Byla 2A-292/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, trečiojo asmens atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-259/2010 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas T. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismo ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam baudžiamojoje byloje 2005 m. gegužės 24 d. buvo pareikšti įtarimai nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymu, 2005 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonės – suėmimas 15 parų, o 2005 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 2 d. kardomoji priemonė jam buvo pakeista, ieškovas paleistas už užstatą. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 m. birželio 21 d. ieškovas gavo pranešimą, jog priimtas nutarimas Kauno apygardos prokuratūroje nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, o ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės terminams. Ieškovas nurodė, kad nuo 2005 m. gegužės 24 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. jis buvo suimtas neteisėtai ir nepagrįstai, jam atsirado teisė į žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu, ir tokiu atveju žalą privalo atlyginti valstybė. Ieškovas nurodė, kad jam buvo apribota galimybė tinkamai naudotis turtu, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, vaikai ir šeima liko be paramos, išlaikymo, jis negalėjo išvykti į užsienį, vykyti verslą užsienyje, patyrė sukrėtimą, dar ir dabar draugai ir pažįstami vengia su juo bendrauti, laiko nusikaltėliu, jaučiasi sužlugdytas, pažemintas. Ieškovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių jam turi būti išmokėta 250 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti valstybei iš ieškovo T. N. 26,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo) reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir kartu su šiuo straipsniu taikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvoje įsigaliojusi 1995 m. birželio 20 d., galiojusi ieškovui procesinės prievartos priemonių taikymo metu. Teismas pažymėjo, kad valstybės pareiga atlyginti tokio pobūdžio neturinę žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) minėtų pareigūnų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamojo proceso srityje ir esant kitom dviem sąlygom – žalai ir priežastiniam ryšiui. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukurią prievolę ją atlyginti. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 priimtas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 15 d. nutarimas ieškovo atžvilgiu buvo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl kaltinimų pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, bei ikiteisminio tyrimo dalį dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos suėjus baudžiamosios atsakomybės terminams, savaime nelemia ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

8Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl procesinių veiksmų, skiriant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstumo ir teisėtumo, visų pirma teismas turi omenyje, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl suėmimo paskyrimo, esminė sąlyga yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs sunkų nusikaltimą ir yra nustatytos teisinės prielaidos, pagrindžiančios kardomosios priemonės suėmimo būtinumą. Teismo teigimu, nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad, skiriant ieškovui suėmimą, jam buvo pareikšti kaltinimai inkriminuojant nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ieškovas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai kreipėsi baudžiamojoje byloje dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo T. N. , o teismai pagrįstai skyrė tokią griežtą kardomąją priemonę ieškovui, kadangi jau vien įtarimo sunkumas suponuoja tokią išvadą. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad priimdamas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2006 m. birželio 15 d. nutarimą, konstatavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir jos pagrįstumo patikrinimo, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 15 d. nutarimas ir šiuose dokumentuose nustatytos faktinės aplinkybės nereabilitavo T. N. civilinių teisinių pasekmių prasme. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, jog neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Teismas nurodė, kad asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje klausimą dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo dalis ieškovo atžvilgiu nutraukta ne reabilituojančiais pagrindais, o šio nutarimo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

9Teismas, atmesdamas ieškinį įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas buvo suimtas neilgą laiką – du mėnesius, ir tai yra pateisinama baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įtarimo pareikšto ieškovui sunkumu. Teismas nurodė, kad tuo metu galiojęs BPK numatė galimybę taikyti suėmimą esant pagal nurodytą BK straipsnį pareikštam kaltinimui. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir pratęsimo buvo apskųstos du kartus apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui ir teismo nutartimis ieškovo skundai buvo atmesti.

10Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo 2005 m. gegužės 26 d. – 2005 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai sulaikytas ir suimtas, taip pat nėra įrodymų, leidžiančių tikėti ieškovo teigimu, kad jam dėl neteisėto suėmimo padaryta neturtinė žala. Teismas sprendė, kad, nesant atsakovo veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

11Teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog jam realiai padaryta neteisėtu suėmimu neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės sąlygas ir su jomis susijusios žalos atsiradimą privalo įrodyti ieškovas. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys apie tai, jog sužlugo jo įmonė dėl neteisėto suėmimo ir dėl to jis patyrė žalą, vertintini kritiškai. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 ir 2006 metais, kai T. N. atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, įmonė veikė, dirbo pelningai, mokėjo mokesčius. Teismas pažymėjo, kad minėtos įmonės veikla buvo sustabdyta tik 2007 metais, kai T. N. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Teismas kritiškai vertino ir T. N. paaiškinimus, kad dėl suėmimo jis patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, kadangi šie paaiškinimai nepagrįsti leistinais įrodymais byloje.

12Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas T. N. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas privalėjo įvertinti procesinius teisinius aktus ne tik pagal BPK normas, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nustatyta, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip įstatymo nustatyta tvarka, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti. Kauno apylinkės teismas priimdamas nutartis paskirti karomąją priemonę suėmimą, o po to ją pratęsti, bei atmesdamas T. N. gynėjų skundus nurodė, kad faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą, yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. N. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir kt. Manytina, kad šiuo konkrečiu atveju T. N. buvo atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, bei duomenų, kad jis gali slėptis nuo tardymo, bėgs, darys naujus nusikaltimus. Tai, kad pareikšti įtarimai T. N. , teismo nurodyti suėmimo ar jo pratęsimo pagrindai nepasitvirtino ir buvo neteisėti, patvirtina priimtas galutinis Kauno apygardos prokuratūros sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą T. N. atžvilgiu. Dėl to laikytina, kad yra pagrindas konstatuoti, kad laisvė buvo atimta neteisėtai ir tuo pačiu pažeisti Konstitucijos 20 straipsnis ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktas nepriklausomai nuo to, ar vėliau baudžiamoji byla buvo nutraukta reabilituojančiais pagrindais ar ne. Teismas privalėjo įvertinti nurodytas aplinkybes dėl Konstitucijos 20 straipsnio bei Konvencijos pažeidimų, tačiau jos nebuvo įvertintos ir aptartos atmetant ieškinį.
  2. Teismas turėjo įvertinti, kad prokurorų 2005 m. gegužės 26 d. prašyme skirti ieškovui kardomąjį kalinimą suėmimą dviems mėnesiams bei prašant pratęsti kardomąją priemonę suėmimą T. N. buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu. Dėl to buvo pažeisti Konstitucijos 31 straipsnis ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, nes nurodytuose procesiniuose dokumentuose prokurorai apkaltino ieškovą nusikaltimo padarymu, nors jo kaltumas dar nebuvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl šios ieškinio dalies teismas nepasisakė.
  3. Laikotarpiu nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki šios bylos nutraukimo T. N. atžvilgiu buvo suvaržytos jo teisės – buvo apribota galimybė tinkamai ir pilnai disponuoti savo turtu, kratos metu buvo paimti ginklai skirti medžioklei bei savigynai, be to, T. N. bei jo šeima dėl nepagrįsto sulaikymo patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, todėl laikytina, kad dėl neteisėto suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ieškovui buvo padaryta reali žala.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Generalinė prokuratūra prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo T. N. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinkame, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiojo asmens teigimu, BPK numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami gavus pakankamai duomenų, kad T. N. galėjo dalyvauti įvykdant nusikalstamas veikas, todėl apelianto teiginiai, kad jam atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių. Tretysis asmuo pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žalą jis patyrė būtent dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kuri sudarytų pagrindą tokios žalos atlyginimo priteisimui.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje nustatytos aplinkybės

182005 m. gegužės mėn. 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 T. N. pareikšti įtarimai įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas 2000 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. 2005 m. gegužės 24 d. T. N. bute, esančiame ( - ), atlikta krata. 2005 m. gegužės 24 d. T. N. advokatas kreipėsi su prašymu į Kauno apygardos prokuratūrą prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 T. N. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

192005 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūra su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama T. N. paskirti kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Prašyme prokuroras nurodė: „duomenys leidžiantys manyti, kad įtariamasis T. N. padarė jam inkriminuojamas veikas yra šie: liudytojų parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kiti dokumentai. Kardomoji priemonė skirtina, kadangi švelnesnės kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų: įtariamojo dalyvavimo procese užtikrinimo, netrukdomo ikiteisminio tyrimo, kelio naujoms nusikalstamoms veikoms užkirsti.“

202005 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurios pagrindu T. N. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą 15 parų. Teismas padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad įtariamasis T. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kad suėmimo skyrimo pagrindai – gali daryti kitus nusikaltimus, kadangi įtariamas 1. sunkiu nusikaltimo padarymu, gali bandyti slėptis nuo tyrimo ir teismo, gali trukdyti nustatyti tiesą byloje.

212005 m. gegužės 30 d. T. N. advokatas kreipėsi su prašymu į Kauno apygardos prokuratūrą prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 T. N. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 9 p. padarymo, kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų leidžiančių T. N. pagrįstai įtarti padarius nusikalstamas veikas. 2005 m. birželio 17 d. gautas atsakymas iš Kauno apygardos prokuratūros, kuriame nurodoma, kad prašymai yra prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir tik atlikus išsamų įvykio aplinkybių tyrimą bei atsiradus galimybei tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, šie Jūsų prašymai bus išspręsti.

222005 m. gegužės 30 d. T. N. advokatas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. 2005 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismas T. N. gynėjo skundą atmetė, nutartyje nurodė, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. N. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus.

232005 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas T. N. pratęsė kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Teismas padarė išvadą kad yra duomenų, leidžiančių manyti, kad T. N. padarė inkriminuojamas veikas. Šią teismo nutartį T. N. advokatas apskundė Kauno apygardos teismui.

24Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 15 d. nutartimi skundą atmetė ir nurodė, kad byloje yra duomenų, jog T. N. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

252005 m. liepos 1 d. buvo pateiktas prašymas pakeisti kardomąją priemonę T. N. ir 2005 m. liepos 15 d. Kauno apygardos prokuratūros raštu prašymas netenkintinas.

262005 liepos 29 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutartį nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d. pakeisti T. N. kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą ir nustatyti 30 000 Lt užstato dydį T. N. sutuoktinė nurodytą užstatą sumokėjo 2005 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. T. N. buvo paleistas.

27T. N. 2006 m. sausio 9 d. su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas dėl sunkios materialinės padėties pakeisti kardomąją priemonę užstatą į švelnesnę. 2006 m. sausio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu T. N. prašymas atmestas.

28T. N. 2006 m. vasario 27 d. su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 15 d. priėmė nutartį skundą tenkinti iš dalies, įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorą E. P. užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 per tris mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos.

29T. N. 2006 m. birželio 16 d. su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.

302006 m. birželio 21 d. iš Kauno apygardos prokuratūros gautas pranešimas ir pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto yra nutraukta vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukta vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu – suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

31Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

32Dėl atsakovo atstovų

33Vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo valstybei žalos atlyginimo bylose atstovauti valstybės institucijas ( valstybinio administravimo subjektus), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala.

34Ieškovas procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, nurodė, kad teismai skirdami bei pratęsdami kardomąją priemonę suėmimą pažeidė Konvencijos 5 ir 6 straipsnius, ko pasekoje ir atsirado žala, tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė atsakovo atstovu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Nurodyta aplinkybė nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35Dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo

36Ieškovas teigia, kad tai jog jis buvo sulaikytas ir suimtas neteisėtai yra akivaizdu, kad teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (tekste – Konvencija) 5 ir 6 straipsnius, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo kaltės. Ieškovo nuomone, buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, kadangi niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, o sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jeigu jie buvo teisėti tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto požiūriu.

37Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki bylos nutraukimo buvo suvaržytos jo teisės, buvo apribota ir suvaržyta galimybė tinkamai ir pilnai disponuoti savo turtu, kratos metu buvo paimti ginklai skirti medžioklei ir savigynai, dėl neteisėto suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau dėl patirtos turtinės žalos ieškinys nereiškiamas.

38Ieškovas nurodo, kad patirta neturtinė žala atsirado dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, be to, vaikai ir sutuoktinė liko be paramos, išlaikymo ir priežiūros, ieškovas buvo atskirtas nuo šeimos, apie pareikštus kaitimus buvo paskelbta spaudoje, iškelta baudžiamoji byla turėjo tiesioginės įtakos bendravimui su draugais, apribojo galimybes keliauti, vykdyti verslą užsienyje ir t.t. Ieškovo nuomone, patirta neturtinė žala įvertinta 250 000 Lt, remiantis protingumo principu bei atsižvelgiant į valstybės ekonominį išsivystymo lygį, patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus ir skausmą, todėl nėra per didelė.

39CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą. atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto- paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų, teismo kaltės. Šios normos esmė ta, jog žala atlyginama tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų ar teismo veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui tarp šių veiksmų ir žalos.

40Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose ne kartą buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

41Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti baudžiamosios bylos Nr. 20-2-243-95 duomenys patvirtina, kad 2004 m. spalio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras tarnybiniu pranešimu informavo Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje gauta naujų duomenų apie K. P. dingimo aplinkybes bei galimą nužudymą iš savanaudiškų paskatų, o Kauno apygardos prokuratūros ONKTS vyr. prokuroro pavaduotojo rezoliucija, esanti ant minimo tarnybinio pranešimo, patvirtina, kad pavedama skyriaus prokurorui tęsti nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ikiteisminį tyrimą.

42Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad gavus pakankamai duomenų, kad T. N. galėjo dalyvauti įvykdant minimas nusikalstamas veikas (2004 m. spalio 18 d. liudytojo apklausos protokolas, 2005 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas), buvo atliekami ir kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2005 m. gegužės 24 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo. 2005 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūra su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą paskirti jam kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Teismas išnagrinėjęs šį prašymą nustatė, kad yra pakankamos suėmimo skyrimo sąlygos, pagrindai ir motyvai. Vienas iš jų buvo tai, kad T. N. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi T. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 parų. Ši teismo nutartis T. N. gynėjo buvo apskųsta Kauno apygardos teismui. 2005 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi skundas buvo atmestas. 2005 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams. Apskundus šią teismo nutartį Kauno apygardos teismui, skundas taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vėliau išnykus šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindams, kardomoji priemonė ieškovui buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Šio procesinio veiksmo motyvai išdėstyti 2005 m. liepos 29 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro nutarime.

43Esant šioms aplinkybėms ieškovo teiginiai, kad jam atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, neteisėtai ar net, kaip teigia ieškovas, savavališkai, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla ieškovo ir kitų asmenų atžvilgiu nutraukta dalyje, o ne apskritai. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje šiuo metu tęsiamas.

44Kaip minėta, žala atlyginama tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui tarp šių veiksmų ir žalos t.y. esant visoms būtinoms ir pakankamoms civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms.

45Ieškovo pateiktame procesiniame dokumente pareigūnų kaltė, veiksmų neteisėtumas bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos nepagrįstas įrodymais, o tik vidiniu įsitikinimu ir subjektyviais vertinimais. Civilinės atsakomybės sąlygas ir su jomis susijusios žalos atsiradimą privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Šiuo atveju, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas patyrė žalą. būtent dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie yra privaloma sąlyga žalai atlyginti, ieškovas nepateikė.

46Dėl neturtinės žalos

47CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 3 dalyje nustatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Taigi šiuo atveju yra įstatymų nustatytas tik galimas neturtinės žalos atlyginimo atvejis.

48Toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

50Ieškovas nurodydamas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvų vertinimą iš ko, ieškovo nuomone, susideda jo patirta neturtinė žala. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žalą jis patyrė būtent dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų kuri sudarytų pagrindą tokios žalos priteisimui.

51Taigi neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas. Be to, civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. asmeniui patyrusiam žalą turi būti atlyginta realiai patirta žala. o ne galimybė gauti pelną. Prašoma atlyginti neturtinė žala yra nereali ir tokia negalėjo atsirasti dėl teismo ar prokuratūros veiksmų.

52Dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių

53Byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 dėl K. P. nužudymo ir kitų nusikaltimų T. N. 2005 m. gegužės 24 d. buvo pareikšti įtarimai nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo, 2005 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonės-suėmimas 15 parų, 2005 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d. kardomoji priemonė T. N. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2005 m. liepos 29 d. nutarimu buvo pakeista, T. N. paleistas už 30 000 Lt užstatą. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 15 d. nutarimu buvo T. N. atžvilgiu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. N. kaltę. Ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nutraukta vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – suėjus baudžiamosios atsakomybės terminams.

54Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo <...>) reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Kartu su šiuo straipsniu taikytina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (tekste – Konvencija), Lietuvoje įsigaliojusi 1995 m. birželio 20 d., galiojusi T. N. procesinės prievartos priemonių taikymo metu. Valstybės pareiga atlyginti tokio pobūdžio neturtinę žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) minėtų pareigūnų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamojo proceso srityje ir esant kitom dviem sąlygom – žalai ir priežastiniam ryšiui. CK 6.277 straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukurią prievolę ją atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 priimtas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 15 d. nutarimas T. N. atžvilgiu buvo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl kaltinimų pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 9 punktą BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, bei ikiteisminio tyrimo dalį dėl BK 146 str. 2 d. numatytos veikos vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – suėjus baudžiamosios atsakomybės terminams, savaime nelemia ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

55Sprendžiant dėl procesinių veiksmų, skiriant T. N. kardomąją priemonę–suėmimą, pagrįstumo ir teisėtumo, svarbu bei reikšminga tai, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Sprendžiant dėl suėmimo paskyrimo, esminė sąlyga yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs sunkų nusikaltimą ir yra nustatytos teisinės prielaidos, pagrindžiančios kardomosios priemonės suėmimo būtinumą. Byloje nustatyta, kad skiriant T. N. suėmimą, jam buvo pareikšti kaltinimai inkriminuojant nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, T. N. buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai kreipėsi baudžiamojoje byloje dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo T. N. , o teismai pagrįstai skyrė tokią kardomąją priemonę T. N. , kadangi jau vien įtarimo sunkumas suponuoja tokią išvadą. Pažymėtina aplinkybė, kad priimdamas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2006 m. birželio 15 d. nutarimą, konstatavo, kad byloje nėra surinkta duomenų pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir jos pagrįstumo patikrinimo, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 15 d. nutarimas ir šiuose dokumentuose nustatytos faktinės aplinkybės nereabilitavo T. N. civilinių teisinių pasekmių prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Taip pat nurodyta: „Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl žalos išteisintam asmeniui atlyginimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003). Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje klausimą dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d, nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo dalis ieškovo atžvilgiu nutraukta ne reabilituojančiais pagrindais, o šio nutarimo T. N. įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

56Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo suimtas neilgą laiką – du mėnesius. Tai pateisinama baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įtarimo pareikšto T. N. sunkumu. Tuo metu galiojęs BPK numatė galimybę taikyti suėmimą esant pagal nurodytą BK straipsnį pareikštam kaltinimui. Pirmosios instancijos teismo nutartys dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir pratęsimo buvo apskųstos du kartus apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, teismo nutartimis ieškovo skundai buvo atmesti.

57Apeliaciniame skunde teigiama, kad nežiūrint į Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendime išdėstytus motyvus manytina, kad T. N. buvo sulaikytas ir suimtas neteisėtai ir tai patvirtina esantys rašytiniai įrodymai šioje byloje: teismo nutartyse nurodyti motyvai dėl ko turi būti paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kardinalus Kauno apygardos prokuratūros sprendimas pakeisti kardomąją priemonę iš suėmimo į užstatą ir galiausiai baudžiamosios bylos nutraukimas. Apeliantas taip pat teigia, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nuo 2005 m. gegužės 24 d. kai buvo pareikšti įtarimai T. N. ir jis buvo sulaikytas, o vėliau suimtas iki baudžiamoji byla T. N. atžvilgiu buvo nutraukta 2006 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatytos kokios nors naujos aplinkybės, kurios galėjusios kardinaliai keisti teismo ar prokuratūros procesinių sprendimų turinį ar jų pagrįstumą. Dėl šių aplinkybių teismai, skirdami T. N. visiškai nepagrįstas kardomąsias priemones pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 ir 6 straipsnius, T. N. buvo atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, bei duomenų, kad jis gali slėptis nuo tardymo, bėgs, darys naujus nusikaltimus.

58Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki bylos nutraukimo T. N. atžvilgiu buvo suvaržytos jo teisės, buvo apribota galimybė tinkamai ir pilnai disponuoti savo turtu, kratos metu buvo paimti ginklai skirti medžioklei bei savigynai, dėl neteisėto suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn buvo padaryta reali žala, pažeminta garbė ir orumas, taip pat T. N. , būdamas neteisėtai apkaltintas ir neteisėtai sulaikytas bei suimtas, prarado pasitikėjimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos organais, teismais.

59Nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir juos paneigia pateikti į bylą įrodymai bei byloje nustatytos aplinkybės.

60CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto- paskyrimo. atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų, teismo kaltės. Šios normos esmė ta, jog žala atlyginama tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų ar teismo veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui tarp šių veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose ne kartą buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

61Pateikti į nagrinėjamą bylą bylos Nr. 20-2-243-95 duomenys patvirtina, kad 2004 m. spalio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras tarnybiniu pranešimu informavo Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje gauta naujų duomenų apie K. P. dingimo aplinkybes bei galimą nužudymą iš savanaudiškų paskatų, ir Kauno apygardos prokuratūros ONKTS vyr. prokuroro pavaduotojas rezoliucija pavedė skyriaus prokurorui tęsti nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ikiteisminį tyrimą.

62Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gavus pakankamai duomenų, kad T. N. galėjo dalyvauti įvykdant minimas nusikalstamas veikas (2004 m. spalio 18 d. liudytojo apklausos protokolas, 2005 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas), buvo atliekami ir kiti BPK numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2005 m. gegužės 24 d. T. N. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo. 2005 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūra su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą paskirti jam kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams. Teismas išnagrinėję šį prašymą nustatė, kad yra pakankamos suėmimo skyrimo sąlygos, pagrindai ir motyvai. Vienas iš jų, kad T. N. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi T. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 parų. Ši teismo nutartis ieškovo gynėjo buvo apskųsta Kauno apygardos teismui. 2005 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi skundas buvo atmestas. 2005 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams. Apskundus šią teismo nutartį Kauno apygardos teismui, skundas taip pat buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Vėliau išnykus šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindams, kardomoji priemonė T. N. buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Šio procesinio veiksmo motyvai išdėstyti Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. liepos 29 d. prokuroro nutarime.

63Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apelianto teiginiai, kad jam atimta laisvė nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą, neteisėtai, savavališkai, laikytini nepagrįstai, ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių.

64Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas T. N. nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytais nereabilituojančiais pagrindais T. N. neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Kardomųjų priemonių taikymo T. N. teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinamas instancine tvarka ir konstatuota, kad minėtos priemonės T. N. taikytos teisėtai bei pagrįstai. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas taikyti kardomąsias priemones T. N. .

65Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

66Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsakovas, tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas T. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio... 8. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl procesinių veiksmų, skiriant ieškovui... 9. Teismas, atmesdamas ieškinį įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas buvo... 10. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad byloje nėra faktinio ir... 11. Teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog jam... 12. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas kaip... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas T. N. prašo apeliacinės instancijos teismą... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Generalinė prokuratūra... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Byloje nustatytos aplinkybės... 18. 2005 m. gegužės mėn. 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 T. N.... 19. 2005 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūra su pareiškimu kreipėsi... 20. 2005 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį,... 21. 2005 m. gegužės 30 d. T. N. advokatas kreipėsi su prašymu į Kauno... 22. 2005 m. gegužės 30 d. T. N. advokatas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 23. 2005 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas T. N. pratęsė... 24. Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 15 d. nutartimi skundą atmetė ir... 25. 2005 m. liepos 1 d. buvo pateiktas prašymas pakeisti kardomąją priemonę T.... 26. 2005 liepos 29 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutartį... 27. T. N. 2006 m. sausio 9 d. su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos... 28. T. N. 2006 m. vasario 27 d. su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo... 29. T. N. 2006 m. birželio 16 d. su skundu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo... 30. 2006 m. birželio 21 d. iš Kauno apygardos prokuratūros gautas pranešimas ir... 31. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 32. Dėl atsakovo atstovų... 33. Vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi bylose dėl žalos atlyginimo, kai... 34. Ieškovas procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, nurodė, kad teismai... 35. Dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo... 36. Ieškovas teigia, kad tai jog jis buvo sulaikytas ir suimtas neteisėtai yra... 37. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki bylos nutraukimo... 38. Ieškovas nurodo, kad patirta neturtinė žala atsirado dėl patirtų neigiamų... 39. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą. atsiradusią dėl... 40. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 41. Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti baudžiamosios bylos Nr.... 42. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad gavus pakankamai duomenų, kad T.... 43. Esant šioms aplinkybėms ieškovo teiginiai, kad jam atimta laisvė nesant... 44. Kaip minėta, žala atlyginama tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais... 45. Ieškovo pateiktame procesiniame dokumente pareigūnų kaltė, veiksmų... 46. Dėl neturtinės žalos... 47. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik... 48. Toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik atitinkamos... 50. Ieškovas nurodydamas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė... 51. Taigi neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp... 52. Dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių... 53. Byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-243-95 dėl K. P.... 54. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų,... 55. Sprendžiant dėl procesinių veiksmų, skiriant T. N. kardomąją... 56. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo suimtas neilgą laiką – du... 57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nežiūrint į Kauno apygardos teismo 2010... 58. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki bylos... 59. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir juos paneigia... 60. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl... 61. Pateikti į nagrinėjamą bylą bylos Nr. 20-2-243-95 duomenys patvirtina, kad... 62. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gavus pakankamai duomenų, kad T.... 63. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apelianto teiginiai, kad jam atimta... 64. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas T. N. nutrauktas nereabilituojančiais... 65. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis... 66. Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsakovas, tretysis asmuo nepateikė į bylą... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 68. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....