Byla 2-653-883/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant I. D. dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovui S. K., atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams I. G. ir T. D., trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-43 panaikinimo ir pacientui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro priešieškinį dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-43 panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas, S. R., J. B. (B.), V. M., L. A..

2Teismas

Nustatė

31.

4Šiaulių apygardos teisme 2018-05-09 priimtas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, kuriuo ieškovė prašo panaikinti LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-03-21 sprendimą Nr. 56-43 ir priteisti iš atsakovo 53 452,59 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad pretenduodama į psichologo darbą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2010-07-07 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre atliko specializuotą medicininę ekspertizę dėl tinkamumo eiti šias pareigas. Išmatavus ūgį, kuris buvo 151 cm, ir nustačius kūno masės indeksą, kuris buvo normalus, apžiūra buvo nutraukta, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas) ieškovė neatitiko pareigūnams keliamo reikalavimo, nes jos ūgis žemesnis nei 155 cm. VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) 2010-07-10 pažymoje Nr. 2198 nurodė, kad ieškovė netinkama tarnybai ir diagnozavo ligą – ( - ), tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu ( - ). Nesutikdama su CMEK išvada ir diagnozuota liga, ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat pateikė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl Sąvado 17 punkto pagrįstumo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministrus, prašydama panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą ir diagnozuotą ligą, kreipėsi į LR Seimo kontrolierių, pateikė peticiją EŽTT, kuri buvo atmesta dėl vidaus gynimo priemonių neišnaudojimo. 2017-11-14 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl padarytos žalos atlyginimo. 2018-03-21 sprendimu Nr. 56-43 komisija ieškovės pareiškimą tenkino iš dalies, konstatavo, jog CMEK nepagrįstai nustatė ieškovei diagnozę ( - ) ir nustatė, kad dėl CMEK veiksmų ieškovė patyrė 1000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė su tokiu komisijos sprendimu nesutinka ir prašo priteisti 43 202,59 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

52.

6Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 26 d. buvo priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinys atsakovei J. K. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo ir ginčo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo išsprendimo (civilinė byla Nr. e2-3693-258/2018). 2018-05-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-653-883/2018 sujungta su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3693-258/2018, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-3693-258/2018 prie civilinės bylos Nr. 2-653-883/2018. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai nagrinėjami byloje Nr. 2-653-883/2018, ginčo pobūdį, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinys atsakovei J. K., pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3693-258/2018, laikomas priešieškiniu civilinėje Nr. 2-653-883/2018.

73.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras priešieškiniu prašo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti, ginčą dėl žalos priteisimo išspręsti iš esmės ir ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Atsakovas nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugos LR VRM Medicinos centre ieškovei buvo suteiktos tinkamai, todėl nei turtinė, nei neturtinė žala neatsirado. Pažymėjo, kad visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos jos iniciatyva ir nebuvo būtinos. Medicinos centras, nustatydamas diagnozę, įrašė komentarą, kad ( - ), diagnozė įrašyta kaip pirminė, kurią ieškovė galėjo tikslinti, pareiškėja nebuvo gydoma, diagnozė nebuvo skelbiama viešai, diagnozė nėra žeminanti, vien tik diagnozės įrašymas negalėjo sukelti jokių pasekmių ieškovės sveikatai ir lemti turtinę ar neturtinę žalą; ligos ( - ) nustatymo algoritmų nėra patvirtinta, nėra nustatytos tvarkos, kaip turėtų būti patvirtinti ( - ) susirgimai, ekspertizės atlikimo metu nebuvo patvirtintos vidaus ligų gydytojo ir gydytojo endokrinologo normos. Atsakovas neatliko kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu, buvo įrašyta dažniausiai pasitaikanti pirminė diagnozė. Medicinos centras nebuvo pacientę gydanti, o tik medicininę ekspertizę atliekanti įstaiga. Vien tik diagnozės įrašymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pacientės sveikatai, jai nebuvo skirtas joks gydymas, tyrimai, nuo jos nepriklausė kitų gydymo įstaigų gydymas ar konsultacijų apimtis. Komisijos sprendimas vien tik dėl bylinėjimosi priteisti ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neteisėtas ir neatitinkantis teisės normų.

94.

10Posėdžio metu ieškovė J. K. ir atstovas ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad CMEK nustatyta diagnozė yra žeminanti, tokia diagnozė jai sukėlė šoką, nes ji niekada neturėjo mitybos sutrikimų; vėliau jautė nuolatinį stresą dėl bylinėjimosi, buvo sutrikdyta jos sveikata.

115.

12Posėdžio metu atsakovo Medicinos centro atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį.

136.

14Trečiasis asmuo gydytojas V. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2010-07-07 atliekant CMEK vidaus ligų gydytojo pareigas atliko ieškovės J. K. sveikatos patikrinimą ir nustatė, kad tiriamosios ūgis yra 151 cm, preliminariai nustatė diagnozę: ( - ) ir iškėlė klausimą dėl CMEK posėdžio metu diagnozės patikslinimo ir Sąvado 17 punkto taikymo. CMEK posėdžio metu kolegialiai buvo apsvarstytas tiriamosios J. K. diagnozės klausimas ir Sąvado 17 punkto pritaikymo pagrįstumas dėl nepakankamo ūgio. Sąvado 17 punktas buvo pritaikytas tik dėl mažo ūgio. Specializuotos medicininės ekspertizės akte parašyta galutinė diagnozė ( - ). CMEK posėdžio protokole dalį sakinio ( - ) reikia vertinti kaip komentarą, o ne kaip diagnozę. Vienintelė reikšminga aplinkybė priimant galutinį CMEK sprendimą buvo Sąvado 17 punkto turinys, kuriame parašyta, kad moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm. pripažįstamos netinkamomis tarnybai kaip nauji priimamieji. Papildomas tolimesnis sveikatos ištyrimas buvo netikslingas, kadangi CMEK priėmė sprendimą pagal turimą faktą – mažą ūgį. Jeigu CMEK posėdžio metu paaiškėja sveikatos būklių, dėl kurių nauji priimamieji netinkami tarnybai – sveikatos ekspertizė toliau nebetęsiama. Nustatytoje diagnozėje ( - ) - reikšmingesnė diagnozės dalis surašyta žodžiais – tai yra tikslesnis sveikatos būklės įvertinimas; TLK -10 kodą ( - ) nuspręsta taikyti tik dėl mažo ūgio.

157.

16Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį/priešieškinį nepateikė. Tretieji asmenys L. A., J. B. (B.), S. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė ieškinį ir priešieškinį nagrinėti jiems nedalyvaujant.

17Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

18Faktinės bylos aplinkybės

198.

20Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2010 m. ieškovė darbinosi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigas. Centrinei medicinos ekspertizės komisijai buvo pavesta atlikti specializuotą medicininę ekspertizę – nustatyti ieškovės (naujo priimamojo) tinkamumą tarnybai Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, t. y. eiti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos psichologo pareigas. Centrinės medicinos ekspertizės komisija pareiškėjos skundžiamu 2010-07-07 sprendimu konstatavo, kad ji yra netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį: jai buvo nustatytas sutrikimas, Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymimas ( - ). Diagnozė patvirtinta CMEK 2010 m. liepos 7 d. posėdžio metu (2 t., b. l. 57–59).

219.

22Dėl 2010-07-07 CMEK priimto ekspertinio sprendimo ir nustatytos diagnozės ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrus, LR Seimo kontrolierių; 2012 metais pateikė peticiją EŽTT dėl administracinės bylos proceso teisingumo ir patirtos žalos.

2310.

24Ieškovė 2017-11-23 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - Komisija), skųsdama VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos veiksmus. Nurodė, kad dėl CMEK priimto ekspertinio sprendimo „netinkama tarnybai“ ir diagnozuotos ligos ( - ) patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus pažeminimą, žlugo viltis dirbti mėgstamą darbą, užsitikrinti saugią ateitį, gauti tarnybos vietos teikiamas socialines garantijas; tikėdama savo teisumu ir pasitikėdama teismu, savo interesus administraciniame teisme gynė pati, eikvodama savo energiją, sau ir šeimai skirtiną laiką, laisvalaikį; bylinėjimasis vargino, alino organizmą, kilo grėsmė sveikatai, buvo diagnozuota nenustatytos kilmės anemija, atliktas kraujo perpylimas. Ieškovė prašė priteisti 43 186,42 Eur turtinės (40 000 Eur negautų pajamų, 3 186,42 Eur su bylinėjimusi ir peticijos EŽTT pateikimu susijusių išlaidų) ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2511.

26LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi J. K. pareiškimą, 2018-03-21 sprendime Nr. 56-43 konstatavo, kad CMEK privalėjo laikytis patvirtinto Sąvado; nurodė, kad CMEK vadovavosi savo darbo praktika – esant mažam ūgiui nustatyti diagnozę ( - ), tačiau tokios diagnozės nustatymui nebuvo atliekamas reikalingas ištyrimas, pareiškėjai buvo nustatyta diagnozė, kurios negalima pagrįsti, ir sprendė, kad J. K. dėl LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią, atsižvelgiant į ilgą teisinį ginčą, vertina 1000 Eur.

2712.

28Tiek ieškovė J. K., tiek atsakovas Medicinos centras su LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-03-21 sprendimu Nr. 56-43 nesutinka, prašo minėtą sprendimą panaikinti. Ieškovė nurodo, kad su komisijos sprendimu nesutinka dėl jai priteistos neturtinės žalos dydžio (ieškovė neginčija komisijos išvadų, kad CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą, privalėjo laikytis patvirtinto Sąvado). Atsakovas CMEK nurodo, kad su komisijos sprendimu nesutinka, nes sveikatos priežiūros paslaugos LR VRM Medicinos centre ieškovei buvo suteiktos tinkamai, kaltų veiksmų pacientės atžvilgiu atlikta nebuvo, jokių pasekmių dėl ( - ) diagnozės nustatymo pacientės sveikatai nėra atsiradę, todėl nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta.

2913.

30Šalims nesutikus su Komisijos sprendimu ir kreipusis į teismą, teismas, vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, nagrinėja ne 2018-03-21 sprendimo Nr. 56-43 pagrįstumą, o sprendžia ginčą tarp ieškovės J. K. ir atsakovo CMEK iš esmės.

31Dėl ieškinio senaties

3214.

33Posėdžio metu atsakovo Medicinos centro atstovai prašė taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

3415.

35Ieškovė į Komisiją kreipėsi praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Komisija savo sprendime nieko dėl praleisto termino nepasisakė, skundą nagrinėjo ir priėmė sprendimą, dėl kurio panaikinimo ieškovė kreipėsi per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

3616.

37Taigi ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tiek ikiteisminei privalomai institucijai (2017-11-14), tiek ir teismui (2018-04-23) pareiškė praleidusi įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminą. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o terminas atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad antrajai ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senaties praleidimo padarinius, teismas turi apsvarstyti galimybę atnaujinti praleistą terminą savo paties iniciatyva, t. y. net ir nesant atitinkamo ieškovės prašymo.

3817.

39Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos būtina įvertinti, kad šioje byloje ginama teisinė vertybė – teisė į tinkamą sveikatos būklės įvertinimą ir ligos diagnozavimą, kuri tiesiogiai priklauso ir nuo byloje analizuojamų sveikatos priežiūros paslaugų (ne)tinkamo suteikimo, ši vertybė yra prigimtinė ir absoliučiai saugotina, o jos gynimas yra prioritetinis. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo pat sužinojimo apie priimtą ekspertinį sprendimą ir nustatytą diagnozę aktyviai stengėsi ginti savo pažeistas teises ir šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ieškovės elgesio tinkamumo, ginant savo teises, įvertinimui.

4018.

41Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki pat senaties termino kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo pabaigos ir po to aktyviais veiksmais siekė ginti pažeistas teises, o taip pat į tai, kad siekiama apginti prioritetinę vertybę, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013) yra pagrindas spręsti, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Todėl teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, ir praleistą terminą ieškiniui pareikšti atnaujina.

42Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo

4319.

44Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta tokia asmens sveikatos priežiūros sąvoka: tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šios straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Šių teisės normų sisteminis, gramatinis ir teleologinis aiškinimas suponuoja, jog sveikatos priežiūra yra ne tik ligonių gydymas, bet ir veiksmai susiję su asmens sveikatos būklės tikrinimu, sveikatos būklės vertinimu, tyrimų atlikimu, ligų diagnozavimu ir medicininio pobūdžio patarimų davimu ( 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1891-756/2015).

4520.

46Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1V-160 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatų 1 punktu, Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 dienos įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintų specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktu, Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) – VRM Medicinos centro administracijos padalinys, atliekantis specializuotą medicininę ekspertizę. CMEK paslaugos yra specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, o asmuo, kurį tiria gydytojas ekspertas prilyginamas pacientui. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir šalių ginčui taikomas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.

4721.

48Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

49Dėl ekspertinio sprendimo

5022.

51Ekspertinis sprendimas yra komisijos gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai (Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR VRM 2008-08-05 įsakymu Nr. IV-299). Ekspertinis sprendimas dėl ieškovės netinkamumo tarnybai buvo priimtas 2010-07-07 Centrinės medicinos ekspertizės komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo gydytojai specialistai V. M., J. B. ir L. A., komisijos pirmininkas S. R.. Gydytojų ekspertų komisija ieškovei nustatė diagnozę ( - ), nurodė, kad ( - ). CMEK priėmė ekspertinį sprendimą, kad ieškovė netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį (2010-07-07 posėdžio protokolo kopija, 2 t. 132 b. l.).

5223.

53Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ patvirtintas Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas (toliau – ir Sąvadas). Pagal Sąvado 17 punktą dėl ligos ir sveikatos sutrikimo – nepakankamas fizinis išsivystymas – nauji priimamieji pripažįstami netinkamais tarnybai.

5424.

55Sąvado taikymo ypatybės išdėstytos šio Sąvado priede, kurio 17 punkto 1 dalis nustato: „Nepakankamas fizinis išsivystymas. Šis punktas apima nepakankamą fizinį išsivystymą, kai tiriamojo asmens kūno morfologiniai ir funkciniai rodikliai yra lygūs arba mažesni už labai mažus morfologinius ir funkcinius rodiklius, nustatytus 18 metų amžiaus asmenims. Nustatant nepakankamą fizinį išsivystymą vadovaujamasi šiame punkte įtvirtintais bei kitais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotais, morfologiniais ir funkciniais rodikliais (proporcijos, funkciniai rodikliai, lytinio brendimo požymiai). 17 punkto 2 dalis nustato: Dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm. Kūno svorio trūkumas nustatomas remiantis kūno masės indeksu (toliau - KMI), kuris yra lygus tiriamojo kūno masę kilogramais (kg) padalijus iš ūgio (metrais) kvadratu (KMI = kūno masė (kg) : ūgis (m)-2). Dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių KMI mažesnis kaip 18,1, moterys, kurių KMI mažesnis kaip 17,6.“

5625.

57Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu paaiškino, kad nustatant ieškovės tinkamumą tarnybai buvo išmatuotas jos ūgis, nustatytas KMI indeksas, kiti tyrimai nebuvo atlikti, nes papildomas tolimesnis sveikatos ištyrimas, kuomet tiriamoji buvo 151 cm ūgio, buvo netikslingas.

5826.

59Pagal Sąvado 17 punkto paaiškinimų 2 dalį iš bendros asmenų grupės išskiriami asmenys, kurie pripažįstami nepakankamai fiziškai išsivysčiusiais pagal vienintelį parametrą – ūgį: dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm.

6027.

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-02 sprendime administracinėje byloje Nr. I-662-11/2011 konstatavo, jog sąvado taikymo paaiškinimų 17 punkto 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo netinkamais vidaus tarnybai pripažįstami vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, ir moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm, ta apimtimi, kiek nustatytos ūgio ribos nediferencijuojamos pagal pareigybes, į kurias pretenduojama, bei kiek toks ribojimas nėra pagrįstas negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, yra neproporcingas siekiamam tikslui, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Sprendimas 2011-11-10 paskelbtas leidinyje „Lietuvos žinios“, todėl nuo 2011 m. lapkričio 10 d. Sąvado 17 punkto 2 dalies pirmo sakinio nuostatos negali būti taikomos.

6228.

63Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendime konstatavo, kad CMEK, atlikdama ieškovės apžiūrą, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ patvirtinto sąvado, kuriame keliamas reikalavimas, kad ieškovės ūgis būtų ne žemesnis nei 155 cm (2 t. 57 b. l.). Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas – naujai priimamojo vyro ūgis turi būti ne mažesnis kaip 160 cm, naujai priimamos moters ūgis turi būti ne mažesnis kaip 155 cm – 2010-07-07 ekspertinio sprendimo priėmimo metu buvo nustatytas visiems naujai priimamiems į vidaus tarnybą, nepriklausomai nuo to, į kokias konkrečias pareigas pretenduoja asmuo, kokio pobūdžio pareigybės, į kurią pretenduojama, funkcijos ir pan.

6429.

65Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad 2010-07-07 ekspertinis sprendimas, kuriuo ieškovė buvo pripažinta netinkama tarnybai pagal Sąvado 17 punktą, jo priėmimo metu atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, tačiau galiojusio sąvado 17 punkto 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir nuo 2011 m. lapkričio 10 d. negali būti taikoma.

66Dėl diagnozės pagrįstumo

6730.

68Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad diagnozė ( - ) jai nustatyta nepagrįstai, ji yra sveika, mažas jos ūgis yra paveldėtas ir nėra liga.

6931.

70Kaip jau minėta, sveikatos priežiūra apima veiksmus, susijusius su asmens sveikatos būklės tikrinimu, sveikatos būklės vertinimu, tyrimų atlikimu, ligų diagnozavimu. Dėl nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - Komisija), skųsdama VRM medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos veiksmus, skunde nurodydama, kad ekspertinis sprendimas „netinkama tarnybai“ ir liga ( - ) diagnozuota neatlikus jokių diagnostinių tyrimų, tik išmatavus pareiškėjos ūgį ir kūno masės indeksą.

7132.

72Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

7333.

74Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos (Įstatymo 5 dalis).

7534.

76Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi jai pateiktą informaciją bei komisiją konsultavusių specialistų išvadas, sprendė, kad CMEK nepagrįstai nustatė ieškovei diagnozę ( - ). Komisija rėmėsi KUL gydytojo endokrinologo A. N. atsakymais į komisijos klausimus, kuris nurodė, kad diagnozei nustatyti reikalinga keleto specialistų (endokrinologo, gastroenterologo, dietologo, genetiko, psichiatro) įvertinimas ir ištyrimas, siekiant atmesti arba patvirtinti galimas mažo ūgio ir (ar) nepakankamos mitybos priežastis; tyrimus, kurie reikalingi diagnozei patikslinti, nurodo ir parenka minėtų specialybių gydytojai; Medicinos centro dokumentacijoje nurodytų dokumentų nepakanka, siekiant pagrįsti arba atmesti minėtą diagnozę ar kitas priežastis; šeimos gydytojas Lietuvoje diagnozę, žymimą kodu ( - ), gali tik įtarti, tačiau diagnozei nustatyti tikslinga gydytojų ekspertų apibendrinanti išvada. Tvarka, pagal kurią turi būti nustatyta diagnozė, gydytojo A. N. žiniomis, nėra apibrėžta algoritmu, ligoniai, kuriems įtariamos ar nustatytos ( - ) dažniausiai tiriami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto Santaros klinikose.

7735.

78Atsakovas CMEK neginčija, kad nustatant diagnozę ieškovei, nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir sutinka pakeisti diagnozę ekspertiniame sprendime. Trečiasis asmuo gydytojas V. M. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad TLK -10 neapima visų ligų ir sveikatos sutrikimų, todėl nustatytoje diagnozėje mažas ūgis – reikšmingesnė diagnozės dalis parašyta žodžiais, tai yra tikslesnis būklės įvertinimas, CMEK posėdyje buvo nuspręsta pritaikyti TLK-10 kodą tik dėl mažo ūgio; prie sąvado punktų TLK -10 kodai nebuvo prisegti. Posėdžio metu paaiškino, kad diagnozė ir parinktas TLK -10 kodas turėjo būti įrašyta pagal teisės aktų reikalavimus: diagnozę mažas ūgis reikėjo „užkoduoti“ pagal TLK kodą.

7936.

80Pagrindinis kodavimo tikslas - medicininį teiginį (ligos, sužalojimo, būklės ir procedūros aprašymą) pakeisti kodu; medicininiais kodais buvo koduojama informacija medicininiuose dokumentuose, kad ją būtų galima naudoti tik mokslo tiriamaisiais, mokymo ir valdymo tikslais; kodavimas įdiegtas ir dėl to, kad būtų palengvinti apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas skaičiavimai, nustatyti išteklių sunaudojimo modeliai ir įvertintas sveikatos priežiūros išlaidų tinkamumas.

8137.

82Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendė, kad CMEK vadovavosi savo darbo praktika – esant mažam ūgiui nustatyti diagnozę ( - ), tačiau tokios diagnozės nustatymui nebuvo atliekamas reikalingas ištyrimas. Šiuo atveju nėra pagrindo nevertinti specialistų nuomonių, kurie nagrinėjamą situaciją analizavo pagal faktų bei aplinkybių visumą, todėl teismas sutinka su komisijos išvada, kad ieškovei nustatyta diagnozė ( - ), kurios negalima pagrįsti. Teismo vertinimu, pripažinus ieškovę netinkama tarnybai pagal sąvado 17 punktą dėl mažo ūgio, diagnozei mažas ūgis priskirti TLK-10 kodą ( - ) nebuvo pagrindo.

8338.

84Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad diagnozė buvo pirminė ir ji galėjo būti tikslinama ieškovės iniciatyva. 2008-08-05 LR VRM įsakymo Nr. IV-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 32 punktas numato, kad atliekant tiriamųjų ekspertizę CMEK gali nukreipti tiriamąjį į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas papildomiems laboratoriniams ar funkcinės diagnostikos tyrimams atlikti, diagnozėms patikslinti ar konsultacijoms gauti.

8539.

86Ta aplinkybė, kad nebuvo atlikti visi įmanomi tyrimai, kad gydytojų komisija parinko artimiausią tinkančią, o ne tyrimų duomenimis paremtą diagnozę, sudaro pagrindą vertinti, kad sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir veikiant maksimaliai rūpestingai bei atidžiai. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog neužtikrintas reikiamas sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo laipsnis, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas CMEK nagrinėjamu atveju pažeidė ieškovės teisę į tinkamą sveikatos būklės įvertinimą ir ligos diagnozavimą ir tai sudaro pakankamą pagrindą civilinei atsakomybei.

87Dėl atsakovo CMEK civilinės atsakomybės

8840.

89Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

90Dėl neteisėtų veiksmų

9141.

92Atsižvelgiant į 30-39 punktuose aptartas aplinkybes, nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu, teismas įvertina tai, kad ieškovei buvo nustatyta diagnozė, kurios negalima pagrįsti, ir tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą sveikatos būklės įvertinimą ir ligos diagnozavimą. Nustačius veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir atsakovo darbuotojų kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis).

93Dėl priežastinio ryšio

9442.

95Kita iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis ryšys ( CK 6.247 straipsnis). Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, spręstina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

9643.

97Kaip jau minėta, CMEK neteisėta neatsargi veika pasireiškė tuo, kad ieškovei nepagristai buvo nustatyta diagnozė ir tokios diagnozės nustatymas sukėlė neigiamas pasekmes pacientei.

98Dėl negautų pajamų priteisimo

9944.

100Ieškovė nurodo, kad už darbą statutinėse pareigose ji būtų gavusi dvigubai didesnį atlyginimą, negu buvęs tuometinis jos darbo užmokestis Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centre, po 20 metų tarnybos būtų įgijusi teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją; mano, kad per mėnesį ji prarado mažiausiai 400 Eur per mėnesį, per 20 tarnybos metų negautos pajamos sudarytų 96 000 Eur, todėl prašo priteisti dalį šių pajamų – 40 000 Eur.

10145.

102Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, turi būti atsižvelgiama į pagrįstą tikėtinumą jas gauti, jei diagnozė nebūtų nustatyta, ir sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis realiai asmuo praturtėtų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepagrįstos diagnozės nustatymas buvo vienintelė reikšminga aplinkybė priimant galutinį sprendimą „netinkama tarnybai“, ir pati sau prieštarauja, nurodydama, kad tik dėl jos ūgio priėmimo į tarnybą procedūra buvo nutraukta, kad CMEK išvada „netinkama tarnybai“ užkirto kelią realizuoti teisę į statutinę valstybės tarnybą.

10346.

104Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, numatyti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 ir 11 straipsniuose. Reikalavimas šiems asmenims pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre bei atitikti tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus bendru Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu, yra tik vienas iš visumos juridiškai reikšmingų faktų, kurių pilna sudėtis būtina, siekiant užimti tam tikras statutines pareigas. Be tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimų, asmeniui keliami ir kiti tiek pozityvaus pobūdžio reikalavimai (10 straipsnis – asmeninės savybės, dalykinis ir fizinis pasirengimas, išsilavinimas, patikra pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius registrus), tiek nustatomos tam tikros ribojančios sąlygos (11 straipsnis – netinkama sveikatos būklė, neigiamai charakterizuojantys duomenys, galimi pavaldumo santykiai su artimais asmenimis). Tik visas sąlygas atitinkantis asmuo gali būti priimtas į minėtą tarnybą.

10547.

106Ieškovė teigia, kad sveikatos patikrinimas buvo paskutinis priėmimo į statutinę tarnybą etapas, nes atitikimas visiems reikalavimas buvo patikrintas ir pripažintas priimant dokumentus Šiaulių tardymo izoliatorių pretenduojant į tarnybą psichologo pareigoms. 2017-01-23 Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte nurodoma, kad ieškovė negalėjo užimti Psichologinės tarnybos vyresniojo specialisto pareigų, kadangi vadovaujantis 2010-07-07 CMEK ekspertiniu sprendimu neatitiko minėtai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų. ŠTI nurodė, kad pateikti kitų su darbinimosi procesu susijusių dokumentų negali, kadangi jie yra sunaikinti (3 t. 151 b. l.) ŠTI buhalterinės apskaitos skyrius nurodė, kad dėl J. K. priėmimo į psichologo pareigas nėra gavęs jokių priėmimo dokumentų, todėl negali nurodyti, koks būtų buvęs darbo užmokestis, priedai ir priemokos (3 t. 156 b. l).

10748.

108Teismas konstatuoja, kad būtent CMEK ekspertinis sprendimas (netinkamas tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį), priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusio Sąvado 17 punktu, yra tas teisiškai reikšmingas faktas, nulėmęs ieškovės neatitikimą statutinei tarnybai, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozės nustatymo ir ieškovės nepriėmimo į tarnybą bei galimai jos negautų pajamų. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atitiko visus kriterijus, keliamus vidaus tarnybos pareigūnams, ir ji realiai galėjo būti priimta į psichologės pareigas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl nagrinėjamu atveju taip pat neįrodytas negautų pajamų realumas ir jų dydis (CPK 178 str.).

109Dėl išlaidų, patirtų kituose procesuose, atlyginimo

11049.

111Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 29,71 Eur žyminį mokestį už skundą administraciniam teismui, 30,15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą administracinėje byloje, 504 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidų, 1777,32 Eur išlaidų advokato pagalbai, 845,24 Eur dokumentų EŽTT vertimo išlaidas, 16,17 Eur įgaliojimo išdavimo išlaidas. Tai yra procesinio pobūdžio išlaidos, jų atlyginimas (priklausomai nuo bylos baigties) turėjo būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka tose bylose, kuriose jos buvo patirtos, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinių pagrindų spręsti dėl minėtų išlaidų priteisimo iš atsakovo šioje byloje.

11250.

113Ieškovė nepateikė pakankamai argumentų, kurie pagrįstų pakankamo tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą tarp jos prašomos priteisti turtinės žalos ir CMEK gydytojų neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsako atsakovas. Ieškovei neįrodžius šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, kad reikalavimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina.

114Dėl neturtinės žalos priteisimo

11551.

116Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu.

11752.

118Ieškovė prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Šioje byloje nustatyta, kad CMEK ieškovei nepagrįstai nustatė diagnozę ( - ). Ieškovės teigimu, pergyvenimai dėl negautos tarnybos ir nepagrįstos diagnozės, nuolatinis stresas nualino organizmą ir ji 2010 m. gruodžio mėnesį buvo paguldyta į ligoninę dėl ( - ). Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2010 m. metų ieškovei nebuvo diagnozuota ( - ) (3 t. 89 b. l. išrašas iš VLK duomenų). Viešosios įstaigos Joniškio ligoninė pažymoje nurodoma, jog J. K. gydėsi Joniškio ligoninės I vidaus ligų skyriuje nuo 2010-12-14 iki 2010-12-20, diagnozė –( - ), jai buvo skiriami vaistiniai preparatai ir maisto papildai (3 t. 43 b. l.), duotas siuntimas konsultacijai dėl ( - ) priežasties patikslinimo, gauta išvada, kad ( - ) ( 3 t. 78 b. l.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad jai nustatytos ( - )priežastimi galėjo būti pervargimas, pergyvenimai, pasikartojantis stresas, todėl ieškovės teiginys, kad diagnozės ( - ) nustatymas sukėlė pasekmes jos sveikatai, stokoja pagrįstumo.

11953.

120Ieškovė taip pat nurodo, kad jos duomenų (vardo, pavardės, nustatytos diagnozės) paviešinimas internetiniame tinklalapyje sukėlė suglumimą, pasimetimą, pasipiktinimą, ji jautėsi įsižeidusi. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad duomenys internetinėje erdvėje buvo paviešinti ne atsakovo Medicinos centro iniciatyva, gauti ne iš atsakovo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tarp diagnozės nustatymo ir duomenų paviešinimo yra priežastinis ryšys.

12154.

122Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesusitaikė su susidariusia situacija, pasinaudojo ne viena savo teisių gynimo priemone. Ieškovė dėl diagnozės panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (adm. byla Nr. I-639-580/2011), į LR Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministrus, į Seimo kontrolierių. Nors ieškovė nurodo, kad iki šiol jaučiasi neišklausyta ir nesuprasta, tačiau pažymėtina, kad LR Sveikatos apsaugos ministerija, ieškovei išreiškus pageidavimą, sutiko tarpininkauti kreipiantis į specialistus dėl diagnozės patikslinimo ( 2 t. 40 b. l.), o Europos Žmogaus teisių teismas 2017-07-11 sprendime J. K. prieš Lietuvą (peticija Nr. 54467/12) nurodė, kad „..kai pareiškėja nepateikė aiškių reikalavimų, administraciniai teismai padarė tai, ką galėjo padaryti pagal savo kompetenciją ir padėjo pareiškėjai performuluoti savo reikalavimus, nors ir nevisiškai išsamiai. Teismas pažymi, kad valdžios institucijos buvo pasirengusios traktuoti pareiškėjos kaltinimus rimtai ir jų iš karto neatmesti. Net kai pareiškėja vis tiek pateikė prieštaringus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas stengėsi apsaugoti jos teises ir nusprendė anuliuoti kalėjimo sprendimą nutraukti pareiškėjos įdarbinimo procedūrą, perduodamas klausimą nagrinėti iš naujo kalėjimui. Vis dėlto pareiškėja buvo nepatenkinta tokiu sprendimu ir jį apskundė. Kadangi pareiškėja nenurodė kitų savo teisių gynimo priemonių, nereikalavo žalos atlyginimo ir pareiškė, kad ji nenori, jog kalėjimas iš naujo svarstytų jos įdarbinimo klausimą, Vyriausiasis administracinis teismas turėjo atsakyti į jos skundą nutraukdamas bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai buvo teismo tinkamai įvertinti, remiantis atitinkamais teisės aktais. Be to jos reikalavimas buvo išnagrinėtas tiek, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgiant į jos skundo esmę ir šalies kompetenciją, tai, kad ji buvo nepatenkinta sprendimu, nereiškia, kad sprendimas buvo neteisėtas arba, kad pasiūlyta teisių gynimo priemonė, t.y. jos įdarbinimo paraiškos svarstymas iš naujo, būtų neveiksminga.“

12355.

124Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad netinkamas sveikatos būklės įvertinimas ir ligos diagnozavimas pareiškėjai sukėlė neigiamus pokyčius jos gyvenime: ieškovė jautėsi įžeista, turėjo prielaidų pasijusti neįvertinta, pažeminta, juolab, kad tikėjosi pareigų statutinėje tarnyboje. Ieškovė nurodo, kad rūpesčiai ginant pažeistas teises veikė savijautą ir sveikatą, sukėlė nežinomybės jausmą, emocinę įtampą, poilsio stoką, vargino fiziškai ir finansiškai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė, o pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-469/2007). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo Medicinos centro darbuotojų (gydytojų komisijos) veiksmų dėl nepakankamo laipsnio atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo (diagnozės, kurios negalima pagrįsti, nustatymas) ir kilusių padarinių – pergyvenimai, nuoskauda, nusivylimas, stresas, nerimas. Jeigu atsakovas savo pareigas būtų atlikęs tinkamai, ieškovei nebūtų reikėję patirti išgyvenimų, siekiant paneigti nepagrįstą diagnozę, bei netikrumo jausmo.

12556.

126Apibendrindamas argumentus, teismas pripažįsta, kad byloje egzistuoja privalomų įrodyti sąlygų visuma atsakovo LR VRM Medicinos centro civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos CK 6.246 straipsnio prasme netinkamo veikimo atsiradusią neturtinę žalą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau ieškovė įrodė sveikatos priežiūros paslaugų netinkamą įvykdymą proceso aspektu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

12757.

128Teismų praktikoje sutinkama įvairių priteistinos žalos dydžių, kurie dėl teismų nustatytų aplinkybių gausos bei sudėtingumo varijuoja nuo 50 iki 2 500 Eur . Įvertinęs visas išvardintas aplinkybes, remdamasis teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nustatyta 1000 Eur neturtinė žala ieškovei yra teisinga ir adekvačia satisfakcija ieškovės patirtiems emociniams išgyvenimams. Teismo vertinimu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis), todėl iš atsakovo LR VRM Medicinos centro priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

129Dėl bylinėjimosi išlaidų

13058.

131Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovė – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas. Atsakovo priešieškinys atmestas, todėl atsakovo patirtos kelionių į teismo posėdžius išlaidos taip pat nepriteisiamos. Atsakovas šioje byloje pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 20 str. 1 d. yra biudžetinė įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas ir finansuojama iš valstybės biudžeto, be to, atsakovo veiksmuose, dėl kurių atsirado žala, nėra piktybiškumo ir tyčios, todėl teismas, įvertinęs ginčo dalyko pobūdį, priteistos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovą LR VRM Medicinos centrą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

132Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

13359.

134Pagal CPK 10 straipsnio nuostatas bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, tačiau pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal šios Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Saugotinų asmens duomenų atskleidimas arba paskelbimas be išankstinio duomenų subjekto sutikimo traktuojamas kaip jo teisių pažeidimas pagal Konvencijos 8 straipsnį, išskyrus, kai duomenis atskleisti arba paskelbti leidžia įstatymas. Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.“ Byloje esančių duomenų apie ieškovės J. K. sveikatą atskleidimas, teismo nuomone, pažeistų ieškovės teises. Todėl, siekiant apsaugoti ieškovės asmeninius duomenis, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog byloje pateikti duomenys apie ieškovės J. K. sveikatos būklę yra nevieša bylos medžiagos dalis (CPK 10 str. 2 d.).

135Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

136Ieškinį tenkinti iš dalies.

137Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, j. a. k. 300520299, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

138Kitą ieškinio dalį atmesti.

139Priešieškinį atmesti.

140Nustatyti, jog byloje esantys duomenys apie ieškovės J. K. sveikatos būklę yra nevieša bylos medžiagos dalis.

141Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena... 2. Teismas... 3. 1.... 4. Šiaulių apygardos teisme 2018-05-09 priimtas ieškovės J. K. ieškinys... 5. 2.... 6. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 26 d. buvo priimtas ieškovo... 7. 3.... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras... 9. 4.... 10. Posėdžio metu ieškovė J. K. ir atstovas ieškinį palaikė, priešieškinį... 11. 5.... 12. Posėdžio metu atsakovo Medicinos centro atstovai prašė ieškinį atmesti,... 13. 6.... 14. Trečiasis asmuo gydytojas V. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į... 15. 7.... 16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.... 18. Faktinės bylos aplinkybės... 19. 8.... 20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, duotais teismo... 21. 9.... 22. Dėl 2010-07-07 CMEK priimto ekspertinio sprendimo ir nustatytos diagnozės... 23. 10.... 24. Ieškovė 2017-11-23 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos... 25. 11.... 26. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi... 27. 12.... 28. Tiek ieškovė J. K., tiek atsakovas Medicinos centras su LR SAM Pacientų... 29. 13.... 30. Šalims nesutikus su Komisijos sprendimu ir kreipusis į teismą, teismas,... 31. Dėl ieškinio senaties... 32. 14.... 33. Posėdžio metu atsakovo Medicinos centro atstovai prašė taikyti ieškinio... 34. 15.... 35. Ieškovė į Komisiją kreipėsi praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje... 36. 16.... 37. Taigi ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl nekokybiškai... 38. 17.... 39. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos... 40. 18.... 41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki pat senaties termino kreiptis su... 42. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ... 43. 19.... 44. Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta tokia asmens... 45. 20.... 46. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19... 47. 21.... 48. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo... 49. Dėl ekspertinio sprendimo ... 50. 22.... 51. Ekspertinis sprendimas yra komisijos gydytojų ekspertų (gydytojų... 52. 23.... 53. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos... 54. 24.... 55. Sąvado taikymo ypatybės išdėstytos šio Sąvado priede, kurio 17 punkto 1... 56. 25.... 57. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu paaiškino,... 58. 26.... 59. Pagal Sąvado 17 punkto paaiškinimų 2 dalį iš bendros asmenų grupės... 60. 27.... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-02 sprendime... 62. 28.... 63. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendime... 64. 29.... 65. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas... 66. Dėl diagnozės pagrįstumo... 67. 30.... 68. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad diagnozė... 69. 31.... 70. Kaip jau minėta, sveikatos priežiūra apima veiksmus, susijusius su asmens... 71. 32.... 72. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir... 73. 33.... 74. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio... 75. 34.... 76. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi jai... 77. 35.... 78. Atsakovas CMEK neginčija, kad nustatant diagnozę ieškovei, nebuvo atlikti... 79. 36.... 80. Pagrindinis kodavimo tikslas - medicininį teiginį (ligos, sužalojimo,... 81. 37.... 82. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendė, kad CMEK... 83. 38.... 84. Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad diagnozė buvo pirminė ir ji galėjo... 85. 39.... 86. Ta aplinkybė, kad nebuvo atlikti visi įmanomi tyrimai, kad gydytojų komisija... 87. Dėl atsakovo CMEK civilinės atsakomybės... 88. 40.... 89. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 90. Dėl neteisėtų veiksmų... 91. 41.... 92. Atsižvelgiant į 30-39 punktuose aptartas aplinkybes, nagrinėjant situaciją... 93. Dėl priežastinio ryšio... 94. 42.... 95. Kita iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis... 96. 43.... 97. Kaip jau minėta, CMEK neteisėta neatsargi veika pasireiškė tuo, kad... 98. Dėl negautų pajamų priteisimo... 99. 44.... 100. Ieškovė nurodo, kad už darbą statutinėse pareigose ji būtų gavusi... 101. 45.... 102. Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, turi būti atsižvelgiama į... 103. 46.... 104. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir... 105. 47.... 106. Ieškovė teigia, kad sveikatos patikrinimas buvo paskutinis priėmimo į... 107. 48.... 108. Teismas konstatuoja, kad būtent CMEK ekspertinis sprendimas (netinkamas... 109. Dėl išlaidų, patirtų kituose procesuose, atlyginimo... 110. 49.... 111. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 29,71 Eur... 112. 50.... 113. Ieškovė nepateikė pakankamai argumentų, kurie pagrįstų pakankamo... 114. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 115. 51.... 116. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 117. 52.... 118. Ieškovė prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Šioje byloje... 119. 53.... 120. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos duomenų (vardo, pavardės, nustatytos... 121. 54.... 122. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesusitaikė su susidariusia... 123. 55.... 124. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad netinkamas sveikatos būklės... 125. 56.... 126. Apibendrindamas argumentus, teismas pripažįsta, kad byloje egzistuoja... 127. 57.... 128. Teismų praktikoje sutinkama įvairių priteistinos žalos dydžių, kurie dėl... 129. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 130. 58.... 131. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi... 132. Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša... 133. 59.... 134. Pagal CPK 10 straipsnio nuostatas bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su... 135. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 136. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 137. Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 138. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 139. Priešieškinį atmesti.... 140. Nustatyti, jog byloje esantys duomenys apie ieškovės J. K. sveikatos būklę... 141. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...