Byla e2-565-991/2017
Dėl administravimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. L

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui T. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams K. P. ir V. M. dėl administravimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. L..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2254,55 Eur administravimo išlaidoms apmokėti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-932-826/2015 iškėlė bankroto bylą UAB ,, ( - )“, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015-02-22, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas. Laikinai ėjęs direktoriaus pareigas atsakovas K. P. perdavė UAB ,,( - )“ administratoriui įmonės turtą pagal 2014-12-31 balansą. Administratoriui buvo perduotas turtas: išankstiniai apmokėjimai Vokietijos įmonei ( - ) 503,36 Eur, grąžintinas PVM 60,16 Eur bei 34,86 Eur vertybiniai popieriai DNB banke. Bankroto procedūros metu gauta 71,45 Eur pajamų , kitas turtas 2016-04-08 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nurašytas. Įmonės veikla tuo pačiu 2016-04-08 teismo sprendimu pripažinta pasibaigusia. Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi patvirtino supaprastintą bankroto procedūrą , o 2016-09-30 nutartimi patvirtino bankroto procedūros 2326,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Šios nutartys nebuvo skundžiamos ir yra įsiteisėjusios. Ieškovas, būdamas bankroto administratoriumi, pardavė įmonės turtą ir gavo 71,45 Eur pajamų , kurias teismo sprendimu leista panaudoti įmonės dokumentų sutvarkymui ir perdavimo saugoti išlaidoms dalinai apmokėti. Likusios teismo patvirtintos administravimo išlaidos (2325,00 - 71,45) 2254,55 Eur liko neapmokėtos. Pažymėjo, kad, kadangi taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia bankroto administratorius ir teismas, teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų taip pat ir atlyginimo administratoriui dydį. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

5Ieškovas paaiškino, kad atsakovas K. P. laikinai ėjo įmonės direktoriaus pareigas nuo 2014-07-24 iki bankroto bylos iškėlimo 2015-02-22, K. P. šioms pareigoms paskyrė 100 proc. įmonės akcijų valdantis akcininkas atsakovas V. M.. Atsakovas V. M. valdė 100 proc. įmonės akcijų nuo 2010-07-09 iki 2013-12-23 bei nuo 2014-07-22 iki bankroto bylos iškėlimo ir pagal tai atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą įmonės savininko apibrėžimą. Trečiasis asmuo T. L. dirbo direktore nuo 2009-11-02 iki 2014-07-23. Pagal 2012-12-31 balansą įmonė turėjo 257666,00 Lt turto , o įmonės įsipareigojimai buvo 910798,00 Lt, iš jų mokėtini per vienerius metus – 815337,00 Lt, todėl įmonė jau tuo laikotarpiu buvo nemoki pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal 2013-12-31 balansą įmonė turėjo 167159,00 Lt turto , o įmonės įsipareigojimai buvo 877458,00 Lt, iš jų mokėtini per vienerius metus 349333,00 Lt, 2014-12-31 balanse turtas sudarė 2067,00 Lt, o įsipareigojimai 742745,00 Lt. 2014 metų balanso duomenys nesikeitė bankroto bylos įsiteisėjimo dieną ,turtas – 598,64 Eur (2067,00 Lt), o įsipareigojimai 215113,82 Eur (742745.00 Lt). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jau nuo 2012-12-31, tačiau šios pareigos neįvykdė ir turi atlyginti atsiradusią žalą.

6Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais, pateikė prašymą nagrinėti bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant.

7Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis tik įsteigė UAB „( - )“ ir 2009-02-24 pardavė visas jam priklausančias akcijas, todėl jis nėra ir net teoriškai negali būti atsakingas už tai, kas vyko bendrovėje nuo 2009-02-24. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog neva atsakovai jam padarė deliktą, privalo įrodyti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra kalti, kurie sukėlė ieškovui žalą ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, jie apskritai neegzistuoja. Be to, ieškovas nenurodo, kuo remiantis (kokiu teisės aktu), jis teigia, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui.

8Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

9Atsakovas K. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. L. atsiliepime nurodė, kad šiuo metu yra nemoki, jai Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta bankroto byla.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. L. teismo posėdyje prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ji buvo tik formali direktorė, jokių sprendimų dėl įmonės veiklos niekada nepriiminėjo.

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2254,55 Eur administravimo išlaidoms apmokėti. Nurodo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jau nuo 2012-12-31, tačiau šios pareigos neįvykdė ir turi atlyginti atsiradusią žalą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-30 nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

15Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

16Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-932-826/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „( - )“, bankroto administratoriumi paskyrė A. B.. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-16 nutartimi, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, taikė bankrutuojančiai UAB „( - )“ supaprastintą bankroto procesą. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-30 nutartimi pripažino UAB „( - )“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino 2326,00 Eur administravimo lėšų sąmatą, galiosiančią visam bankroto procesui. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-08 sprendimu bankrutavusią LUAB „( - )“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, taip pat leido bankroto procese gautus 71,45 Eur panaudoti administratoriui įmonės dokumentų sutvarkymui ir perdavimui į archyvą. Taigi likusi neatlyginta bankroto administratoriaus išlaidų suma yra 2254,55 Eur. Teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos niekas neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko.

17Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, tai yra bankroto bylos iškėlimo metu), kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Šiuo atveju darytina išvada, kad bankroto administratorius turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas.

18Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

19ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, tai yra bankroto bylos iškėlimo metu) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį įmonės savininku (savininkais) laikomi įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatant momentą, kuriuo minėtiems subjektams atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis.

20Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis.

21Pastebėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal UAB „( - )“ 2014-12-31 balansą, 2014 metais bendrovės turtas sudarė 2069,00 Lt, o įsipareigojimai 742745,00 Lt, iš kurių 541356,00 Lt per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai. Pagal UAB „( - )“ 2013-12-31 balansą, 2013 metais bendrovės turtas sudarė 167159,00 Lt, o įsipareigojimai 877458,00 Lt, iš kurių 528125,00 Lt per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai, 2012 metais bendrovės turtas sudarė 257666,00 Lt, o įsipareigojimai 910798,00 Lt, iš kurių 815337,00 Lt per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad bendrovė jau 2012 metais buvo nemoki.

22Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas V. M. nuo 2008-01-03 iki 2009-02-27, nuo 2010-07-19 iki 2013-12-31 ir nuo 2014-08-12 iki 2016-10-18 buvo UAB „( - )“ akcininkas. Atsakovas V. M. teigia, kad jis tik įsteigė UAB „( - )“ ir 2009-02-24 pardavė visas jam priklausančias akcijas, todėl jis nėra ir net teoriškai negali būti atsakingas už tai, kas vyko bendrovėje nuo 2009-02-24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų, 2015-12-09 nutarimu Nr. 1292 pakeistų, Juridinių asmenų registro nuostatų 218 punktą, klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre, arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių tvarkytojų prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registre esanti informacija apie atsakovo V. M. buvimą UAB „( - )“ akcininku atitinka byloje esančių dokumentų, pateiktų VĮ „Registrų centras“, kurių pagrindu šie faktai įregistruoti, turinį. Duomenų, kad šie dokumentai yra negaliojantys, nuginčyti ar ginčijami įstatyme nustatyta tvarka, byloje nepateikta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal minėtų nuostatų 219 punktą duomenų subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais jo duomenimis ir informacija ir, pateikdamas prašymą ir jame nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus, turi teisę reikalauti ištaisyti klaidingus duomenis ar informaciją, tačiau atsakovas V. M. šia teise nepasinaudojo. Taigi atsakovo V. M. nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-22 visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „( - )“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo paskirtas atsakovas K. P.. Pažymėtina, kad atsakovas K. P. paskirtas direktoriumi akcininko atsakovo V. M., turinčio 100 proc. bendrovės akcijų, sprendimu. Taigi atsakovas V. M. pasirašė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, taip patvirtindamas savo, kaip bendrovės akcininko, teises ir pareigas.

23Teismas atsižvelgia į tai, kad, nors pagal byloje esančius rašytinius įrodymus UAB „( - )“ buvo nemoki jau 2012 metais, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kreipėsi ne atsakovai, kurie dalyvaudami įmonės veikloje žinojo ir turėjo žinoti apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei turėjo tokią ĮBĮ nustatytą pareigą, o vienas iš įmonės kreditorių. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nuo 2012 metų iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės turimo turto vertė sumažėjo nuo 257666,00 Lt iki 2069,00 Lt ir bendrovės turimo turto nepakako net bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog dėl to, kad atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė patyrė žalą, o būtent 2254,55 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas.

24Ieškovas prašo 2254,55 Eur sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas V. M. buvo įmonės akcininkas, o atsakovas K. P. buvo įmonės vadovas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę.

25Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 2254,55 Eur žalai atlyginti.

26Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 51,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš atsakovų priteistina po 25,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškovo A. B. patikslintą ieškinį tenkinti.

29Priteisti solidariai iš atsakovų K. P. ir V. M. 2254,55 Eur žalai atlyginti.

30Priteisti iš atsakovų K. P. ir V. M. po 25,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

31Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

32Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas K. P. laikinai ėjo... 6. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti... 7. Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti,... 8. Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo... 9. Atsakovas K. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 12. Teismas... 13. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2254,55 Eur administravimo... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek... 15. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-09... 17. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki... 18. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę... 19. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, tai... 20. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant... 21. Pastebėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika,... 22. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas 23. Teismas atsižvelgia į tai, kad, nors pagal byloje esančius rašytinius... 24. Ieškovas prašo 2254,55 Eur sumą priteisti solidariai... 25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovo... 26. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleistas... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 28. ieškovo A. B. patikslintą ieškinį tenkinti.... 29. Priteisti solidariai iš atsakovų K. P. ir 30. Priteisti iš atsakovų K. P. ir V.... 31. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...