Byla 1A-416-319/2017

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistojo A. O. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinus jas apimant, subendrinta bausmė A. O. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę už BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir subendrintą bausmę už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinus jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė A. O. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. O. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d.

6Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija,

Nustatė

7

  1. A. O. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 2 d. apie 14 val., parduotuvėje, esančioje ( - ), bendrais veiksmais su D. B., stebint kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu, užpuolė nukentėjusįjį J. P., sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, pargriovė ant grindų ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į šonus, toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, išsitempė nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, kur nukentėjusiajam ištrūkus ir bandant pabėgti, jį pasivijo ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
  2. A. O. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 2 d. apie 14 val. parduotuvėje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį J. P., sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, pargriovė ant grindų ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į šonus, toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, išsitempė nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, kur nukentėjusiajam ištrūkus ir bandant pabėgti, jį pasivijo ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. P. priklausančius aukso dirbinius – 3 grandinėles ir 2 žiedus, kurių bendra vertė 58 Eur, 145 Eur (500 Lt) ir tuo nukentėjusiajam J. P. padarė bendrą 203 Eur turtinę žalą.
  3. A. O. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. kovo 28 d., panaudodamas psichinę prievartą – grasinimus, iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. ( - ), į nukentėjusiajam J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. ( - ), rašė grasinančias trumpąsias SMS žinutes, reikalaudamas nukentėjusiajam duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai melagingus parodymus ar paaiškinimus, grasindamas, jeigu to nepadarys, panaudoti fizinį smurtą, t. y. jis tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį J. P.
  4. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas A. O. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekilo jokių abejonių dėl jo kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus.
  5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. prašo jį išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį.

85.1. Skunde apeliantas teigia, kad jis šių nusikaltimų nepadarė, o teismas neatsižvelgė į filmuotą medžiagą ir SMS žinutes, kurios paneigia jo kaltę. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad jokio plėšimo jis nepadarė, o nukentėjusiojo J. P. versija, kad apeliantas iš jo džinsinių kelių kišenės ištraukė piniginę su 500 Eur, išgalvota, nes filmuotoje medžiagoje matyti, kad nukentėjusysis dėvi sportines kelnes, kuriose nėra kišenių. J. P. nurodė, kad nuteistasis į parduotuvę įbėgo pirmas ir sudavė nukentėjusiajam rankomis kojomis į veidą virš 10 smūgių, o iš filmuotos medžiagos matyti, kad A. O. į parduotuvę įėjo antras ir sudavė J. P. tik veną smūgį. Apelianto vertinimu, tai parodo, kad nukentėjusysis meluoja. Vėliau J. P. dar pasakė tyrėjai, kad jie iš jo pavogė tris auksines grandinėles ir du žiedus, kuriuos jis pirko Marijampolėje už 200 eurų. Tačiau jis nepateikė jokių duomenų, iš kur gavo pinigų auksui, todėl mano, kad šie parodymai yra melas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo jį išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nepriteisti 263 Eur turtinei žalai atlyginti.

95.2. Apeliantas neigia padaręs ir BK 233 straipsnyje numatytą veiką ir nurodo, kad jis J. P. rašė žinutes, prašydamas atsiimti pareiškimą, tačiau jam negrasino, o pats nukentėjusysis SMS žinutėmis prašė iš apelianto pinigų, tada A. O. parašė, kad jis atsiimtų pareiškimą, tada kalbėsis. Tyrėja tai vertino kaip grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir susidoroti. Ši versija išgalvota pačios tyrėjos D. B., ką patvirtino ir pats J. P., jis teigė, kad tyrėja jį vertė apkalbėti A. O.. Dėl aplinkybių patikslinimo prašo į teismą iškviesti tyrėją D. B. ir nukentėjusįjį J. P. 6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo A. O. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. B. prašė palikti nuosprendį nepakeistą, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą dalyje dėl plėšimo tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį. 7. Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmetamas.

10Dėl 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Būtent todėl, kvalifikuojant veiką kaip plėšimą, privalu nustatyti ir įrodyti, kad asmuo, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį panaudoti, tokiais savo veiksmais siekia palaužti nukentėjusiojo valią ar atimti galimybę pasipriešinti turint tikslą pagrobti svetimą turtą. Nors apeliantas savo kaltės nepripažino, tačiau ją neginčijamai patvirtino nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo parodymai, kiti bylos duomenys.

118.1. A. O. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į filmuotą medžiagą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiojo versija dėl suduotų smūgių, pavogtų pinigų yra išgalvota ir paneigia jo kaltę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Apeliantas neneigia kartu su D. B. konfliktavę su J. P., šiam sudavęs vieną kartą, bet tokį savo elgesį aiškina tuo, kad nukentėjusysis praeidamas pro juos pavartojo įžeidžiantį žodį ir pabėgo, todėl jie jį vijosi, rado parduotuvėje, vėliau su D. B. ištempė į lauką, kad parduotuvėje nieko neišdaužytų. Kategoriškai neigia pagrobęs iš J. P. aukso dirbinius ir pinigus. Pažymėtina, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto parodymai yra gynybinio pobūdžio.

128.2. Nukentėjusiojo J. P. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, tapatūs, logiški, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, todėl tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui, nebuvo objektyvaus pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklaustas teisme analogiškai ir detaliai nurodė juvelyrinių dirbinių įsigijimo aplinkybes, kad pirko tris aukso spalvos grandinėles ir du žiedus Marijampolėje, Kalėdų atostogų metu iš prie parduotuvės sutikto senyvo amžiaus žmogaus, mokėjo 200 litų, paaiškino, iš kur turėjo pinigų auksui pirkit, kad gauna našlaičio išmokas, be to, per Kalėdas pinigų jam padovanojo seserys ir teta. Nuosekliai nurodė ir bandymo parduoti auksą bei jo pagrobimo aplinkybes, kad paprašė pažįstamo E. Z. (E. Z.) pagalbos padėti parduoti auksą, jam padėti sutiko E. Z. dėdė – kaltinamasis D. B., kuris nukentėjusiajam už auksą pasiūlė kažkokią pinigų sumą, tačiau nukentėjusysis dar nusprendė nueiti į aukso supirktuvę pažiūrėti, kiek auksas yra vertas. Vėliau kartu su E. Z. grįžo atgal prie D. B. namo laiptinės, kur jų laukė abu nuteistieji – D. B. ir A. O., kuris liepė parodyti auksą, o nukentėjusiajam jį padavus, A. O. pasakė, kad už auksą nukentėjusiajam duoda dešimt eurų. Nukentėjusysis nesutiko, porą kartų paprašė atiduoti auksą, šis neatidavė, tuomet jis iš A. O. rankų griebė auksą ir bėgo. Jis įbėgo į maisto prekių parduotuvę, prašė kviesti policiją, nes jį nori apiplėšti, iš paskos į parduotuvę įbėgo A. O. ir D. B., abu pradėjo jį mušti, A. O. rėkė „atiduok auksą“. Paskui nuteistieji jį už striukės išsitempė į lauką, jis išsprūdo ir pabėgo, tačiau jį sugavo nuteistųjų pažįstamas, nes jie jam rėkė „gaudyk“. Kai atbėgo nuteistieji, A. O. sudavė nukentėjusiajam porą smūgių kumščiu į pilvą, abu jį pargriovė ir D. B. iš rankos išlupo auksą, A. O. išėmė iš kelnių galinės kišenės piniginę, išsiėmė pinigus – 500 Lt (buvo trys kupiūros – dvi po 200 litų ir viena šimtinė), išmetė piniginę ir nuėjo. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes jis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai dėstė tas pačias aplinkybes, iki įvykio apelianto nepažinojo, apkalbėti jį nebuvo jokio pagrindo. Apeliantas nukentėjusiojo J. P. parodymų prieštaringumą argumentuoja tuo, kad jis pareiškime policijai nenurodė, kad iš jo buvo pagrobti aukso dirbiniai, o ši aplinkybė atsirado tik vėliau, be to, nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, iš kur gavo pinigų auksui. Aukštesnysis teismas sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, jog netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl parodymų papildymo minima aplinkybe nebuvo pagrindo, nes jis logiškai ir pagrįstai paaiškino, jog pradžioje manė, kad dirbiniai gali būti vogti ir dėl to bijojo turėti problemų. Taigi, aplinkybė dėl aukso pagrobimo nenurodyta tik pradiniame nukentėjusiojo pareiškime, todėl vertinant jo parodymų nuoseklumą viso bylos tyrimo metu ir jų atitikimą bylos duomenų visumai, šis neatitikimas neduoda pagrindo jo išdėstytą įvykių versiją laikyti melaginga. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis paaiškino, iš kur turėjo pinigų auksui pirkti, ir jo nurodyta versija nepaneigta. Nepagrįstas skundo teiginys, jog nukentėjusiojo parodymus apie piniginės iš kelnių kišenės ištraukimą paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog nukentėjusysis apsiavęs sportinėmis (treninginėmis) kelnėmis, kuriose nėra kišenių. Vaizdo įraše nesimato, ar J. P. dėvimose kelnėse yra kišenės, taigi šie duomenys nepaneigia nukentėjusiojo versijos.

138.3. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Liudytoja V. P. parodė, kad įvykio dieną į parduotuvę, kurioje ji dirba, atbėgo nukentėjusysis, tuo pačiu metu įbėgo D. B. ir jie pradėjo grumtis, labai greitai atbėgo antrasis nuteistasis, jie nukentėjusįjį abu mušė, vėliau jie šį už rankų ir kojų išsitempė pro duris. Kai nukentėjusysis vėliau atėjo į parduotuvę klausdamas dėl telefono, matė, kad jo kruvinas veidas, rankos, drabužiai. Paklausė nukentėjusiojo, ką jie jam padarė, jis kažką užsiminė apie auksą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad konflikto metu vienas iš smurtaujančių jaunuolių, t. y. D. B. šaukė, kad nukentėjusysis atiduotų jo auksą. Taigi, V. P. būdama visiškai pašalinis asmuo šioje situacijoje, patvirtino, kad ne tik pats nukentėjusysis minėjo, kad konfliktas įvyko dėl aukso, tačiau konflikto metu vienas iš nuteistųjų reikalavo nukentėjusiojo atiduoti auksą. Ji neprašė nuteistųjų pagalbos išvaryti nukentėjusįjį iš parduotuvės, o akivaizdžiai matė, kad tarp jų vyksta asmeninis konfliktas dėl kažkokio aukso, todėl liudytojos parodymai paneigia apelianto teiginį, kad jie J. P. iš parduotuvės ištempė, jog jis nieko neišdaužytų.

148.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo E. Z. parodymus, pagrįstai konstatavo, jog parodymų teisme pakeitimas nėra pagrįstas ir todėl teisingais laikė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nukentėjusysis, kad jam J. P. pasakė turintis aukso ir prašė padėti jį parduoti, sakė, kad auksą nusipirko iš seno žmogaus Marijampolėje, būdamas pas gimines. E. Z. paklausė pusseserės vyro D. B. ir šis su A. O. sutarė pirkti. J. P. atėjęs parodė auksą, atrodė, kad buvo trys grandinėlės ir du žiedai. Jis su nukentėjusiuoju nuėjo į lombardą patikrinti aukso, bet jo nepardavė ir vėl grįžo prie laiptinės, kur jų laukė D. B. ir A. O., kuris pasiūlė apie 100 Lt už auksą, bet šis nesutiko parduoti ir pradėjo ginčytis. J. P. griebė iš A. O. rankų auksą ir pradėjo bėgti, o nuteistieji jį nusivijo. Vėliau D. B. parodė E. Z. ištinusią dešinę ranką ir sakė, kad mušdamas J. P. susižalojo, matė kad šis parsinešė ir aukso. Teisme šis liudytojas jau kai kurias aplinkybes pakeitė, nurodė, kad kai jis su J. P. nuėjo patikrinti aukso ir šis nesutiko parduoti, jie nuėjo iki nukentėjusiojo namų, kur nukentėjusysis pasidėjo auksą ir jie abu nuėjo iki nuteistųjų. Liudytojas E. Z. parodymų teisme pakeitimą aiškino jam ikiteisminio tyrimo metu darytu poveikiu, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ne savo noru, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigė teisme apklausta šio liudytojo apklausą vykdžiusi tyrėja D. B. ir jo, kaip nepilnamečio apklausoje dalyvavusi ir ją stebėjusi psichologė A. K., kurios patvirtino, kad šio liudytojo apklausa vyko bendra tvarka, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad jam būtų daromas spaudimas, įtaka ar atlikti kitokie veiksmai, kliudę liudytojui sakyti tiesą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. B. yra liudytojo E. Z. pusseserės sutuoktinis, todėl jis buvo suinteresuotas duoti kaltinamuosius teisinančius parodymus. Įvertinus aptartas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojo E. Z. duotus parodymus pagrįstai vertino kritiškai kaip siekimą padėti savo giminaitės sutuoktiniui ir jo draugui išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

158.5. Bylos medžiaga rodo, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo tvarkos ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, faktinės bylos aplinkybės nustatytos įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą. Aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam parodžius nuteistiesiems aukso dirbinius, jie jau norėjo juos pasisavinti, tačiau J. P. juos ištraukus iš A. O. rankos ir pabėgus, abu nuteistieji vijosi nukentėjusįjį, parduotuvėje mušė, reikalavo atkoduoti auksą, paskui pasiviję ir vėl panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu ir ištraukė iš rankos maišelį su aukso dirbiniais, be to, ištraukė iš kelnių kišenės ir piniginę, tokiu būdu jie abu neteisėtomis priemonėmis – panaudodami fizinį smurtą – užvaldė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. O., dalyvavimo padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kartu su D. B. kaip bendravykdytojai ir jo veika pagal šią įstatymo nuostatą yra tinkamai kvalifikuota.

16Dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 9. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Kvalifikuojantis ir būtinas šio straipsnio požymis smurto ar kitokios prievartos panaudojimas ( BK 233 str. 3 d.). Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013). J. P. po jo atžvilgiu padaryto plėšimo ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentusiuoju, buvo apklaustas ir davė parodymus, todėl jis šio nusikaltimo sudėties kontekste atitinka nukentėjusiojo statusą.

179.1. Apeliantas neprisipažįsta padaręs šį nusikaltimą, nurodė, kad jis į mobilaus ryšio telefoną žinutes nukentėjusiajam rašė prašydamas atsiimti pareiškimą iš policijos, tačiau jam negrasino. Pirmosios instancijos teismas vertindamas turimus byloje įrodymus, pagrįstai sprendė, kad apelianto veiksmai atitinka būtent BK 233 straipsnio 3 d. sudėtį. Kaip matyti iš A. O. žinučių, jose jis reikalavo, kad nukentėjusysis „atsiimtų pareiškimą“, ir nurodė, kad jam to nepadarius, „bus blogai“. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja bandė įtikinti kolegiją, jog toks pasakymas galėjo reikšti, kad „bus blogai“ pačiam nuteistajam, nes jis bus nuteistas, tačiau vertinant visą susirašinėjimo kontekstą, taip pat ir aplinkybes, nustatytas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, teismas padarė teisingą išvadą, jog tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas fiziniu susidorojimu, siekė paveikti nukentėjusįjį J. P. neteisingai, melagingai nurodyti aplinkybes, t. y., kad A. O. prieš jį nesmurtavo. Akivaizdu, kad neteisingos, melagingos informacijos apie nusikalstamą veiką suteikimas ir jo įtvirtinimas procesiniuose dokumentuose trukdytų įgyvendinti teisingumą ir sudarytų sąlygas priimti neteisėtus procesinius sprendimus, kurie įgalintų asmenis netgi išvengti baudžiamosios atsakomybės už jų padarytas nusikalstamas veikas. Kolegija mano, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

1810. Kolegija pažymi, kad sprendžiant A. O. skirtinų bausmių klausimą, nepagrįstai nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo prasme A. O. yra recidyvistas ir nepagrįstai nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo prasme šiam kaip recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554), buvo pakeistas BK 56 straipsnis, ir nuo 2015 m. kovo 24 d. nebeliko bendrosios normos, pagal kurią recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dvi apeliantui inkriminuotos veikos buvo padarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 2 d.). Remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja asmens teisinę padėtį švelninančio ar kitaip jo padėtį lengvinančio įstatymo grįžtamąją galią, todėl teismas turėjo taikyti naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją ir šia panaikinta norma negalėjo vadovautis. Tuo pačiu įstatymu BK 60 straipsnio 4 dalis papildyta 13 punktu: atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad „veiką padarė recidyvistas.“, kuria teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi skiriant bausmę už iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytas veikas (BK 180 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis (2015 06 25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), kadangi ši nauja norma, priešingai nei aukščiau aptartoji, sunkina asmens teisinę padėtį ir, remiantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, neturi grįžtamosios galios. Remiantis išdėstytu, nuosprendyje nustatyta A. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo prasme A. O. yra recidyvistas ir jam dėl to turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos kaip neatitinkančios bylos aplinkybių ir nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

1911. Kolegija mano, kad net ir netaikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios teisės normos dėl recidyvistui skiriamos bausmės rūšies, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą: nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, nuteistojo asmenybę, buvo pakankamas pagrindas skirti A. O. pačią griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors teismas ir nepagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe jį esant recidyvistu, kuri šalintina, tačiau iš paskirtų bausmių matyti, kad jos yra žymiai švelnesnės už sankcijose numatytą bausmių vidurkį, todėl kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas A. O. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į jo asmenines savybes, į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, bausmių rūšys ir jų dydžiai už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirti tinkamai. Bendrinant paskirtas bausmes, įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

2012. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. O. sudaro 78,98 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. O. nepriteistinos.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

22nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

23Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:

24Pašalinti iš nuosprendžio nustatyta laikytą aplinkybę, kad baudžiamojo įstatymo prasme A. O. yra recidyvistas ir dėl to jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

25Pašalinti iš nuosprendžio nustatyta laikytą A. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, padarytas 2015 m. sausio 2 d. (BK 180 straipsnio1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), padarė būdamas recidyvistas.

26Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. O. nepriteisti.

27Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu... 5. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. O. į paskirtos... 6. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo... 7.
  1. A. O. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 8. 5.1. Skunde apeliantas teigia, kad jis šių nusikaltimų nepadarė, o teismas... 9. 5.2. Apeliantas neigia padaręs ir BK 233 straipsnyje numatytą veiką ir... 10. Dėl 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 8. Pagal BK 180... 11. 8.1. A. O. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas... 12. 8.2. Nukentėjusiojo J. P. parodymai nuo pat ikiteisminio... 13. 8.3. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Liudytoja... 14. 8.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo 15. 8.5. Bylos medžiaga rodo, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo tvarkos... 16. Dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 9. Pagal BK 233... 17. 9.1. Apeliantas neprisipažįsta padaręs šį nusikaltimą, nurodė, kad jis... 18. 10. Kolegija pažymi, kad sprendžiant A. O. skirtinų... 19. 11. Kolegija mano, kad net ir netaikant nusikalstamų veikų padarymo metu... 20. 12. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.... 23. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:... 24. Pašalinti iš nuosprendžio nustatyta laikytą aplinkybę, kad baudžiamojo... 25. Pašalinti iš nuosprendžio nustatyta laikytą A. O.... 26. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su... 27. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....