Byla 2S-1223-585/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. rezoliucijos (nutarties), kuria atsisakyta įtraukti pareiškėjus J. J., R. M. ir J. M. į bylos procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. J., R. M. (R. M.) ir J. M. (J. M.) atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. rezoliucijos (nutarties), kuria atsisakyta įtraukti pareiškėjus J. J., R. M. ir J. M. į bylos procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų,

Nustatė

2pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į bylos procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir veikiančiais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pusėje. Pareiškėjų teigimu, bylos išsprendimas gali turėti įtaką jų teisėms, nes jie pretenduoja į žemę, dėl kurios nuomos kilo bylos ginčas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. rezoliucija (nutartimi) atsisakė įtraukti pareiškėjus į bylos procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, motyvuodamas tuo argumentu, kad nėra Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio nustatytų pagrindų.

4Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. rezoliucija (nutartimi), pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo rezoliuciją (nutartį) ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti juos į bylos procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą. Bylos išsprendimas turės įtaką pareiškėjų turtinėms teisėms ir pareigoms. Atmetus prokurorės ieškinį, nebus įvykdytas žemės grąžinimas ir priešingai.

5Prokurorė prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą. Jos vertinimu, šios bylos procese nėra sprendžiami klausimai dėl pareiškėjų esamų ar galimų teisių ir pareigų, ieškinio reikalavimai nėra susiję su jų teisių ir pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, panaikinimu. Pareiškėjų neįtraukimas į bylos procesą nepaneigs jų teisių atkurti nuosavybės teises į žemę, jeigu jie tokias turi, nesukurs jiems naujų pareigų, tai yra pareiškėjų teisės nebus kažkaip pažeistos. Pareiškėjų nurodomos teisės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę nėra pakankamai glaudžiai susijusios su nagrinėjama byla.

6Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo nuožiūra išspręsti pareiškėjų atskirąjį skundą. Atsakovės nuomone, pareiškėjų dalyvavimas šios bylos procese nėra būtinas.

7Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjų atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

10Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, esminė subjektų dalyvavimo bylos procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (toliau – ir tretieji asmenys), sąlyga – galima bylos išsprendimo tiesioginė įtaka jų materialiosioms teisėms ir / arba pareigoms. Tokia įtaka gali pasireikšti tiesioginiu teisių ir / ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, nutraukimu asmeniui, įtraukiamam į bylą trečiuoju asmeniu. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti nepageidaujamos tiesioginės įtakos savo materialinėms teisėms. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Be to, kasacinio teismo praktika byloja, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

11Generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Apeliantai teigia, jog jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl kurios nuomos teisėtumo yra kilęs šios bylos ginčas. Pasak apeliantų, šios bylos išsprendimas turės įtaką jų nurodomoms materialiosioms teisėms. Jeigu bus atmestas ieškinys, tuomet valstybinė žemė, kurią uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ valdo nuomos pagrindais, galės būti užstatyta jos statiniais. Taip išsprendus bylą, nebus tiesiogiai pasisakyta dėl trečiųjų byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Patenkinus ieškinio reikalavimus pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę procesas. Šią aplinkybę patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, pretendentams, tarp jų – galimai ir apeliantams, atsirastų galimybės, bet nebūtų nustatytos ar pripažintos jų teisės, atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę. Tokios galimybės egzistavimas nesudaro teisinio pagrindo suteikti apeliantams trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantų nurodomos materialiosios teisės yra pernelyg teisiškai nutolusios nuo šios bylos dalyko. Apeliantų įtraukimu, nesant tam teisinio pagrindo, būtų apsunkintas ir taip savo faktinėmis aplinkybėmis, medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi sudėtingos bylos procesas.

12Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė apeliantams trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statuso. Todėl skundžiama rezoliucija (nutartis) paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

15palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. rezoliuciją (nutartį) nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai