Byla 1A-306-245/2015
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistiesiems A. K., K. K., gynėjoms advokatėms Loretai Daukšienei, Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

2K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai), ir jam skirtos bausmės:

3- pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

4- pagal BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

5- pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

6- pagal BK 178 str. 2 d. (B. M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

7- pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

8- pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

9- pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

10Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

11Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki 2014-04-17 ir suėmimas nuo 2012-04-17 iki 2014-12-08.

12A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai), ir jam skirtos bausmės:

13- pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

14- pagal BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

15- pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

16- pagal BK 178 str. 2 d. (B. M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

17- pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

18- pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

19- pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.

20Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

21Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki 2014-04-17 ir suėmimas nuo 2012-04-17 iki 2014-12-08.

22Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 5230 Lt (penki tūkstančiai du šimtai trisdešimt litų) (1514,71 Eur) Marijonai A. A., a. k. ( - )

23Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 2700 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai litų) (492,35 Eur) A. P., a.k. ( - )

24Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 600 Lt (šeši šimtai litų) (173,77 Eur) D. M., a.k. ( - )

25Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) (72,41 Eur) B. M. R., a.k. ( - )

26Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 700 Lt (septyni šimtai litų) (202,73 Eur) A. A. K., a.k. ( - )

27Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 490 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt litų) (141,91 Eur) V. K., a.k. ( - )

28Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 3020 Lt (trys tūkstančiai dvidešimt litų) (874,65 Eur) V. J., a.k. ( - )

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

30K. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpdami durų pakabinamą spyną, įsibrovė į M. A. A. priklausantį garažą, t. y. patalpą ir pagrobė: benzininį trimerį - 1000 Lt vertės; elektrinį grąžtą „Skil“ - 200 Lt vertės; akumuliatorinį suktuką „Skil“ - 300 Lt vertės, elektrinį šlifuoklį „Skil“ - 200 Lt vertės, suvirinimo aparatą - 300 Lt vertės, benzininį pjūklą „Stihl 170“ - 1000 Lt vertės, benzininį pjūklą „Stihl 261“ - 2000 Lt vertės, kirvį „Fiskars“- 180 Lt vertės, kastuvą „Fiskars“ - 80 Lt vertės, ir tuo nukentėjusiajai padarė 5210 Lt turtinę žalą.

31Be to, jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę durų pakabinamą spyną, įsibrovė į A. P. priklausantį garažą, t. y. patalpą, ir pagrobė: benzininį pjūklą „Husgvarna 55“- 2100 Lt vertės; kampinį šlifuoklį „Bosch“- 200 Lt vertės; kampinį šlifuoklį „Makita“ - 200 Lt vertės, apsauginį suvirinimo skydelį „Kemp“ - 200 Lt vertės, bei 600 Lt vertės D. M. priklausantį oro kompresorių, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 2700 Lt turtinę ir nukentėjusiajam D. M. 600 Lt turtinę žalą.

32Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę duryse esantį pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį, įsibrovė į B. K. priklausantį ūkinį pastatą, t. y. patalpą, ir pagrobė kirvį ,,Fiskars“, tuo nukentėjusiajam padarė 160 Lt turtinę žalą.

33Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, išėmę lango stiklą įsibrovė į B. M. R. ūkinį pastatą, t. y. patalpą, iš kur pagrobė akumuliatorinį suktuvą ,,Hitachi“ ir tuo nukentėjusiajam B. M. R. padarė 250 Lt turtinę žalą.

34Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę duryse esantį pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį įsibrovė į A. A. K. priklausantį ūkinį pastatą, t. y. patalpą, ir pagrobė savaeigę rausvos spalvos benzininę žoliapjovę, tuo nukentėjusiajai A. A. K. padarė 700 Lt turtinę žalą.

35Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę durų pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į V. K. priklausantį garažą, t. y. patalpą, ir pagrobė dvi plastikines 20 l. talpos talpas su 40 l. žymėtu dyzelinu, 140 Lt vertės, žalios spalvos elektrinį grąžtą, 50 Lt vertės, ir juodos spalvos plastikinę dėžę su įvairiais raktais, 300 Lt vertės, ir iš viso nukentėjusiajam padarė 490 Lt turtinę žalą.

36Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį įsibrovė į V. J. priklausantį garažą, t. y. patalpą, ir pagrobė benzininį kultivatorių MTDT/380, gamyklinis Nr. 21B-382A678, 1500 Lt vertės, ir benzininę savaeigę žoliapjovę McCULLOCH M53-875DWA, 1500 Lt vertės, iš viso nukentėjusiajam padarė 3000 Lt turtinę žalą.

37A. K. apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendį panaikinti, nes yra nubaustas per griežtai. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas palaikė visus prokurorės kaltinimus ir prašymus, todėl priėmė vienašališką sprendimą. Buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes kai buvo išklausytos visos proceso šalys, bylos teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prokurorė teismui pateikė dar vieną įrodymą - liudytojo policijos darbuotojo tarnybinį pranešimą, kuris neaišku iš kur atsirado. Jis nuo pat pirmos apklausos pripažino, kad nusikaltimus darė vienas, brolis jam nepadėjo. Teigia, kad jo fizinę jėgą ir ištvermę teisėjas vertino subjektyviai. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad jis anksčiau yra teistas, nors teistumai jau išnykę. K. K. jis duodavo parduoti daiktus, tačiau nesakydavo iš kur jie gauti. Sakydavo, jog draugai parveža iš užsienio ir duoda jiems parduodant užsidirbti.

38K. K. advokatė S. Ž. apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (7 nusikaltimai) padarymo, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų vertindamas įrodymus, neteisingai juos vertino dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymima, kad K. K. neneigė aplinkybės, kad jis laikė bei pardavinėjo daiktus, kuriuos jam patikėdavo brolis A. K., broliui dažnai skolindavo automobilį „Crysler Voyager“, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis žinojo, jog daiktai yra vogti arba kad jis pats būtų dalyvavęs nusikalstamos veikos daryme. Liudytojų V. J. ir D. M. parodymų negalima vertinti kaip neginčijamų faktų, tai tik jų išsakyta nuomonė. Aplinkybė, kad spynos buvo nukirptos skirtingomis žirklėmis, nėra pagrindas laikyti, kad veika buvo padaryta skirtingų asmenų. Liudytoja E. G. girdėjo švilpimą, tačiau nematė nei kas švilpia, nei kokiam asmeniui, todėl neaišku, kaip tai susiję su A. K. padarytais nusikaltimais. Teismas labai tendencingai vertino A. K. telefoninių skambučių ir SMS žinučių dėl daiktų pardavimo reikšmę. Šiuose duomenyse nėra pasakyta tai, ką teismas nurodė nuosprendyje. Paros laikas, kada buvo susirašinėjama, šiai situacijai neturi reikšmės. Skunde taip pat abejojama liudytojo Z. S. tarnybinio pranešimo turinio teisingumu. Stebimasi, kad jis teismui pateiktas tik paskutinę bylos nagrinėjimo dieną.

39Neteisingai vertinti ir liudytojos S. D. parodymai. Tai, kad kaltinamasis neprisiminė tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindas kritiškai vertinti liudytojos parodymus. Teismo vertinimas, kad darbo dieną, t. y. iš pirmadienio į antradienį, liudytoja negalėjo nevesti vaikų į darželį ir K. K. žmona negalėjo neiti į darbą, yra nepagrįstas ir subjektyvus. Ar pirmadienis yra darbo diena, gali lemti tik darbo pobūdis, darbo laikas, juolab, kad abi moterys buvo bedarbės.

40Jei teismas K. K. laikytų kaltu, jam skirta bausmė yra aiškiai per griežta, paskirta pažeidžiant bausmės skyrimo, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Apylinkės teismas neatsižvelgė į K. K. asmenybę, nevertino jo amžiaus bei šeiminės padėties. Nors nuteistasis, būdamas labai jaunas, buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Jis gyvena šeimoje, kaime, augina tris mažamečius vaikus. Akivaizdu, jog K. K. finansinė padėtis yra labai sunki, o paskyrus jam realią beveik 5 metų laisvės atėmimo bausmę, nepilnamečiai vaikai liktų be pagrindinio šeimos maitintojo. Advokatės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia švelninti bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu.

41Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos advokatės prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

42Nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

43Nuteistasis A. K. iš esmės skundžiasi tik dėl per griežtos bausmės paskyrimo, o nuteistasis K. K. neigia dalyvavęs nusikalstamų veikų daryme, prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

44Dėl A. K. skundo

45Apelianto teigimu, jam skirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, neatsižvelgta į tai, kad ankstesni teistumai jau išnykę, be to, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

46Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. K. už tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką (septyni nusikaltimai) realią laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti nusikaltimai yra apysunkiai (BK 11 str. 4 d.), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nėra nustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad A. K. anksčiau teistas du kartus ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai. Be to, apygardos teismas įvertina ir nuteistojo baustumą administracine tvarka – baustas tris kartus. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. K. apibūdinančias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 641 str. nuostatų, nes byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl mažinti paskirtos bausmės vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prisipažinimas kaip lengvinanti aplinkybė negali būti suvokiama ir vertinama vien formaliai išsakytais teiginiais apie sutikimą su inkriminuota veika. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nebuvo nuoširdus, pirmųjų apklausų metu jis savo kaltę visiškai neigė, tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, jo pozicija pasikeitė, t. y. nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, tačiau neigė juos įvykdęs su bendrininku – broliu K. K.. Tokia pati pozicija išliko ir bylos nagrinėjimo metu: nuteistasis neigia bendrininkavimo faktą, nors surinktų įrodymų visetas liudija priešingai. Taigi, prisipažinimas yra tik dalinis, tikslaus visų nusikaltimų padarymo mechanizmo A. K. neatskleidė, todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybe nesivadovauta pagrįstai. Kitų jo atsakomybę švelninančių aplinkybių bylos medžiagoje nėra. Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jiems buvo ruoštasi iš anksto, apgalvota, kokių priemonių reikės norint nuimti garažų spynas (naudotos specialios žnyplės metalui kirpti), taigi nusikaltimai nėra spontaniški, tai labiau pragyvenimo šaltinis, nes A. K. niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus ir neturintis sveikatos problemų.

48Apygardos teismas atmeta apelianto teiginį, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje prokuroras pateikė dar vieną įrodymą – policijos darbuotojo tarnybinį pranešimą, apie kurį anksčiau jam nebuvo žinoma. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2014-11-24 teisiamojo posėdžio metu prokuroras paprašė prie bylos prijungti tarnybinį pranešimą ir apklausti liudytoją Z. S.. Įrodymų tyrimas dar nebuvo užbaigtas, todėl prokuroras turėjo teisę teismui teikti duomenis, susijusius su bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, šis tarnybinis pranešimas neatsirado neaišku iš kur, kaip teigia apeliantas. 2014-07-16 surašytas tarnybinis pranešimas nurodytas ir kaltinamajame akte, kuris buvo pasirašytinai įteiktas A. K.. Taigi informacija apie tai, kad nuteistuosius konvojavę pareigūnai girdėjo jų pokalbį, t. y. kad A. K. vienas prisiims kaltę ir neigs K. K. dalyvavimą nusikaltimų daryme, nes šis turi šeimą ir vaikų, apeliantui nebuvo nauja ar netikėta. Nuteistuosius į Šakių rajono apylinkės teismą vežė du pareigūnai, o kaltinamajame akte nurodytas tik vieno jų tarnybinis pranešimas, todėl prokuroras teismui pateikė ir antrojo pareigūno tą pačią dieną viršininkui surašytą tarnybinį pranešimą. Be to, pastarasis pareigūnas – tyrėjas Z. S., buvo apklaustas ir teismo posėdžio metu, A. K. galėjo jam tiesiogiai užduoti klausimus. Z. S. patvirtino, kad nuteistųjų pokalbį girdėjo aiškiai, vienas iš nuteistųjų sėdėjo už pertvaros, kitas – ant sėdynės, automobilis yra naujas, todėl nėra jokių trikdžių girdėti vežamų asmenų pokalbius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio asmens parodymais, nes byloje nėra duomenų, kad pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

49Remiantis išdėstytu, pagrindo švelninti paskirtą bausmę nėra. Neteisėti veiksmai nebuvo vienkartiniai, A. K. sistemingai nusikalsta, todėl valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nagrinėjama situacija yra daugiau tipinė nei išskirtinė, socialinės aplinkybės nuteistojo nevertė nusikalsti, padaryti nusikaltimai nėra nežymiai pavojingi.

50Dėl K. K. skundo

51Nuteistasis K. K. prašo jį arba išteisinti, arba sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, jis vagysčių nedarė, apie jas nieko nežinojo, tiesiog laikė ir perpardavinėjo daiktus, kuriuos jam patikėdavo brolis A. K.. Apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, todėl padarė klaidingą išvadą dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kaltės įrodytumas yra pakankamas ir abejonių nekelia. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

52Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi. Skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame padarytos išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti argumentuotai, teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. K. K. kaltė įrodyta šių įrodymų visuma: pareigūnų Z. S. ir M. B. tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojos E. G. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, kita rašytine bylos medžiaga. Nors tiesioginis įrodymas yra tik policijos pareigūnų konvojavimo metu girdėtas nuteistųjų pokalbis, tačiau visa eilė netiesioginių įrodymų taip pat padeda įrodyti apelianto kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

53Pirmosios instancijos teismas logiškai aiškino, jog konkretūs pavogti daiktai (kompresorius, žoliapjovė, kultivatorius) yra itin sunkūs, vienas asmuo tokių daiktų nepaneštų, juolab, kad A. K. pripažino, jog brolio automobilį pastatydavo į aikštelę ir tik tuomet eidavo ieškoti tinkamos vietos vagystei įvykdyti. Taigi, jis su automobiliu neprivažiuodavo prie pat nusikaltimo vietos, mašina būdavo paliekama pakankamai toli, todėl fizinių galimybių įvertinimas nagrinėjamu atveju yra svarbus. Nukentėjusysis D. M. pažymėjo, kad iš jo garažo pavogtas kompresorius yra sunkus, vienas asmuo jį galėtų panešti tik apie dvidešimt metrų, o nuo jo garažo iki aikštelės, kurioje A. K. buvo palikęs automobilį, yra apie vieno kilometro atstumas. Analogiškai teigė ir kitas apvogtas asmuo – V. J., t. y. kad pavogti daiktai yra sunkūs, jei jie būtų stumiami ar tempiami, jis būtų girdėjęs, todėl daiktai turėjo būti nešami. Liudytoja E. G. tiesiogiai taip pat nematė nei A. K., nei K. K., besibraunančių į svetimas patalpas, tačiau vieną rytą, anksti ryte eidama į darbą, išgirdo žmogaus švilpimą. Iš viso girdėjo tris švilpimus po tris kartus. Prie stotelės matė transporto priemonę Crysler Voyager, t. y. tą pačią mašiną, į kurią būdavo pakraunami pavogti daiktai. Toje vietovėje buvo įvykdytos vagystės, o jų darymo metu išgirstas švilpimas rodo, kad įvykio vietoje buvo ne vienas asmuo. Savaime aišku, kad tai galėjo būti žmogaus reagavimas į tam tikrus įvykius. Šiuo atveju švilpimas buvo sutartinis ženklas, kadangi švilpimas turėjo identifikuojančius požymius, tai yra, liudytoja E. G. girdėjo tris švilpimus po tris kartus. Švilpiama buvo tada, kai minėta liudytoja pasirodė nusikaltimų darymo teritorijoje, kur stovėjo ir nusikaltimams daryti transporto priemonė. Todėl tai laikytina ne prielaida, o faktine aplinkybe.

54Į nukentėjusiesiems priklausančias patalpas (garažus, ūkinius pastatus) paprastai būdavo patenkama nuimant spyną, t. y. ją perkerpant specialiomis metalui kirpti tinkamomis žnyplėmis, tačiau iš specialisto išvadų Nr. 11-1292(14) ir 11-1061 (14), 11-1256(14) matyti, kad buvo naudojamos kelios skirtingos žnyplės, kadangi K. K. namuose atliktos kratos metu rastos metalui kirpti skirtos žirklės „Wagner“ atitiko ne visų tyrimams pateiktų pakabinamų spynų lankelius. Taigi, vagysčių metu buvo naudojami skirtingi įsilaužimo įrankiai. Kitos metalui kirpti skirtos žirklės tyrimo metu nebuvo rastos, o jau minėtos žirklės „Wagner“, rastos ne pas A. K., kuris pripažįsta vienas padaręs nusikalstamas veikas, bet pas K. K.. Apelianto teiginiai, kad brolis jam duodavo įvairius daiktus pardavimui, šiam nieko nežinant iš kur jie gauti, vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Iš K. K. telefono pokalbių išklotinės (t. 3, b. l. 9-24; t. 5, b. l. 103-150; t. 6, b. l. 1-21) matyti, kad jis susirašinėja su broliu A. K. apie darbą, nors abu bylos duomenimis oficialiai niekur nedirba. Klausiama „kada lekiam dirbti?“ „lekiam rimtai nes po to savaitgalis“, pokalbio iniciatorius yra K. K.. Kalbama apie bendrą darbą, susitariama kelintą valandą susitikti, taip pat tariamasi dėl kuro į automobilį užpylimo, prašoma paimti striukę, pirštines ir šviečiantį žiebtuvėlį. K. K. su A. K. detaliai aptarinėjo ir oro sąlygas, pažymėdavo, kai naktį yra numatomas lietus, tuomet į „darbą“ neidavo. Kad „darbas“ vykdavo naktį, įrodo ir K. K. žinutės, jog jis nori miego, jaučiasi aptingęs, bet iš pokalbių visumos matyti, kad A. K. sutinka su pasiūlymu „dirbti“, atrašo K. K. SMS, kad „nei vieno cento neturi nuo penktadienio, visai basas“. Kitą dieną K. K. išsiuntinėja SMS žinutes įvairiais numeriais, siūlydamas daiktus, kuriuos vėliau nukentėjusieji atpažino kaip savo. Atkreiptinas dėmesys, jog vogti daiktai buvo bandomi realizuoti labai greitai, K. K. siūlydamas parduoti vogtus daiktus, labai daug bendravo telefonu, nors kitomis dienomis telefonu bendraudavo nedaug. Jei K. K. būtų tiesiog pardavinėjęs nežinia iš kur gautus daiktus, jis nebūtų turėjęs priežasties skubėti. Šiuo atveju iškart po nusikaltimų padarymo buvo bandoma pavogtus daiktus perleisti tretiesiems asmenims ir tai taipogi netiesiogiai patvirtina faktą, jog K. K. ne tik žinojo, iš kur yra paimti pardavinėjami daiktai, bet ir pats dalyvavo juos vagiant. Be to, K. K. nuo policijos pareigūnų buvo pasislėpęs, bute, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nesirodė, buvo pakeitęs telefono numerį. Vis dėlto, nustačius galimą paieškomo asmens buvimo vietą, jis buvo sulaikytas sodyboje, esančioje ( - ). Slapstymasis nuo policijos pareigūnų tai pat patvirtina, kad buvo bandoma išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

55Pirmosios instancijos teismas liudytojos S. D. parodymus vertino kaip pagalbą K. K. išvengti atsakomybės. Apeliantas nesutinka su tokiu parodymų vertinimu, tačiau apygardos teismas priešingos išvados nei apylinkės teismas nepriėjo. S. D. parodė, kad su K. K. šeima bendrauja šeimomis. Nusikaltimų padarymo metu, t. y. 2015-03-04, jie kartu šventė ir vartojo alkoholį. K. K. tik valandai buvo išvykęs paskolinti savo automobilio. Taigi šie parodymai nėra patikimas alibi, nes S. D. pripažino, jog kuriam laikui K. K. buvo išvykęs. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats apeliantas šios versijos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, ji atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

56Įvertinus surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą, konstatuojama, kad K. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai) numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

57Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas tris kartus ir nors teistumai išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę). Kadangi nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje, todėl skirta didesnė nei bausmės vidurkis bausmė.

58Apelianto šeiminė padėtis, t. y. kad jis augina tris mažamečius vaikus, nėra pagrindas švelninti jo teisinę padėtį. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šeima neliks be pagrindinio maitintojo, nes iki sulaikymo K. K. oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Vaikų motina yra jauno amžiaus, darbinga, todėl gali pilnai pasirūpinti savo vaikais, be to, esant poreikiui, įstatymo nustatyta tvarka vaikams gali būti skiriama socialinė parama.

59Tačiau A. K. ir K. K. bausmės paskirtos pažeidžiant bausmės skyrimo teisingumo ir proporcingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

60Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi-terminuotu laisvės atėmimu. Pirmos instancijos teismas subendrindamas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridėjo tik po minimalią bausmės dalį už kitus nusikaltimus, todėl K. K. ir A. K. subendrinta bausmė negali būti dar labiau švelninama.

61Apylinkės teismas nuteistiesiems A. K. ir K. K. už kiekvieną tyčinio nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmes ir už kiekvieną nusikaltimą nustatydamas vienodą, tokį pat bausmės dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai, nevertino padarytų nusikaltimais pasekmių dydžio, todėl skyrė bausmes nepakankamai individualizuodamas, nesivadovaudamas aukštesnių teismų suformuota praktika (BPK 328 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kad nėra įvertintas kiekvienos nusikalstamos veikos pavojingumas, nusikaltimu padarytos sukeltos pasekmės - pagrobto turto vertė, kuri kiekvienu atveju yra skirtinga ir svyruoja nuo 160 litų iki 5210 litų, atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu bausmių skyrimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, paskirtųjų bausmių trukmę mažina sankcijos ribose (BK 54 str. 2 d., BK 61 str. 2 d.).

62Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis įstatymas nenumato kažkokių ypatingų aplinkybių nustatymo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012; 2K-348/2013). Kiekvienu individualiu atveju labai svarbu nustatyti, jog realus padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo mažesnis, negu rūšinis kvalifikuotos vagystės pavojingumas. Šiuo atveju tokios aplinkybės teisėjų kolegija nenustatė. Vagysčių mastas buvo pakankamai didelis, pavogti daiktai nėra menkaverčiai, K. K. nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. K. K. proceso metu nepatyrė neproporcingų jo teisių suvaržymo, baudžiamosios bylos nagrinėjimas nebuvo užsitęsęs. Nusikaltimų darymo pateisinimas sunkia finansine padėtimi nėra tinkamas. K. K. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turėjo visas galimybes legaliai įsidarbinti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui.

63Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. K. ir K. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

64Iš 2015-03-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-952 matyti, kad advokatė Loreta Daukšienė, pateikusi advokato orderį Nr. 402224, teikia antrinę teisinę pagalbą A. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 37,64 Eur (t. 9, b. l. 149). Iš 2015-03-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-954 matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 390861, teikia antrinę teisinę pagalbą K. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 133,17 Eur (t. 9, b. l. 151).

65Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų A. K. ir K. K. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei A. K., nei K. K. oficialiai niekur nedirba, yra suimti, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų ir taip sunkią jų finansinę padėtį.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

67nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

68K. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą–trims metams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą dviem metams 6 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B.M. R. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 6 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 11 mėnesių, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– trims metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios pridedant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

69A. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą–trims metams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 9 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą dviem metams 5 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B.M. R. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą – dviem metams 5 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A.A. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– dviem metams 9 mėnesiams, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimą– trims metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios pridedant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

70Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 3. - pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 4. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 5. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 6. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 7. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 8. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 9. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 10. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė... 11. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki... 12. A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2... 13. - pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 14. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 15. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 16. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 17. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims... 18. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 19. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.... 20. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė... 21. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki... 22. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 5230 Lt (penki tūkstančiai du šimtai... 23. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 2700 Lt (du tūkstančiai septyni... 24. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 600 Lt (šeši šimtai litų) (173,77... 25. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt... 26. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 700 Lt (septyni šimtai litų) (202,73... 27. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 490 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt... 28. Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 3020 Lt (trys tūkstančiai dvidešimt... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 30. K. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau... 31. Be to, jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 32. Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 33. Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 34. Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 35. Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 36. Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, ( - ),... 37. A. K. apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08... 38. K. K. advokatė S. Ž. apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės... 39. Neteisingai vertinti ir liudytojos S. D. parodymai. Tai, kad kaltinamasis... 40. Jei teismas K. K. laikytų kaltu, jam skirta bausmė yra aiškiai per griežta,... 41. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos advokatės prašė skundus... 42. Nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 43. Nuteistasis A. K. iš esmės skundžiasi tik dėl per griežtos bausmės... 44. Dėl A. K. skundo... 45. Apelianto teigimu, jam skirta bausmė nėra tinkamai individualizuota,... 46. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 641 str. nuostatų, nes... 48. Apygardos teismas atmeta apelianto teiginį, kad buvo pažeista jo teisė į... 49. Remiantis išdėstytu, pagrindo švelninti paskirtą bausmę nėra. Neteisėti... 50. Dėl K. K. skundo... 51. Nuteistasis K. K. prašo jį arba išteisinti, arba sušvelninti skirtą... 52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad... 53. Pirmosios instancijos teismas logiškai aiškino, jog konkretūs pavogti... 54. Į nukentėjusiesiems priklausančias patalpas (garažus, ūkinius pastatus)... 55. Pirmosios instancijos teismas liudytojos S. D. parodymus vertino kaip pagalbą... 56. Įvertinus surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą,... 57. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padaryto... 58. Apelianto šeiminė padėtis, t. y. kad jis augina tris mažamečius vaikus,... 59. Tačiau A. K. ir K. K. bausmės paskirtos pažeidžiant bausmės skyrimo... 60. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio... 61. Apylinkės teismas nuteistiesiems A. K. ir K. K. už kiekvieną tyčinio... 62. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 63. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas,... 64. Iš 2015-03-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-952 matyti, kad advokatė Loreta... 65. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2... 67. nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Jurbarko... 68. K. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8... 69. A. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8... 70. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti....