuose nustatytos tam tikros teisės ir pareigos, kurias turi įgyvendinti tiek bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, tiek jo naudotojas (pvz., CK 4.83 straipsnis). Tačiau pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, t. y. pareigą mokėti tam tikras įmokas už bendro turto išlaikymą, arba teisę gauti bendrojo turto duodamas pajamas įgyvendinimą įstatymų leidėjas imperatyviai priskyrė tik namo bendraturčiams – buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 6 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Taip yra siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos gyvenamąjį fondą, suteikti asmenims tinkamas gyvenimo sąlygas, teisę į saugią ir sveiką aplinką.

19Suprantama, kad atsakovas ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu galėjo susitarti ir dėl kitokios mokesčių už ieškovo suteiktas paslaugas mokėjimo tvarkos, tačiau tai tinkamiausiai patvirtintų jų sudaryta nuomos sutartis, kurioje šalys būtų aiškiai susitarusios dėl atsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas tvarkos. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių apie tokios sutarties sudarymą, ar duomenų apie faktiškai susiklosčiusių nuomos santykių sąlygas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis skolos susidarymo laikotarpiu galiojusiu Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1570 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“. Remiantis šiais aktais išlaidos, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir eksploatavimu, į nuomos mokestį nebuvo įtrauktos, vadinasi, nuomos sutarties šalys dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo pareigą susitarti papildomai, priešingu atveju, nesant aiškiai išreikšto savininko ir nuomininko susitarimo, tokias išlaidas CK ketvirtosios knygos imperatyviųjų teisės normų pagrindu turėtų atlyginti pats turto savininkas. Ieškovo nuomone, nepakanka konstatuoti, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę faktiniai socialinio būsto nuomos santykiai, tam, kad išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir namo išlaikymą bei išsaugojimą privalėtų atlyginti savivaldybės turto naudotojas. Bylos duomenimis, atsakovas ir trečiasis asmuo nebuvo sudarę jokio susitarimo. Nei daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimas, nei daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninė ar namo šilumos ūkio priežiūra nepatenka į CK 6.584 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komunalinių paslaugų sąvoką, todėl ši teisės norma byloje netaikytina.

203. Dėl nuomininkų nemokumo rizikos prisiėmimo. Remdamasis CK 6.578 straipsnio 1, 2 dalimis ieškovas nurodo, kad niekada nebuvo ginčo gyvenamųjų patalpų savininku ar kitu teisėtu pagrindu jas valdančiu asmeniu, todėl negalėjo būti ir teisėtu nuomotoju, todėl tinkamą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareigų vykdymą galėjo ir privalėjo kontroliuoti teisėtas patalpų nuomotojas – savivaldybė. CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas nuosavybės teisėmis disponuojančiam subjektui elgtis su savo turtu taip, kad būtų užtikrintas bonus pater familias elgesio reikalavimas, t. y. elgtis kaip rūpestingas ir atidus savininkas. Pažymėtina, kad ieškovas, nebūdamas nuomos santykių šalis, neturėjo teisės imtis kokių nors priemonių, pvz., nutraukti nuomos sandorį CK 6.611 straipsnio pagrindu, kai nuomininkas nevykdo esminės sutarties sąlygos – tinkamai ir laiku atsiskaityti už nuomą bei suteiktas paslaugas. Išvada, kad už savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus ir jiems suteiktas paslaugas privalo mokėti tik nuomininkai, lemia, kad visa nuomininkų nemokumo rizika yra nepagrįstai perkeliama tretiesiems asmenims, nesuteikiant jiems teisės naudotis teisės aktuose įtvirtintomis priemonėmis skolininko atžvilgiu. Atsakovas nevykdė bonus pater familias reikalavimo, kartu savo vienašališku sprendimu permesdamas nemokumo riziką ieškovui ir nevykdydamas savo nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančių asmenų atsiskaitymų kontrolės, nebuvo sąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė. Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatymo pagrindu socialinės politikos vykdymo funkciją perdavė būtent savivaldybei, bet ne privačia veikla besiverčiantiems ūkio subjektams, todėl ji turėtų prisiimti savo sprendimų pagrindu kylančią riziką. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo suformuota pozicija išplauktų, kad tokiu atveju, kai visi daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai, steigdami namo bendriją ar sudarydami namo jungtinės veiklos sutartį, kartu prisiima ir savivaldybės, kaip turto savininkės, neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo nulemtą nemokumo riziką.

214. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, pateiktais išaiškinimas dėl skirtingų bylose nustatytų faktinių aplinkybių. Nurodytoje civilinėje byloje savivaldybė su namo administratoriumi buvo sudariusi administravimo sutartį, kuria administratoriui buvo pavesta administruoti įsakyme įvardytus daugiabučius gyvenamuosius namus. Kasacinis teismas pripažino, kad sudarydamas administravimo sutartį administratorius prisiėmė riziką dėl galimo savivaldybės butų nuomininkų nemokumo. Be to, nurodytoje byloje nustatytas savivaldybės butų nuomos sutarčių sudarymo faktas ir buvo sprendžiami klausimai, susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų taikymu. Nagrinėjamos bylos atveju šalys nebuvo sudariusios administravimo sutarties, kurioje būtų išspręstas klausimas dėl atsiskaitymo už administratoriaus suteiktas paslaugas, kai paslaugos yra teikiamos savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams ar patalpoms. Taip pat savivaldybė nebuvo sudariusi buto nuomos sutarties su K. G. , o Klaipėdos miesto savivaldybės priimti aktai gali iš esmės skirtis nuo analogiškais klausimais priimtų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų.

22Ieškovo nuomone, sprendžiant šį ginčą turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus miesto apygardos teismo formuluojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-240-516/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-624-160/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1096-115/2012), kuriose teismas Vilniaus miesto savivaldybę, kaip buto savininkę, pripažino visiškai ar iš dalies atsakinga administratoriui už teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, pastato eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl savivaldybės, kaip namo bendraturtės, pareigos atlyginti namo eksploatavimo ir priežiūros išlaidas. Iš byloje ieškovo pateiktos pažymos dėl skolos dydžio ir nesumokėtų mokesčių matyti, kad joje matyti visos trys išlaidų grupės: administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.), kurių dalis – akivaizdžiai asmeninės išlaidos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai analizavo visų, ieškovo teigimu, patirtų išlaidų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatytu imperatyvu, jog mokestis už komunalines paslaugas, kai savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomojamos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, pagrįstai konstatavo, kad išlaidos, priskiriamos asmeninių išlaidų kategorijai, negali būti priteisiamos iš savivaldybės. Kasatoriaus argumentai dėl ginčo sprendimo tuo atveju, jeigu name būtų įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija arba sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl daugiabučio namo administravimo, nesusiję su nagrinėjama byla, yra už apeliacinio skundo ribų, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir neatitinka CPK 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jas privalo atlyginti savivaldybė.

25Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas K. G. , kuris jame deklaravęs gyvenamąją vietą, be to, jam priskirta atsiskaitomoji knygelė. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo, jog trečiasis asmuo gyvena bute, priešingai – ieškovas mokesčius skaičiavo ne atsakovui, o bute gyvenančiam asmeniui. Be to, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 punktu tais atvejais, kai patalpos yra nuomojamos, mokesčiai yra skaičiuojami nuomininkams ir jie privalo atsiskaityti su paslaugų teikėjais.

262. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose Nr. 2A-828-516/2010, Nr. 2A-750-275/2011, Nr. 2A-1367-661/2012, Nr. 2A-585-450/2012 administratorių ieškiniai savivaldybei dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas priteisimo buvo atmesti. Taigi darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų praktika nėra formuojama taip, kad išlaidas už susidariusias skolas turėtų apmokėti savivaldybė, kai jai priklausantys butai išnuomoti tretiesiems asmenims. Atsakovo nuomone, patenkinus kasacinį skundą būtų formuojama praktika, kad, esant faktiniams nuomos santykiams, skolas tektų apmokėti savininkui, bet ne nuomininkui, tai pažeistų ne tik teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės principus, bet ir būtų nesąžininga, nepagrįsta bei neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Remdamasi nurodytomis nuostatomis teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

30Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje

31Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, ir 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, pateiktų išaiškinimų taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija pasisako nurodytu klausimu.

32Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antakalnio ūkis“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-494/2012; kt.).

33Nagrinėjamoje byloje nustatytų ir kasaciniame skunde nurodytų civilinių bylų, kuriose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, kurioje buvo sprendžiamas šilumos energijos tiekėjo ir buto savininkės – savivaldybės ginčas dėl apmokėjimo už trečiajam asmeniui išnuomotam butui tiektą šilumos energiją. Šilumos energijos tiekimą ir atsiskaitymą už patiektą šilumos energiją reglamentuoja specialiosios teisės normos, kurios nagrinėjamoje byloje, kurioje kilęs kito pobūdžio ginčas, būtent dėl savivaldybės kaip patalpų savininkės pareigos apmokėti patalpų administratoriui bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, netaikytinos.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, išnagrinėjimo rezultatą lėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Mūsų namų valdos“ sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutarties, kurioje nustatyta apmokėjimo už savivaldybės nuomojamiems butams tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) dalį tvarka, taikymas. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys nebuvo sudariusios administravimo sutarties, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, kuriais turėjo vadovautis ieškovas ginčo laikotarpiu, nėra tapatūs atitinkamam Klaipėdos miesto savivaldybės teisės aktui. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs kasacinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, obiter dicta dalyje pateikti išaiškinimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų grupių, t. y. kad tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi šia bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų klasifikacija, atmesdamas ieškinio reikalavimus, tarp jų – ir priteisti su patalpos naudojimu susijusias asmenines išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad asmeninių išlaidų klausimas byloje aktualus, kai nustatomas savivaldybei priklausančių patalpų nuomos faktas, kuris nagrinėjamoje byloje teismų konstatuotas skirtingai ir turėjo esminę reikšmę nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia pasisakyti šiuo klausimu.

35Dėl savivaldybės, kaip patalpų savininkės, pareigos apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas

36CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 6 punkte (2006 m. liepos 24 d. nutarimo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui. Tokia nuomotojo teisė buvo nustatyta ir nurodyto teisės akto redakcijoje, priimtoje Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. CK 6.579 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos sutarties formą, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu; ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). CK teisės normose, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formą, nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad savivaldybei priklausanti nuosavybės teise gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteikta nuomininkui (priimtas sprendimas dėl gyvenamosios patalpos suteikimo ir kt.) ar kad jis kitais teisėtais pagrindais įgijo nuomininko teisę naudotis gyvenamąja patalpa (pavyzdžiui, kaip nuomininko šeimos narys arba buvęs nuomininko šeimos narys) ir gyvenamoji patalpa jo yra naudojama už atlyginimą. Pagal bylos įrodymus vertinama, ar konkretaus buto ar kitos patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, ar ji nėra nutraukta ar kitaip pasibaigusi.

37Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę bet kada nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Sutartis pagal CK 6.609 straipsnio 3 dalį laikoma nutraukta, jeigu nuomininkas iš gyvenamosios patalpos išvyksta. Tai reiškia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nors nuomininkas ir nepranešė nuomotojui apie gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, bet išvyko iš jos su šeimos nariais gyventi kitur, yra laikoma nutraukta pagal įstatymą nuo išvykimo dienos. Dėl sutarties nutraukimo nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį ir kitas įmokas pasibaigia.

38Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Antakalnio ūkis“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-494/2012. Joje kasacinis teismas dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas.

39Kasatoriaus cituojamos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 punkto nuostatos, kad namo administratorius parengia ir pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, savaime nelemia išvados, jog šiuos mokėjimus privalo atlikti nuomininkas visais atvejais, kai butai yra išnuomoti. Nurodyta nuostata nenustato subjektų, kurie turi vykdyti mokėjimus, bet reglamentuoja mokėjimų tvarką. Ši nuostata taikoma nuomininkui kaip mokėtojui tais atvejais, jeigu buto nuomininkas pagal buto nuomos sutarties sąlygas turi pareigą mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas vietoj savivaldybės. Jeigu tokia pareiga nuomininkui sutartimi nenustatyta, tai nurodytų išlaidų mokėjimas tenka buto savininkui pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį.

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės, taigi – ir patalpų (duomenys neskelbtini) administratoriumi ieškovas buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu nuo 2003 m. ir administravimas tuo pat pagrindu buvo tęsiamas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad savivaldybė būtų sudariusi su ieškovu kaip administratoriumi administravimo sutartį, kurioje būtų nustatytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos bei jų apimtis, ir nustatyta, kad vietoj savivaldybės butų nuomininkai turi apmokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas ir dėl to su jais reikia sudaryti atitinkamas sutartis. Be to, byloje nustatyta, kad savivaldybė, kaip patalpų (duomenys neskelbtini) savininkė ir trečiasis asmuo K. G. nebuvo sudarę rašytinės buto nuomos sutarties. Tai reiškia, kad savivaldybė nesudarė sutarties su tokia sąlyga, pagal kurią bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už ją ieškovui mokės buto nuomininkas. Ieškovas, prašydamas teismo priteisti nurodytas išlaidas iš patalpos savininkės – savivaldybės, rėmėsi aplinkybe, kad butas yra išnuomotas, o savivaldybė šios aplinkybės neginčijo. Jau minėta, kad vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę.

41Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomininkas negyvena bute, nes išsikėlė ir dėl to neturi pareigos mokėti buto nuomos ir kitų įmokų. Pagal jau pirmiau nurodytą CK 6.609 straipsnio 3 dalį dėl sutarties nutraukimo nuomininko pareigos mokėti nuomos ir kitus mokesčius pasibaigia (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nepaneigdama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl nuomininko išvykimo kitur, įstatymą taikė vadovaudamasis aplinkybėmis, kad nuomininko gyvenimo bute fakto šalys neneigė. Ši kolegija vertino, kad trečiasis asmuo yra buto nuomininkas, bet jo pareigą mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę konstatavo nenustatęs aplinkybės, kad jis tokią prievolę prisiėmė buto nuomos sutartimi. Kad buto nuomos sutartyje yra tokia nuostata, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, o byloje rašytinės buto nuomos sutarties nėra, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta. Pagal pirmiau išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl savivaldybės kaip savininkės pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, šioje byloje nepaneigta atsakovo prievolė, nustatyta CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje, mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas.

42Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 4.84 straipsnio 4 dalies ir 4.82 straipsnio 3 dalies ir šias teisės normas pažeidė. Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Kasacinis teismas patyrė 25,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo, taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinas šio sumokėtas žyminis mokestis, paduodant kasacinį skundą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą.

47Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 25,14 Lt (dvidešimt penkis litus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

48Priteisti ieškovui UAB „Lazdynų būstas“ (juridinio asmens kodas 121449348) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 71 (septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus... 6. Ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini) administratorius. Šio namo buto Nr.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad atsakovo butą (duomenys neskelbtini) administruoja... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad administratorius turtą... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Dėl savivaldybės, kaip namo bendraturtės, pareigos atlyginti namo... 16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savivaldybės, kaip vienos iš... 17. 2. Dėl savivaldybės pareigos atlyginti namo eksploatavimo ir priežiūros... 18. CK 4.76–4.85 straipsniuose nustatytos tam tikros teisės ir pareigos, kurias... 19. Suprantama, kad atsakovas ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu galėjo... 20. 3. Dėl nuomininkų nemokumo rizikos prisiėmimo. Remdamasis CK 6.578... 21. 4. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 22. Ieškovo nuomone, sprendžiant šį ginčą turėtų būti vadovaujamasi... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 24. 1. Dėl savivaldybės, kaip namo bendraturtės, pareigos atlyginti namo... 25. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas K. G. , kuris... 26. 2. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Vilniaus apygardos teismo... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo... 31. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 32. Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika pagal Teismų įstatymo... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatytų ir kasaciniame skunde nurodytų civilinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 35. Dėl savivaldybės, kaip patalpų savininkės, pareigos apmokėti bendrosios... 36. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka... 37. Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę bet kada nutraukti... 38. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir... 39. Kasatoriaus cituojamos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų... 41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomininkas... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Kasacinis teismas patyrė 25,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 47. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas... 48. Priteisti ieškovui UAB „Lazdynų būstas“ (juridinio asmens kodas... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...