Byla 2A-267-553/2014
Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų dydžio pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-3349-608/2012 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų dydžio pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė A. M. pareiškė ieškinį AB SEB bankui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu AB SEB banko 2012-04-06 sprendimą nustatyti ieškovei A. M. penkių metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc., mokėtiną bankui pagal 2006-04-07 kredito sutartį Nr. 17606180070392-07 (toliau – Sutartis) nuo 2012-04-06, įpareigoti atsakovą nuo 2012-04-06 taikyti ieškovei A. M. kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą pagal 6 mėn. LIBOR eurais, pridedant 0,7 proc. maržą. Pagal Sutartį kreditas yra grąžinamas dalimis kas mėnesį pagal patvirtintą mokėjimo grafiką. Kreditavimo laikotarpis – 30 metų. Kredito grąžinimo terminas – 2036-04-06. Sutartis numatė, jog kredito gavėja moka bankui už naudojimąsi kreditu kintamas palūkanas, apskaičiuojamas pagal formulę: 6 mėnesių LIBOR eurais plius 0.7 proc. banko marža. Sutarties bendrosios dalies 1 punkte yra nustatyta, kad banko marža – tai specialiosios dalies 6.2.1 punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui banko nustatyta marža, išreikšta procentais. Ši Sutarties sąlyga liko nepakeista 2010-03-30 banko ir ieškovės tarpusavyje pasirašytu susitarimu Nr. 5 (toliau 2010-03-30 susitarimas) patvirtintoje naujos redakcijos Sutartyje. 2007-12-07 atsakovas ir ieškovė pasirašė tarpusavyje susitarimą Nr. 3 dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – 2007-12-07 susitarimas), pagal kurį ieškovė perėjo prie fiksuotų palūkanų mokėjimo, numatytas fiksuotų palūkanų normos nustatymo periodiškumas – 5 metai. 2007-12-07 susitarimo pasirašymo dieną banko ieškovei nustatyta fiksuotų palūkanų norma sudarė 5,19777 proc. Pirmas banko ieškovei nustatytų fiksuotų palūkanų periodas prasidėjo 2007-12-07 ir baigėsi 2012-04-06. Kredito gavėjos prievolių tinkamas įvykdymas bankui yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. 2012-03-06 ieškovė gavo 2012-02-27 banko informacinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad nuo 2012-04-07 ieškovei pagal Sutartį bus nustatyta nauja 5 metų fiksuotų palūkanų norma arba ieškovei bus suteikta galimybė pereiti prie kintamų palūkanų mokėjimo. Nepaisant ieškovės raginimo 2012-04-06 bankas elektroniniu paštu pateikė pasirašyti susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame yra numatyta sąlyga dėl kintamų palūkanų taikymo su 2 proc. dydžio marža. Nesutikus pasirašyti nesąžiningą susitarimą, 2012-04-06 bankas perfiksavo ieškovei palūkanas ir nustatė ateinančių 5 metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc. Su atsakovu išspręsti ginčą dėl palūkanų normos geruoju nepavyko.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad klientas pats kredito sutarties sudarymo metu renkasi ir apsisprendžia dėl to, kokį banko produktą pasirinkti, t. y. kreditą su kintamomis ar fiksuotomis palūkanomis. Sudarant Sutartį ieškovė pasirinko kintamas palūkanas, kurių keitimosi laikotarpis 6 mėnesiai ir 0,7 proc. banko marža. 2007-12-07 ieškovė ir atsakovas pasirašė Susitarimą, kuriuo šalys susitarė pakeisti Specialiosios dalies 6 punktą, t. y. pakeisti kintamas palūkanas į fiksuotas. Visas 6 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija ir Sutarties nuostatos dėl kintamų palūkanų, įskaitant ir nuostatą dėl maržos, panaikintos. Ieškovė, pasirašydama 2007-12-07 susitarimą, patvirtino, kad su jo sąlygomis susipažino ir suprato. 2012-04-05 susitikimo metu su ieškove nepavyko susitarti dėl naujos fiksuotų palūkanų normos bei kitokio Sutarties pakeitimo, todėl atsakovas nuo 2012-04-07 nustatė nauja fiksuota palūkanų normą – 4,74011 proc., apie ką informavo ieškovę 2012-04-10 pranešimu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-19 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012-04-06 sprendimą nustatyti ieškovei 5 metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc., mokėtiną atsakovui pagal Sutartį nuo 2012-04-06, įpareigoti atsakovą nuo 2012-04-06 taikyti ieškovei kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą pagal 6 mėn. LIBOR eurais, pridedant 0,7 proc. maržą. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys. Nei Sutartyje, nei papildomuose susitarimuose dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nėra numatyta fiksuotų palūkanų nustatymo taisyklės, iš kurių ieškovė, kaip kredito gavėja, galėtų gauti informaciją apie fiksuotų palūkanų dydį. 2010-03-30 susitarimo 6.3 punkte neaptarta, kaip ir kokiu būdu bus nustatinėjamas fiksuotų palūkanų dydis, todėl tokios sutarties sąlygos nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės sutikimo, jog atsakovas fiksuotų palūkanų dydį nustatytų vienašališkai. Atsakovo 2012-02-27 pranešimas ir 2012-04-05 raštas Nr. vv1200560 patvirtina, jog nuo 2012-04-06 atsakovas palūkanų už naudojimąsi kreditu dydį nustatė vienašališkai, be ieškovės, kaip kitos Sutarties šalies, sutikimo. Toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia ieškovės, kaip vartotojo, teises ir interesus, todėl pripažintinas negaliojančiu. Šalių susitarimas dėl fiksuotų palūkanų ir jų dydžio buvo sudarytas tik penkerių metų laikotarpiui iki 2012-04-06. Nei Sutartyje, nei papildomuose susitarimuose nėra numatyta, kokios palūkanos už naudojimąsi kreditu galios po palūkanų fiksavimo termino pasibaigimo. Iš pradinės Sutarties matyti, kad jos sudarymo dieną ieškovė pasirinko kintamąsias palūkanas su 0,7 proc. marža ir 6 mėnesių LIBOR kintama palūkanų dalimi. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovės naudojamai Sutarties specialiosios dalies 4.1, 4.2 punktuose numatytai kredito daliai banko marža nebuvo pakeista. Nei Sutartyje, nei papildomuose susitarimuose nėra numatyta, kad nustačius fiksuotas palūkanas, Sutarties sudarymo metu šalių aptarta 0,7 proc. marža, grįžtant prie kintamų palūkanų, negalios. Teismas pažymėjo, jog Sutartis sudaryta trisdešimt šešerių metų laikotarpiui, o fiksuotos palūkanos buvo nustatytos ne visam likusiam Sutarties galiojimo laikotarpiui, o laikinam penkerių metų laikotarpiui. Pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui, Sutarties galiojimas nesibaigia, todėl šalims nesusitarus dėl fiksuotų palūkanų dydžio naujam penkerių metų laikotarpiui, Sutarties dalis dėl palūkanų dydžio lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo iki palūkanų fiksavimo. Tokią išvadą teismas padaro vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsniu, draudžiančiu vartojimo paslaugų tiekėjui vienašališkai keisti sutarties sąlygas be pakankamo sutartyje numatyto pagrindo, taip pat šalių 2010-03-30 susitarimo 5 punktu, numatančiu kad kitos susitarime neaptartos Sutarties sąlygos lieka galioti nepakitusios.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovas AB SEB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:

  1. 2007-12-07 susitarimu šalys iš esmės atsisakė kintamų palūkanų ir perėjo prie fiksuotų palūkanų. Susitarimas dėl fiksuotų palūkanų nebuvo vienkartinis ir terminuotas (sudarytas tik 5 metams) bei automatiškai netenkantis galios suėjus pirmajam 5 metų palūkanų fiksavimo terminui. Šalims nauju susitarimu grįžtant prie kintamos palūkanų normos, banko marža turi būti ir yra nustatoma iš naujo, atsižvelgiant į kliento rizikos įvertinimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo Sutarties bei vėlesnių jos pakeitimų nuostatų, nepagrįstai nukrypo nuo pacta sunt servanda principo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nesąžiningas sutarčių su vartotojais sąlygas, bei, neištyręs visų byloje esančių įrodymų ir nepateikęs motyvų dėl atsisakymo remtis atsakovo pateiktais įrodymais, pažeidė procesines teisės normas.
  3. Teismas nepagrįstai įpareigojo šalis vadovautis prieš 5 metus panaikintu susitarimu – teismo sprendimas neturi teisinio pagrindo.
  4. Atsakovo nustatytos naujos fiksuotos palūkanos atitiko tokias rinkos sąlygas.
  5. Prašė prijungti papildomą įrodymą – 2010-03-30 susitarimo trūkstamą lapą (9 iš 11 lapų).

8Ieškovė A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

  1. Sudarant Sutartį šalys susitarė, kad palūkanos apskaičiuojamos prie 6 mėnesių LIBOR eurais pridedant 0,7 proc. banko maržą (Sutarties Specialiosios dalies 6.2.1 – 6.2.3 punktais). Sutarties Bendrosios dalies 1 punkte yra nustatyta, banko marža – tai Specialiosios dalies 6.2.1 punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui banko nustatyta marža, išreikšta procentais. Ši Sutarties sąlyga liko nepakeista 2010-03-03 susitarimu patvirtintoje naujos redakcijos Sutartyje, ieškovė šios esminės Sutarties sąlygos nebuvo atsisakiusi ir pasirašant kitus susitarimus su atsakovu. Apskaičiuojant fiksuotų palūkanų normą naujam 5 metų periodui, bankas nesilaikė Sutarties sąlygų dėl 0,7 proc. banko maržos taikymo ieškovei ir nustatė jai niekuo nepagrįstas, aiškiai per didelę fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc.
  2. Vengdamas atskleisti ieškovei fiksuotų palūkanų skaičiavimo formulę, atsakovas pažeidė Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį. Sutarties nuostatos dėl taikomos palūkanų normos bei jos keitimo tvarkos yra vienos svarbiausių kredito sutarties sąlygų, galinčių įtakoti vartotojo apsisprendimą sudaryti ilgalaikę kredito sutartį.
  3. Atsakovas turėjo teisę nustatyti naujas 5 metų fiksuotas palūkanas, tačiau jis privalėjo nepiktnaudžiauti savo, kaip banko, dominuojančia padėtimi ir vienašališkai nekelti ieškovei kredito kainos tuo pažeidžiant jos, kaip kredito gavėjos, esminę teisę mokėti teisingą ir sąžiningą Sutarties metu šalių aptartą kredito kainą. Iš Sutarties sąlygų bei banko veiksmų vykdant šią Sutartį nuo 2006 m. balandžio mėn., ieškovė suprato, kad kiekvieną kartą nustatant fiksuotų palūkanų normą, bus atsižvelgta į tą dieną galiojančią palūkanų bazę ir į šalių suderintą banko maržą – 0,7 proc. bei pagrįstai tikėjosi, kad fiksuotų palūkanų norma neviršys 1,5 – 2 pro.
  4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei perėjus prie fiksuotų palūkanų jos marža pradingo, o pačios fiksuotos palūkanos neturi jokios maržos.

92013-03-13 ir 2013-09-10 atsakovas, o 2013-09-02 ieškovė apeliacinės instancijos teismui į bylą pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kurie buvo teisėjos rezoliucija ant gauto dokumento buvo prijungti prie bylos.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo (banko) vienašališko sprendimo nustatyti naują fiksuotų palūkanų normą naujam 5 metų fiksuotų palūkanų taikymo laikotarpiui pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas tokį atsakovo sprendimą pripažinti negaliojančiu ir pažeidžiančiu ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas bei neturėjo pagrindo įpareigoti šalis vadovautis prieš 5 metus panaikintu susitarimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

12Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo (banko) sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis, taigi ieškovė yra vartotoja. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tačiau vartotojo, kaip ir bet kurio sutartį sudarančio asmens, veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Kasacinis teismas išaiškino, kad vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Vienas jo aspektų yra tas, kad draudžiama sutartyje įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios yra įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006). Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies teises, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti tai, kad ieškovė yra advokatė (T. 1, b. l. 56), todėl ginče dėl banko vienašališko sprendimo pripažinimo negaliojančiu jai turi būti taikomas aukštesnis nei vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartas.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-04-07 ginčo šalys sudarė Sutartį (T. 1, b. l. 11-19) dėl 203 240,23 eurų kredito suteikimo ieškovei 30 metų laikotarpiui su kintama palūkanų norma, apskaičiuojama prie 6 mėnesių LIBOR pridedant 0,7 proc. banko maržą (T. 1, b. l. 12). 2007-12-07 susitarimu (T. 1, b. l. 30-31) šalys susitarė, be kita ko, pakeisti Sutarties Specialiosios dalies 6 punktą ir vietoj kintamų palūkanų ieškovei nustatyti fiksuotas 5,19777 proc. dydžio palūkanas, kurios bus keičiamos kas penkis metus. 2007-12-07 susitarime taip pat buvo nurodytos tikslios fiksuotų palūkanų nustatymo dienos, t. y. 2012-04-06, 2017-04-06, 2022-06-04, 2027-04-06, 2032-06-04. 2010-03-30 susitarimu (T. 1, b. l. 20-29; T. 2, b. l. 75) šalys, be kita ko, susitarė pakeisti Sutarties tekstą ir išdėstyti jį nauja redakcija bei suteikti ieškovei papildomą kreditą, kad padengti ieškovės uždelstą grąžinti kredito dalį ir nesumokėtas palūkanas. Papildomam kreditui šalys nutarė taikyti kintamą palūkanų normą, t. y. 6 mėn. LIBOR plius 3,20 proc. banko marža, o pagrindinei kredito daliai ir toliau taikyti fiksuotas palūkanas (T. 1, b. l. 28). 2012-02-27 raštu apeliantas informavo ieškovę, kad 2012-04-06 baigia galioti ieškovei nustatyta fiksuotą palūkanų norma ir ieškovei siūloma kreiptis į banką dėl Sutarties pakeitimo. Minėtame rašte pažymėta, kad ieškovė gali tartis su banku dėl 1) naujo laikotarpio naujos fiksuotų palūkanų normos, 2) fiksuotų palūkanų keitimo į kintamąsias, 3) kredito grąžinimo iš anksto. Be to, bankas informavo, kad nesusitarus su ieškove dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, 2012-04-06 bankas vienašališkai nustatys naują galiosiančią fiksuotų palūkanų normą, kuri 2012-02-27 vidutiniškai siekė 6,05412 proc., tačiau ji kinta ir nustatoma kiekvieną dieną, o konkreti norma bus nustatyta atsižvelgiant į ieškovės Sutarties sąlygas ir tai, kaip jos vykdomos (T. 1, b. l. 40). Ieškovei nebuvo priimtini banko pasiūlyti nauji tiek fiksuotų, tiek kintamų palūkanų dydžiai (T. 1, .b. l. 41-51), todėl 2012-04-10 pranešimu bankas informavo ieškovę, kad pagal Sutartį 2012-04-06 ieškovei nustatyta 4,74011 proc. nauja fiksuotų palūkanų norma, kuri bus taikoma iki kitos fiksuotų palūkanų normos nustatymo dienos – 2017-04-06 (T. 1, b. l. 52). Ieškovei nebuvo priimtini banko pasiūlymai, kadangi, jos nuomone, 2012-04-06 bankas turėjo tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir Sutartimi visam paimtam kreditui visam likusiam kredito terminui nuo 2012-04-06 taikyti kintamą palūkanų normą, apskaičiuotą sudėjus Sutartimi sutartą banko maržą (0,7 proc.) ir perėjimo iš fiksuotų į kintamas palūkanas dieną skelbiamą 6 mėn. EURIBOR dydį (T. 1, b. l. 48). Pagrindinis ieškovės argumentas yra tai, kad 2006-04-07 sudarydama Sutartį su banku (apeliantu), ji susitarė dėl to, kokia yra banko marža (0,7 proc.), t. y. sudėtinė tiek kintamų, tiek fiksuotų palūkanų dalis, todėl būtent ta banko marža ir gali būti taikoma ieškovei tiek apskaičiuojant fiksuotų, tiek kintamų palūkanų dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su šia ieškovės pozicija, kadangi 2007-12-07 susitarimu ieškovė laisva valia sutiko pakeisti Sutarties Specialiosios dalies 6 punktą „Palūkanos“ ir iš kintamų palūkanų pereiti prie fiksuotų palūkanų. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šis Sutarties pakeitimas nebuvo trumpalaikis (t. y. galiojantis tik 5 metus). 2007-12-07 susitarimu šalys susitarė pakeisti palūkanų rūšį visam likusiam Sutarties galiojimo terminui, t. y. iki 2036-04-06, kadangi pagal 2007-12-07 susitarimo 6.3.3 punktą šalys suderino ir konkrečiai nurodė, kokios bus kitos fiksuotų palūkanų nustatymo dienos iki 2036-04-06, t. y. 2012-04-06, 2017-04-06, 2022-06-04, 2027-04-06, 2032-06-04. 2007-12-07 susitarimu šalys susitarė dėl to, kokia konkreti fiksuotų palūkanų norma bus taikoma ieškovei 5 metus iki 2012-04-06 ir šis susitarimas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, negali būti traktuojamas kaip susitarimas fiksuotas palūkanas taikyti tik 5 metus, o vėliau grįžti prie kintamų palūkanų, nustatytų Sutartimi jos sudarymo dieną, t. y. 2006-04-07. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 3.3 punktą (T. 1, b. l. 24) bankas įsipareigoja, „jei yra nustatomos fiksuotosios palūkanos, jos nustatomos Specialiosios dalies 6.3.2. punkte nurodytam laikotarpiui iki kitos Specialiosios dalies 6.3.3. punkte fiksuotųjų palūkanų nustatymo dienos. Bankas įsipareigoja apie fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigą ir apie naujai siūlomą fiksuotųjų palūkanų normą raštu informuoti Kredito gavėją (-us) prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki šio laikotarpio pabaigos. Jei per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos, nurodytos pranešime, Kredito gavėjas (-ai) nesikreipė į Banką dėl fiksuotųjų palūkanų nustatymo, šalys susitaria laikyti, jog Kredito gavėjas su nustatytomis palūkanomis sutinka“. Taigi Sutarties Bendrosios dalies 3.3 punktas nustato apelianto teisę vienašališkai nustatyti naują fiksuotų palūkanų normą naujam 5 metų fiksuotų palūkanų taikymo laikotarpiui, kai klientas neišreiškia noro bendradarbiauti su banku ir derėtis dėl minėtos palūkanų normos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė išreiškė norą derėtis, tačiau ginčo šalys nesusitarė dėl jiems abiems priimtino sprendimo. Tokiu būdu susidarė situacija, kai baigiasi laikotarpis, kuriam galiojo šalių suderinta fiksuotų palūkanų norma, dėl kitos palūkanų normos šalims taikiai susitarti nepavyksta, Sutartis nenutraukiama, todėl turi būti įvestas apibrėžtumas, kokiomis sąlygomis Sutartis turi ir gali būti toliau vykdoma, t. y. kokio dydžio palūkanas ieškovė turi mokėti bankui už paimtą kreditą, todėl apeliantas pagrįstai, vadovaudamasis Sutarties 3.3 punktu, nutarė vienašališkai nustatyti naują fiksuotų palūkanų normą naujam 5 metų fiksuotų palūkanų taikymo laikotarpiui. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kadangi banko teisė vienašališkai nustatyti naują fiksuotų palūkanų normą naujam 5 metų laikotarpiui buvo įtvirtinta Sutartyje nurodant pakankamą pagrindą (kliento nebendradarbiavimą). Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kadangi pagal šį punktą su vartotoju sudarytos sutarties sąlyga gali būti pripažįstama nesąžininga, išskyrus atvejus, kai minėtoje sutartyje nurodyta kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Atsakovas į bylą pateikė paaiškinimą, kad fiksuotų palūkanų normą sudaro (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 122). Atsakovas pateikė į bylą 5 metų CDS grafiką iš Bloomberg informacinės sistemos (T. 2, b. l. 4). Minėtas grafikas patvirtina, kad metinio draudimo nuo banko SEB/Stockholm nemokumo rizikos kaina laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. buvo daugmaž stabili, tačiau nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. ji pakilo daugiau nei 15 kartų ir šis pakilimas nebuvo tolygus. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, jog banko apskaičiuojama fiksuotų palūkanų norma yra susijusi su tam tikrų indeksų svyravimais ir bankas jos visa apimtimi kontroliuoti negali.

142007-12-07 susitarimu ieškovė atsisakė kintamų palūkanų mokėjimo ir perėjo prie fiksuotų palūkanų mokėjimo. Sutarties Bendrosios dalies nuostatos (atsižvelgiant ir į 2010-03-30 susitarimu atliktus pakeitimus), kuriose įtvirtintas maržos apibrėžimas, liko tos pačios, tačiau Sutarties Specialiosios dalies 6 punkte neliko konkretaus maržos dydžio, šalys jo atsisakė, kadangi susitarė dėl fiksuotų palūkanų (kurių apskaičiavimo tvarka nebuvo detalizuojama) taikymo visai negrąžintai kredito daliai visam likusiam Sutarties galiojimo laikotarpiui. Ieškovė pažymėjo, jog sutarties nuostatos dėl taikomos palūkanų normos bei jos keitimo tvarkos yra vienos svarbiausių kredito sutarties sąlygų, galinčių įtakoti vartotojo apsisprendimą sudaryti ilgalaikę kredito sutartį. Bylos medžiaga ir anksčiau išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei visada buvo aiškiai nurodoma, kokia yra palūkanų (tiek kintamų, tiek fiksuotų) norma (galutinis skaičius) ir jos keitimo tvarka, t. y. kad ieškovė gali iš kintamų palūkanų pereiti prie fiksuotų ir atvirkščiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujos fiksuotos palūkanų normos apskaičiavimo tvarkos nenurodymas Sutartyje negali būti laikomas esminės kredito sutarties sąlygos, turinčios įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį, nenurodymui. Fiksuotų palūkanų normos apskaičiavimo tvarkos nedetalizavimas negali būti vertinamas kaip pažeidimas, nes protinga manyti, jog vartotojui, imančiam kreditą iš banko, svarbu ne tai, iš ko susideda galutinė kredito kaina (palūkanų norma), o kokia ta kaina yra. Pagal tai vartotojas renkasi banką, iš kurio skolinsis pinigus būstui įsigyti tokiam ilgam laikotarpiui kaip 30 metų.

15Ieškovė nurodė, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad į fiksuotas palūkanas neįskaičiuota banko marža. Kaip minėta, atsakovas paaiškino, jog fiksuotą palūkanų normą sudaro (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas aiškiai nenurodo, ar (duomenys neskelbtini) gali būti prilyginama maržai, kuri buvo nustatyta Sutarties Specialiosios dalies 6.2.1 punkte iki 2007-12-07 susitarimo priėmimo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia kad abu šie dydžiai yra susiję. Bankas yra verslininkas, kuris nori ir turi uždirbti iš to, kad skolina pinigus. Paskolų (tiek taikant kintamas, tiek fiksuotas palūkanas) būstui įsigyti išdavimas yra banko paslauga, kurią teikdamas bankas, kaip ūkio subjektas/verslininkas, patiria įvairius kaštus, susijusius su skolinimu, kuriuos jis gali ir turi padengti kliento, besiskolinančio ir banko pinigus, sąskaita. Svarbu, kad paskolos gavėjui būtų aišku, kokiomis sąlygomis jis skolinasi pinigus iš banko. Šiuo atveju ieškovei turėjo būti aišku, jog po 2007-12-07 susitarimo sudarymo 0,7 proc. maržos neliko, nes neliko kintamų palūkanų.

16Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės teiginius dėl to, kad ji suprato, jog fiksuotų palūkanų norma neviršys 1,5 – 2 proc., bei dėl apelianto piktnaudžiavimo keliant ieškovei kredito kainą. 2012-04-06 apeliantas vienašališkai nustatė ieškovei naują 4,74011 proc. dydžio fiksuotų palūkanų normą, kuri 0,45766 proc. buvo mažesnė už tą, kurią ieškovė laisva valia įsipareigojo mokėti apeliantui nuo 2007-12-07 iki 2012-04-06 pagal 2007-12-07 susitarimą, kuriuo buvo pakeistas Sutarties Specialiosios dalies 6 punktas ir 6.3.1 punkte įtvirtinta, kad fiksuota palūkanų norma Sutarties pasirašymo dieną procentais yra 5,19777 (T. 1, b. l. 31). Be to, į bylą pateikti Lietuvos banko statistiniai duomenys (T. 1, b. l. 75) patvirtina, kad 2012-04-06 apeliantas ieškovei nustatė tik 0,4 proc. didesnę fiksuotų palūkanų normą nei ta, kuri tuo metu buvo taikoma rinkoje suteikiant būsto paskolas eurais ir fiksuojant palūkanų normą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui (t. y. 4,34 proc.). Ieškovei dar 2012-04-19 banko rašte (T. 1, b. l. 53) buvo paaiškinta, kad „ <...> Skolinimas fiksuota palūkanų norma paprastai viršija skolinimo su kintama palūkanų norma palūkanų dydį, nes atspindi palūkanų normos dydžio nustatymą ilgesniam terminui. Šiuo atveju abi šalys susitarimo sudarymo metu sąžiningai prisiima riziką, atsižvelgdamos į galimus skolinimosi rizikos pokyčius (teik bankui, tiek klientui vėliau gali paaiškėti, kad labiau naudinga buvo skolintis ar skolinti kintamomis palūkanomis ar atvirkščiai). <...> naują fiksuotų palūkanų normą nustato bankas, atsižvelgdamas į nustatytu metu esamą situaciją skolinimosi rinkoje, turimus išteklius, kliento riziką <...> klientas pats kredito sutarties sudarymo metu renkasi ir apsisprendžia dėl to, kokį banko produktą pasirinkti, t. y. kreditą su kintamomis ar fiksuotomis palūkanomis <...>“.

17Visi anksčiau nurodyti argumentai patvirtina, jog ieškovė šioje byloje pareiškė nepagrįstą reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012-04-06 sprendimą nustatyti ieškovei penkių metų fiksuotų palūkanų normą – 4,74011 proc., mokėtiną bankui pagal Sutartį nuo 2012-04-06, ir įpareigoti atsakovą nuo 2012-04-06 ieškovei taikyti kintamą palūkanų normą, apskaičiuojamą prie 6 mėn. LIBOR eurais pridedant 0,7 proc. maržą. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino tarp ginčo šalių sudarytą Sutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui vėliau CPK nustatyta tvarka. Į bylą yra pateiktas vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (T. 2, b. l. 72). Atmetus ieškinį, minėtos išlaidos, priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19Ieškovė 2014-01-28 Vilniaus apygardos teismui pateikė 2014-01-28 prašymą dėl papildomo rašytinio įrodymo prijungimo prie šios civilinės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta 2014-01-10 ir tos dienos nutartimi buvo nutarta teismo sprendimą (nutartį) skelbti 2014-02-10, 16.25 val. (CPK 325 straipsnio 1 ir 2 dalys), vadovaujantis CPK 302, 19 ir 264 straipsniai, ieškovės 2014-01-28 prašymas su jo priedais yra grąžintinas ieškovei.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

21atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą tenkinti.

22Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovės A. M. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB SEB banko naudai 144 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) sumokėto žyminio mokesčio.

24Grąžinti ieškovei A. M. 2014-01-28 prašymą su priedais.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė A. M. pareiškė ieškinį AB SEB bankui, kuriuo prašė pripažinti... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-19 priėmė sprendimą ieškinį... 7. Atsakovas AB SEB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 8. Ieškovė A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3... 9. 2013-03-13 ir 2013-09-10 atsakovas, o 2013-09-02 ieškovė apeliacinės... 10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo (banko) vienašališko... 12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo (banko) sudaryta... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-04-07 ginčo šalys sudarė Sutartį... 14. 2007-12-07 susitarimu ieškovė atsisakė kintamų palūkanų mokėjimo ir... 15. Ieškovė nurodė, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad į fiksuotas... 16. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės teiginius dėl to, kad... 17. Visi anksčiau nurodyti argumentai patvirtina, jog ieškovė šioje byloje... 18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių... 19. Ieškovė 2014-01-28 Vilniaus apygardos teismui pateikė 2014-01-28 prašymą... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 21. atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą tenkinti.... 22. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą ir priimti... 23. Priteisti iš ieškovės A. M. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB SEB banko... 24. Grąžinti ieškovei A. M. 2014-01-28 prašymą su priedais....