Byla 2-199/2013
Dėl netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 300 000 Lt netesybų ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 300 000 Lt vertės atsakovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba apsunkintas, nes ieškinio suma didelė, atsakovė yra atlikusi neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų – neatsižvelgė į ieškovės pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant akcijų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo 300 000 Lt vertės atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant atsakovės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, areštavo atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos.

7Teismas nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Nurodė, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kuri padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, jog atsakovė galbūt nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bus pajėgi įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovės prašymą tenkino. Teismas pirmiausia areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – areštavo pinigines lėšas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka, mano, jog nutartis nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta, neatitinka aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos, todėl atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo liepos 19 d. teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra nepagrįstas.

112. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik ieškinio reikalavimo sumos dydžiu ir bendro pobūdžio teiginiais apie atsakovės nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

123. Ieškovė teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo grėsmės neįrodė. Teismų praktikoje suformuota teisinė nuostata, jog nesant įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

134. Vertinant teismo argumentą, jog reikalavimo suma yra didelė, turi būti įvertinama pati reikalavimo suma ir šio reikalavimo atsiradimo pagrindai. Ieškinio reikalavimas yra grindžiamas tik netesybomis, kurių paskirtis yra išimtinai kompensacinė, todėl tokio reikalavimo tenkinimas šiuo atveju kelia nemažai abejonių, nes teismui nėra pateikti jokie objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys netesybų dydį. Ieškinyje remiamasi susitarimų, kurie galbūt bus ginčijami, nuostatomis.

145. Prašomos priteisti netesybos neatspindi realių ieškovės patirtų nuostolių dydžio, kuris šioje byloje yra įrodinėjimo dalykas. Teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas.

156. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Iš bylos medžiagos nėra aišku, ar teismo sprendimas gali būti palankus ieškovei, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškai nepagrįstos, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

16Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

171. Teismas tinkamai atliko prima facie ieškinio vertinimą.

182. Teismas pagrįstai nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti neįmanomas. Jeigu apeliantės turtinė padėtis gali paneigti prezumpciją dėl sprendimo neįvykdymo rizikos, atitinkamas aplinkybes turi įrodyti būtent apeliantė, o ne ieškovė, kuri neturi objektyvios galimybės surinkti visos informacijos apie apeliantės turtinę padėtį.

193. Apeliantė neįrodė aplinkybių, kad nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės. Pagal nekilnojamajame turto registre viešai prieinamą informaciją apeliantei priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė yra lygi 624 300 Lt. Tačiau iš esmės visas apeliantei priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka, užtikrinant apeliantės prievoles tretiesiems asmenims, kurių bendra suma (be palūkanų) yra lygi 522 520,40 Lt. Ši aplinkybė ne paneigia, o patvirtina prezumpciją, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

204. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu užtikrinant proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas pirmiausia areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Vadinasi, teismas atsižvelgė į abiejų ginčo šalių interesus.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytas atsakovės turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

24Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovės ieškinys nėra pagrįstas ir neįrodyta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ieškinį ir pareikštus reikalavimus bei sprendė, jog nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Iš ieškinio matyti, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė ieškiniu įrodinėja netinkamą prievolių, kylančių iš šalių sudarytų susitarimų, vykdymą ar jų nevykdymą, todėl remdamasi susitarimų 4.9. punktu reikalauja iš atsakovės priteisti netesybas. Ieškovė tokį reikalavimą materialiosios teisės aspektu pareikšti gali, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

25Atsakovė taip pat nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos todėl, kad nenustatyta sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikė teismų praktikoje galiojančią prezumpciją, jog didelė reikalavimo suma savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė ieškinį pareiškė fiziniam asmeniui dėl 300 000 Lt. Tokią reikalavimo sumą teismas pagrįstai pripažino didele ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, t. y. norėdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009). Taigi pareiga paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją tenka būtent atsakovei, kadangi jai lengviausia įrodyti savo turtinę padėtį. Atsakovė, prieštaraudama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų, jog jai reikalavimo suma nėra didelė, kad tokią pinigų sumą ji galėtų sumokėti, todėl nėra pagrindo daryti kitokios išvados dėl sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, jog apeliantei priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė yra lygi 624 300 Lt, tačiau iš esmės visas jai priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka užtikrinant apeliantės prievoles tretiesiems asmenims, kurių bendra suma (be palūkanų) yra lygi 522 520,40 Lt. Taigi ieškovė teisingai nurodo, jog ši aplinkybė ne paneigia, o patvirtina prezumpciją, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

26Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą. Teismas laikėsi šalių interesų pusiausvyros principo, nes pirmiausia areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik šio turto nesant ar nepakankant –areštavo atsakovės pinigines lėšas.

27Apeliantės teiginiai, jog susitarimai, kurių pagrindu ieškovė reiškia ieškinį, gali būti ginčijami, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo metu jie galioja.

28Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 300 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka, mano, jog nutartis nemotyvuota,... 10. 1. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra nepagrįstas.... 11. 2. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas... 12. 3. Ieškovė teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinimo grėsmės neįrodė.... 13. 4. Vertinant teismo argumentą, jog reikalavimo suma yra didelė, turi būti... 14. 5. Prašomos priteisti netesybos neatspindi realių ieškovės patirtų... 15. 6. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis... 16. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 17. 1. Teismas tinkamai atliko prima facie ieškinio vertinimą.... 18. 2. Teismas pagrįstai nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių,... 19. 3. Apeliantė neįrodė aplinkybių, kad nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės.... 20. 4. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytas atsakovės turto... 23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 24. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 25. Atsakovė taip pat nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti... 26. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, taikydamas laikinąsias... 27. Apeliantės teiginiai, jog susitarimai, kurių pagrindu ieškovė reiškia... 28. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą....