Byla B2-2060-555/2015
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“ 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“ 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. gegužės 22 d. bankrutavusios BUAB „Milnesta“ įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo nutarta „[s]ustabdyti BUAB „Milnesta“ turto pardavimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą.“

4Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 buvo pasiūlytas kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Už nurodytą nutarimą iš 68,97 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių procentine išraiška balsavo 64,94 proc., iš kurių kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudaro 63,59 proc., „Prieš‘ nutarimą balsavo – 3,20 proc. 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 2 yra ekonomiškai nepagrįstas, kadangi kreditoriai, balsavę už minėtą nutarimą, neįvertino, kad BUAB „Milnesta“ priklausantis turtas – butai, kurių pardavimą vykdo administratorius, šiuo metu rinkoje yra nepaklausūs, pasiūlymų apžiūrėti ar įsigyti turtą nėra sulaukiama. Siekiant parduoti minėtą turtą, buvo organizuotos varžytinės, tačiau turtas neparduotas, o įkaito turėtojas BKU „Vilniau taupomoji kasa“ nesutiko jo perimti, todėl administratorius pradėjo vykdyti turto pardavimą be varžytinių. Pareiškėjas tai pat nurodo, kad nurodytas turo pardavimo sustabdymo pagrindas skundžiamame nutarime nėra racionalus, t. y. turto pardavimas sustabdytas siekiant išspręsti kitus bankroto procese su turto pardavimu nesusijusius klausimus, t. y. administravimo išlaidų patvirtinimo klausimą. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas iki pat bankroto procedūros pabaigos, net ir pardavus visą bankrutuojančios įmonės turtą, todėl palikus galioti skundžiamą nutarimą, turtas galėtų būti nerealizuojamas neapibrėžtą laiko tarpą. Dėl nurodytų priežasčių, kreditoriams sumažėtų galimybė patenkinti jų reikalavimus bei nepagrįstai užsitęstų BUAB „Milnesta“ bankroto procesas, kas neatitinka bankroto proceso operatyvumo bei ekonomiško principų. Be to, ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytas dviejų metų terminas turtui realizuoti, todėl užsitęsus turto realizavimo procedūroms, kreditorių finansiniai reikalavimai gali likti nepatenkinti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nei pasiūlymą pateikęs kreditorius, nei už pasiūlymą balsavę kiti kreditoriai nepateikė jokių duomenų, kad sustabdžius turto realizavimą iki bus išspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų, tai bus naudinga tiek kreditoriams, bankrutuojančiai bendrovei, todėl nežinant kiek laiko preliminariai truks turto pardavimo sustabdymas, iš esmės sustabdomas bankroto procesas.

5Suinteresuotas asmuo BUAB „Milnesta“ administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių ir skolininko interesų apsaugą reikia derinti. Tuo tarpu kreditorių reikalavimai gali būti užtikrinami dviem būdais: likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus, arba užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Likvidavimo stadija įmonėje prasideda tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyksta susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo. Pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pradedamas ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoti įmonės turto pardavimas arba perdavimas kreditoriams, kuris yra esminis įmonės likvidavimo procedūros procesas, nes įtvirtina bankroto proceso tikslą. Būtent pirmajame BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai ir buvo pasisakyta dėl kreipimosi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Milnesta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nors pirmajame kreditorių susirinkime, kuriame buvo svarstoma pradinė turto pardavimo ir kainų nustatymo tvarka, kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nedalyvavo, tačiau tolimesni jo veiksmai suponuoja išvadą, kad dėl administratoriaus veiksmų, organizuojant turto pardavimą ir jį parduodant, likvidavimo procedūros metu kreditorius neprieštaravo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Ginčo atveju, įsiteisėjus skundžiamam nutarimui ir sustabdžius įmonės turto realizavimo procedūrą, iš esmės būtų sustabdyta ir įmonės likvidavimo procedūra, kas prieštarautų ne tik pirmojo BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkimo nutarimams ir sekančių kreditorių susirinkimų nutarimams, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarčiai, bet ir bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams bei mažintų galimybę kreditoriams kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinius reikalavimus. Taip pat pažymi, kad BUAB „Milnesta“ bankroto procesas pradėtas vykdyti nuo 2014 m. balandžio 4 d., todėl terminas likvidavimo procedūroms užbaigti numatomas iki 2016 m. balandžio 4 d., todėl sustabdžius įmonės turto pardavimą neapibrėžtam terminui iki įmonės likvidavimo terminio pabaigos nebūtų realizuotas visas įmonei priklausantis turtas, todėl nebūtų patenkinti visi įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Tokia situacija sudaro prielaidas bankroto proceso vilkinimui. Be to, svarstant dėl skundžiamo nutarimo nebuvo nurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių turto realizavimas turėtų būti sustabdomas, ir kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, ginčo atveju, turto realizavimo sustabdymas niekaip nėra susietas su netinkama turto realizavimo procedūra, todėl nėra pagrindo jo sustabdymui.

6Suinteresuoto asmens VKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į skundą parengimu. Nurodo, kad skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą nutarimą, kadangi jokių argumentus pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta. Priimtas sprendimas yra teisėtas sprendimo teisę turinčių kreditorių valios išraiškos aktas, o jo panaikinimas prieštarautų ne tik įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesams, kadangi nebūtų užtikrintas skaidrus likusių lėšų panaudojimas. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimo punktu būtent ir siekiama kuo ekonomiškiau įgyvendinti įmonės bankroto procedūrą, ją padaryti skaidresnę, išsiaiškinant, kur buvo panaudotos lėšos administruojant įmonę. Taip pat pažymi, kad skundžiamu nutarimu nėra vilkinamas bankroto procesas, kadangi kreditoriai, turintys balsų daugumą, tik laikinai nusprendė sustabdyti turto pardavimo procedūras. Bankroto administratoriui pateikus administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus turto pardavimo procedūros bus atnaujintos. Operatyvumo principas, bankroto procese, negali būti suabsoliutinamas, taip priverčiant kreditorius kuo greičiau, neišsiaiškinus esminių aplinkybių (šiuo atveju aplinkybių dėl administravimo išlaidų panaudojimo) vykdyti bankroto procedūras. Bankroto proceso skaidrumo užtikrinimas, reikalaujant pagrįsti administravimo išlaidas negali būti laikomas operatyvumo principo pažeidimu. Taip pat nurodo, kad dokumentų, pagrindžiančių išlaidas pateikimas ir kreditorių vykdoma kontrolė bankroto administratoriaus atžvilgiu tiesiogiai užtikrina ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą, neleidžia bankroto administratoriui piktnaudžiauti savo teisėmis, neekonomiškai naudoti įmonės turtą ir lėšas. Kreditorių vykdoma kontrolė yra viena iš pagrindinių sąlygų bankroto proceso ekonomiškumui užtikrinti. Pareiškėjas sąmoningai nutyli, kad pardavus nekilnojamą turtą ir gavus pinigines lėšas už šį turtą bankroto administratoriui atsiras galimybė pirma eile padengti administravimo išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant užkirsti kelią nepagrįstų administravimo išlaidų padengimui yra būtina išsiaiškinti, kokiais dokumentais grindžiamos šios išlaidos.

7Skundas tenkintinas.

8Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB „Milnesta“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 14 d. 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. 2014 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Milnesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas Nr. 2 „Dėl BUAB „Milnesta“ priklausančio turto pardavimo veiksmų sustabdymo“, kuriuo buvo nutarta „[s]ustabdyti BUAB „Milnesta“ turto pardavimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą.“ Pareiškėjas BUAB „Milnesta“ kreditorius A. M. skundą minėtą, 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime, priimtą nutarimą, nurodydamas, kad BUAB „Milnesta“ priklausančio turto pardavimo veiksmų sustabdymas prieštarauja bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams, pažeidžia kreditorių teises, todėl turi būti panaikintas.

10Kreditoriai per kreditorių susirinkimą sprendžia svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

11Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus dėl kreditorių nutarimų teisėtumo, yra orientuotas į Įmonių bankroto įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintą proceso teisėtumo įvertinimą. Sprendžiant ginčus dėl kreditorių nutarimų, visų pirma, turi būti vertinama, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010). ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai priimti balsų dauguma, t. y. raštu balsavo 6 kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 499 091,13 Eur, kas sudaro 68,97 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Už skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 balsavo 64,91 proc., t. y. daugiau nei pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl laikytina, kad ĮBĮ nuostatos dėl kreditorių susirinkime priimto skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo pažeistos. Skunde taip pat nėra nurodyta, kad priimant ginčijamus kreditorių nutarimus buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai.

12Kaip minėta, pareiškėjas skundžia kreditorių komiteto priimtą nutarimą nesutikdamas su BUAB „Milnesta“ priklausančio turto pardavimo veiksmų sustabdymu.

13Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai. Vienas iš bankroto proceso terminų yra 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; kreditorių susirinkimo prašymu, nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad paminėtos įstatymo nuostatos vertintinos kaip viena iš bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimo priemonių, tačiau jų taikymas negali paneigti esminių bankroto proceso tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, todėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas negali būti taikomas formaliai; kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos, būtina atsižvelgti į tai, ar likvidavimo procedūros metu buvo išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014).

14Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia BUAB „Milnesta“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta „[s]ustabdyti BUAB „Milnesta“ turto pardavimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą.“ Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, BUAB „Milnesta“ turto pardavimas sustabdytas neapibrėžtam laikui, t. y. iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas, už nurodytą laikotarpį, pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą. Vadinasi, susidaro situacija, kai vienas iš pagrindinių likvidavimo etape keliamų tikslų – turto realizavimas ĮBĮ nustatyta tvarka ir įmonės bankroto procedūrų užbaigimas kartu su bankroto byla, yra sustabdomas neapibrėžtam laikui. Pažymėtina, kad šiame bankroto etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Iš to išplaukia, kad nepagrįstai sustabdžius bankrutuojančios įmonės turto realizavimą, užsitęsia ir pats bankroto procesas, sudaromos sąlygos ne tik vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, bet ir galimai su jais visa apimtimi neatsiskaityti, kas savaime reiškia vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų pažeidimą – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

15ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.), nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pardavus nekilnojamą turtą ir gavus pinigines lėšas už šį turtą bankroto administratoriui atsiras galimybė pirma eile padengti administravimo išlaidas, todėl siekiant užkirsti kelią nepagrįstų administravimo išlaidų apmokėjimui, reikalavimas pateikti administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus yra protingas ir pateisinamas. Teismas pažymi, kad objektyviais kriterijais nepagrįstos administravimo išlaidų sąmatos nustatymas taip pat pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytos per didelės, tačiau esant tam tikroms abejonėms dėl administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo, kreditoriai turi tokių išlaidų kontrolės, jų keitimo, mokėjimo ir eilės tvarkos nustatymo teisę, taigi, bankroto procedūrų eigoje atitinkamai šias sumas koreguoti, spręsti jų panaudojimo ir pagrįstumo klausimus.

16Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 2 d. skundžiamo, kreditorių susirinkime priimto, nutarimo Nr. 2, BUAB „Milnesta“ turto pardavimo sustabdymas išimtinai siejamas su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu ir keitimu. Byloje nekyla ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos peržiūrėjimo pagrįstumo, tačiau pareiškėjo nuomone, bankrutuojančios įmonės turto pardavimo sustabdymas neturi nieko bendro su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu ar keitimu, todėl 2015 m. gegužės 22 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, priimtu nutarimu Nr. 2, nepagrįstai sustabdytas BUAB „Milnesta“ turto pardavimas. Teismas sutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Kaip ir minėta, administravimo išlaidų keitimo ir peržiūrėjimo tvarka išimtinai priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, net ir nesustabdžius BUAB ‚Milnesta“ turto pardavimo, šios teisės įmonės kreditoriai nepraranda, priešingai, darytina išvada, kad net ir pardavus įmonei priklausantį turtą, tai nereiškia, kad kreditoriai privalo apmokėti nepagrįstas administravimo išlaidas. Aplinkybė, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, negali suponuoti išvados, kad net ir esant nepagrįstai per didėlėms administravimo išlaidoms, pardavus įmonės turtą, jos privalomai turėtų būti apmokamos net nepatikrinus jų pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sustabdyti BUAB „Milnesta“ turto pardavimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą, kadangi tai nėra tarpusavyje susiję klausimai, o nepagrįstas įmonės turto pardavimo sustabdymas likvidavimo metu, neatitiktų bankroto proceso operatyvumo bei pažeistų viena esminių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

17Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta „[s]ustabdyti BUAB „Milnesta“ turto pardavimą iki tol, kol kreditorių susirinkimas, gavęs iš bankroto administratoriaus patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2015-03-20 pagrindžiančius dokumentus, patvirtins ar pakeis administravimo išlaidų sąmatą.“ reiškia visų tolesnių bankroto procedūrų vykdymo „įšaldymą“ neapibrėžtam laikui, o tai neatitiktų bankroto proceso operatyvumo (kuris nagrinėjamu atveju laikytinas prioritetiniu), koncentruotumo bei ekonomiškumo principų, be to, tokiu veiksmu būtų nukrypstama ir nuo bankroto proceso tikslų.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjui, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikus tokio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Nutarė

21pareiškėjo skundą tenkinti.

22Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“ 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2 „Dėl BUAB „Milnesta“ priklausančio turto pardavimo veiksmų sustabdymo“ ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

23Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Teismas... 3. pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą prašydamas pripažinti... 4. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo... 5. Suinteresuotas asmuo BUAB „Milnesta“ administratoriaus įgaliotas asmuo... 6. Suinteresuoto asmens VKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas atsiliepimu į... 7. Skundas tenkintinas.... 8. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d.... 10. Kreditoriai per kreditorių susirinkimą sprendžia svarbiausius su... 11. Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus dėl kreditorių nutarimų... 12. Kaip minėta, pareiškėjas skundžia kreditorių komiteto priimtą nutarimą... 13. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių... 14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia BUAB „Milnesta“ kreditorių... 15. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų... 16. Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 2 d. skundžiamo, kreditorių susirinkime... 17. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad 2015 m. gegužės 22 d.... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 22... 21. pareiškėjo skundą tenkinti.... 22. Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“ 2015... 23. Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti...