Byla 2-1545/2014
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1351-555/2014, kuria netenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) V. P. pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo.
2Teisėja
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
5Kauno apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi (t. 2, b. l. 119-120) iškėlė UAB „Aldengas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto valdymas“. Kauno apygardos teismo 2011-11-18 nutartimi (t. 8, b. l. 85-86) bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
6Pareiškėjas (kreditorius) V. P. 2014-03-06 kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 9, b. l. 29-30), prašydamas atstatydinti iš pareigų BUAB „Aldengas“ bankroto administratorių UAB „Bankrotų valdymas“ ir administratoriumi paskirti A. D.. Nurodė, kad esamas bankroto administratorius nesprendžia bankrutavusios įmonės turto nurašymo, likvidacinio termino pratęsimo ar įmonės pabaigos klausimų, neinformuoja apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, neteikia jam informacijos apie bankroto eigą, susijusios su civilinės bylos inicijavimu siekiant prisiteisti žalą iš bendrovės vadovų laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8Kauno apygardos teismas 2014-06-23 nutartimi (t. 9, b. l. 179-181) netenkino pareiškėjo (kreditoriaus) V. P. prašymo atstatydinti BUAB „Aldengas“ bankroto administratorių UAB „Bankroto valdymas“ ir administratoriumi paskirti A. D.. Įvertinęs bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog apie kreditorių susirinkimus pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, taip pat administratoriaus veiklos ataskaitą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl netinkamos administratoriaus veiklos yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretizuojantys, kokias Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas bankroto administratorius savo veiksmais ar neveikimu pažeidė.
9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) V. P. (t. 10, b. l. 3-4) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-06-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti iš pareigų BUAB „Aldengas“ bankroto administratorių UAB „Bankrotų valdymas“ ir naujuoju administratoriumi paskirti A. D.. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog jis nenurodė Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, kurias administratorius pažeidė, nes nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą yra teismo, kuris turi būti aktyvus bankroto bylose, pareiga. Teigia, kad esamas bankroto administratorius nepateikė prašomos informacijos apie bankroto bylos eigą, susijusios su atsakovo faktinio nemokumo susidarymo data, nešaukė kreditorių susirinkimų dėl turto nurašymo ar likvidavimo termino pratęsimo, t. y. pažeidė bendro pobūdžio administratoriaus pareigą organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), pareigą šaukti kreditorių susirinkimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 17 p.) bei teikti informaciją apie bankroto eigą (ĮBĮ str. 3 d. 15 p.), o sprendžiant iš Juridinių asmenų registro duomenų, pažeidė ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte nustatytą pareigą sudaryti ir teikti metines finansines ataskaitas. Pareiškėjo vertinimu, ir aplinkybė, jog administratoriaus tinkamumo klausimo nagrinėjimas užtruko beveik keturis mėnesius, šiam vėluojant teismo nurodytais ir/ar protingais terminais pateikti reikalaujamą informaciją, taip pat lemia išvadą, jog administratorius savo pareigų tinkamai neatlieka.
11Atsakovo BUAB „Aldengas“ bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ savo atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 10, b. l. 10) prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad administratoriaus atlikti veiksmai, inicijuoti teisminiai ginčai, dėl kurių užsitęsė bankroto procedūra, yra išimtinai susiję su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų atstovavimu, todėl pareiškėjo bendro pobūdžio argumentai apie galimai pažeistus pareiškėjo interesus teismo buvo atmesti pagrįstai.
12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13Atskirasis skundas atmestinas.
14Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių UAB „Bankroto valdymas“, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).
15Dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindų
16Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1 d., 4 d.). Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pareigų. Formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių.
17Apelianto BUAB „Aldengas“ bankroto byloje pateiktų procesinių dokumentų, susijusių su teismo paskirto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo) klausimu, bei atskirojo skundo turinys patvirtina, jog pagrindinis motyvas, kuriuo remiasi apeliantas, argumentuodamas būtinybę pakeisti esamą bankroto administratorių, yra administratoriaus nepakankamas veiklumas. Apelianto teigimu, bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ nevykdo jo pareigas reglamentuojančių Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, t. y. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14-17 punktų bei 33 straipsnio 7 dalies nuostatų.
18Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Išdėstytos nuostatos vertintinos kaip viena iš bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimo priemonių. Tačiau jų taikymas negali paneigti esminių bankroto proceso tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą. Todėl Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas negali būti taikomas formaliai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos, būtina atsižvelgti į tai, ar likvidavimo procedūros metu buvo išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
19Analizuojant bankroto administratoriui pirmosios instancijos teismui pateiktą veiklos ataskaitą ir jos priedus (t. 9, b. l. 102-174) matyti, kad bankroto administratoriui perduotas materialusis bendrovės turtas buvo realizuotas, tačiau bendrovė turi debitorinių įsiskolinimų ir dalies jų atgavimas yra realus. Be to, tebevyksta teisminiai ginčai (Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2-2107-390/2014 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00326-2011-1); 2-2769-528/2014; 2-217-191/2014), kurių išsprendimo rezultatai gali turėti įtakos bankrutuojančius įmonės galimybėms kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, tarp kurių ir buvę įmonės darbuotojai, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad aplinkybė, jog BUAB „Aldengas“ bankroto procese nėra atlikta Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje numatyta likusio turto nurašymo procedūra, sudaranti prielaidas spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos, pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, įskaitant apeliantą, interesus.
20Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankrutavusios įmonės turtas gali būti pripažintas beverčiu ir nurašytas tik kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu. Ir nors, pagal bylos duomenis, toks sprendimas nebuvo priimtas, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad kreditorių valia nėra nukreipta šiame etape užbaigti bankrutavusios įmonės likvidavimą. Kaip matyti iš 2013-05-03 vykusio kreditorių susirinkimo, kuriame dalyvavo apie 85,65 proc. balsų turintys kreditoriai, protokolo turinio (t. 9, b. l. 14), nei vienas iš kreditorių nepritarė UAB „DZO Capital“ (įmonė, kurios naudai priverstine tvarka buvo perleistas UAB „Aldengas“ turtas) pasiūlymui sudaryti taikos sutartį byloje dėl antstolių turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje būtų atsisakoma BUAB „Adengas“ ieškinio reikalavimų, UAB „DZO Capital“ padengiant bankrutavusios įmonės turėtas bylinėjimosi išlaidas (šis ginčas tebevyksta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2107-390/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartimi grąžinus bylą pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo; t. 9, b. l. 139-162). Apeliacinės instancijos vertinimu, tokia didžiosios dalies kreditorių pozicija, šiems nesiimant inicijuoti likusio turto nurašymo ar įmonės pabaigos svarstymo klausimų, leidžia padaryti išvadą, jog BUAB „Adengas“ kreditoriai pritaria teismo paskirto administratoriaus vykdomai veiklai, kaip geriausiai atitinkančiai jų interesus. Tai papildomai patvirtina aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas nemato būtinybės pasinaudoti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 26 punkte įtvirtinta savo teise pareikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos, vykdomos po to, kai buvo patvirtinta jo veiklos ataskaita pirmajame kreditorių susirinkime (t. 8, b. l. 5), ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto skundo argumentai, kuriais apeliuojama į įmonės pabaigos klausimo apsvarstymą, akivaizdžiai prieštarauja jo paties deklaruojamam siekiui inicijuoti civilinę bylą dėl žalos už laiku nepateiktą teismui reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo priteisimo iš buvusių bankrutavusios įmonės vadovų (t. 9, b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje numatytas 24 mėn. terminas nėra naikinamasis ir teismo gali būti atnaujintas. Todėl nutaręs, kad yra pagrindas pratęsti įmonės likvidavimo procedūras, kreditorių susirinkimas turi nustatyti konkretų terminą šioms procedūroms užbaigti ir kreiptis į teismą su prašymu dėl termino įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti atnaujinimo.
21Remdamasis byloje esančiais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad buvo pažeista apelianto, kaip kreditoriaus, teisė gauti informaciją apie bankroto eigą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte numatyta, kad administratorius informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams teikia kreditorių susirinkimo numatyta tvarka. Pirmajame 2011-04-01 įvykusiame BUAB „Aldengas“ kreditorių susirinkime darbotvarkės 4 klausimu buvo patvirtinta „Informacijos apie BUAB „Aldengas“ bankroto bylos eigą teikimo tvarka“ (t. 8, b. l.4-8, 36). Pagal šios tvarkos 3, 4 punktus, informaciją norintis gauti asmuo turi raštu pateikti prašymą administratoriui, kuris privalo suteikti prašomą informaciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apelianto rašytinis prašymas (t. 9, b. l. 31) dėl informacijos, susijusios su faktiniu UAB „Aldengas“ nemokumu, pateikimu gautas 2013-10-01. Bankroto administratoriaus atsakymas į šį prašymą parengtas 2013-10-07 (t. 9, b. l. 99). Taigi šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog administratorius nesilaikė nuostatų, reglamentuojančių informacijos suteikimo kreditoriams tvarką.
22Įvertinęs BUAB „Aldengas“ bankroto bylos medžiagą ir joje užfiksuotus duomenis, atspindinčius bankroto bylos eigą ir pagrindžiančius jos trukmę, bei atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi dėl objektyvių priežasčių. Nenustačius, kad administratoriaus (ne)atliekami bankroto procese veiksmai, kuriuos akcentuoja apeliantas, kenktų kreditorių ar pačios bankrutuojančios bendrovės interesams, nenustačius Įmonės bankroto įstatymo pažeidimų ar veiksmų (neveikimo), esmingai kliudančių bankroto proceso eigai, paskirtas administratorius pagrįstai buvo neatstatydintas.
23Atskirojo skundo teiginys, jog teisinis faktinių aplinkybių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai, teisingas. Tačiau ši teismo pareiga, kaip ir reikalavimas būti aktyviam bankroto bylose, negali būti suprantama ir aiškinama kaip teismo prievolė už pačią šalį aiškintis konkrečias bendro pobūdžio šalies teiginius pagrindžiančias aplinkybes ir rinkti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai šaliai (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju kai kurie apelianto argumentai dėl paskirtojo administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo nėra paremti jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip deklaratyvūs.
24Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir rašytinių paaiškinimų
25Iš bylos medžiagos matyti, jog kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, savo prašymą apeliantas grindė tuo, kad: 1) bankroto administratorius nepagrįstai neinicijuoja bankrutavusios įmonės turto nurašymo, likvidavimo procedūros termino pratęsimo ar įmonės pabaigos klausimų sprendimo; 2) nėra šaukiami kreditorių susirinkimai arba apie jų sušaukimą visi kreditoriai nėra informuojami (atskirajame skunde skundžiamos nutarties dalis šiuo klausimu nekvestionuojama, todėl apeliacinės teismas dėl to nepasisako); 3) apeliantui nėra teikiama informacija apie bankroto bylos eigą, susijusi su faktiniu UAB „Aldengas“ nemokumu ir tikslingumu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimu. Klausimas dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte įtvirtintų nuostatų vykdymo nebuvo keliamas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo bei rašytinių paaiškinimų, kurie apeliacinės instancijos teisme gauti dieną prieš bylos nagrinėjimą ir, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos rezultatui, nepriimtini domėn, argumentai šiuo aspektu peliacinio proceso metu nauji argumentai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti keliami (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
27Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.