Byla 2A-1503-324/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių J. K. ir A. P., atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2015 pagal ieškovių J. K. ir A. P. ieškinį atsakovui V. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-383/2012, V. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. S. 2008 m. birželio 11 d. Kaišiadorių r. sav. 3-me notaro biure, žinodamas, kad ( - ) mirė A. R., kuris 2008 m. vasario 20 d. jam buvo davęs įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą notarų biure mirus įgaliotojo motinai M. R. bei parduoti paveldėtus po jos mirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, pasinaudojo pasibaigusiu įgaliojimu, apgaule, atstovaudamas A. R., sudarė ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), šalių susitarimu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įvertinęs 1448,10 Eur (50000 Lt). Tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarė ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės 50000 Lt turtinę teisę. Minimu nuosprendžiu teismas priteisė iš atsakovo nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1969,42 Eur (6800 Lt) advokato atstovavimo išlaidų; pripažino nukentėjusiajai O. J. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jos civilinį ieškinį dėl 16045,24 Eur (55401 Lt) turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-626/2012, nuteistojo kasacinį skundą atmetė.

42011 m. balandžio 27 d. ieškovė O. J. pareiškė ieškinį, kuriuo, remdamasi teismo nuosprendžiu pripažinta teise į civilinio ieškinio patenkinimą, prašė iš atsakovo V. S. priteisti 55 401 Lt turtinę ir 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, kitų nepatogumų, emocinį ir nervinį stresą, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas du su puse metų, ji turėjo gaišti savo brangų laiką, būdama garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, vykti pas tyrėjus, prokurorus, dalyvauti atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, rašyti prašymus. Tuo jai padaryta neturtinė žala. Per savo atstovą A. R. už advokato teisines paslaugas ją atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3800 Lt, šias bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti. Ieškovei mirus, jos teisių perėmėjos J. K. ir A. P. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškė patikslintą ieškinį. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla pagal nukentėjusiosios O. J. ieškinį dėl 2008 m. vasario 20 d. įgaliojimo, 2008 m. vasario 20 d. oficialaus testamento, 2008 m. gegužės 22 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, 2008 m. birželio 11 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties ir 2008 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo panaikinimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu nekilnojamojo turto natūra negrąžino. Vadovaujantis prejudicinę galią turinčiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, atsakovo įvykdytu nusikaltimu padarytos žalos dydis nesikeičia, todėl turi būti išspręstas restitucijos klausimas. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovėms po 8022,62 Eur (27700,50 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 521,32 Eur (1800 Lt) advokato atstovavimo išlaidų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovėms po 434,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 13,03 Eur advokato atstovavimo išlaidų, atsakovui priteisė iš ieškovių po 412,71 Eur advokatės ir advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų.

7Sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl iš naujo nenustatinėtina aplinkybė, jog atsakovas nusikalstama veika ieškovei padarė žalą. Nesutiko su ieškovėmis, jog teismas nuosprendyje nustatė padarytos turtinės žalos dydį 55401,00 Lt (16045,24 Eur). Konstatavo, kad jos dydžio klausimas yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokio dydžio turtinę žalą dėl atsakovo nusikalstamos veikos patyrė jų motina dėl to, kad jai buvo apsunkintas paveldėjimo teisės į mirusio giminaičio A. R. turtą įgyvendinimas. Turtinės žalos dydžiu ieškovės laiko A. R. turto, kurį atsakovas 2008 m. birželio 11 d. pardavė V. R., rinkos vertę, tačiau toks jų reikalavimas nepagrįstas. Nors Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-2-213/2013, šis sandoris pripažintas negaliojančiu, atsakovui esant A. R. įpėdiniu pagal testamentą, O. J., būdama A. R. įpėdine pagal įstatymą, realiai negalėjo paveldėti neteisėtai perleisto mirusiojo nekilnojamojo turto. Testamento ji nenuginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovėms neįrodžius tikslaus atsakovo nusikalstama veika jų motinai padarytos turtinės žalos dydžio, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę (susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais), nukentėjusiosios O. J. elgesį ir jo motyvus (inicijavo baudžiamąjį procesą dėl atsakovo neteisėtos veikos ir civilinį procesą dėl atsakovo paveldėjimo teisės panaikinimo, ėmėsi teisinių priemonių paveldėjimo teisę realizuoti), atitiktį logikos dėsniams ir rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, galimas sąnaudas (emociniai nepatogumai ir išgyvenimai įvertinti neturtine žala ir jau atlyginti, dalis patirtų išlaidų, pvz., teisinei pagalbai, jau buvo pripažinta civiliniame ir baudžiamuosiuose procesuose), laikė, kad atsakovo neteisėta veika nukentėjusiajai O. J. padarytos turtinės žalos dydis yra 3000,00 Lt (868,86 Eur), kuris ieškovėms J. K. ir A. P. iš atsakovo V. S. priteistinas lygiomis dalimis. Nepriteisė 5 procentų dydžio metinių palūkanų, sprendė, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti žalą nevykdymo skaičiuojamos ir priteisiamos po to, kai prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris pateikiamas vykdyti, suėjus įvykdymo terminui. Patenkinus 5 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovėms priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų, o atsakovui – nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

10Ieškovės nurodo, jog sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir iš dalies naikintinas.

11Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, netinkamai įvertino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažintus prejudicinę reikšmę turinčius faktus, todėl netinkamai nustatė turtinės žalos dydį. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažino, kad atsakovo nusikalstama veika buvo padaryta žala nukentėjusiajai, turtinei žalai atlyginti taikė visiško žalos atlyginimo principą, pripažino nukentėjusiosios teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį dėl 16045,24 Eur (55401 Lt) turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teismas šiuos faktus turėjo vertinti išeinant iš Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo turto pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu netaikant restitucija, ribų. Dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas 55 401 Lt (16045,24 Eur) žalos dydis nepasikeitė.

12Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.261 straipsnį, 6.37 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiajai taikant visišką turtinės žalos atlyginimo principą, CK 6.261 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kauno apygardos teismui 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažinus, kad nukentėjusioji patyrė 16045,24 Eur turtinę žalą, laikytina, jog turtinė žala pripažinta teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką procesinės palūkanos turėjo būti priteistos, taikant 6.37 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

13Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovių naudai po 7588,19 Eur (26200,50 Lt) turtinės žalos ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už visą 8022,62 Eur (27700,50 Lt) priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK VIII skyriaus normas (176, 185 straipsniai), procesinės teisės normas (CPK 2, 329 straipsniai), neteisingai taikė materialinės teisės normos.

15Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009). Civilinis ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka tuo atveju, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

16Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensacinis. Ieškovės nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį. Nesant jokių įrodymų, išskyrus baudžiamojoje byloje patenkintą civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas nuosprendžiu pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavė dalį civilinio ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia, kad toks reikalavimas turi būti patenkintas, neįrodžius patirtos turtinės žalos.

17Nesutinka su teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu. Nėra pagrindo priteisti nustatytą turtinę žalą dėl to, kad O. J. inicijavo civilinį procesą dėl paveldėjimo teisės atsakovui panaikinimo. Ieškinys dėl paveldėjimo teisės panaikinimo buvo atmestas. Nustatant turtinės žalos dydį, negalima remtis išimtinai tik protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais.

18Nurodo, kad ieškovės negalėjo pretenduoti į A. R. turtą, kadangi A. R. priklausantis turtas testamentu paliktas atsakovui. Ieškovių reikalavimų dydis negali būti tapatinamas su neteisėtai perleisto turto verte.

19Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų nukentėjusiajai pasunkėjo paveldėjimo teisės realizavimas. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. liudijimas rodo, kad nukentėjusioji tinkamai realizavo paveldėjimo teisę, t. y. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po mirusiojo giminaičio A. R. mirties.

20Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovių apeliacinį skundą patenkinti, atkartoja apeliacinio skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad atsakovo argumentai dėl testamentinio paveldėjimo klausimų su byla nesusiję, nes paveldėjimo klausimai joje nesprendžiami.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, palaiko savo apeliacinio skundo argumentus. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas nenagrinėjo ir nesprendė civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, nepripažino nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimo dėl 16045,24 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, kadangi klausimą dėl testamento, kuriuo A. R. priklausantis turtas paliktas atsakovui, panaikinimo sprendė Trakų rajono apylinkės teismas. Procesinėms palūkanoms priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas jas priteisti. Reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji baudžiamojoje byloje neprašė priteisti procesinių palūkanų, toks prašymas pateiktas tik patikslintame ieškinyje. Pagrindas priteisti procesines palūkanas atsiranda, kai skolininkas nevykdo prievolės geruoju. Žalos dydis nebus žinomas iki sprendimo priėmimo, todėl, nesant pareigos ją atlyginti, nėra pagrindo mokėti procesinių palūkanų.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

25Apeliacijos dalykas – įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinus nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį dėl 55 401 Lt turtinės žalos dydžio atlyginimo perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismo nuosprendyje nurodytas žalos dydis neturi prejudicinės galios, taip pat ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo nuožiūra nustatė ieškovėms padarytos turtinės žalos dydį, civilinėje byloje ieškovėms nepateikus turtinės žalos sudėtiesto ir dydžio įrodymų.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Pasisakydama dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės, kai baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Teisėjų kolegija pažymėjo, „kad paprastai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia ir pateikto civilinio ieškinio tenkinimo klausimą (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tačiau išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009; 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Druskininkų savivaldybė v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-245/2010).“

28Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-383/2012, yra nurodyta, kad „šioje byloje susiklostė situacija, jog dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo nukentėjusioji O. J. patyrė turtinės žalos 55 401 Lt sumai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-213/2012 dėl 2008-02-20 įgaliojimo Nr. 3-555, 2008-02-20 oficialaus testamento Nr. 3-556,2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo Nr. 3-1714, 2008-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008-09-11 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir kurioje ieškovės O. J. atstovas prašė teismo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal LR BK 182 str. 1d. ir 300 str. 1d., kuris yra betarpiškai susijęs su šioje civilinėje byloje pateiktais ieškinio reikalavimais. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-02-20 nutartimi civilinė byla šiuo pagrindu sustabdyta. Tokiu būdu O. J. civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo pagal BPK 115 str. 2 d. perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi dėl to vyksta civilinis procesas, kuriame ir bus išspręstas restitucijos klausimas. Be to, šioje byloje yra susiklostę civiliniai paveldėjimo santykiai, kurie yra civilinio proceso nagrinėjimo dalykas.“. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo kasacinį skundą, nuosprendį paliko nepakeistą (baudžiamoji byla Nr.2K-626/2012).

29Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-2-213/2013 pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovams A. M., A. M., V. Š., L. Š., V. S., V. R., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarui A. B., Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei J. K. dėl 2008-02-20 įgaliojimo Nr. 3-555, 2008 m. vasario 20 d. oficialaus testamento Nr. 3-556, 2008 m. gegužės 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008 m. gegužės 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo Nr. 3-1714, 2008 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo nustatyta, kad A. R., miręs ( - ), turėjo tokį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 1,3000 ha, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. 44/357156, esantį ( - ); žemės sklypą, kurio plotas 0,2800 ha, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. 44/357158, esantį ( - ); žemės sklypą, kurio plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. 44/357153, esantį ( - ); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2008 m. vasario 20 d. sudarytu oficialiu testamentu A. R. šį turtą paliko V. S.. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl 2008 m. vasario 20 d. A. R. išduoto įgaliojimo V. S., oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiais, 2008 m. gegužės 22 d. žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pardavimo yra nepagrįstas. Įvertinęs tai, kad 2008 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria V. S. V. R. pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir jame esančius pastatus, yra sudarytas pasibaigus įgaliojimui (po įgaliotojo mirties), teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu kaip niekinį. Konstatavo, jog pritaikius restituciją lėšos už parduotą turtą iš V. R. turėtų būti grąžintos A. R. paveldėtojams, šiuo atveju V. S.. Remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga nustatė, kad V. R. pinigų už įsigytą turtą V. S. nesumokėjo, todėl, vadovaudamasis LR CK 6.145 straipsnio 2dalimi, restitucijos netaikė.

30Išvardintų įrodymų pagrindu sutiktina su apeliacine tvarka vertinamo sprendimo išvada, jog turto, kurį atsakovas perleido V. R., vertė negali būti laikoma ieškovėms padarytos žalos dydžiu. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. V. R. atsakovo perleistas turtas O. J. nepriklausė ir negalėjo priklausyti, jei niekinio sandorio ir nebūtų, nes testamentinis šio turto savininko A. R. įpėdinis yra atsakovas. O. J. buvo A. R. motinos sesuo. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), todėl palikėjo mirties dieną turėto turto vertės dydžio turtinės žalos ieškovės civilinio proceso tvarka neįrodė (CPK 178 straipsnis).

31Apeliantės ieškovės taip pat nepagrįstai teigia, jog teisė į turto vertės dydžio civilinio ieškinio patenkinimą yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Minėta, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendyje pažymėjo, kad dėl nurodyto turto pardavimo ir A. R. testamento vyksta civilinis procesas, taip pat kad paveldėjimo santykiai yra civilinio proceso nagrinėjimo dalykas. Remiantis tais motyvais, civiline tvarka buvo perduotas nagrinėti O. J. civilinis ieškinys dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nėra pripažinta, kad ieškovė yra įrodžiusi minimo dydžio žalą, priešingu atveju civilinis ieškinys būtų patenkintas baudžiamojoje byloje (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

32Remiantis tais pačiais rašytiniais įrodymais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto atsakovo argumentą, jog Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodytas O. J. teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas, žalos dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia, kad ieškovės reikalavimas turi būti patenkintas, neįrodžius turtinės žalos dydžio. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu civilinio ieškinio dydžio nustatymą susiejo su kitu teismo procesiniu sprendimu – Trakų rajono apylinkės teisme ieškovės O. J. iškeltos bylos dėl sandorių ir testamento pripažinimo negaliojančiais baigtimi. Toje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog restitucijos (natūrinės ar piniginės) pritaikymo atveju ieškovės būtų įgiję teisę pretenduoti į 2008 m. birželio 11 d. sandoriu parduotą A. R. turtą ar turto vertės piniginę išmoką (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimu panaikintasis sandoris yra niekinis dėl prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai – CK 2.147 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad įgaliojimas pasibaigia, mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Jei šio sandorio ir nebūtų, minėta, kad esant testamentui, O. J. negalėjo įgyti teisės paveldėti A. R. turtą pagal įstatymą.

33Baudžiamojoje byloje priimtoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad, skubiai inicijuodamas turto perleidimą kitiems asmenims, V. S. sąmoningai sudarė situaciją, kurioje kitiems pretendentams paveldėti A. R. turtą, įpėdiniams pagal įstatymą, civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo pasunkinta realizuoti paveldėjimo teises, tą patvirtina iki šiol Trakų rajono apylinkės teisme pagal O. J. ieškinį neišnagrinėta civilinė byla. Taigi, kasacinio teismo nutarties nuorodos dėl įpėdinių pagal įstatymą paveldėjimo teisių pasunkinimo taip pat yra susietos su Trakų rajono apylinkės teisme iškelta byla ir O. J. paveldėjimo teisės įgyvendinimu.

34Dėl paveldėjimo į notarą atsakovas kreipėsi 2008 m. birželio 18 d., O. J. – 2008 m. rugsėjo 18 d. Sužinojusi apie testamentą, 2008 m. spalio 28 d. ji parašė pareiškimą dėl atsakovo veiksmų tyrimo baudžiamojo proceso tvarka bei iškėlė minėtą civilinę bylą Trakų rajono apylinkės teisme. O. J., kaip įstatyminės A. R. įpėdinės, paveldėjimo teisė galėjo būti realizuota, jei ji būtų nuginčijusi palikėjo testamentą. Inicijavimas civilinės bylos dėl testamento nuginčijimo nėra susijęs su kaltais atsakovo veiksmais, dėl kurių jis nuteistas baudžiamojoje byloje – testamentas yra A. R. vienašališkai sudarytas sandoris (CK 5.28 straipsnis). Tuo remiantis sutiktina su apeliantu atsakovu, jog nėra pagrindo priteisti nustatytą turtinę žalą dėl O. J. inicijuoto civilinio proceso atsakovo paveldėjimo teisei nuginčyti.

35Tuo aspektu, kad atsakovas po mirties pardavė palikėjo turtą, O. J. paveldėjimo teisės įgyvendinimas buvo apsunkintas – ji privalėjo pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pastarosios bylos baigtis įrodo, jog O. J. ieškinys dėl įgaliojimo, jo pagrindu iki A. R. mirties sudarytų sandorių, testamento pripažinimo negaliojančiais buvo nepagrįstas. Nors A. R. turto pardavimas pagal įgaliojimą po jo mirties yra niekinis, esant nenuginčytam testamentui, analogiškai yra nepagrįstos ir ieškovių pretenzijos į A. R. turėtą turtą ar parduotos turto dalies vertės dydžio piniginę kompensaciją. O. J. kaip įstatyminės įpėdinės paveldėjimo teisė į A. R. turtą negalėjo būti realizuota ne dėl niekinio 2008 m. birželio 11 d. sandorio, o dėl 2008 m. vasario 20 d. testamento.

36CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia ieškovių atleidimo nuo turtinės žalos dydžio įrodymo. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (nagrinėjamu atveju – turtinės žalos dydį), 178 straipsniu, CK 6.249 straipsniu, turtinių netekimų sudėtį privalo įvardinti ieškovės. Turtinės žalos sudėtį jos sieja tik su A. R. turėtu turtu, nepaveldėtu O. J., tačiau jos reikalavimai dėl paveldėjimo yra nepagrįsti. Kitokių su paveldėjimo procedūros įgyvendinimu susijusių turtinių netekimų ieškovės nenurodė. O. J. kaip įstatyminės įpėdinės paveldėjimo teisė į A. R. turtą negalėjo būti realizuota ne dėl niekinio 2008 m. birželio 11 d. sandorio, o dėl 2008 m. vasario 20 d. testamento, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turtine žala negalėtų būti pripažintos nei paveldėjimo bylos notarine tvarka vedimo išlaidos, nors jomis ieškovės ir nesirėmė bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, nei bet kokios O. J. išlaidos, susijusios su Trakų rajono apylinkės teisme iškelta byla. Tai prieštarautų logikai (CPK 185 straipsnis) ir CPK 93 straipsnio nuostatoms. Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje O. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos jau yra priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. O. J. ieškinyje nurodyta neturtinė žala, kaip ir 3800 Lt advokato pagalbos išlaidos, yra priteisti teismo nuosprendžiu (baudžiamosios bylos t. 1 b.l.96-98- 3800 Lt, t. 4 b.l.24-25 – 3000 Lt).

37Nors pirmosios instancijos teismas, savo nuožiūra nustatydamas turtinės žalos dydį, įstatyminio pagrindo nenurodė, faktiškai rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžio nesutinka.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, padaręs išvadą, kad ieškovės neįrodė turto vertės dydžio nuostolių, todėl žalos dydį nustato teismas, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kokie turtiniai netekimai sudaro teismo nuožiūra nustatytos žalos dydį. Jų pirmosios instancijos teismas nenurodė, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę (susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais), nukentėjusiosios O. J. elgesį ir jo motyvus (inicijavo baudžiamąjį procesą dėl atsakovo neteisėtos veikos ir civilinį procesą dėl atsakovo paveldėjimo teisės panaikinimo, ėmėsi teisinių priemonių paveldėjimo teisę realizuoti), atitiktį logikos dėsniams ir rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, galimas sąnaudas (emociniai nepatogumai ir išgyvenimai įvertinti neturtine žala ir jau atlyginti, dalis patirtų išlaidų, pvz., teisinei pagalbai, jau buvo pripažinta civiliniame ir baudžiamuosiuose procesuose), laikė, kad atsakovo neteisėta veika ieškovėms buvo padaryta 3000 Lt (868,86 Eur) dydžio turtinė žala.

39Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog su baudžiamuoju procesu susijusi neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra atlygintos. Išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad daugiau, nei priteista teismo nuosprendžiu, toje byloje nukentėjusioji nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamos kaip turtiniai netekimai. Aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pagrindė, kad tos bylinėjimosi išlaidos, kurios ieškovei O. J. nebuvo priteistos Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, negali būti pripažintos turtine žala, nes tai prieštarautų logikos dėsniams ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančioms civilinio proceso teisės normoms. Minėta, kad O. J. kaip įstatyminės įpėdinės paveldėjimo teisė į A. R. turtą negalėjo būti realizuota ne dėl niekinio 2008 m. birželio 11 d. sandorio, o dėl 2008 m. vasario 20 d. testamento. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog ieškovės nepateikė įrodymų, kokio dydžio turtinę žalą dėl atsakovo nusikalstamos veikos patyrė jų motina dėl to, kad jai buvo apsunkintas paveldėjimo teisės įgyvendinimas. Tuo vadovaujantis sutiktina su apelianto atsakovo argumentu, jog nei turtinės žalos sudėtis, nei jos dydis negali būti nustatomi motyvuojant vien teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, įpareigojančiu teisėjus, nagrinėjant bylas, klausyti tik įstatymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka nagrinėjamu atveju toks žalos dydžio nustatymas minėtiems principams prieštarauja (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

40Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad, iš dalies tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 178, 185 straipsnio normas, CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys atmestinas ne dėl baudžiamojoje byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sudėties nebuvimo, o dėl to, kad, ieškovės neįrodė jokio turtinės žalos dydžio ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo tą dydį nustatyti teismui.

41Pasisakydamas dėl ieškovių apeliacinio skundo argumento, susijusio su palūkanomis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 straipsnis.Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Atmetus ieškinį, ieškovių apeliacinio skundo reikalavimas priteisti procesines palūkanas netenkintinas.

42Priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

43CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 96 straipsnį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

44Ieškovės nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsakovas nurodė, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2014 m. rugsėjo mėn. advokato padėjėjai sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur), už atstovavimą byloje 2014 m. rugsėjo mėn sumokėjo 1000 Lt (286,62 Eur) (t. 2 b.l.24), tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai t.2 b.l. 25-26. Už apeliacinio skundo parengimą 2015 m. balandžio–gegužės mėn. advokatui sumokėta 200 Eur, už atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą parengimą – 200 Eur, valstybei – 19,55 Eur žyminio mokesčio (t. 2 b.l.53-55, 73-74).

45Įvertinus minimalios algos dydį 2014 m. rugsėjo mėn. 289,62 Eur, 2014 m. gruodžio, 2015 m. balandžio, gegužės mėn. – 300 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl advokato teikiamų paslaugų civilinėse bylose maksimalių dydžių nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos neviršija rekomendacijų 5, 8.2 punkte nustatyto dydžio (maksimali suma būtų 695,08 Eur). Atsižvelgiant į advokato padėjėjos darbo sąnaudas dalyvaujant teismo posėdžiuose, bylos sudėtingumą, rekomendacijų 5, 8.18 punktą, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos mažintinos iki 50 Eur. Vadovaujantis rekomendacijų redakcija, galiojančia nuo 2015 m. kovo 20 d., advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo prengimą neviršija rekomendacijų 8.9 punkte nustatyto dydžio (maksimali suma – 750 Eur). Kadangi atsiliepimo parengimas susijęs su tais pačiais argumentais, už atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma, nors neviršijanti 8.11 punkte nustatyto dydžio, mažintina iki 100 Eur. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 948,79 Eur (579,24+50+200+100+19,55) ( CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirminė priežastis, dėl kurios susidarė šios išlaidos, buvo baudžiamojoje byloje nustatyta atsakovo veika, kad ieškovės, atstovaujamos advokato, savo materialinius teisinius ketinimus laikė sąžiningais, šios išlaidos mažintinos iki 400 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

47panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą.

48Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

49Priteisti iš ieškovių J. K., asmens kodas ( - ) ir A. P., asmens kodas ( - ) po 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S., asmens kodas ( - ).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, priimtu... 4. 2011 m. balandžio 27 d. ieškovė O. J. pareiškė ieškinį, kuriuo,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį... 7. Sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendis turi... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.... 10. Ieškovės nurodo, jog sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir iš dalies... 11. Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.... 12. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.261 straipsnį, 6.37 straipsnio 1... 13. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, priimti... 14. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK VIII... 15. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį... 16. Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensacinis. Ieškovės nepateikė... 17. Nesutinka su teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu. Nėra pagrindo... 18. Nurodo, kad ieškovės negalėjo pretenduoti į A. R. turtą, kadangi A. R.... 19. Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų nukentėjusiajai... 20. Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo atsakovo apeliacinį... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovių apeliacinį... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 25. Apeliacijos dalykas – įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Pasisakydama dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės... 28. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendyje, priimtame... 29. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu... 30. Išvardintų įrodymų pagrindu sutiktina su apeliacine tvarka vertinamo... 31. Apeliantės ieškovės taip pat nepagrįstai teigia, jog teisė į turto... 32. Remiantis tais pačiais rašytiniais įrodymais teisėjų kolegija pripažįsta... 33. Baudžiamojoje byloje priimtoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Lietuvos... 34. Dėl paveldėjimo į notarą atsakovas kreipėsi 2008 m. birželio 18 d., O. J.... 35. Tuo aspektu, kad atsakovas po mirties pardavė palikėjo turtą, O. J.... 36. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 37. Nors pirmosios instancijos teismas, savo nuožiūra nustatydamas turtinės... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, padaręs išvadą, kad ieškovės neįrodė... 39. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog su baudžiamuoju procesu... 40. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad, iš dalies... 41. Pasisakydamas dėl ieškovių apeliacinio skundo argumento, susijusio su... 42. Priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi... 43. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 44. Ieškovės nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistos pagal CPK 83... 45. Įvertinus minimalios algos dydį 2014 m. rugsėjo mėn. 289,62 Eur, 2014 m.... 46. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d.... 48. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.... 49. Priteisti iš ieškovių J. K., asmens kodas ( - ) ir A. P., asmens kodas ( - )...