Byla 2A-333-236/2019
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos nafta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. J. 2016-08-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris teismo priimtas 2016-09-09, atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, prašydamas priteisti iš atsakovės 129 282 Eur nuostolių atlyginimą.

82.

9Ieškovas nurodė, kad nuostolius patyrė dėl servituto nustatymo jo miško paskirties 4,16 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ).

103.

11Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip dujotiekių inžinerinių tinklų savininkė, privalo atlyginti žemės sklypo vertės sumažėjimą (100 500 Eur), žalą, padarytą sunaikinus (pakeitus) 500 kv. m reljefo ir sunaikinus dirvožemį, kai 2014 metais buvo vykdomi magistralinio dujotiekio statybos darbai (18 897 Eur), taip pat žalą, padarytą iškirtus mišką (9 728 Eur).

124.

13Ieškovas nurodė, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymu Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1108 nustatytų žemės servitutų, suteikiančių teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 2,5174 ha plote, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-11-25 sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2263 nustatytos 1,4131 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos patyrė nuostolių ir jam žala iki šiol neatlyginta, nes skirtos 508,30 Eur vienkartinės kompensacijos nepakanka.

145.

15Ieškovas 2018-05-04 pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 45 595,71 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Ieškovo teigimu, pagal eksperto paskaičiavimus nuostolių suma yra 34 474,94 Eur už 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno vertė su 11 629,07 Eur dabartine negaunamo būsimo pelno kapitalizuota verte 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne, atėmus 508,30 Eur išmokėtą kompensaciją (CK 1.5, 4.124, 4.129 str.).

187.

19Ieškovas nurodė, kad nustačius servitutą žemės sklypo vertė gerokai sumažėjo, jis nebegali naudoti sklypo pagal paskirtį – auginti miško ir gauti iš to pajamų, nes į tris dalis padalytame sklype užauginti brandų mišką ir gauti pelno neįmanoma, todėl atsakovė privalo atlyginti nuostolius už visą 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno plotą ir nuostolius dėl negauto pelno.

208.

21Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

229.

23Atsakovė pažymėjo, kad dėl servituto ieškovo patirti nuostoliai jam atlyginti – išmokėta kompetentingos institucijos pagal teisės aktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau – ir Metodika), apskaičiuota 1 755,06 Lt dydžio kompensacija, o papildomi nuostoliai neįrodyti.

2410.

25Atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, ieškovas neįrodė, kad dėl servituto prarado galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Ieškovui skirta kompensacija 1 648 Lt už iškirstą mišką ir 107,06 Lt už prarastą galimybę naudoti miško ūkio paskirties žemę pagal naudojimo būdą ar pobūdį. Pagal Metodikos 2 punktą kompensacija skirta atlyginti nuostoliams dėl iškirsto miško bei prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

2611.

27Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neginčijo įsakymo dėl nuostolių atlyginimo teisėtumo, o ieškinį pateikė paskutinę ieškinio senaties termino dieną. Ieškovas negalėjo patirti nuostolių dėl iškirsto miško, nes iškirsto miško dalis buvo perduota ieškovui, ją realizavęs ieškovas galėjo gauti iki 708 648 Lt (205 405,21 Eur), kaip pats ieškovas, kuris medienos perdirbimo versle dirba 20 metų, nurodė 2013-06-21 pretenzijoje. Skaičiuojant kompensaciją buvo remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis „Miškų žemės ir medynų tūrio vertė“, kurioje nurodyta, jog servituto plote medelynų tūrio vertė yra 1 648 Lt.

2812.

29Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ dėl reikalaujamos atlyginti servitutu gamtai padarytos žalos nurodė, kad reljefo pažeidimų nepadaryta, SGD dujotiekis yra nutiestas lygioje žemės sklypo dalyje.

3013.

31Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurių atsiranda dėl servituto nustatymo.

3214.

33Atsakovė nurodė, kad nustatytas servitutas neriboja ieškovo teisės naudoti sklypą pagal jo paskirtį, kadangi servitutu yra suteikta teisė atsakovei tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Komunikacijos yra patiestos, o aptarnavimas ir naudojimas yra pasyvūs veiksmai, kurie netrukdo naudoti žemės sklypo. Nuostoliai dėl servituto nustatymo atlyginti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos nedraudžia naudoti žemės sklypo pagal jo paskirtį, ieškovas gali auginti mišką žemės sklype, tačiau veiklos vykdymą, kiek tai susiję su specialiosiomis sąlygomis, turi derinti su atsakove. Specialiosios sąlygos sutampa su servituto plotu (užima mažesnę servituto dalį), neapsunkina ieškovo teisių labiau nei servitutas, todėl nuostoliai dėl specialiųjų sąlygų taip pat laikomi atlygintais.

3415.

35Atsakovė sutiko, kad realiai ieškovas negali auginti miško 12 metrų ruože, kuris užima 0,3 ha ieškovo žemės sklypo, tačiau ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo tariamai negauto būsimo pelno dėl servituto bei žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymo ir priežastinio ryšio, kad praras būsimą pelną dėl servituto bei žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymo.

3616.

37Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius skaičiuojant už visą mišku apaugusio 3,3956 ha medyno plotą nepagrįstas, nes byloje neįrodyta, kad jis negali naudotis visu 3,3956 ha mišku apaugusio medyno plotu, nes realiai veikla negalima 0,3 ha žemės sklypo dalyje. Pažymi, kad ekspertas nustatė, jog servitutas nustatytas 2,5174 ha žemės sklypo plote, iš kurio mišku apaugęs plotas yra 1,75 ha. Ieškovas gali sieti veiklos ribojimą su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, tačiau šios nustatytos ne 1,75 ha plote, o 1,4131 ha plote.

3817.

39Atsakovė nurodo, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos neriboja ieškovo galimybės naudoti žemės sklypą pagal miško paskirtį, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.2 punkte nurodyta, kad sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose draudžiama be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo. Todėl ieškovas gali auginti mišką ir žemės sklype nustatytoje specialioje apsaugos zonoje gavęs AB „Klaipėdos nafta“ sutikimą, išskyrus 0,3 ha sklypo dalyje (12 metrų ruožas). Ieškovui sumokėta kompensacija, jam perduota iškirsta mediena ir už ją buvo gautos pajamos, todėl ieškovas nuostolių nepatyrė.

4018.

41Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl nustatyto servituto ar žemės sklypui taikytinų specialiųjų naudojimo sąlygų patyrė papildomų nuostolių, kurie dar nebuvo atlyginti, ir šie nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su servitutais ar žemės sklypui nustatytomis specialiosiomis naudojimo sąlygomis.

42II.

43Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4419.

45Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-19 sprendimu nusprendė bylos dalį dėl 83 686,29 Eur žalos atlyginimo dalies priteisimo nutraukti, grąžinti ieškovui A. J. 1 239,05 Eur žyminį mokestį, ieškinį dėl 45 595,71 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 11 691,70 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 11 691,70 Eur sumos nuo 2016-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti A. J. iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 1 812,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovo A. J. 1 129,10 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos nafta“.

4620.

47Teismas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pažymėjo, kad bylos dalies nutraukimo pasekmės ieškovui išaiškintos. Teismas sprendė, kad bylos dalis dėl 83 686,29 Eur žalos atlyginimo dalies priteisimo 2016-08-19 ieškinyje nurodytu pagrindu ir argumentais nutrauktina, ieškovui grąžintinas 1 239,05 Eur žyminis mokestis (CK 1.5 str., CPK 42 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 2 d., 293 str. 4 p., 294 str.).

4821.

49Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas yra ypatingos valstybinės svarbos ekonominis projektas, jam įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka 2013-06-13 buvo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros bei dujotiekio statybos specialusis planas, kuriame buvo suprojektuoti ir žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos prižiūrėti.

5022.

51Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, dėl servitutų taikymo įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka ieškovui buvo apskaičiuoti ir kompensuoti nuostoliai – 508,30 Eur, ieškovas įrodinėja, kad atsakovė privalo jam atlyginti 45 595,71 Eur, t. y. 34 474,94 Eur viso 3,3956 ha brandaus medyno vertę ir 11 629,07 Eur dabartinę negaunamo būsimo pelno kapitalizuota vertę, atėmus 508,30 Eur išmokėtą kompensaciją, nes nustačius servitutą žemės sklypo vertė gerokai sumažėjo, jis nebegali naudoti sklypo pagal paskirtį – auginti miško ir gauti iš to pajamų, nes į tris dalis padalytame sklype užauginti brandų mišką ir gauti pelno neįmanoma.

5223.

53Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad byloje įrodyta, kad 2013-01-11 sutartimi už 32 000 Lt (9 267,84 Eur) buvo nustatytas AB „Lietuvos dujos“ (AB „Amber Grid“) 0,1489 ha servitutas naudoti požemines, antžemines komunikacijas, 0,1489 ha ploto servitutas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, 0,2977 ha ploto servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas, buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1,2037 ha plote, taikant servitutą iškirsta 24 ktm medienos ir 15,84 erdm šakų. Toje pačioje vietoje 2013-08-19 įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, tačiau administraciniu aktu buvo nustatytas 2,5174 ha servitutas – tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, nustatyta, kad nuostoliai atlygintini išmokant vienkartinę 1 755,06 Lt dydžio kompensaciją.

5424.

55Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės lygina šių servitutų plotus ir kompensacijas, nustatytas sutartimi ir administraciniu aktu, ir teigia, kad kompensacija už didesnio ploto servitutą neatlygina jo nuostolių, kuriuos patyrė dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir dėl negautų pajamų.

5625.

57Teismas dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį darė išvadą, kad byloje įrodyta, kad dėl administraciniu aktu taikyto 2,5174 ha servituto 2014-02-20 buvo iškirsti 99 medžiai 0,3 ha plote (apie 11 ktm) ir perduoti ieškovui, kuris juos realizavo.

5826.

59Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad būtent šiame plote, kuris 12 m ruožu dalija privatų miško paskirties žemės sklypą į dvi dalis, ieškovas apskritai negali vykdyti jokios veiklos. Byloje nėra ginčo, kad įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, jam buvo apskaičiuota ir išmokėta 1 648 Lt kompensacija už iškirstus medžius ir 107,06 Lt už tai, kad negalės vykdyti su miško auginimu susijusios ūkinės veiklos iškirstame plote dėl 2,5174 ha servituto taikymo.

6027.

61Teismas pažymėjo, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, kt.). Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 str., 6.246 str. 3 d.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją. Nors administraciniu aktu nustatyta tvarka nuostoliai yra atlyginti, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 508,30 Eur kompensacija yra nepakankama. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, kt.).

6228.

63Teismas pažymėjo, kad šalis, kuri servitutu siekia naudos, privalo elgtis sąžiningai ir pati siekti, kad už praradimus, nepatogumus ir teisių suvaržymus būtų atlyginta teisingai (CK 1.5 str.).

6429.

65Teismas nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 str. 4 p., 21 str. 1 d. 2 .). Žemė, esanti dujotiekių apsaugos zonose, išskyrus dujotiekių objektų žemę, gali būti naudojama žemės ūkio ir kitoms reikmėms, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, ir Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų 2010-07-16 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-213, reikalavimais.

6630.

67Teismas nurodė, kad pagal Specialiosios žemės ir miško sąlygas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonoje be raštiško be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro. Teismas pažymėjo, kad įmonėms ir organizacijoms, eksploatuojančioms magistralinius dujotiekius ir naftotiekius šioje zonoje leidžiama privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų pagal privažiavimo schemą, suderintą su žemės savininku ir (ar) naudotoju; apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės savininkais ir (ar) naudotojais; kirsti miškus, įvykus avarijai miško masyvuose, vėliau nustatytąja tvarka įforminus miško kirtimą ir pašalinus iš kirtaviečių kirtimo liekanas. Be to, žemės savininkas ir (ar) naudotojas turi prievolę, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, nedelsdamas apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.2, 26.8, 26.18, 27.1, 27.2, 27.3, 27.4, 28 punktai).

6831.

69Teismas nurodė, kad Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213, dujotiekius eksploatuojančioms įmonėms leidžia apsaugos zonoje kirsti krūmus, medžius, genėti medžių šakas ir atlikti kitus vamzdynų apsaugos zonos priežiūros darbus apie tai pranešus žemės savininkams ar naudotojams, kurių teritorijoje yra dujotiekiai; kirsti miškus, įvykus avarijai miško masyvuose, vėliau nustatytąja tvarka įforminus miško kirtimą ir pašalinus iš kirtaviečių kirtimo liekanas (Taisyklių 24.3, 24.4 p.). Dujotiekių apsaugos zonoje augančius žolę, krūmus, medžius gali šalinti žemės savininkai ar naudotojai savo iniciatyva, šiuos darbus suderinę su dujotiekius eksploatuojančia įmone. Jei žemės savininkai ar naudotojai želdinių nepašalina, želdinius šalina dujotiekius eksploatuojanti įmonė savo lėšomis, pranešdama žemės savininkams ar naudotojams apie darbų pradžią (30.1 p.). Be to, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse numatyta, kad dujotiekių apsaugos zonose yra draudžiama sodinti medžius ir krūmus, o auginti medžius ir krūmus, vykdyti medžių kirtimus leidžiama su juos eksploatuojančių asmenų raštišku sutikimu (Taisyklių 44.9 p. ir 45.4 p.).

7032.

71Teismas pažymėjo, kad miško naudojimas (kirtimas) susijęs su pareiga mišką atkurti (Miškų įstatymo 15 str.), todėl sprendė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai apie tai, kad apsaugos zonoje ieškovas, gavęs atsakovės sutikimą, neturi kliūčių vykdyti ūkinę veiklą. Teisės aktai draudžia sodinti medžius ir krūmus dujotiekių apsaugos zonoje.

7233.

73Teismas dėl negautų pajamų sutiko su atsakove, kad ieškovas įrodinėja tik tikėtinas pajamas, byloje nepateikta įrodymų, kad prašomą priteisti 11 629,07 Eur būsimą kapitalizuotą pelną ieškovas pagrįstai planavo gauti vykdydamas miškų ūkio veiklą ir kad šių pajamų negavo dėl administraciniu aktu atsakovės veiklai taikyto servituto ir apsaugos zonų.

7434.

75Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad po 2008-06-30, kai nustojo galioti leidimas kirsti mišką 1,8 ha plote, iki ginčo servitutų nustatymo šiame miško paskirties žemės sklype būtų buvusi vykdoma veikla, susijusi su miško kirtimu ir atkūrimu, kad buvo gauta pajamų iš šios veiklos ar buvo turėta sąnaudų, susijusių su įstatymu nustatytos pareigos dirbtiniu būdu per trejus metus nuo kirtaviečių atsiradimo atkurti mišką vykdymu ir kt., kad ieškovas siekė vykdyti veiklą – kirsti medžius ir krūmus servituto ir (arba) medynų apsaugos zonoje, o atsakovė leidimo nedavė. Ieškovas nenurodė, kokį kirtimą darydamas jis tikėjosi gauti prašomą priteisti pelną, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos Miško kirtimo taisyklės numato keturias miško kirtimo rūšis: pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, o pagrindinių miško kirtimų būdai yra atrankiniai, atvejiniai ir plynieji (Miško kirtimo taisyklių 2 ir 5 p.). Kiekvienos rūšies ir būdo kirtimai giežtai reglamentuoti, taikomi skirtingi reikalavimai.

7635.

77Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, kad brandaus miško šiame sklype nėra, dominuoja 1 ir 2 grupės miškas, t. y. jaunuolynai ir pusamžiai medynai, tai reiškia, kad apie 20 metų pagristai tikėtis, jog galėtų gauti prašomą priteisti pelną, nėra pagrindo.

7836.

79Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovas nurodytų nuostolių fakto ir dydžio įrodyti negali ir neįrodė (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

8037.

81Teismas dėl atlygintinų nuostolių dydžio nustatė, kad ieškovas siekia, kad jam būtų atlyginta 34 474,94 Eur viso 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno vertė su 11 629,07 Eur dabartine negaunamo būsimo pelno kapitalizuota verte, atėmus 508,30 Eur išmokėtą kompensaciją, t. y. 45 595,71 Eur. Reikalavimą priteisti sumą už brandų mišką, kuris užaugtų 3,3956 ha mišku apaugusioje sklypo dalyje, grindžia argumentais, kad nustačius servitutą žemės sklypo vertė gerokai sumažėjo, sklypas padalytas į tris dalis, jis nebegali naudoti sklypo pagal paskirtį ir gauti iš to pajamų.

8238.

83Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad po 2008-06-30, kai nustojo galioti leidimas kirsti mišką 1,8 ha plote, iki ginčo servitutų nustatymo šiame savo miško paskirties žemės sklype vykdė veiklą, susijusią su miško kirtimu ir atkūrimu, kad gavo iš to pajamų ar turėjo išlaidų, kad įvykdė prievolę dirbtiniu būdu atkurti mišką per trejus metus nuo kirtaviečių atsiradimo ar kt., taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas siekė kirsti medynus apsaugos zonoje, o atsakovė leidimo nedavė.

8439.

85Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas nustatė, kad sklype dominuoja jaunuolynai ir pusamžiai medynai, taigi jie negali būti įvertinti kaip brandus miškas 34 474,94 Eur suma. Nustatęs faktą, kad apsaugos zonoje ieškovas gali su atsakovės sutikimu tik auginti medžius ir krūmus, vykdyti medžių kirtimus, tačiau negali medžių ir krūmų sodinti, teismas konstatavo, kad visoje 2,5174 ha servituto teritorijoje iš bendro 4,1618 ha žemės sklypo ploto vykdyti visavertę kompleksinę miškų ūkio veiklą – mišką sodinti, atkurti, prižiūrėti, saugoti, racionaliai naudoti miškų išteklius, prekiauti mediena ir miško ištekliais – neįmanoma. Įvertęs faktą, kad mišku apaugęs ne visas sklypas, o jo 3,3956 ha dalis, teismas skaičiavo, kad kompleksinė miškų ūkio veikla dėl servituto ir su juo susijusios apsaugos zonos neįmanoma 74 proc. mišku apaugusioje teritorijoje. Likusioje mišku apaugusioje sklypo dalyje – 0,8782 ha – ieškovas kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdyti gali. Tačiau byloje įrodyta, kad ir ta likusi miško dalis dėl administraciniu aktu taikyto servituto liko padalyta į dvi dalis, šios dalys nutolusios viena nuo kitos, privažiavimas su technika sunkus dėl apribojimų servituto ir apsaugos zonoje, taigi iš esmės ir likusioje 0,8782 ha sklypo dalyje kompleksinė miškų ūkio veikla (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.) apribota ir mažiau efektyvi (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

8640.

87Teismas sutiko su ieškovu, kad jo miško žemės sklypas dėl servituto taikymo nuvertėjo dėl galimybės vykdyti jame kompleksinę miškų ūkio veiklą didelio apribojimo ir Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija – 508,30 Eur – visiškai (realiai) ir teisingai visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo) nekompensavo.

8841.

89Teismas nurodė, kad teismo ekspertas turto vertintojas D. G. 2017-05-20 ekspertizės aktu nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2013-01-01 buvo 12 200 Eur. Byloje nustatyta konkreti žemės sklypo nuvertėjimo dėl servituto suma, teismo ekspertas nurodė, kad sklypo nuvertėjimą dėl servituto galima nustatyti tik palyginus su analogiškais turinčiais servitutą sklypais, be to, rinkoje kainos tendencingai auga.

9042.

91Įvertęs faktą, kad po servituto taikymo su juo susijusioje apsaugos zonoje kompleksinė miškų ūkio veikla apribota ir šis sklypas miško paskirties žemės sklypas kiekvienam protingam, apdairiam ir sąžiningam miško ūkio veikla besiverčiančiam ūkininkui tapo nepatrauklus, sklypas rinkoje tapo santykinai nelikvidus, tokiame sklype sudėtingesnė ūkinė veikla, o įsipareigojimai ir prievolės turto savininkui padidėjo, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visi tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirti nuostoliai (patiriami jo teisių ribojimai) yra teismo eksperto nustatyta miško žemės sklypo rinkos vertė iki servituto nustatymo, t. y. 12 200 Eur, atėmus jau išmokėtą 508,30 Eur kompensaciją, t. y. 11 691,70 Eur nuostolių atlyginimo suma (CK 1.5 str., 249 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017).

9243.

93Teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 proc. metinių palūkanų nuo 11 691,70 Eur sumos nuo 2016-09-09 (bylos iškėlimo teisme diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

9444.

95Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 1 211,91 Eur žyminį mokestį (grąžintinas 1 239,05 Eur žyminis mokestis neįskaičiuotas), 724 Eur – advokatės pagalbai apmokėti, 2 410 Eur – už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 5,39 Eur – už bylos dalies kopijų darymą.

9645.

97Teismas pažymėjo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau byla sudėtinga, reikalavo specialiųjų žynių, todėl sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos visos patirtos 724 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir 30 proc. kitų patirtų 3 627,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, iš viso – 1 812,22 Eur (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 parvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).

9846.

99Teismas nurodė, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 70 proc. turėtų 1 613 Eur išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti – 1 129,10 Eur (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

100III.

101Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10247.

103Apeliaciniame skunde ieškovas A. J. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-19 sprendimą, padidinant priteistą 11 691,70 Eur dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo kompensaciją iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ iki 45 595,71 Eur, priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10448.

105Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10648.1.

107Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, vadovavosi teismo eksperto turto vertintojo D. G. ekspertizės akte nustatyta 2013-01-01 žemės sklypo turto verte – 12 200 Eur. Įvertinęs faktą, kad po servituto taikymo su juo susijusioje apsaugos zonoje kompleksinė miško ūkio veikla apribota ir šis miško paskirties žemės sklypas kiekvienam protingam, apdairiam ir sąžiningam miško ūkio veikla besiverčiančiam ūkininkui tapo nepatrauklus, sklypas rinkoje tapo santykinai nelikvidus, tokiame sklype sudėtingesnė ūkinė veikla, o įsipareigojimai ir prievolės turto savininkui padidėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visi tarnaujančio daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirti nuostoliai (patiriami jo teisių ribojimai) yra teismo eksperto nustatyta miško žemės sklypo rinkos vertė iki servituto nustatymo, t. y. 12 200 Eur, atėmus 508,30 Eur kompensaciją, t. y. 11 691,7 Eur. Teismas neteisingai nustatė atlygintinų nuostolių dydį.

10848.2.

109Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo parinktas nuostolių atlyginimo būdas ir nustatyta nuostolių atlyginimo suma teisingai ieškovo patirtų nuostolių neatlygintų.

11048.3.

111Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienos instituto dr. doc. M. K. turto vertinimo ekspertizės papildymą.

11249.

113Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-19 sprendimo dalį, kuria A. J. naudai priteista 11 691,70 Eur nuostolių atlyginimo, ir atmesti A. J. patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

11450.

115Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11650.1.

117Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą žemės sklypo rinkos vertę, buvusią iki servituto nustatymo, pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, t. y. pakeitė ieškinio dalyką.

11850.2.

119Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsiradusių nuostolių.

12050.3.

121Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensavo ieškovui visą žemės sklypo vertę, kadangi dėl servituto nustatymo žemės sklypas visos vertės neprarado. Byloje nėra šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir ieškovas gali žemės sklypu naudotis, o pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlyginti už visą ieškovui priklausantį sklypą.

12250.4.

123Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo tariamai patirtų nuostolių dėl negauto pelno.

12450.5.

125Ieškovui nuostoliai dėl žemės sklype nustatyto servituto jau yra atlyginti.

12651.

127Atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12852.

129Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

13052.1.

131Nei dujotiekio nutiesimas, nei servitutas, nei žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos neatima ieškovui galimybių naudoti žemę pagal jos tikslinę paskirtį, auginti mišką ir gauti pajamas, išskyrus nedidelę 0,3 ha dalį.

13252.2.

133Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl būsimų negautų pajamų nepagrįstumo.

13452.3.

135Ieškovui nuostoliai dėl žemės sklype nustatyto servituto jau yra atlyginti.

13652.4.

137Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad iškirsto miško dalis buvo atiduota ieškovui ir be paskaičiuotos ir išmokėtos kompensacijos ieškovas realizavęs iškirstą medieną papildomai gavo iš jo pajamų.

13853.

139Atsiliepimu į atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad visi nuostoliai dėl servituto nustatymo man yra atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nuostolių atlyginimą priteisė pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau priteista 11 691,70 Eur suma pilnai patirtų nuostolių neatlygina.

140Teisėjų kolegija

konstatuoja:

141IV.

142Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14354.

144Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14555.

146Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniais skundais neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-19 sprendimo dalis nutraukti bylos dalį ir grąžinti dalį žyminio mokesčio.

147Dėl faktinių bylos aplinkybių

14856.

149Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. J. yra verslininkas, jam nuo 1991-02-05 priklauso įmonė A. J. komercinė firma „Cerera“, veiklos sritys – mediena, jos gaminiai, malkos. Nuo 2005-04-14 ieškovo vardu ( - ), yra registruotas ūkininko ūkis.

15057.

1512004-12-01 atliekant kadastro matavimus pažymėta, kad ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) 3,3956 ha dalyje buvo miškas (82 proc.), kitą sklypo dalį – 0,7662 ha – užėmė pelkė (8 proc.), kuri buvo ginčo sklypo viduryje. Nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 5 818 Lt, iš jos medynų vertė – 4 286 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 2 377,56 Lt.

15258.

153Ieškovas 2005-05-04 įsigijo 4,1618 ha miškų ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), iš jo miško žemės plotas – 3,3956 ha. 2012-04-18 atlikus masinį vertinimą buvo nustatyta, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9 926 Eur. Nuo 2007-02-02 iki 2008-06-30 ieškovui galiojo leidimas plynai kirsti mišką 1,8 ha plote, iš viso – 394 ktm, su įpareigojimu jį dirbtiniu būdu atkurti per trejus metus nuo kirtaviečių atsiradimo, 2007 m. sudarytas miško kirtimų žiniaraštis.

15459.

155Ieškovo miško paskirties 4,1618 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) yra registruotos daiktinės teisės ir suvaržymai: 1) nuo 2013-10-01 – AB „Amber Grid“ 0,1489 ha servitutas teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 0,1489 ha ploto servitutas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 0,2977 ha ploto servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nuo 2013-08-29 – ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ 2,5174 ha ploto servitutas naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2,5174 ha ploto servitutas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2,5174 ha ploto servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Be to, ieškovo žemės sklype įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, iš dalies susijusios ir su servitutų taikymu (Nr. 3): 1) nuo 2004-04-14 – 3,3956 ha ploto miško naudojimo apribojimai; 2) nuo 2004-04-14 – 0,25 ha ploto kietųjų buitinių atliekų sąvartynai ir sanitarinės apsaugos zonos; 3) nuo 2014-12-04 – 1,4131 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos.

15660.

157Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013-08-22 informavo ieškovą, kad vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsniu, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-14 nutarimu Nr. 1289, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, atsižvelgdamas į suskystintųjų dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130, sprendinius ir į 2013-07-15 gautą AB „Klaipėdos nafta“ prašymą Nr. (22.3)A6-423, 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1108 nustatė jo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) servitutus: tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodai 206, 207 ir 208), plotas – 2,5174 ha. Tuo pačiu įsakymu nurodyta, kad viešpataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai, priklausantys AB „Klaipėdos nafta“, prievolė tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą nustatyta ieškovui, nurodyta, kad nuostoliai dėl šių žemės servitutų nustatymo atlyginami išmokant 1 755,06 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ieškovui. Nurodyta, kad įsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15861.

159Ieškovas 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1108 neginčijo.

16062.

161Kompensaciją už sunaikinamus pasėlius ir sodinius 2013-07-26 aktu apskaičiavo UAB „Sweco Lietuva“ ir nustatė, kad 2,5174 ha projektuojamame žemės servituto plote ieškovo patirti nuostoliai dėl iškirsto miško yra 1 648 Lt, nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, yra 107,06 Lt. Nuostoliai apskaičiuoti pagal 2013-07-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2013-07-24 pažymą Nr. 42982 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis „Miško žemės ir medynų tūrio vertė“, kurioje nurodyta, kad neindeksuota žemės vertė yra 1 064 Lt, neindeksuota medynų tūrio vertė – 1 648 Lt. Pažymoje nurodyta, kad miško žemės ir medynų tūrio vertė apskaičiuota vadovaujantis 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Pažyma parengta pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų inventorizacijos duomenis. Pažymoje nurodyta, kad kai po miškų inventorizacijos vykdomi kirtimai, miško savininkas privalo atnaujinti duomenis Miškų valstybės kadastre.

16263.

163Ieškovas 2013-06-21 kreipėsi į atsakovę AB „Klaipėdos nafta“ dėl 150 000 Lt kompensacijos, nurodė, kad už AB „Lietuvos dujos“ 0,2977 ha servitutą pagal 2012-01-11 servituto sutartį jam buvo sumokėta 32 000 Lt dydžio vienkartinė kompensacija, t. y. tris kartus didesnė, nei jam siūlė atsakovė (10 492,77 Lt). Magistralinio dujotiekio statybos darbai pagal 2012-07-09 rangos sutartį atlikti 2013-11-27, darbų metu ieškovo sklype buvo iškirstas ir ieškovui perduotas 24,0 ktm medienos ir 15,84 erdm šakų kiekis.

16464.

165Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ 2013-07-11 atsakymu į pretenziją nurodė, kad Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 po vykusio pateikimo visuomenei susipažinti ir suderinimo, taigi, servituto sutartį buvo galima pasirašyti iki specialiojo plano patvirtinimo dienos, o vėliau servitutas nustatomas administraciniu aktu, todėl kompensacijos dydis nesvarstomas, nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu apskaičiuojama pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541. Atsakovė atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad kompensacijos, apskaičiuotos pagal Metodiką, viena iš dedamųjų yra nuostolių už iškirstą mišką bei nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį atlyginimas.

16665.

167Atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ 2013-08-05 pranešta apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų atnaujinimą, žemėlapio fragmentuose pažymėti miško žemės plotai.

16866.

169Suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio (perdavimo sistemos) statinių statybos Aplinkos apsaugos 2013-10-04 aiškinamajame rašte apie biologinę įvairovę, kraštovaizdį (1.8, 1.9 punktai), kuris yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio (perdavimo sistemos) 4 ruožo Klaipėdos rajono savivaldybėje statybos projekto dalis, nurodyta, kad dujotiekio trasoje esantis miškas turi būti iškirstas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengė pažymas „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“, kuriose taip pat nurodė miško plotus, kurie bus paverčiami kitomis naudmenomis. Nurodyta, kad numatomas trumpalaikis vizualinis poveikis kraštovaizdžiui dujotiekio statybos metu (laikinai lokaliai pažeistas kraštovaizdis – grunto sanpylos, laikini įrenginiai). Baigus statybos darbus ir sutvarkius darbų zoną ir statybos aikšteles, reikšmingų neigiamų pasekmių vietovės kraštovaizdžiui neliks. Vizualiai bus matomos tik linijinių sklendžių aikštelės, taip pat neigiamas poveikis kraštovaizdžiui pasireikš ten, kur bus iškirstas miškas (bus suformuotos proskynos). Dujotiekio apsaugos zonoje negali būti medžių ir krūmų, todėl plyno kirtimo juosta turės įtakos tiek pačiai kraštovaizdžio struktūrai, tiek vizualinei aplinkai. Dalis miško jau bus iškirsta ir proskyna suformuota tiesiant dujotiekį Tauragė-Klaipėda.

17067.

171Ieškovui 2014-01-09 buvo išduotas leidimas kirsti mišką – 99 medžius 0,3 ha plote (apie 11 ktm), leidimas galiojo iki 2014-12-31, 2014-02-20 UAB „Alvora“, įgyvendindama projektą „Klaipėdos suskystintų dujų terminalas“, leidime nurodytą medienos kiekį iškirto ir perdavė ieškovui.

17268.

173VĮ Valstybės žemės fondas 2014-09-24 sudarė ginčo žemės sklypo kadastro duomenis ir nustatė, kad miško ir pelkės dydžiai, palyginti su 2004-12-01 nustatytais, nepasikeitė, buvo taikyta Žemės įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205, ir nustatyta, kad miško žemės ir medynų vertė yra 14 360 Lt, medynų vertė –12 858 Lt, užfiksuota, kad galioja 0,2500 ha kietųjų buitinių atliekų sąvartynų ir sanitarinės apsaugos zonos apribojimai, 3,3956 ha miško naudojimo apribojimai, 1,4131 ha magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimai.

17469.

175Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2014-12-01 informavo ieškovą, kad 2014-11-25 priėmė sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110.)-2263 pakeisti kadastro duomenis ir įrašyti 1,4131 ha žemės naudojimo apribojimą – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas. Ieškovui išaiškinta, kad Žemės įstatymo 22 str. 14 d. norma apie tai, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl nekilnojamojo turto registruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka per vienerius metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymo gavimo dienos. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo susitarimu, o šalims nesusitarus ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

17670.

177Ieškovas 2014-11-25 sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110.)-2263 neginčijo ir nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatoriaus.

17871.

179Ieškovo užsakymu M. R. individuali įmonė 2013-12-06 paskaičiavo, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio (perdavimo sistemos) darbų zonoje 0,28 ha teritorijoje auga 914 vnt. šermukšnių, 1 079 vnt. šaltekšnių, 1 166 vnt. lazdynų ir iki 8 cm skersmens 1,3 m aukštyje – 379 vnt. drebulių, 301 vnt. ąžuolų, 19 vnt. juodalksnių, 39 vnt. blindžių, 58 vnt. uosių, 350 vnt. klevų, 117 vnt. beržų. Visi augantys medžiai ir krūmai savaiminės kilmės. Iškertamas tūris: 4 ktm ąžuolo, 3,21 ktm drebulės, 1,01 ktm beržo, 0,61 ktm klevo, 0,51 ktm baltalksnio, 0,40 ktm juodalksnio, 0,38 ktm blindės, 0,08 ktm eglės medienos.

18072.

181Ieškovo užsakymu G. M. paslaugų įmonė 2014-04-04 sudarė žemės sklypo dalies iškasos planą.

18273.

183Ieškovo užsakymu miškų ūkio inžinierius A. U. 2014-09-20 ir 2016-06-06 apskaičiavo, kad nuostoliai dėl iškirsto miško, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-29 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkūriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, yra 33 590 Lt; nuostoliai dėl sunaikintų ar sužalotų gamtinių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų sunaikinus reljefo formas ir miško paklotę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta metodika, yra 65 250 Lt, o nuostoliai dėl galimybės naudotis miško paskirties žemės sklypu ar jo dalimi pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu patvirtinta metodika, yra 100 503 Eur.

18474.

185Ieškovas 2015-01-20 kreipėsi su pretenzija į atsakovę, reikalaudamas atlyginti jam 26 066 Eur padarytą žalą už 350 kv. m plote padarytus reljefo pakeitimus ir tame plote iškirstą mišką, reikalavimus grindė 2014-04-07 iškasos planu su geodeziniais matavimais ir 2013-12-10 medžių taksacija.

18675.

187Teismo ekspertas turto vertintojas D. G. 2017-05-20 ekspertizės aktu nustatė, kad žemės sklypas yra Klaipėdos r. sav. 21.14 verčių zonoje, sklypas apaugęs IV miško grupės (ūkiniu) mišku, daugiausia – lapuočiai, vietomis fiksuojamas jauno ąžuolyno plotas, pagal brandumo grupę (medynų amžiaus periodas) dominuoja 1 ir 2 grupės, t. y. jaunuolynai ir pusamžiai medynai, čia leidžiami visų rūšių miško kirtimai. Maksimalus 4,1618 ha žemės sklypo apribojimas yra 2,5174, nes apsaugos zona visiškai patenka į servitutą. Teismo ekspertas, naudodamas lyginamąjį metodą, nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2013-01-01 buvo 12 200 Eur, o 2017-08-01 – 13 900 Eur. Teismo ekspertas nurodė, kad sklypo nuvertėjimą dėl servituto galima nustatyti tik palyginus su analogiškais turinčiais servitutą sklypais, be to, rinkoje kainos tendencingai auga. Nustatyti sklypo apribojimai apima didesnę sklypo dalį, sklypas santykinai išskaldytas į mažesnius plotus, sklypas rinkoje tapo nepatrauklus ir santykinai nelikvidus, tokiame sklype sudėtingesnė ūkinė veikla, o įsipareigojimai ir prievolės turto savininkui išlieka tokios pačios, todėl santykinai nuostolis gali būti apibrėžiamas kaip viso sklypo be servituto rinkos vertė ir (arba) kito panašaus sklypo rinkos kaina. Ekspertas apskaičiavo, kad bendra kompensacija dėl projektuojamo servituto bei projektuojamos apsaugos zonos miškų paskirties žemės sklype yra 8 484 Eur (iš jų 7 496,31 Eur nuostoliai dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo ir 987,44 Eur nuostoliai dėl iškertamų medžių (miško) servituto zonoje), o bendra kompensacija dėl projektuojamo servituto bei projektuojamos apsaugos zonos miškų paskirties žemės sklype iškirtus medžius ir krūmus – 12 650 Eur, iš jų 5 154,12 Eur išlaidos, susijusios su servituto zonoje buvusių želdinių atkūrimu, ir 7 496,31 Eur nuostoliai dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

18876.

189Ieškovo užsakymu G. M. paslaugų įmonė 2018-02-19 ir 2018-04-06 atliko miško taksacinių sklypų ir miško augaviečių pasiskirstymo ieškovo sklype analizę pagal 2016 metų miško taksacijos duomenis.

19077.

1912018-04-23 teisme gautas papildomos teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad visa 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno vertė yra 34 474,94 Eur. Sklypo dalies (2,52 ha), suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą pagal augavietes, brandaus medyno vertė yra 17 173,11 Eur, iš jų medienos vertė 15 004,10 Eur, miško žemės be medienos vertė – 2 169,01 Eur. Taip pat nurodyta, kad ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos metinės grynosios pajamos 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 429,22 Eur per metus, 2,52 ha sklypo dalies, suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant 1,75 ha mišku padengtą plotą pagal augavietes, ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos pajamos yra 213,68 Eur per metus. Dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 11 629,07 Eur, 2,52 ha sklypo dalies, servitutu suteiktos AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą 1,75 ha pagal augavietes, dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė yra 5 792,68 Eur per metus.

192Dėl servituto

19378.

194Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.

19579.

196CK 6.246 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Nuostolių atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl nuostolių, padarytų teisėtais veiksmais, gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma, tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp apribojimų nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jų nustatymo padarinių. Tuo tarpu, nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Todėl, sprendžiant dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl apribojimų savininko žemės sklypo nustatymo, yra svarbus nuostolių faktas ir jų ryšys su savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl nurodytų daikto savininko teisių suvaržymų gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, patirtos ar būsimos išlaidos. Nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2016).

19780.

198Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

19981.

200Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Nurodyti kriterijai taikytini taip pat savininko žemės sklypui nustačius kitus apribojimus.

201Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio įrodinėjimo, ekspertizių byloje, ekspertizės aktų išvadų vertinimo

20282.

203Apelianto A. J. teigimu, pirmosios instancijos teismo parinktas nuostolių atlyginimo būdas ir nustatyta nuostolių atlyginimo suma teisingai ieškovo patirtų nuostolių neatlygintų.

20483.

205CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi, ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje specialiosios žinios apibūdinamos kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

20684.

207Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) 24 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis (TEĮ 24 straipsnio 1-4, 6 dalys).

20885.

209Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

21086.

211CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.).

21287.

213Kaip minėta, pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

21488.

215Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, 2017-04-12 nutartimi nutarė paskirti byloje turto vertinimo teismo ekspertizę, ją pavesti atlikti teismo ekspertui D. G., adresas ( - ); tel. ( - ); mob. tel. ( - ); el. p. ( - ).

21689.

217Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-09-18 gautas teismo ekspertizės aktas, teismo ekspertas neatsakė į 3 klausimą, nes į jį gali atsakyti miškotvarkos specialistas, taip pat neatsakė į 7 ir 8 klausimus, nes nurodė, kad į juos gali atsakyti aplinkosaugos specialistas. Dėl atsakymų į 4 ir 9 klausimus teismo ekspertas pažymėjo, jog į šiuos klausimus tiksliai galima atsakyti tik medynui pasiekus pagrindinį kirtimų amžių ir atlikus miško taksaciją, pagal kurią yra galimybė įvertinti planuojamos kirsti medienos kiekį ir tuo metu vyraujančias kainas. Pasisakydamas dėl 4 klausimo, teismo ekspertas nurodė, kad „sklypo vertė be medynų nustatyti prognozuojant ateityje, t. y. po pakankamai ilgo laiko tarpo (tik medynui) pasiekus pagrindinį kirtimo amžių), atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias nekilnojamojo turto tendencijas ir ypatumus nėra tikslinga, nes tai tik niekuo nepagrįstų ateityje galimų verčių prognozės.

21890.

219Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, 2017-12-06 nutartimi nutarė paskirti byloje papildomą turto vertinimo teismo ekspertizę, teismo ekspertu paskirti A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto docentą M. K., adresas ( - ); tel. ( - ); ( - ); el. p. ( - ).

22091.

2212018-04-23 teisme gautas papildomos teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad visa 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno vertė yra 34 474,94 Eur. Sklypo dalies (2,52 ha), suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą pagal augavietes, brandaus medyno vertė yra 17 173,11 Eur, iš jų medienos vertė 15 004,10 Eur, miško žemės be medienos vertė – 2 169,01 Eur. Taip pat nurodyta, kad ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos metinės grynosios pajamos 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 429,22 Eur per metus, 2,52 ha sklypo dalies, suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant 1,75 ha mišku padengtą plotą pagal augavietes, ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos pajamos yra 213,68 Eur per metus. Dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 11 629,07 Eur, 2,52 ha sklypo dalies, servitutu suteiktos AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą 1,75 ha pagal augavietes, dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė yra 5 792,68 Eur per metus.

22292.

223Mokslo doktrinoje nurodoma, kad miško, kaip turto, vertei nustatyti gali būti taikomi šie Tarptautinio turto vertinimo standartų komiteto pripažinti ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyti metodai: 1) palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; 2) atstatomosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; 3) naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo) arba piniginių srautų diskonto metodas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė.

22493.

225Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertizės aktai nėra nuginčyti.

22694.

227Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepagrįsti atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ teiginiai, kad ieškovui nuostoliai dėl žemės sklype nustatyto servituto jau yra atlyginti.

22895.

229Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis iš dalies sutinka su apelianto A. J. teiginiu, pirmosios instancijos teismo parinktas nuostolių atlyginimo būdas ir nustatyta nuostolių atlyginimo suma teisingai ieškovo patirtų nuostolių neatlygintų.

23096.

231Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis eksperto D. G. atlikta ekspertize, nepagrįstai sprendė, kad visi tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirti nuostoliai (patiriami jo teisių ribojimai) yra teismo eksperto nustatyta miško žemės sklypo rinkos vertė iki servituto nustatymo, t. y. 12 200 Eur, atėmus jau išmokėtą 508,30 Eur kompensaciją, t. y. 11 691,70 Eur nuostolių atlyginimo suma.

23297.

233Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad eksperto M. K. išvados patvirtina ieškovo patirtų nuostolių dydį.

23498.

235Teisėjų kolegija sutinka su 2018-04-23 papildomos teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriame nurodyta, kad visa 3,3956 ha mišku apaugusio brandaus medyno vertė yra 34 474,94 Eur, kad sklypo dalies (2,52 ha), suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą pagal augavietes, brandaus medyno vertė yra 17 173,11 Eur, iš jų medienos vertė 15 004,10 Eur, miško žemės be medienos vertė – 2 169,01 Eur, kad ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos metinės grynosios pajamos 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 429,22 Eur per metus, 2,52 ha sklypo dalies, suteiktos servitutu AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant 1,75 ha mišku padengtą plotą pagal augavietes, ilgalaikėje perspektyvoje vidutinės negautos pajamos yra 213,68 Eur per metus, kad dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė 3,3956 ha mišku apaugusiame medyne yra 11 629,07 Eur, 2,52 ha sklypo dalies, servitutu suteiktos AB „Klaipėdos nafta“, skaičiuojant mišku padengtą plotą 1,75 ha pagal augavietes, dabartinė negaunamo būsimo vidutinio pelno kapitalizuota vertė yra 5 792,68 Eur per metus.

23699.

237Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga ieškovo patirtų nuostolių suma yra 17 173,11 Eur.

238100.

239Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

240Dėl procesinių palūkanų

241101.

242Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra teisingos.

243Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

244102.

245Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).

246103.

247Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 211,91 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 724 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 2 410 Eur už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 5,39 Eur – už bylos dalies kopijų darymą, iš viso ieškovas patyrė 4 351,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškinio reikalavimai tenkintini 38 proc.

248104.

249Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ ieškovui A. J. priteistina 1 653 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

250105.

251Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ patyrė 1 613 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

252106.

253Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad iš ieškovo A. J. atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ priteistina 62 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

254Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

255107.

256Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

257Dėl procesinės bylos baigties

258108.

259Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad ieškovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-19 sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl 83 686,29 Eur žalos atlyginimo dalies priteisimo ir grąžintas ieškovui A. J. 1 239,05 Eur žyminis mokestis, paliktina nepakeista, kita Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-19 sprendimo dalis pakeistina atitinkamai išdėstant kitaip rezoliucinę dalį.

260Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

261109.

262Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

263110.

264Ieškovas A. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 017 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 000 Eur advokato išlaidų, ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 38 proc.

265111.

266Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 766 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

267112.

268Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei AB „Klaipėdos nafta“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

269Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

270Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl 83 686,29 Eur žalos atlyginimo dalies priteisimo ir grąžintas ieškovui A. J. 1 239,05 Eur žyminis mokestis, palikti nepakeistą.

271Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

272„Ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

273Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893, ieškovui A. J., a. k. ( - ) septyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir vienuolika euro centų (17 173,11 Eur) nuostolių atlyginimą bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 17 173,11 Eur sumos nuo 2016-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

274Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893, ieškovui A. J., a. k. ( - ) vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus (1 653 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

275Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. ( - ) atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893, vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

276Kitą ieškinio dalį atmesti.“

277Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893, ieškovui A. J., a. k. ( - ) septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus (766 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. J. 2016-08-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris teismo... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad nuostolius patyrė dėl servituto nustatymo jo miško... 10. 3.... 11. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip dujotiekių inžinerinių tinklų savininkė,... 12. 4.... 13. Ieškovas nurodė, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 14. 5.... 15. Ieškovas 2018-05-04 pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš... 16. 6.... 17. Ieškovo teigimu, pagal eksperto paskaičiavimus nuostolių suma yra 34 474,94... 18. 7.... 19. Ieškovas nurodė, kad nustačius servitutą žemės sklypo vertė gerokai... 20. 8.... 21. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą... 22. 9.... 23. Atsakovė pažymėjo, kad dėl servituto ieškovo patirti nuostoliai jam... 24. 10.... 25. Atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, ieškovas neįrodė, kad dėl... 26. 11.... 27. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neginčijo įsakymo dėl nuostolių... 28. 12.... 29. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ dėl reikalaujamos atlyginti servitutu... 30. 13.... 31. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 32. 14.... 33. Atsakovė nurodė, kad nustatytas servitutas neriboja ieškovo teisės naudoti... 34. 15.... 35. Atsakovė sutiko, kad realiai ieškovas negali auginti miško 12 metrų ruože,... 36. 16.... 37. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas... 38. 17.... 39. Atsakovė nurodo, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos... 40. 18.... 41. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog... 42. II.... 43. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 44. 19.... 45. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-19 sprendimu nusprendė bylos dalį dėl... 46. 20.... 47. Teismas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pažymėjo, kad bylos dalies... 48. 21.... 49. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad suskystintųjų gamtinių dujų... 50. 22.... 51. Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, dėl servitutų taikymo įstatymo ir... 52. 23.... 53. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad byloje įrodyta, kad 2013-01-11... 54. 24.... 55. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės lygina šių servitutų plotus ir... 56. 25.... 57. Teismas dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį darė išvadą,... 58. 26.... 59. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad būtent šiame plote, kuris 12 m... 60. 27.... 61. Teismas pažymėjo, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų... 62. 28.... 63. Teismas pažymėjo, kad šalis, kuri servitutu siekia naudos, privalo elgtis... 64. 29.... 65. Teismas nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai... 66. 30.... 67. Teismas nurodė, kad pagal Specialiosios žemės ir miško sąlygas... 68. 31.... 69. Teismas nurodė, kad Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės (toliau –... 70. 32.... 71. Teismas pažymėjo, kad miško naudojimas (kirtimas) susijęs su pareiga... 72. 33.... 73. Teismas dėl negautų pajamų sutiko su atsakove, kad ieškovas įrodinėja tik... 74. 34.... 75. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad po 2008-06-30, kai nustojo... 76. 35.... 77. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, kad brandaus miško šiame sklype nėra,... 78. 36.... 79. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovas... 80. 37.... 81. Teismas dėl atlygintinų nuostolių dydžio nustatė, kad ieškovas siekia,... 82. 38.... 83. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad po 2008-06-30, kai nustojo... 84. 39.... 85. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas nustatė, kad sklype dominuoja... 86. 40.... 87. Teismas sutiko su ieškovu, kad jo miško žemės sklypas dėl servituto... 88. 41.... 89. Teismas nurodė, kad teismo ekspertas turto vertintojas D. G. 2017-05-20... 90. 42.... 91. Įvertęs faktą, kad po servituto taikymo su juo susijusioje apsaugos zonoje... 92. 43.... 93. Teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 proc. metinių... 94. 44.... 95. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 1 211,91 Eur žyminį mokestį... 96. 45.... 97. Teismas pažymėjo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau byla... 98. 46.... 99. Teismas nurodė, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 70 proc. turėtų 1 613... 100. III.... 101. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 102. 47.... 103. Apeliaciniame skunde ieškovas A. J. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 104. 48.... 105. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 106. 48.1.... 107. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį,... 108. 48.2.... 109. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo parinktas... 110. 48.3.... 111. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. S. universiteto Miškų... 112. 49.... 113. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ prašo panaikinti... 114. 50.... 115. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 116. 50.1.... 117. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą žemės sklypo rinkos vertę,... 118. 50.2.... 119. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus... 120. 50.3.... 121. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensavo ieškovui visą žemės... 122. 50.4.... 123. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo... 124. 50.5.... 125. Ieškovui nuostoliai dėl žemės sklype nustatyto servituto jau yra atlyginti.... 126. 51.... 127. Atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos... 128. 52.... 129. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:... 130. 52.1.... 131. Nei dujotiekio nutiesimas, nei servitutas, nei žemės sklypui nustatytos... 132. 52.2.... 133. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl... 134. 52.3.... 135. Ieškovui nuostoliai dėl žemės sklype nustatyto servituto jau yra atlyginti.... 136. 52.4.... 137. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad iškirsto... 138. 53.... 139. Atsiliepimu į atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą... 140. Teisėjų kolegija... 141. IV.... 142. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 143. 54.... 144. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 145. 55.... 146. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniais skundais neskundžiama Klaipėdos... 147. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 148. 56.... 149. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. J. yra verslininkas, jam nuo... 150. 57.... 151. 2004-12-01 atliekant kadastro matavimus pažymėta, kad ginčo žemės sklypo... 152. 58.... 153. Ieškovas 2005-05-04 įsigijo 4,1618 ha miškų ūkio naudojimo paskirties... 154. 59.... 155. Ieškovo miško paskirties 4,1618 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) yra... 156. 60.... 157. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos... 158. 61.... 159. Ieškovas 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1108 neginčijo.... 160. 62.... 161. Kompensaciją už sunaikinamus pasėlius ir sodinius 2013-07-26 aktu... 162. 63.... 163. Ieškovas 2013-06-21 kreipėsi į atsakovę AB „Klaipėdos nafta“ dėl 150... 164. 64.... 165. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ 2013-07-11 atsakymu į pretenziją nurodė,... 166. 65.... 167. Atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ 2013-08-05 pranešta apie Lietuvos... 168. 66.... 169. Suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio (perdavimo... 170. 67.... 171. Ieškovui 2014-01-09 buvo išduotas leidimas kirsti mišką – 99 medžius 0,3... 172. 68.... 173. VĮ Valstybės žemės fondas 2014-09-24 sudarė ginčo žemės sklypo kadastro... 174. 69.... 175. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos... 176. 70.... 177. Ieškovas 2014-11-25 sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110.)-2263 neginčijo ir... 178. 71.... 179. Ieškovo užsakymu M. R. individuali įmonė 2013-12-06 paskaičiavo, kad... 180. 72.... 181. Ieškovo užsakymu G. M. paslaugų įmonė 2014-04-04 sudarė žemės sklypo... 182. 73.... 183. Ieškovo užsakymu miškų ūkio inžinierius A. U. 2014-09-20 ir 2016-06-06... 184. 74.... 185. Ieškovas 2015-01-20 kreipėsi su pretenzija į atsakovę, reikalaudamas... 186. 75.... 187. Teismo ekspertas turto vertintojas D. G. 2017-05-20 ekspertizės aktu nustatė,... 188. 76.... 189. Ieškovo užsakymu G. M. paslaugų įmonė 2018-02-19 ir 2018-04-06 atliko... 190. 77.... 191. 2018-04-23 teisme gautas papildomos teismo ekspertizės aktas, kuriame... 192. Dėl servituto... 193. 78.... 194. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas... 195. 79.... 196. CK 6.246 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad teisėtais... 197. 80.... 198. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 199. 81.... 200. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio,... 201. Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio įrodinėjimo, ekspertizių byloje,... 202. 82.... 203. Apelianto A. J. teigimu, pirmosios instancijos teismo parinktas nuostolių... 204. 83.... 205. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą... 206. 84.... 207. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame... 208. 85.... 209. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 210. 86.... 211. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės... 212. 87.... 213. Kaip minėta, pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal... 214. 88.... 215. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo... 216. 89.... 217. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-09-18 gautas teismo ekspertizės aktas,... 218. 90.... 219. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, 2017-12-06... 220. 91.... 221. 2018-04-23 teisme gautas papildomos teismo ekspertizės aktas, kuriame... 222. 92.... 223. Mokslo doktrinoje nurodoma, kad miško, kaip turto, vertei nustatyti gali būti... 224. 93.... 225. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertizės aktai nėra nuginčyti.... 226. 94.... 227. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą bei byloje... 228. 95.... 229. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis iš dalies sutinka su apelianto A. J.... 230. 96.... 231. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 232. 97.... 233. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad eksperto M. K. išvados... 234. 98.... 235. Teisėjų kolegija sutinka su 2018-04-23 papildomos teismo ekspertizės akto... 236. 99.... 237. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus... 238. 100.... 239. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas... 240. Dėl procesinių palūkanų ... 241. 101.... 242. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl 6 proc. dydžio... 243. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 244. 102.... 245. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 246. 103.... 247. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 211,91 Eur... 248. 104.... 249. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir... 250. 105.... 251. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ patyrė 1... 252. 106.... 253. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir... 254. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 255. 107.... 256. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 257. Dėl procesinės bylos baigties... 258. 108.... 259. Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad... 260. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 261. 109.... 262. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 263. 110.... 264. Ieškovas A. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 017 Eur žyminio mokesčio,... 265. 111.... 266. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 267. 112.... 268. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 269. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 270. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria... 271. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį... 272. „Ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.... 273. Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893,... 274. Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893,... 275. Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. ( - ) atsakovei AB „Klaipėdos nafta“,... 276. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 277. Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“, j. a. k. 110648893,...