Byla 3K-3-72/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto modernizavimo realijos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto modernizavimo realijos“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rūmas“ ir akcinei bendrovei DnB bankui dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarė R. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės, keliamas sprendimo motyvavimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo klausimas.

6Ieškovas ir atsakovas UAB „Rūmas“ (toliau – ir atsakovas) 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė žemės sklypo, esančio Vilniuje, Pavilionių k. (toliau ir – žemės sklypas), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Žemės sklypą ieškovas atsakovui įsipareigojo parduoti už 7 080 000 Lt (6 000 000 Lt ir 1 080 000 Lt pridėtinės vertės mokestis). Atsakovas įsipareigojo ieškovui žemės sklypo kainą sumokėti iš savo lėšų ir AB DnB NORD banko (šiuo metu – AB DnB bankas; toliau – ir bankas) suteikto kredito lėšų Sutartyje sutarta tvarka ir per joje nustatytus terminus. Nustatytas paskutinio mokėjimo terminas – 2007 m. kovo 31 d. Pagal Sutarties 4.9 punktą ieškovas (pardavėjas) sutiko, kad pirkėjas (atsakovas), galutinai ir tinkamai neatsiskaitęs su juo pagal Sutartį, įkeistų žemės sklypą bankui už gaunamą paskolą, kuri bus suteikta atsiskaityti už perkamą žemės sklypą. Ieškovui už parduotą sklypą buvo sumokėta 1 100 000 Lt. Nurodyto dydžio kreditas banko suteiktas, vadovaujantis su atsakovu 2005 m. spalio 26 d. sudarytos kreditavimo sutarties (toliau – Kreditavimo sutartis) sąlygas pakeičiančiu 2006 m. rugsėjo 13 d. susitarimu (toliau – ir Susitarimas Nr. 2).

7Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“.

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir bankui, kurį patikslinęs, prašė: Sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 30 d. hipotekos lakštą (su vėlesniais pakeitimais, jei tokie buvo padaryti), patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės J. Š., kuriuo atsakovas žemės sklypą įkeitė bankui, ir panaikinti šio lakšto registraciją Hipotekos registre; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas ginčijo Sutartį, remdamasis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi ir 1.91 straipsnio 1 dalimi; nurodė, kad atsakovo apgaulė sudarant ginčo sandorį pasireiškė užtikrinimu, jog jam yra suteiktas kreditas ginčo turtui pirkti ir savo bei banko lėšomis jis turi galimybę, yra pajėgus ir apmokės už pagal Sutartį perleistą turtą, t. y. ieškovas buvo suklaidintas dėl esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – kainos sumokėjimo; pažymėjo, kad, žinodamas, jog atsakovas negalės sumokėti sandorio kainos, o kreditas nebus suteiktas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovo valios, jis nebūtų sutikęs perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą Sutarties sudarymo momentu ir įkeisti jį bankui; taip pat nurodė, kad, nustatęs, jog atsakovas jį suklaidino, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir suklydimas turi esminę reikšmę, teismas gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu).

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 20 d. hipotekos lakštą, kuriuo UAB „Rūmas“ 1,0 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0100-1825), esantį Vilniaus m. sav., Pavilionių k., įkeitė AB DnB banko naudai ta apimtimi, kuria hipoteka užtikrinamos pagrindinės prievolės dydis viršija 7 080 000 Lt ir kuria hipoteka skirta ne UAB „Rūmas“ prievolėms AB DnB bankui, kylančioms iš UAB „Rūmas“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutarties su UAB „Miesto modernizavimo realijos“, užtikrinti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

12Teismas nurodė, kad ieškovo teiginio, jog prieš sudarant Sutartį atsakovui

13kreditas nebuvo suteiktas ir pagal tuo metu egzistavusias aplinkybes negalėjo būti suteiktas, nepatvirtina byloje esantys įrodymai; remdamasis banko 2006 m. spalio 17 d. aiškinamuoju raštu, nustatė, kad banko valdybos sprendimas dėl 27 000 000 Lt kredito atsakovui suteikimo žemės sklypų (tarp jų – ginčo žemės sklypo) pirkimui finansuoti priimtas 2005 m. rugsėjo 27 d. – iki Sutarties sudarymo; taip pat nustatė, kad iki Sutarties sudarymo bankas su atsakovu sudarė Kreditavimo sutartį, pervedė dalį mokėjimui pagal Sutartį skirtų lėšų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo ir banko tikslas apgauti ieškovą aiškiai neįrodytas.

14Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti Sutarties negaliojimo pagrindai prieštarauja vienas kitam, nes ieškovas nurodė, kad suklydo dėl banko ketinimų skirti kredito lėšas, tačiau byloje nėra įrodymų, jog Sutarties sudarymo metu bankas buvo nusprendęs tokių lėšų neskirti. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo žinoma, jog kredito lėšos iki Sutarties sudarymo nebuvo skirtos ir perduotos, ir tą, anot teismo, patvirtina Sutarties turinys, iš kurio matyti, kad perkamo turto hipotekos tikslas buvo užtikrinti kredito grąžinimą, o hipoteka būtina tam, kad bankas pervestų lėšas.

15Teismas, remdamasis CK 1.90 straipsnio 7 dalimi, sprendė, kad, atsakovui nesumokėjus kainos per Sutartyje nustatytą terminą, ieškovas turi teisę reikalauti ją nutraukti, vadovaudamasis bendraisiais sutarčių nutraukimo pagrindais, kartu reikalaudamas taikyti restituciją.

16Nurodęs, kad perkamo žemės sklypo hipoteka tapo galima tik dėl atsakovo ir ieškovo susitarimo, įtvirtinto Sutartyje, teismas sprendė, jog hipoteka užtikrintų prievolių apimtis negalėjo viršyti atsakovo prievolių bankui, kylančių iš Kreditavimo sutarties, ir tik tiek, kiek tokios prievolės, susijusios su atsakovo prievolėmis pagal Sutartį; laikė, kad bankas, žinodamas Sutarties sąlygas, kurių vykdymui buvo skirtos lėšos pagal Kredito sutartį, ir atsakovas nepagrįstai, nesąžiningai, neteisėtai, viršydami Sutartyje nustatytą ieškovo sutikimo įkeisti parduodamą turtą apimtį, susitarė dėl hipotekos visai kredito sumai, taip suvaržydami perkamą turtą visa 27 000 000 Lt kredito suma. Nors banko atstovas paaiškino, kad jis neskirstė kredito į dalis ir nėra žinoma, kuri kredito dalis kokiai atsakovo mokėjimų daliai skirta, toks aiškinimas, teismo vertinimu, prieštarauja tiek paties banko pateiktiems rašytiniams įrodymams, tiek ieškovo ir atsakovo Sutarčiai ir jos vykdymui, kuriame dalyvavo ir bankas, tiesiogiai vykdęs mokėjimus ieškovui. Anot teismo, be ieškovo sutikimo taikyti suvaržymai pažeidžia jo teisę susigrąžinti perduotą daiktą atsakovui nevykdant Sutarties.

17Hipoteką, pažeidžiančią ieškovo teises, teismas ieškovo reikalavimu pripažino negaliojančia dėl tos dalies, kuria užtikrinama suma viršija 7 080 000 Lt Sutartimi nustatytos pagrindinės prievolės dydį; konstatavo, kad, bylos duomenimis, bankas atsakovui nesuteikė kredito dalies, viršijančios 1 100 000 Lt, skirtos ieškovo parduodamam žemės sklypui apmokėti; hipoteką paliko galioti 7 080 000 Lt pagrindinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir nurodė, kad ji apima užtikrinimą tik lėšoms, skirtoms ieškovo ir atsakovo atsiskaitymams pagal Sutartį grąžinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neginčijo hipotekos tuo pagrindu, kad bankas nesuteikė likusios dalies (viršijančios sumokėtą 1 100 000 Lt sumą) kredito ir pagrindinės užtikrinamos prievolės suma neviršija sumokėtos pagal Sutartį sumos, ir dėl hipotekos galiojimo šiuo pagrindu nepasisakė.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo – BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ ir atsakovo – AB DNB banko atskiruosius skundus, 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 20 d. hipotekos lakštą, kuriuo UAB „Rūmas“ 1,0 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0100-1825), esantį Vilniuje, Pavilionių k., įkeitė AB DnB banko naudai ta apimtimi, kuria hipoteka užtikrinamos prievolės dydis viršija 1 100 000 Lt ir kuria hipoteka skirta ne UAB „Rūmas“ prievolių AB DnB bankui, kylančių iš UAB „Rūmas“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Miesto modernizavimo realijos“, įvykdymui užtikrinti; likusią nutarties dalį paliko nepakeistą.

19Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, ieškinyje teikdamas paaiškinimus tiek dėl jo suklydimo, tiek dėl apgaulės, sudarant ginčijamą sandorį, pats sau prieštaravo, nes ieškinyje išvardyti sandorio negaliojimo pagrindai buvo nurodyti kaip alternatyvūs. Remdamasi CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, 1.91 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal abi pirmiau nurodytas CK nuostatas, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo teiginiu, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. banko valdybos sprendimu nebuvo nutarta finansuoti ginčijamu sandoriu parduodamo žemės sklypo įsigijimą, tačiau sprendė, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovą buvo siekiama tyčia ir sąmoningai suklaidinti ar apgauti dėl sandorio finansavimo pateiktu banko 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu, kurio turinys perkeltas į Sutarties 3.2 punktą. Įvertinusi šio rašto ir Kreditavimo sutarties turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad bankas dar iki Sutarties sudarymo buvo įsipareigojęs atsakovui suteikti 27 000 000 Lt kreditą, o jos sudarymo momentu dar nebuvo įsipareigojęs atsakovui finansuoti ginčo žemės sklypo pirkimą (tarp keturių rašte Nr. 3.1/2041 ir Kreditavimo sutartyje nurodytų žemės sklypų ginčo žemės sklypas nenurodytas), ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti apie atsakovo ar banko neteisėtus veiksmus, siekiant tyčia ar sąmoningai nuslėpti pirmiau nurodytą aplinkybę, nes Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad kreditas suteiktas atsiskaityti už keturis įsigytus bankui įkeistus žemės sklypus; sudarant Sutartį, ši aplinkybė ieškovui negalėjo būti nežinoma.

20Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. susitarimu (Nr. 2) atsakovas susitarė su banku, jog suteiktu kreditu būtų finansuojamas ir ginčo žemės sklypo įsigijimas; 2006 m. rugsėjo 20 d. bankas ieškovui pervedė dalį tam skirto kredito – 1 100 000 Lt, teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą, kad jis ketina dalį žemės sklypo kainos sumokėti banko suteiktu kreditu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesąžiningų ketinimų negalima įžvelgti ir banko veiksmuose, nes jis vykdė savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį bei Susitarimą Nr. 2 – dalį kredito pervedė žemės sklypo pardavėjui (ieškovui). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo ir banko tikslas apgauti ieškovą byloje neįrodytas; faktas, kad kredito lėšos iki Sutarties sudarymo nebuvo skirtos ir perduotos, ieškovui buvo žinomas (iš Sutarties turinio), tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad bankas ieškovui kredito dalį pervedė būtent tada, kai jo naudai buvo įkeistas ginčo žemės sklypas.

21Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad ieškovas yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nurodė, kad ieškovo argumentas, jog jam nebuvo pateikta Kreditavimo sutarties specialioji dalis (ji buvo konfidenciali), nesudaro pagrindo vertinti atsakovo ir banko veiksmus nesąžiningais, kuriais buvo siekiama apgauti ar suklaidinti ieškovą, nes ieškovas visas ginčijamo sandorio sudarymui reikšmingas aplinkybes galėjo išsiaiškinti ir kitokiais būdais; be to, nesant pakankamai informacijos dėl pirkėjo galimybės atsiskaityti už perkamą nekilnojamąjį turtą, ieškovas galėjo atsisakyti sudaryti Sutartį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas Sutartį sudarė laisva valia. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ginčo žemės sklypui įsigyti, bankas dalį kredito išmokėjo ieškovui už atsakovo įsigytą žemės sklypą; vien tai, kad bankas neišmokėjo viso kredito, skirto ginčo žemės sklypui įsigyti, negali lemti ginčijamo sandorio negaliojimo ieškovo nurodytais pagrindais, nes, kaip nurodė bankas, tolesnis kredito išmokėjimas nutrauktas dėl to, kad atsakovas neįvykdė visų banko reikalavimų, būtinų kredituojamo projekto realiam vykdymui ir (atitinkamai) kredito suteikimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi faktas, kad su banku buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2 dėl ginčo žemės sklypo finansavimo, taigi, viena iš pagrindinių ginčo sandorio sąlygų (dalį žemės sklypo kainos mokėti iš banko kredito) buvo vykdoma, ir daryti išvadą, jog ieškovas buvo apgautas ar suklaidintas dėl aplinkybės, jog atsakovas gaus finansavimą iš banko, nėra pagrindo.

22Sklypo kainos sumokėjimą ieškovui sieti vien su banko įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymu (su kredito išmokėjimu), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes ginčo sandoriu šalys susitarė, jog dalį ginčo žemės sklypo kainos sumokės pats atsakovas, tačiau nebuvo susitarę, kokia jos dalis bus sumokėta iš asmeninių atsakovo lėšų ir banko suteikto kredito; sprendė, kad bankas neįsipareigojo pervesti ieškovui kreditą, kurio dydis sutaptų su perkamo žemės sklypo kaina. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė, jog 2005 m. birželio 10 d.–2008 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo įsigyjamo nekilnojamojo turto bendra vertė viršijo pagal Kreditavimo sutartį teikiamo kredito dydį, nes dalį įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos atsakovas pagal pirkimo–pardavimo sutartis įsipareigojo sumokėti iš savo lėšų, Sutarties sudarymo metu buvo neišmokėta nemaža numatyto kredito dalis, atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas, sudarydamas sandorius, neturėjo galimybės atsiskaityti pagal Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, kaip pardavėjas, prieš sudarydamas Sutartį, pats turėjo išsiaiškinti, kokios yra atsakovo finansinės galimybės įvykdyti įsipareigojimus pagal ją, juolab kad Sutarties kaina yra didelė; nepadaręs to, prisiėmė riziką, kad Sutartis ateityje gali būti neįvykdyta.

23Teisėjų kolegija, remdamasi CK 1.90 straipsnio 7 dalimi, sutiko su pirmosios instancijos teiginiu, kad, atsakovui nevykdant įsipareigojimo sumokėti įsigyto žemės sklypo kainą, ieškovas turi teisę ginti savo interesus sutarties nutraukimo instituto pagrindu, reikalaudamas taikyti restituciją; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas svarbiausias aplinkybes, kurios pagal įstatymą reikšmingos sprendžiant Sutarties galiojimo klausimą.

24Dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje

25Nr. 3K-7-192/2007, sprendė, kad, nepaisant to, ar reikalavimas pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu buvo pareikštas kaip savarankiškas ar šalutinis, taip pat kad ieškovas ieškinyje nenurodė CK 6.227 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio pagrindo, atsižvelgiant į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą bei teismo pareigą šios kategorijos bylose būti aktyviam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas reikšmingas aplinkybes hipotekos lakšto galiojimo klausimui spręsti, nes nuo hipotekos masto priklausys banko ir kitų atsakovo kreditorių (tarp jų – ieškovo) finansinių reikalavimų tenkinimo iš ginčo žemės sklypo apimtis.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendė, kad ginčijamas hipotekos lakštas turi būti pripažintas negaliojančiu didesne, nei nutarė pirmosios instancijos teismas, apimtimi, t. y. ta apimtimi, kuria hipoteka užtikrinamos pagrindinės prievolės dydis viršija 1 100 000 Lt.

27Pagal Sutarties 4.9 punktą, nustačiusi, kad ieškovas sutiko, jog žemės sklypas būtų įkeistas tik gauta iš banko paskola, kuri bus skirta šio turto įsigijimui finansuoti, įvertinusi tai, kad ginčijamu hipotekos lakštu šis žemės sklypas banko naudai įkeistas 7 819 740 eurų sumai, t. y. užtikrinant viso pagal Kreditavimo sutartį banko suteikto kredito, skirto atsiskaityti ir už kitus atsakovo įsigyjamus žemės sklypus, grąžinimą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bankas, žinodamas Sutarties sąlygas, kurių vykdymui buvo skirtos lėšos pagal banko suteiktą kreditą, ir atsakovas nepagrįstai, nesąžiningai ir todėl neteisėtai, viršydami Sutartimi pardavėjo (ieškovo) sutikimo įkeisti parduodamą turtą apimtį, susitarė dėl hipotekos visai atsakovui suteikiamo kredito sumai, taip suvaržydami perkamą turtą visa 27 000 000 Lt (hipotekos lakšte nurodomos sumos eurais ekvivalentas) kredito suma; taigi yra pakankamas pagrindas sandorio dalį, kuria pažeidžiamas ieškovo sutikimas dėl įkeitimo, pripažinti negaliojančia; pažymėjo, kad, nors ieškovas nėra hipotekos lakšto sandorio šalis, tačiau įstatymas (CK 6.227 straipsnio 3 dalis) suteikia teisę asmeniui ginčyti sandorius, pažeidžiančius jo teises ir teisėtus interesus.

28Nustačius, kad bankas atsakovui nesuteikė kredito dalies, viršijančios 1 100 000 Lt, skirtos sumokėti už ieškovo parduodamą žemės sklypą, vadovaujantis Sutarties 4.9 punktu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo (kartu ir jo kreditorių – kuo didesnė ginčo žemės sklypo vertės dalis yra skiriama banko finansiniams reikalavimams patenkinti, tuo mažesnė dalis lieka kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti) teises ir teisėtus interesus pažeidžia ir ta hipotekos lakšto dalis, kuri viršija 1 100 000 Lt, nes ieškovas nebuvo davęs sutikimo parduodamo sklypo įkeitimu užtikrinti didesnės sumos, negu ginčijamam sandoriui finansuoti suteiktos paskolos dydis, grąžinimą.

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai.

31Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

321. Dėl netinkamo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog: 2005 m. rugsėjo 27 d. banko valdybos sprendimu nebuvo nutarta finansuoti ginčijamu sandoriu parduodamo žemės sklypo įsigijimą; banko rašte buvo nurodyta, kad UAB „Rūmas“ suteiktas 27 000 000 Lt kreditas; pagrindas – Kreditavimo sutartis; kredito paskirtis – atsiskaityti už keturis įsigytus ir bankui įkeistus žemės sklypus, esančius Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone; Sutarties sudarymo momentu bankas nebuvo įsipareigojęs atsakovui finansuoti ginčo žemės sklypo pirkimą (tarp keturių rašte ir Kreditavimo sutartyje nurodytų žemės sklypų ginčo žemės sklypas nenurodytas), ieškovas nurodė, kad teismas iš esmės pripažino, jog ieškovas dėl šių aplinkybių suklydo, tačiau nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas tyčia ar sąmoningai siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą dėl finansavimo. Net pirmiau nurodytus atsakovo veiksmus vertinant kaip nebuvus tyčiniais, šiais veiksmais ieškovas buvo suklaidintas, teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą (kad neegzistuoja CK 1.90 straipsnyje nustatytos sąlygos), neatsižvelgęs į tai, kad nustatyta aplinkybė, jog ieškovui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija sudarant ginčo sandorį ir ieškovas dėl to suklydo. Taigi teismai netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

332. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai nevertino ir nesiaiškino atsakovo veiksmų, pateikiant klaidinančią informaciją ieškovui, motyvų, nepasisakė dėl jų, todėl laikytina, kad pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nebuvo pakankamai aktyvūs, nors ginčas susijęs su viešuoju interesu.

34Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį bei apeliacinį skundą grindė tuo, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog bankas suteikė finansavimą ne apskritai sklypams įsigyti, bet ginčo žemės sklypo įsigijimui finansuoti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad finansavimas ginčo žemės sklypui nebuvo suteiktas; Kreditavimo sutartyje nenumatyta jį finansuoti. Teismas neįvertino to, kad Kreditavimo sutartis buvo tikslinė (CK 6.877 straipsnis), kreditas suteiktas konkretiems žemės sklypams įsigyti (8 punktas), kurie detalizuoti Kreditavimo sutarties 11 punkte, ir numatytas jų įkeitimas užtikrinant kredito gavėjo kredito grąžinimą. Tai, kad nebuvo nuspręsta kredituoti ginčo žemės sklypo įsigijimo, patvirtina 2006 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo raštas Nr. 173 „Dėl pakeitimų kreditavimo sutartyje Nr. 5178-05IV“, kuriuo atsakovas prašo banką pakeisti Kreditavimo sutarties 11.1.5 ir 11.1.6. punktus ir kredituoti ginčo žemės sklypą. Laikytina, kad atsakovas šią aplinkybę žinojo, suprato ir aktyviais veiksmais, t. y. pasirašydamas Sutartį bei pateikdamas banko raštą dėl neva ginčo sandorio finansavimo, suklaidino ieškovą. Atsakovui pateikus 2006 m. rugpjūčio 1 d. banko raštą Nr. 3.1/2041, ieškovas buvo įtikintas dėl ginčo sandorio finansavimo, be to, atitinkama nuostata buvo įtraukta ir Sutartį, nurodant, kad yra suteiktas 27 000 000 Lt kreditas pagal Kreditavimo sutartį. Taigi buvo nustatytas ieškovo suklaidinimo faktas, tačiau jis ir jį patvirtinančios aplinkybės liko teisiškai neįvertintos.

35Finansavimo užtikrinimo sąlyga ieškovui buvo esminė apsisprendžiant dėl Sutarties sudarymo. Ieškovas nebūtų jos sudaręs, jei nebūtų turėjęs užtikrinimo iš atsakovo, kad bankas finansuoja ginčo žemės sklypo įsigijimą ir ieškovui bus sumokėta visa Sutarties kaina. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Taip pat teismas nevertino, o apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip nereikšmingas aplinkybes, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė šešias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių bendra vertė – 45 950 5000 Lt, o pagal Kreditavimo sutartį atsakovui nuspręsta suteikti 27 000 000 Lt kreditą; atsakovas jau ginčo sutarties sudarymo momentu neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškovu, tačiau nurodė priešingas aplinkybes. Teismai nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties. Taigi teismai nevertino įrodymų viseto, pažeidė įrodymų lygybės principą, įrodymų vertinimo taisyklę, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų.

36Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Rūmas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistas; nurodo tokius esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus; jis elgėsi neapdairiai, netinkamai įvertino sandorio riziką ir jo neįvykdymo padarinius. Tai negali būti vertinama kaip atsakovo nesąžiningumas, informacijos nepateikimas, nuslėpimas. Teismai tinkamai taikė CK 1.90 ir 1.91 straipsnių nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovas ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, o kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Be to, ieškovas siekia apeiti įstatyme nustatytas procedūras, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, ir gauti reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų kreditorių. Toks siekis neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatų.

37Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB DNB bankas ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo tokius esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta ir tesėta, išsamiai motyvuota. Ieškovas mini faktines aplinkybes, kurios teismų nebuvo nustatytos. Byloje nustatytos aplinkybės neįrodo ieškovo suklydimo fakto. Ieškovas, būdamas apdairus, privalėjo pasidomėti banko rašte pateikta informacija, kiek ji susijusi su Sutarties sudarymu. Ginčo sandorio nefinansavimas neturi įtakos atsakovo neatsiskaitymui pagal jį, šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas įvertino. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino visas kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

40CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl suklydimo ir apgaulės, ar nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo motyvavimą, įrodymų vertinimą.

41Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais

42Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).

43Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

44Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).

45Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas sandorių pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančias CK nuostatas, nes, iš esmės pripažinęs, kad kasatorius suklydo dėl aplinkybių, susijusių su parduodamo žemės sklypo įsigijimo finansavimu, nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas tyčia ar sąmoningai siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turiniu, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmiau nurodyti kasatoriaus argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarė 2006 m. rugpjūčio 1 d.; tą pačią dieną buvo išduotas banko raštas (Nr. 3.1-2041), adresuotas UAB „Rūmas“ ir notarų biurui, kuriame nurodyta, kad bankas patvirtina, jog UAB „Rūmas“ yra suteiktas 27 000 000 Lt kreditas; kredito paskirtis – atsiskaityti už keturis įsigytus ir bankui įkeistus žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, Pašilaičių mikrorajone; Sutarties nuostatose, reglamentuojančiose atsiskaitymą už ginčo žemės sklypą, įtvirtinta, kad pardavėjas (atsakovas BUAB „Rūmas“) įsipareigoja sutarties kainą – 7 080 000 Lt sumokėti iš savo lėšų ir banko suteikto kredito; 2006 m. rugsėjo 9 d. susitarimu (Nr. 2) pakeistos 2005 m. spalio 26 d. Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygos – įrašyta, kad suteikto kredito paskirtis – atsiskaityti už penkis žemės sklypus, tarp jų – ginčo žemės sklypą; bankas, vykdydamas Kredito sutarties, pakeistos, be kita ko, Susitarimu Nr. 2, sąlygas, vadovaudamasis 2006 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis dėl atsiskaitymo už sutarties objektą finansavimo, išmokėjo 1 100 000 Lt kreditą, skirtą atsiskaityti už ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis, be kita ko, šių faktinių aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo Sutartį pripažinti sudaryta dėl apgaulės ar suklydimo; išsamiai ir laikydamasis pirmiau aptartų teisiškai svarbių aplinkybių tyrimo taisyklių, motyvavo šias išvadas. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog to paties sandorio negalima ginčyti dviem šioje byloje aptariamais pagrindais (dėl apgaulės ir suklydimo), pagrįstai sprendė, kad šių pagrindų egzistavimas nagrinėjamoje byloje neįrodytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismas nenustatė tyčios, sąmoningo suklaidinimo ar apgaulės fakto; sprendė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 3.1-2041 turinys bei Sutarties 3.2 punkte įtvirtinta sąlyga atitiko realias faktines aplinkybes – atsakovui bankas buvo įsipareigojęs suteikti nurodyto dydžio kreditą keturių žemės sklypų įsigijimui finansuoti. Pažymėtina, kad nei pirmiau nurodytame rašte, nei Sutartyje neįrašyta, jog dalis kredito suteikiama būtent ginčo žemės sklypo įsigijimui finansuoti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Sutartyje nebuvo nustatyta, kurią ja perleidžiamo objekto kainos dalį sumokės atsakovas iš savo, o kurią – iš banko paskolintų lėšų. Byloje esant nepaneigtiems faktiniams duomenims, kad atsakovas BUAB „Rūmas“ pagal Susitarimą Nr. 2 su banku sutarė, jog kreditas bus skirtas ir ginčo žemės sklypo įsigijimui finansuoti, bankas 2006 m. rugsėjo 20 d. pervedė šiam tikslui skirtą kreditą – 1 100 000 Lt – nėra pagrindo spręsti, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kad atsakovas siekė suklaidinti ar apgauti kasatorių dėl ketinimo dalį ginčo žemės sklypo kainos apmokėti banko paskolintomis lėšomis. Nustatęs, kad bankas vykdė įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (pakeistą Susitarimu Nr. 2), teismas taip pat pagrįstai neįžvelgė nesąžiningų ketinimų ir banko veiksmuose. Ieškovui, esančiam verslo subjektu, kaip teisingai teismo nurodyta skundžiamoje nutartyje, teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turi apsvarstyti galimus atliekamų veiksmų teisinius padarinius. Kasatoriaus elgesys, nepakankamai įsigilinant į 2006 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 3.1-2041 turinį ir (ar) klaidingai įsivaizduojant teises ir pareigas, kurių egzistavimą šis dokumentas patvirtina, negali būti pripažintas suklydimu, nes laikytina, kad kasatorius elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, buvo neatidus. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorius, manydamas, kad jam buvo suteikta ne pakankamai su Sutarties objekto įsigijimo finansavimu susijusios informacijos (neatskleistos Kredito sutarties sąlygos), galėjo atsisakyti sudaryti Sutartį; taip pat, prieš sudarydamas ginčijamą sandorį, atsižvelgiant į jo kainą, turėjo pasidomėti pirkėjo finansinėmis galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o to nepadaręs, laikytina, prisiėmė riziką dėl galimo Sutarties neįvykdymo ateityje. Byloje esant nustatytai Sutarties sudarymo laisva kasatoriaus valia aplinkybei, teisėjų kolegija sprendžia, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90, 1.91 straipsnius. Atmetant kasatoriaus pirmiau nurodytus argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, dar kartą pažymėtina, kad ne bet koks, o tik esminis suklydimas, gali būti pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį.

46Pažymėtina, kad teismai, pagrįstai, atsižvelgę į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą (atsakovo UAB „Rūmas“ statusą), buvo aktyvūs ir sprendė dėl 2006 m. rugsėjo 20 d. hipotekos lakšto galiojimo. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo įkeitimo sandoris buvo sudarytas, be kita ko, Sutarties pagrindu, todėl, sprendžiant jo teisėtumo klausimą, teismai pagrįstai analizavo Sutarties sąlygas, susijusias su įkeitimo teise, bei hipotekos sandorio sąlygas. Sutarties 4.9 punkte nustatyta: pardavėjos (kasatoriaus) atstovas pareiškia, jog pardavėja sutinka, kad pirkėja (UAB „Rūmas“) galutinai ir tinkamai neatsiskaičiusi su ja pagal Sutartį, įkeistų žemės sklypą bankui už gaunamą paskolą, kuri bus suteikta atsiskaityti už perkamą žemės sklypą; 5.6 punkte reglamentuojama, kad pirkėja iki galutinio ir tinkamo atsiskaitymo su pardavėja neturi teisės žemės sklypo perleisti, kitaip juo disponuoti be atskiro raštiško pardavėjo sutikimo, išskyrus Sutartyje nustatytą žemės sklypo įkeitimą bankui už gaunamą paskolą, kuri bus suteikta atsiskaityti už perkamą žemės sklypą. Aiškinant Sutarties sąlygas, atsižvelgtina, be kita ko, į tai, kad Sutartyje nenustatyta, kuri dalis ginčo žemės sklypo kainos bus apmokėta iš atsakovo lėšų, o kuri – banko suteiktu kreditu, o tai lemia, kad Sutarties objekto perleidimas pirkėjo nuosavybėn iki galutinio ir tinkamo atsiskaitymo bei leidimas disponuoti perleistu turtu buvo sąlyginis, t. y. atsakovas (sklypo pirkėjas) galėjo jį įkeisti tik AB DnB bankui ir tik užtikrinant ginčo žemės sklypo pirkimui (atsiskaitymui už jį) suteikto kredito grąžinimą. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. lakšte, kurį pasirašė atsakovas UAB „Rūmas“ ir bankas, abiem subjektams žinant pirmiau aptartas Sutarties sąlygas, nurodyta, jog ginčo žemės sklypas įkeičiamas visos prievolės, kylančios iš 2005 m. spalio 26 d. Kredito sutarties su visais vėlesniais pakeitimais, įvykdymo užtikrinimui (7 819 740 eurų kredito grąžinimui). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybę, jog bankas pagal Kredito sutartį atsiskaityti už ginčo žemės sklypą išmokėjo 1 100 000 Lt, bei pirmiau aptartas Sutarties ir hipotekos sandorio sąlygas, pagrįstai sprendė, kad hipotekos sandoriu buvo viršyta kasatoriaus duoto sutikimo (dėl ginčo žemės sklypo įkeitimo) apimtis, ginčo turtas be pagrindo suvaržytas visa 27 mln. Lt (7 819 740 eurų) kredito suma, ir ta šio sandorio dalis, kuria hipoteka užtikrintos prievolės dydis viršija tikslinę išmokėtą sumą (1 100 000 Lt), pripažintina negaliojančia. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus, kartu ir jo kreditorių, teises ir teisėtus interesus pažeidžia visa hipotekos lakšto dalis, kuri viršija 1 100 000 Lt, nes kasatorius nebuvo davęs sutikimo parduodamo sklypo įkeitimu užtikrinti didesnės, nei Sutarties finansavimui suteiktos, paskolos sumos grąžinimą.

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

48Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuos teiginius laikyti pagrįstais. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ v. UAB „Svarbūs sprendimai“, R. P.).

49Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turiniu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad išvados dėl apgaulės ar suklaidinimo fakto nenustatymo byloje padarytos pagrįstai; ne tik pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, bet ir išsamiai juos papildė. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje teismų nustatyta, kad klaidinanti informacija jam nebuvo pateikta: 2006 m. rugpjūčio 1 d. rašte, kuriuo remiasi kasatorius, nenurodyta, kad kreditas suteiktas atsiskaityti už kasatoriaus parduodamą žemės sklypą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad rašto turinys neatitiko tikrovės; jame parašyta, kad kreditas suteiktas jau įkeistiems bankui sklypams, o ginčo sklypas įkeistas tik 2006 m. rugsėjo 20 d., UAB „Rūmas“ įgijus nuosavybės teisę į jį ir gavus kasatoriaus sutikimą, išreikštą Sutartyje. Kaip jau pirmiau minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad finansavimas ginčo žemės sklypui įsigyti buvo suteiktas, todėl kasatorius nepagrįstai nurodo, jog byloje yra nustatyta priešingai.

50Kasatorius teiginys, kad teismams nagrinėjant šią bylą nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinio teismo yra suformuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė; apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kai kurias jų, netiksliai nustatytas pirmosios instancijos teismo, pakoreguodamas. Teismas pasisakė dėl kasaciniame skunde minimų aplinkybių (informacijos, susijusios su ginčo sandorio finansavimu, kitų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu), o tai, kad padarytoms išvadoms kasatorius nepritaria, nereiškia, jog procesinis sprendimas netinkamai motyvuotas, įrodymai įvertinti pažeidžiant CPK nuostatas.

51Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kasaciniame teisme patirta 38,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

54Atsakovas AB DnB bankas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už atsiliepimo surašymą sumokėjo advokatui 1452 Lt. Ši suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir priteistina atsakovui iš kasatoriaus.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ (į. k. 300542363) 38,79 Lt (trisdešimt aštuonis litus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

58Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ (į. k. 300542363) atsakovui AB DnB bankui (j. a. k. 112029270) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir... 6. Ieškovas ir atsakovas UAB „Rūmas“ (toliau – ir atsakovas) 2006 m.... 7. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovui iškelta... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir bankui, kurį... 9. Ieškovas ginčijo Sutartį, remdamasis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi ir 1.91... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo ieškinį... 12. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginio, jog prieš sudarant Sutartį atsakovui... 13. kreditas nebuvo suteiktas ir pagal tuo metu egzistavusias aplinkybes negalėjo... 14. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti Sutarties negaliojimo pagrindai... 15. Teismas, remdamasis CK 1.90 straipsnio 7 dalimi, sprendė, kad, atsakovui... 16. Nurodęs, kad perkamo žemės sklypo hipoteka tapo galima tik dėl atsakovo ir... 17. Hipoteką, pažeidžiančią ieškovo teises, teismas ieškovo reikalavimu... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija nurodė, kad... 20. Atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2006 m. rugsėjo 13 d.... 21. Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad ieškovas yra verslo subjektas, kuriam... 22. Sklypo kainos sumokėjimą ieškovui sieti vien su banko įsipareigojimų pagal... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 1.90 straipsnio 7 dalimi, sutiko su pirmosios... 24. Dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija,... 25. Nr. 3K-7-192/2007, sprendė, kad, nepaisant to, ar reikalavimas pripažinti... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendė, kad... 27. Pagal Sutarties 4.9 punktą, nustačiusi, kad ieškovas sutiko, jog žemės... 28. Nustačius, kad bankas atsakovui nesuteikė kredito dalies, viršijančios 1... 29. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 30. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 31. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 32. 1. Dėl netinkamo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Remdamasis... 33. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai nevertino ir... 34. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį bei apeliacinį skundą grindė tuo, kad... 35. Finansavimo užtikrinimo sąlyga ieškovui buvo esminė apsisprendžiant dėl... 36. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Rūmas“ prašo Lietuvos... 37. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB DNB bankas ieškovo kasacinį... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 41. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose... 42. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas... 43. Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 44. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 45. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas... 46. Pažymėtina, kad teismai, pagrįstai, atsižvelgę į šioje byloje... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 48. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, įrodymų... 49. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir bylą nagrinėjusių... 50. Kasatorius teiginys, kad teismams nagrinėjant šią bylą nesilaikyta... 51. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 54. Atsakovas AB DnB bankas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 57. Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ (į. k.... 58. Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ (į. k.... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...