Byla 2A-918-278/2016
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dipa LT“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2837-488/2016 pagal ieškovo BUAB „Dipa LT“ ieškinį atsakovams A. V. ir V. V., tretiesiems asmenims A. R., UAB „Lyoness Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas BUAB „Dipa LT“ prašė teismo solidariai priteisti iš atsakovų A. V. ir V. V. 419, 95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovai sumokėjo 72,41 Eur ir skolos dydį sumažino iki 347,54 Eur. 2. Nurodė, kad 2015-12-11 ieškovui iškelta bankroto byla ir pagal bankroto administratoriui pateiktą UAB „Dipa LT“ balansą buvo nustatyta 419,95 atsakovų skola. Teigė, jog 2014-09-03 tarp šalių buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovai iš UAB „Dipa LT“ už 12 300 Lt įsigijo butą, tačiau iš sąskaitų suvestinės matyti, jog atsakovė A. V. už butą ieškovui pervedė 10 800 Lt, į kasą sumokėjo 50 Lt, todėl liko nesumokėta 1450 Lt (419,95 Eur).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš bankrutuojančios UAB „Dipa LT“ administravimo lėšų priteisė A. V. naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. 4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-12-11 nutartimi UAB „Dipa LT“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. Ž.. Nurodė, jog 2015-12-03 sudarytame bendrovės preliminariame balanse yra užfiksuoti įsiskolinimai už prekes, o 2015-12-01 skolininkų žiniaraštyje, pasirašytame direktoriaus A. R., nurodyta 419,95 Eur A. V. skola. Nustatė, jog 2014-09-03 iš ieškovo už 12 300 Lt atsakovai įsigijo butą, esantį ( - ) ir mokėtina suma buvo įtraukta į PVM sąskaitų žiniaraštį. Konstatavo, jog pagal banko sąskaitas 2014-08-08 A. V. įmokėjo 9 890 Lt, 2014-08-11 – 910 Lt bei 2014-08-29 grynais – 50 Lt. Nurodė, kad A. V. yra „Lyoness cashbach“ narė, o UAB „Dipa LT“ iki 2016-04-25 buvo UAB „Lyoness Lietuva“ lojalumo partneris. UAB „Lyoness Lietuva“ patvirtina, kad A. V. iš UAB „Dipa LT“ iš viso yra pirkusi prekių ir paslaugų už 12 050 Lt (3 489,92 Eur); ji 2014-08-08 įsigijo iš ieškovo prekių/paslaugų 550 Lt (159,29 Eur) ir 700 Lt (202,73 Eur ) sumoms, už jas atsiskaitydama mobiliuoju čekiu. 2014-08-12 UAB „Lyoness Lietuva“, vadovaujantis UAB „Lyoness Lietuva“ ir UAB „Dipa LT“ lojalumo partnerio sutartimi Nr. 37300870 (5 straipsniu), 2014-08-11 atskaičiavus tarpininkavimo komisinius (28,96 Eur) ir PVM (6,08 Eur), į ieškovo sąskaitą pervedė 1 138,94 Lt (329,86 Eur), iš kurių 1 129 Lt (326,98 Eur) už nario ID ( - ), t. y. A. V., pirkinius mobiliuoju čekiu. Likusią 72,41 Eur (250,02 Lt) skolos dalį A. V. ieškovui sumokėjo 2016-03-16. 5. Teismas darė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad buto, pirkto pagal 2014-09-03 tarp ieškovo ir atsakovės A. V. pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį, kaina 12 300 Lt yra pilnai sumokėta (9 890 Lt + 910 Lt + 50 Lt + 1 250 Lt + 250,02 Lt) atsakovės lėšomis, tiesiogiai jas pervedant UAB „Dipa LT“ bei atsakovės lėšomis, jas ieškovui pervedant per trečiąjį asmenį mobiliaisiais čekiais pagal lojalumo programą. Teismas, įvertinęs 2014-09-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodytą sąlygą, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutarties kainą prieš pasirašant sutartį ir šalys yra pilnai tarpusavyje atsiskaičiusios bei atsakovės atliktus mokėjimus prieš sutarties pasirašymą, darė išvadą, kad abi sutarties šalys, pasirašydamos sutartį, laikė, jog atsakovė pilnai atsiskaitė pagal sutartį. Nurodė, kad po sutarties sudarymo ieškovui pareiškus pretenziją dėl nepilno atsiskaitymo, dėl paskaičiavimų apsirikimo nustačius kainos nepriemoką, 2016-03-16 A. V. sumokėjo 72,41 Eur (250,02 Lt.) dar iki ieškinio atsakovams išsiuntimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

96. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Dipa LT“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 7. Nurodo, kad susitarimas, jog per lojalumo partnerį UAB „Lyoness Lietuva“ bus parduodamas nekilnojamas turtas, tarp šalių nebuvo sudarytas, todėl atsiskaitymai už įsigytą nekilnojamąjį turtą turėjo būti mokami UAB „Dipa LT“ tiesiogiai, o ne per trečiąjį asmenį UAB „Lyoness Lietuva“. Teigia, jog šios reikšmingos bylai aplinkybės teismas visiškai nevertino. 8. Be to, teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. preliminarų balansą ir skolininkų žiniaraštį, neišsiaiškino, kodėl trečiojo asmens A. R. pozicija buvo nenuosekli ir klaidinanti bei netikima jo parengtais ir pasirašytais įmonės dokumentais. Nurodo, jog visa suma už perkamą butą iki sutarties pasirašymo pardavėjui UAB „Dipa LT“ nebuvo sumokėta, nes pati atsakovė dalį pinigų sumokėjo tik 2016-03-08. 9. Nurodo, jog teismas nepagrįstai laikė, kad per lojalumo programą atsakovė A. V. su UAB „Dipa LT“ atsiskaitinėjo už nupirktą butą, kai tuo tarpu pati lojalumo programos sutartis nenumatė galimybės per lojalumo partnerį atsiskaitinėti už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o numatė atsiskaitymą tik perkant valymo įrangą. 10. Teigia, kad teismas neteisingai matematiškai suskaičiavo UAB „Dipa LT“ iš atsakovės gautas sumas, t. y. nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė A. V. yra sumokėjusi UAB „Dipa LT“ trūkstamą 1 250 Lt sumą, kai tuo tarpu pats teismas yra nustatęs, jog į UAB „Dipa LT“ sąskaitą yra pervesta tik 1 138,94 Lt, iš kurių dalis dar yra paskaičiuoti kaip PVM. 11. Pažymi, kad atsakovė A. V. nereiškė reikalavimo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš administravimo lėšų, o tik prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl minėtų išlaidų priteisimo, išėjo už reikalavimų ribų ir tokiu būdu pažeidė ne tik procesines teisės normas, bet ir ieškovės kreditorių interesus, nurodydamas pinigų paskirstymo – išmokėjimo tvarką. 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. V. ir V. V. prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, už butą yra sumokėję visą kainą ir tai teisingai konstatavo teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1213. Apeliacinis skundas atmestinas. 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neįvertinus faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus BUAB „Dipa LT“ argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas ištyrė bei vertino visus šalių pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir darė atitinkamas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. 16. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). 17. Motyvuodamas išvadą, jog pagal šalių 2014-09-03 sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai yra atsiskaitę, teismas vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y., jog 2014-08-08 A. V. į bendrovės sąskaitą pervedė 9 890 Lt, 2014-08-11 - 910 Lt bei 2014-08-29 grynais sumokėjo 50 Lt (b. l. 18-20, 23). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog A. V. yra „Lyoness“ lojalumo programos narė (Nr. ( - )), o šios programos nariai, pirkdami prekes ar paslaugas iš UAB „Lyoness Lietuva“ partnerių, atsiskaitydami apmoka mobiliaisiais čekiais. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Dipa LT“ iki 2016-04-25 buvo UAB „Lyoness Lietuva“ lojalumo partneris (b. l. 37, 38, 84-89). Iš UAB „Lyoness Lietuva“ pateiktų įrodymų matyti, jog 2014-08-12, atskaičius tarpininkavimo komisijinius, pagal UAB „Lyoness Lietuva“ ir UAB „Dipa LT“ lojalumo partnerio sutartį Nr. 37300870, ieškovui, už atsakovės pirktas prekes, buvo pervesta 1 138,64 Lt, o 2016-03-08 A. V. ieškovui papildomai pervedė 72,41 Eur (b. l. 36-42, 57). Minėti duomenys įrodo, jog už 2014-09-03 įsigytą butą, atsakovė su UAB „Dipa LT“ atsiskaitė tiesiogiai ir per tretįjį asmenį (CPK 178 str.). 18. Apeliantas teigia, jog pagal standartinės sutarčių su Lyoness lojalumo partneriais sąlygų nuostatas lojalumo partneris turi teisę parduoti šios programos nariams tik sutarties paraiškoje nurodytas prekes bei paslaugas, tačiau susitarimo, jog per lojalumo partnerį bus parduodamas nekilnojamasis turtas nebuvo. Nors toks susitarimas teismui nepateiktas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pervestas lėšas UAB „Dipa LT“ priėmė, tačiau duomenų už kokias A. V. įsigytas prekes tretysis asmuo pervedė ieškovui 1 138,64 Lt, teismui ieškovas nepateikė ir tuo nepaneigė, jog gautos lėšos buvo už atsakovų perkamą butą. Be to, pažymėtina, jog iš „Lyoness“ klientų lojalumo programos lojalumo partnerio sutarties, sudarytos tarp UAB „Dipa Lt“ ir UAB „Lyoness Lietuva“ (b. l. 69-74), matyti, kad pagrindinis šios sutarties tikslas yra sukurti palankesnes pirkimo sąlygas konkrečiam subjektų ratui, šiuo atveju lojalumo programos nariams, kurių viena narių yra A. V.. Tai reiškia, kad prekybą savo prekėmis vykdo UAB „Dipa LT“, tačiau tais atvejais, kai prekes norės įsigyti Lyoness lojalumo programos nariai, pardavėjas turės teisę jas parduoti su tam tikra nauda pirkėjui. Minėtos sutarties 1 punkte yra apibrėžta lojalumo partnerio (šiuo atveju – UAB „Dipa LT“) teisė parduoti lojalumo programos nariams prekes ir paslaugas, numatytas paraiškoje. Pardavėjas, nepaisant sudarytos sutarties, yra laisvas nuspręsti, ką parduoti ir kokiomis sąlygomis parduoti, taip pat taikyti nuolaidą ar ne, suteikti kažkokią naudą pirkėjui ar ne, todėl sutiktina su atsakovais, jog paraiškoje nurodytas prekių sąrašas nėra absoliutus, galutinis ir nėra įpareigojantis pardavėją lojalumo programos nariams parduoti tik paraiškoje nurodytas prekes. Apeliantas atsakovų teiginių nepaneigė, todėl BUAB „Dipa LT“ teiginys, jog atsakovai, mokėdami už įmonės parduodamą nekilnojamąjį turtą privalėjo atsiskaityti tik tiesiogiai, yra nepagrįstas, tuo labiau, kad toks tiesioginis kainos sumokėjimo būdas nėra numatytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje. Be to, pagal CK 6.39 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Ieškovui iki sandorio sudarymo gavus lėšas ir šalims sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, darytina išvada, jog atsakovų atsiskaitymo būdui ieškovas neprieštaravo, nes aplinkybę, kad už butą atsakovai pilnai atsiskaitė patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p., kuriame nurodoma, jog už parduodamą butą pirkėjas pilnai atsiskaitė prieš pasirašant sutartį (b. l. 14-15). 19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, jog už parduotą butą nebuvo atsiskaityta, nes atsakovė A. V. 2016-03-08 papildomai sumokėjo 72,41 Eur (250 Lt). Aukščiau minėtas pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktas nėra nuginčytas. Be to, atsakovai nurodo, jog atsiskaitant mobiliaisiais čekiais, siekta gauti 250 Lt nuolaidą, kurią pažadėjo trečiasis asmuo A. R., tačiau nuolaida sutartyje nebuvo aptarta, todėl ieškovui pareiškus pretenziją, ši suma buvo sumokėta. Trečiasis asmuo A. R. teismui patvirtino, jog atsakovai yra pilnai atsiskaitę, o buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi. Esant minėtiems duomenims konstatuoti, jog atsakovai nėra atsiskaitę su ieškovu, nėra pagrindo. 20. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nei ieškovas, nei tretieji asmenys nenurodė kitų prekių, už kurias atsakovė A. V. mokėjo mobiliaisiais čekiais. Minėti teiginiai vertintini kritiškai, nes iš bylos duomenų matyti, jog pats ieškovas bei trečiasis asmuo A. R. nurodė, kad duomenų (sutarčių, sąskaitų, važtaraščių, priėmimo aktų ar kitų dokumentų), patvirtinančių, jog atsakovai pirko iš UAB „Dipa Lt“ kokias nors kitas prekes ar paslaugas, neturi. 21. Atmestinas apelianto skundo argumentas, jog teismas neteisingai matematiškai suskaičiavo UAB „Dipa LT“ iš atsakovės gautas sumas ir darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi. Kaip minėta, atsakovų pilną atsiskaitymą patvirtina aukščiau paminėti mokėjimai. Nors ieškovui tretysis asmuo UAB „Lyoness Lietuva“ pervedė 1 138,94 Lt, tačiau mažesnė suma pervesta vadovaujantis ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Lyoness Lietuva“ sudarytos klientų lojalumo programos lojalumo partnerio sutarties pagrindu (b. l. 80-91). 22. Apeliantas teigia, jog atsakovams priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš administravimo lėšų teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Minėti teiginiai atmestini. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos nėra ieškinio dalykas, kuriuo nustatomos ieškinio ribos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo BUAB „Dipa LT“ išlaidos dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Jų atsiradimą lėmė ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams A. V. ir V. V. dėl skolos priteisimo ir šalių ginčo išsprendimas atsakovų naudai, todėl iš BUAB „Dipa LT“ atsakovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė be pagrindo, nes teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovai nėra atsakingi už įmonės buhalterinę apskaitą, nes ši atsakomybė tenka įmonės vadovui. Ta aplinkybė, jog administratoriui perduotuose UAB „Dipa LT“ dokumentuose fiksuojama atsakovų skola, kas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo. 24. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą A. V. sumokėjo 150 Eur (b. l. 120-121). Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dipa LT“ (į.k. 303210544) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų A. V. (a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai