Byla 2K-348/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutarties.

3Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas. Iš P. B. priteista nukentėjusiajam P. G. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo P. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą,

Nustatė

6P. B. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2011 m. lapkričio 28 d., būdamas organizatoriumi, rengėsi padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudyti P. G. dėl savanaudiškų paskatų, o būtent: siekdamas atkeršyti P. G., kaip buvusios savo žmonos S. B. sugyventiniui, pasirinko nusikaltimo vykdytoją G. B. ir pastarojo gyvenamoje vietoje, esančioje ( - ), sutarė su juo, kad šis už piniginį atlygį – 5000 Lt – nužudys P. G.; nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., tiksliai nenustatytos dienos vakare, savo automobiliu G. B. nuvežė į ( - ), parodė jam P. G. darbovietę, gyvenamąją vietą, ėjimo į darbą ir iš jo maršrutus, taip pat nurodė būdą bei įrankius reikalingus nužudant P. G., t. y. liepė nusipirkti automobilį ir juo mirtinai parblokšti einantį P. G., o automobilį sudeginti; po to G. B. savo automobiliu nuvežė į sąvartyną, esantį ( - ), ir nurodė ten automobilį, kuriuo bus įvykdytas nusikaltimas, sudeginti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2011 m. lapkričio 21 d. skambino G. B. telefonu ir ragino nužudyti P. G. iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos, už tai siūlydamas duoti pinigų avansu. G. B., neketindamas vykdyti P. B. prašymo nužudyti P. G., 2011 m. lapkričio 24 d. apie rengiamą nužudymą pranešė teisėsaugos institucijoms. P. B., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 25 d., apie 19 val., atvažiavęs pas G. B. į namus šiam nurodė, kad anksčiau pasirinktas P. G. nužudymo būdas parbloškiant automobiliu yra nepatikimas ir pakeitė nusikaltimo įvykdymo planą, t. y. nurodė, kad į ( - ) jis nuvažiuotų dviračiu, sulauktų į darbą einančio P. G. ir jį užmuštų suduodamas smūgius į galvą metaliniu strypu, tačiau šis rengiamas labai sunkus nusikaltimas nebuvo padarytas, nes G. B. apie jį pranešė policijos pareigūnams ir P. B. 2011m. lapkričio 28 d. buvo sulaikytas.

7Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Kasatorius mano, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Abiejų instancijų teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias ir teisminio nagrinėjimo metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino ne kasatoriaus naudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. B. parodymais. Jo nuomone, šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, jų nepatvirtina jokie neginčijami bylos duomenys, todėl tokius parodymus teismas turėjo vertinti itin atidžiai. Pažymėdamas minėto liudytojo asmenybę ir polinkį daryti nusikalstamas veikas, kasatorius teigia, kad tiek šio liudytojo, tiek jo paties parodymai neįrodo jo dalyvavimo atliekant tokias veikas, kurios yra nurodytos skundžiamuose teismų sprendimuose. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimo nepadarė ir byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl rengimosi ir organizavimo tyčia nužudyti nukentėjusįjį P. G..

9Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje esantis pokalbis tarp kasatoriaus ir liudytojo G. B. neįrodo, jog pastarajam kasatorius siūlė nužudyti P. G.. Šiame pokalbyje nėra jokių užuominų apie prašymą nužudyti nukentėjusįjį, iš pokalbio galima suprasti tik apie norą ar pageidavimą, kad būtų sužalotas P. G., ir bendras tarpusavio asmenų veikimo planų derinimas. Kartu kasatorius pažymi, kad šio pokalbio įrašas neišsamus, trūksta baigiamosios jo dalies, nes pokalbio pabaigoje kasatorius, išlipdamas iš automobilio, nurodė pajuokavęs. Nuteistasis mano, kad kiti byloje apklausti asmenys (nukentėjusysis P. G., liudytojai S. G. ir jos sūnėnas P. Br.) yra akivaizdžiai priešiški jam. Teismas, remdamasis S. G. parodymais, nepagrįstai neįvertino jos savanaudiškų tikslų, t. y. jos ketinimo šioje byloje pareikšti jam (kasatoriui) civilinį ieškinį.

10Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir realiai nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, apsiribojo bylos duomenų atpasakojimu, bylos dalyvių parodymų ir kitų duomenų išdėstymu. Kasatorius teigia, kad skundžiamos nutarties teiginiai yra visiškai deklaratyvūs, joje nėra jokios jo parodymų analizės, o liudytojo G. B. parodymams suteiktas prioritetas prieš kitus įrodymus. Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, demonstratyviai parodytas teismo šališkumas ir nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“). Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti ne į dalį, o į visus apeliacinio skundo argumentus, išdėstyti motyvuotas išvadas dėl nusikaltimo sudėties jo veikoje buvimo, ištaisyti kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumus. Kasatorius teigia, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

11Kartu kasatorius pažymi, kad net ir tuo atveju, jei vis dėlto jis būtų pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tai už ją paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitiktų jo asmenybės ir prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti bendro pobūdžio pasvarstymai apie bausmės skyrimą rodo, jog kasatoriaus konkretūs atlikti veiksmai faktinių aplinkybių kontekste nebuvo įvertinti. Be to, skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, nepagrįstai teigiama, kad švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmė gali būti paskirta tik esant išimtinėms aplinkybėms. Kasatorius pažymi, kad šiame baudžiamajame įstatyme tokių reikalavimų, skiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, nenumatyta, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turėjo paskirti žymiai švelnesnę bausmę.

12Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jo objektyviais veiksmais nebuvo padaryta jokia reali žala nukentėjusiojo P. G. sveikatai. Jo nuomone, vien tik žinios apie rengimąsi nužudyti sužinojimas visiškai nepagrįstai įvertintas tokio dydžio pinigų suma, kuri yra priteista iš kasatoriaus nukentėjusiajam. Kartu skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas tik trafaretiniais ir lakoniškais teiginiais pasisakė apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą priteisti tokio dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

13Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo atmesti nuteistojo P. B. kasacinį skundą. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, kuri neginčijamai patvirtina jo kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 253 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė pažymi, kad visi šie įrodymai vieni kitus papildo, patvirtina ir sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad nuteistasis, siekdamas atkeršyti nukentėjusiajam už savo buvusios žmonos (liudytojos S. G.) „nuviliojimą“, rengėsi jį nužudyti ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis. Be to, visi bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, jų patikimumas teismo proceso metu patikrintas BPK nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad teismas bylos įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai įvertinti ir nuteistojo parodymai, jo iškeltos versijos, aptarti ir kitų įrodymų kontekste įvertinti liudytojų G. B., S. G., P. Br. bei nukentėjusiojo P. G. parodymai.

14Prokurorės nuomone, kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išsamiai argumentuota dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo, P. B. kaltės, byloje surinktų įrodymų, jų vertinimo ir jų pakankamumo. Iš šios nutarties ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme tvarką. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, prašė jo ginamąjį dėl rengimosi ir organizavimo nužudyti P. G. išteisinti, sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir ginčijo nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų vertinimo ir pakankamumo, dėl veikos kvalifikavimo, bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo, civilinio ieškinio pagrįstumo bei jo dydžio ir išsamiai motyvavo, kodėl gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Prokurorė pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, o ne pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

15Remdamasi teismų praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2011, 2K-128/2011, prokurorė teigia, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokurorės nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog P. B. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nėra.

16Cituodama BPK 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalį, prokurorė teigia, kad šioje byloje teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis P. G., sužinojęs apie rengiamą jo nužudymas, patyrė sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, nukentėjusysis jau ir anksčiau buvo gavęs informacijos apie kasatoriaus nusikalstamus ketinimus prieš jį, o tai tik dar labiau sustiprino įsitikinimą, kad pavojus jo gyvybei buvo realus. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta būtent nuteistojo P. B. nusikalstamais veiksmais, todėl ir jos atlyginimas iš kasatoriaus priteistas pagrįstai. Atsiliepime pažymima ir tai, kad neturtinės žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią nustato pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (5000 Lt) nėra aiškiai per didelė, ji atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tokį savo sprendimą motyvavo.

17Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusysis P. G. prašo atmesti nuteistojo P. B. kasacinį skundą ir palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai P. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nurodytas apkaltinamajame nuosprendyje, ir paskyrė teisingą bausmę. Taip pat jis sutinka su jam teismo priteistu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Nurodydamas bylos nagrinėjimo terminą, savo darbovietę ir pareigas, jis teigia, kad dėl nuteistojo padarytos veikos jis patyrė stresą, jaučia nuolatinę baimę, nerimą, įtampą. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jam nepadaryta jokia reali žala sveikatai. Be to, teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008) yra akcentuojamas deliktinės atsakomybės principas, jog kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada grąžinamų vertybių, dėl to turi būti itin saugomos. Atsiliepime nukentėjusysis nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiais apie teismų padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, neteisingą paskirtą bausmę ir civilinio ieškinio išsprendimą. Jo nuomone, tokie nuteistojo teiginiai yra niekiniai. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepažeidė BPK 20 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų.

18Nuteistojo P. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies

19Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir apeliacinio skundo.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu. Įrodymų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino įrodymus, dėl to, anot kasatoriaus, padarė netinkamas išvadas.

21Kasatorius teigia, kad liko neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą priimamame nuosprendyje ar nutartyje išsamiai aptarinėti kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Baigiamajame apeliacinės instancijos teismo dokumente turi būti pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. atsakyta į apeliacinio skundo esminius argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2009). Priešingai nei teigia kasatorius, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartyje tai yra padaryta.

22Kasaciniame skunde nuteistasis P. B. ginčija savo nuteisimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. ir apeliacinės instancijos teismo išvadas. Apeliacinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir kad padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija laiko, kad kasatorius pagrįstai yra nuteistas už rengimosi padaryti nužudymą organizavimą. Tai patvirtina G. B. parodymai, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi atmesdamas apeliacinį skundą ir motyvuotai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. B. parodymais bei teisingai juos vertino. Liudytojo G. B. parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimi leisti ir teisėtai atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir slapto sekimo metu surinkti duomenys, esantys byloje. Be to, G. B. nurodytos aplinkybės sutapo su liudytojų A. Ž., A. R., I. Š. ir D. Š. nurodytomis aplinkybėmis bei slapta daryto pokalbio įrašu, o tai patvirtina kasatoriaus rengimąsi daryti nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad viso proceso metu nei kasatorius, nei jo gynėjas neginčijo šio pokalbio įrašo ir neprašė atlikti BPK XIV skyriaus šeštame skirsnyje ir (ar) BPK 286 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus.

23Teisėjų kolegija laiko, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes P. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šią nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo dalį, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė.

24Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

25Kasatorius ginčija teismų sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo skiriant bausmę ir pažymi, kad paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui.

26Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes nebuvo nustatyta privalomų sąlygų, o būtent asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

27Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tuo pagrindu, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių. Kasatorius savo ruožtu teigia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies dispozicijoje tokių reikalavimų, skiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, nenumatyta, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turėjo paskirti žymiai švelnesnę bausmę.

28BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

29Kasatorius teisus teigdamas, kad įstatymas žodžių „išimtinės aplinkybės“ BK 54 straipsnio 3 dalyje nemini. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012). Aišku, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Šioje byloje kasatorius nuteistas už nužudymo dėl savanaudiškų paskatų organizavimą. Nusikaltimas baigėsi rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. BK 57 straipsnis (Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką) nustato, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. BK 62 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo pasibaigimą rengimosi stadijoje įstatymų leidėjas net išskiria kaip vieną iš sąlygų teismui skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę. Taigi įstatymų leidėjas rengimąsi padaryti nusikaltimą laiko mažiau pavojinga nusikaltimo padarymo stadija palyginus su pasikėsinimu ar baigtiniu nusikaltimu, taigi ir mažiau pavojingu nusikaltimu. Dėl to šioje byloje pirmosios instancijos teismas savo sprendime aptarė BK 62 straipsnio nuostatų taikymą, tačiau pagrįstai atsisakė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes nenustatė būtinų šiam įstatymui taikyti sąlygų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005).

30Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuris buvo kasatoriaus pasirinktas kaip nužudymo vykdytojas, ankstyvojoje veikos padarymo stadijoje pranešė apie kasatoriaus planus teisėsaugos institucijoms, taigi visa tolesnė kasatoriaus neteisėta veika buvo teisėsaugos kontroliuojama ir laiku užkirsta, todėl nebuvo realaus pavojaus nusikaltimui pasibaigti ir padariniams kilti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad realus padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo mažesnis, negu rūšinis nužudymo pavojingumas. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

31BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

32Kasatorius ūkininkauja, t. y. turi pastovų darbą, kurį brangina, suteikia darbo vietas kitiems asmenims. Anksčiau neteistas, nebaustas dėl administracinių teisės pažeidimų, apibūdinamas teigiamai, be to, turi sveikatos problemų (organinis asmenybės ir adaptacijos sutrikimas).

33Atsižvelgtina ir į veikos padarymo motyvus, nukentėjusiojo elgesio įtaką nusikalstamos veikos padarymui, t. y. į tą aplinkybę, kad nusikalstamam sumanymui padaryti nužudymą susiformuoti prisidėjo ne visiškai moralės normoms atitinkantis nukentėjusiojo elgesys, kuris sukėlė kasatoriui nemažą stresą.

34Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta ir kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, išeinant iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui ir dėl to mažintina.

35Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

36Kasatorius skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo priteisti nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes, jo manymu, P. G. sveikatai nėra padaryta jokia reali žala. Toks kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

37Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

38Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, sužinojęs apie nuteistojo rengimąsi ir organizavimą jį nužudyti, patyrė stresą, baimę, nerimą ir įtampą. Teisme jis parodė, kad P. B. jau ir anksčiau prieš jį naudojo fizinį smurtą (dujomis apipurškė akis, prieš jo valią nusivedė į rūsį), taip pat buvo gavęs informacijos apie nuteistojo nusikalstamus ketinimus prieš jį. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, būtent jo nusikalstama veika P. G. buvo padaryta neturtinė žala ir dėl to šis buvo pareiškęs 60 000 Lt civilinį ieškinį minėtai žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios aptartos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatė gerokai mažesnį neturtinės žalos dydį, nei prašė nukentėjusysis, t. y. šį dydį sumažino iki 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad iš P. B. priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti prieštarauja minėtiems principams bei neatitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos įvertinimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

40Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį nuteistojo P. B. byloje.

41Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, P. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

42Kitas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą,... 6. P. B. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 8. Kasatorius mano, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį,... 9. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje esantis pokalbis tarp kasatoriaus ir... 10. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik... 11. Kartu kasatorius pažymi, kad net ir tuo atveju, jei vis dėlto jis būtų... 12. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jo objektyviais veiksmais nebuvo padaryta... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Prokurorės nuomone, kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės instancijos... 15. Remdamasi teismų praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr.... 16. Cituodama BPK 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusysis P. G. prašo atmesti... 18. Nuteistojo P. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies... 19. Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik... 21. Kasatorius teigia, kad liko neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Kasacinės... 22. Kasaciniame skunde nuteistasis P. B. ginčija savo nuteisimą pagal BK 129... 23. Teisėjų kolegija laiko, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes P. B.... 24. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 25. Kasatorius ginčija teismų sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų... 26. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali... 27. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų... 28. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji... 29. Kasatorius teisus teigdamas, kad įstatymas žodžių „išimtinės... 30. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuris buvo kasatoriaus pasirinktas kaip... 31. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė,... 32. Kasatorius ūkininkauja, t. y. turi pastovų darbą, kurį brangina, suteikia... 33. Atsižvelgtina ir į veikos padarymo motyvus, nukentėjusiojo elgesio įtaką... 34. Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija... 35. Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti... 36. Kasatorius skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo... 37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje... 38. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, sužinojęs apie nuteistojo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 41. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, P. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies... 42. Kitas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...