Byla e2-886-241/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams G. P., V. V. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012 m. sausio 30 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. V. sudarytą susitarimą dėl 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutarties Nr. 11-00213-1 nutraukimo negaliojančiu ab initio CK 1.82 straipsnio, 1.81 straipsnio ir (ar) 6.66 straipsnio pagrindu; pripažinti 2012 m. spalio 29 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, G. P. ir V. L. sudarytą įkeisto kilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu ab initio CK 1.82 straipsnio, 1.81 straipsnio ir (ar) 6.66 straipsnio pagrindu; priteisti ieškovui solidariai iš G. P. ir V. V. 482 419,67 EUR skolą, 7 172,67 EUR palūkanų ir 173 671,08 EUR delspinigių bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 663 263,42 EUR vertės atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o jam nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas juos, kredito įstaigose arba trečiuosius asmenis.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – solidariai areštavo atsakovų G. P. ir V. V. 663 263,42 EUR vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, o minėto turto nesant ar esant nepakankamai, solidariai areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis; areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytojais ir saugotojais paskyrė atsakovus, paliekant jiems teisę naudotis areštuotais daiktais.

6Teismas preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą nustatė, ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad solidarių reikalavimų suma atsakovams yra 663 263,42 EUR, todėl sprendė, kad atsakovams kaip fiziniams asmenims tokia suma yra didelė ir vien ši aplinkybė sudaro prielaidas manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju egzistuoja reali sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto jo vykdymo rizika, todėl iki bylos išnagrinėjimo taikė laikinus apribojimus disponuoti jų turimu turtu. Vadovaudamasis proporcingumo bei ekonomiškumo principais teismas pirmiausia areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir tik šių nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant visos reikalavimo sumos.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. V. turtui panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. V. turtui atmesti; atidėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą, kadangi visas jo turtas yra areštuotas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, nutylėjo reikšmingus duomenis, paneigiančius tikėtiną ieškovo reikalavimą atsakovui V. V.. Ieškovo argumentas, kad susitarimas nutraukti laidavimo sutartį prieštarauja juridinio asmens teisnumui (veiklos tikslams) yra nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei ieškovo veiklos dokumentai nenumato draudimo nutraukti susitarimus dėl laidavimo. Laidavimas buvo panaikintas ne dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, o atsižvelgiant į aplinkybę, kad įkeistas turtas beveik keturis kartus viršija suteiktos paskolos sumą, todėl paskolos užtikrinimas įkeitimu yra daugiau negu pakankamas.

102. Ieškinys atsakovui V. V. grindžiamas aplinkybe, kad laidavimo sutarties nutraukimo metu akcijų įkeitimas faktiškai buvo bevertis, tačiau tai prieštarauja ieškovo turimai ir atsakovo teikiamai turto vertės nustatymo pažymai. Ieškovas atsakovo V. V. nesąžiningumą įrodinėja aplinkybe, kad UAB „VED 2“, kurios akcijos buvo įkeistos atsakovo G. P. paskolai užtikrinti, nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tačiau nepateikia UAB „VED 2“ balanso ar kitų duomenų apie ieškovui žinomą ir bendrovės turėtą 5 860 000 Lt vertės turtą.

112. Ieškovas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų apie atsakovo nepatikimumą ar kitą elgesį, kad galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas V. V. turėtų galimybę perleisti savo turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, tačiau prie ieškinio nepridėtas nė vienas įrodymas, kad atsakovas V. V. turi kokio nors perleistino turto, ar kad praeityje yra vengęs teismo sprendimo vykdymo perleisdamas turtą. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiranda kokia nors galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizika, kad atsakovas V. V. atlieka ar atliko kokius nors veiksmus, kurie sukeltų riziką galimam palankaus ieškovui sprendimo vykdymui, todėl būtina panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12Ieškovas prašo atsakovo V. V. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

131. Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde sutapatina bendrovės turėto turto vertę su akcijų verte. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas ne bendrovės turėtas turtas, o akcijos, kurios priklausė trečiajam į bylą įtrauktam atsakovui – V. L.. Vertinant akcijų vertę yra būtina atsižvelgti ne tik į bendrovės turto vertę, bet ir į bendrovės turimus įsipareigojimus, nepaskirstytą nuostolį, mokėtinas sumas.

142. 2010 – 2012 m. finansinės ataskaitos patvirtina, kad bendrovė buvo nuostolingai veikianti įmonė. Bendrovės nemokumą patvirtina ir tai, jog 2014 m. vasario 14 d. bendrovei buvo iškelta bankroto bylą ir 2014 m. lapkričio 17 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl bendrovės turto vertės. Nekilnojamas turtas yra priskiriamas prie ilgalaikio materialaus turto. Bendrovė 2011 m. pabaigoje turėjo materialaus turto, kurio vertė buvo 2 912 956 L, o 2012 m. pabaigoje – materialaus turto turėjo už 2 650 084 Lt.

153. Priešingai nei teigia atsakovas, jo nesąžiningumas yra akivaizdus. Tiek laidavimo sutarties sudarymo metu, tiek susitarimo dėl laidavimo nutraukimo metu jis buvo nemokus laiduotojas, kurio išduotas laidavimas nieko vertas. Toks teiginys patvirtina atsakovo tyčinius nesąžiningus veiksmus, kadangi atsakovas sudarė laidavimo sutartį neketindamas jos vykdyti.

164. Atsakovas, sudarydamas susitarimą dėl laidavimo nutraukimo, buvo nesąžiningas, nes pateikė ieškovui prašymą, kuriame prašė atsisakyti atsakovo suteikto tariamai perteklinio laidavimo, kadangi tinkamam įsipareigojimų vykdymui pagal paskolos sutartį neva yra pakankamas užtikrinimas. Atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarius susitarimą dėl laidavimo nutraukimo ieškovas neteks įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo, o akcijų įkeitimas praktiškai yra bevertis. Ieškovas nurodė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas buvo bendrovės atstovu 2008-2011 metais, iki 2009 m. liepos 29 d. atsakovas buvo bendrovės akcininku.

175. Atsakovo dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl geros atsakovo finansinės būklės. Nekilnojamo turto registro išraše nurodoma, jog atsakovui priklauso devyni nekilnojamo turto vienetai, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą matyti, kad butas, esantis ( - ), nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Nėra pateiktų detalių duomenų apie kitus nekilnojamo turto vienetus. Atsakovas nenurodo, koks konkrečiai turtas gali užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimą įvykdymą. Be to, iš pateiktos informacijos apie turimą turtą negalima nustatyti, kokia šio turto yra likutinė vertė ir ar jos pakaktų ieškinio reikalavimui patenkinti, ir ar į jį būtų galima nukreipti išieškojimą.

186. Atsakovas pateikdamas antstoliui informaciją apie turimą turtą nurodo, jog neturi jam nuosavybės teise priklausančio nei nekilnojamo turto, nei kilnojamo turto, nei automobilių. Vienintelis turtas, kurį turi atsakovas, yra 52 090,92 Eur piniginės lėšos, esančios banko atsiskaitomosiose sąskaitose ir sudarančios daugiau kaip 10 kartų mažesnę sumą nei ieškovo reikalavimo suma. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinio suma, palyginus su jo nuosavybės teise valdomu turtu, jam yra nedidelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti.

19Atsakovas 2015 m. birželio 18 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose teigiama, jog ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai nurodo, kad atsakovas painioja įkeisto turto akcijų ir bendrovės nuosavybės teise turimo turto vertę. Atsakovas remiasi valdybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu, kuriame nurodyta vidutinė įkeisto turto rinkos vertė; ieškovas nepagrįstai turto vertei nustatyti remiasi bendrovės metinės finansinės atskaitomybės duomenimis, o atsakovo nesąžiningumą bando grįsti neteisinga aplinkybe – akcijų bevertiškumu; nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovo bloga finansinė padėtis laidavimo sutarties sudarymo ir nutraukimo metu pagrindžia atsakovo nesąžiningumą; ieškovas nurodo, kad nėra pateikta duomenų apie kitus nekilnojamojo turto objektus, tačiau nekilnojamojo turto duomenys yra vieši, o pareiga įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra ne atsakovo, o ieškovo pareiga.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abiejų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, buvimą, ieškovo prašymą tenkino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir neįrodyta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23Preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo ieškinio turinį ir pareikštus reikalavimus bei sprendė, jog nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 30 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovo V. V. sudarytą susitarimą dėl 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutarties nutraukimo. Šį sandorį ieškovas ginčija trimis skirtingais pagrindais – prašo jį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, CK 1.81 bei CK 6.66 straipsnių pagrindais. Tarp ieškovo ir atsakovo išties buvo sudaryta laidavimo sutartis, o vėliau šalių susitarimu laidavimas buvo panaikintas. Ieškovas, manydamas, kad sandoris turi trūkumų ir yra negaliojantis, savo teisėtus interesus gina pareikšdamas ieškinį, kuriuo nurodytais pagrindais ginčija sudarytą sandorį. Apelianto argumentai, kad susitarimas, kuriuo panaikinta laidavimo sutartis, yra teisėtas, kad atsakovas yra sąžiningas ir nėra sandorio negaliojimo pagrindų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra nagrinėjami. Ieškovo reikalavimų pagrįstumas, t. y. visi argumentai dėl sandorio negaliojimo bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir tik tuomet bus atsakyta į klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl ieškinio tikėtino pagrindimo. Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrindimo.

24Apeliantas taip pat nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos todėl, kad nenustatyta sprendimo neįvykdymo grėsmė, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas turi kokio nors perleistino turto ar praeityje yra vengęs įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikė teismų praktikoje galiojančią prezumpciją, jog didelė reikalavimo suma savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas įvertino, kad ieškovas pareiškė fiziniams asmenims ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 663 263,42 Eur. Teismas pagrįstai tokią reikalavimo sumą fiziniams asmenims pripažino didele ir sprendė, jog egzistuoja sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė, todėl šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, t. y. norėdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-199/2013). Taigi pareiga paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją tenka būtent atsakovui, kadangi jam lengviausia įrodyti savo turtinę padėtį. Atsakovas, prieštaraudama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų, jog reikalavimo suma jam nėra didelė, todėl nėra pagrindo daryti kitokios, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados dėl sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. 2015 m. kovo 9 d. antstolio patvarkyme nurodyta, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo metu nustatyta, jog V. V. vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, buvo aprašytas viešuosiuose registruose neregistruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos bankų sąskaitose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo konstatuotą pareikšto ieškinio didelės sumos aplinkybę, todėl nepaneigė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo apsunkinimo grėsmės.

25Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

27Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. CPK 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Kadangi atsakovo atskirasis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtinas 21 Eur žyminis mokestis.

28Atsakovas prašo atidėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą, kadangi jam pritaikytas didelės apimties turto areštas, areštuotos banko sąskaitos ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo atidėti jam žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos dėl atskirųjų skundų, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 339 str.). Atsakovo atskirojo skundo netenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., a. k. ( - ) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012 m. sausio 30 d.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą... 6. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atsakovas V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties... 9. 1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, nutylėjo... 10. 2. Ieškinys atsakovui V. V. grindžiamas aplinkybe, kad laidavimo sutarties... 11. 2. Ieškovas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų apie atsakovo... 12. Ieškovas prašo atsakovo V. V. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus... 13. 1. Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde sutapatina bendrovės turėto... 14. 2. 2010 – 2012 m. finansinės ataskaitos patvirtina, kad bendrovė buvo... 15. 3. Priešingai nei teigia atsakovas, jo nesąžiningumas yra akivaizdus. Tiek... 16. 4. Atsakovas, sudarydamas susitarimą dėl laidavimo nutraukimo, buvo... 17. 5. Atsakovo dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl geros atsakovo... 18. 6. Atsakovas pateikdamas antstoliui informaciją apie turimą turtą nurodo,... 19. Atsakovas 2015 m. birželio 18 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus,... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos... 22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 23. Preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar... 24. Apeliantas taip pat nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti... 25. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro... 26. Dėl žyminio mokesčio atidėjimo... 27. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl... 28. Atsakovas prašo atidėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą... 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovo... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.... 32. Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., a. k. ( - ) 21 Eur (dvidešimt vieną...