Byla e2A-88-221/2017
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo sūnaus K. G., gimusio ( - ), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (už 36 mėnesius), skaičiuojant po 120 Eur per mėnesį, iš viso 4 320 Eur, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12201-285/2015, dalį dėl išlaikymo priteisimo K. G. ir iš atsakovo priteisti išlaikymą K. G. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. sūnaus K. G. išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 120 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Šioje byloje šalių interesus atstovavo UAB „Tikroji turto kaina“, kuri neišaiškino, kad priteistinas išlaikymo dydis yra nustatomas atsižvelgiant į vieną minimalią mėnesio algą, kuri tuo metu buvo 300 Eur, taip pat galimas išlaikymo įsiskolinimo priteisimas už trejus praėjusius metus, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Atsakovas gera valia neteikė vaikui išlaikymo daugiau kaip trejus metus, ieškovė per mėnesį sūnaus išlaikymui skirdavo po 240 Eur ir daugiau, iš esmės atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda ir dabar. Vaiko išlaikymui ieškovė per mėnesį skiria apie 700 svarų sterlingų. Šalių sūnus yra perspektyvus sportininkas, stropus mokinys. Ieškovei, gyvenančiai su sūnumi kitoje valstybėje, tenka didesnė atsakomybė išlaikyti sūnų, tačiau ir atsakovas turėtų prisiimti mažiau nei pusę sūnaus išlaikymo išlaidų, t. y. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Eur. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nors šalių santuoka buvo nutraukta 2015 m. birželio 1 d., tačiau šalys susitarė dėl vaiko išlaikymo priteisimo už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d, todėl pakartotinis reikalavimas negali būti reiškiamas, kadangi jis turėjo būti įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalims jų teisės ir pareigos buvo tinkamai išaiškintos. Iki santuokos nutraukimo atsakovas visada teikė išlaikymą sūnui. Ieškovės pateiktas laikraščio straipsnis apie vaiko sporto pasiekimus neįrodo, kad pasikeitė vaiko poreikiai po santuokos nutraukimo. Be to, minėtame laikraščio straipsnyje nurodyta, kad sūnus sportuoja 1,5 metų, t. y. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu jau buvo žinoma apie vaiko poreikius sporto reikmėms. Pateikti kvitai dėl daiktų pirkimo nepatvirtina sūnaus poreikių pasikeitimo po santuokos nutraukimo, nes kompiuteris pirktas 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. iki santuokos nutraukimo, telefonas už 390 svarų sterlingų tokio amžiaus vaikui nėra būtinas. Reikalaujama priteisti 300 Eur suma per mėnesį yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas niekur nedirba, neturi jokių pajamų. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. jam nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Atsakovo sveikatos būklė, gaunamos pajamos nesudaro galimybės jam mokėti vaikui didesnį išlaikymą, nei buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 3,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė su sūnumi gyvena ir nuo 2012 m. lapkričio 25 d. dirba užsienyje. Ieškovei kartą per savaitę mokamas 194,59 svarų sterlingų darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje nėra duomenų apie atsakovo įdarbinimus už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų pagrindu nustatė, kad atsakovas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turi nekilnojamojo turto, yra įrašų apie dalies turto areštą. Atsakovui nustatytas 45 procentų netektas darbingumas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. nustatė, kad atsakovas gauna 102 Eur pašalpą iš Kauno rajono savivaldybės administracijos. Konstatavo, kad su amžiumi išauga ir vaiko poreikiai, tai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prieš vienerius metus, kai jis jau sportavo, todėl vaiko poreikiai per vienerius metus negalėjo išaugti nuo iš tėvo išieškomos 120 Eur iki 300 Eur sumos per mėnesį. Pažymėjo, kad vaiko poreikių padidėjimui įtakos turi ir tai, jog vaikas gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau, sudarant sutartį, ši aplinkybė šalims buvo žinoma ir dėl to tarp šalių nebuvo ginčo, sudarant susitarimą dėl vaiko išlaikymo, ieškovė turėjo įvertinti nurodytą aplinkybę. Sprendė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti iš atsakovo sumos, tik nurodė sumas vaiko poreikių lentelėje (iš viso 670 svarų sterlingų, kas sudaro 854,18 Eur). Teismas vertino, kad poreikių lentelėje nurodyta suma ir iš atsakovo prašoma priteisti 300 Eur suma vaiko išlaikymui per mėnesį yra išdidinta, neatitinkanti atsakovo galimybių mokėti tokią sumą, jam netekus 45 procentų darbingumo. Įvertinęs vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje gyvena ir dirba atsakovė, atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, jo nedarbingumo lygį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai auga, jiems patenkinti reikalinga atitinkamai didesnė piniginių lėšų suma, tačiau atsakovo gaunamos pajamos, turimas neįgalumo lygis neleidžia šiuo jo neįgalumo laikotarpiu mokėti sūnaus išlaikymui didesnės sumos negu tarp šalių susitarta Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad atsakovas yra paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu. Pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad gyvendama ir dirbdama užsienio valstybėje negauna išmokų, susijusių su vaiko auginimu, taip pat įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi gyvenamąja patalpa, nepateikė įrodymų dėl mokėjimų už vaiko mobiliojo telefono sąskaitą, sporto mokyklą, maitinimą mokykloje, būstą, kitų dokumentų, t. y. ieškinio nepagrindė įrodymais. Iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtintos sutarties turinio nustatė, kad šalys susitarė dėl išlaikymo priteisimo nuo ankstesnės datos negu jos kreipėsi į teismą, o išlaikymo mokėjimas sutartyje numatytas nuo 2015 m. sausio 1 d. Sprendė, kad ši aplinkybė parodo, jog šalims buvo žinoma, kad susitarimas dėl išlaikymo teikimo teismo gali būti patvirtintas ne tik nuo kreipimosi į teismą dienos, bet ir už ankstesnį laikotarpį. Kadangi šalys į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2015 m. balandžio 14 d., nepagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą įsiskolinimą priteisti nuo 2012 m. sausio 1 d., nes tai yra ilgesnis laikotarpis nei treji metai iki kreipimosi į teismą. Pažymėjo, kad sutuoktinių interesus teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, t. y., sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sutuoktiniai naudojosi teisine pagalba. Teismas vertino, kad CK 3.59 straipsnyje numatyti reikalavimai santuokos nutraukimo byloje, susiję su sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir jo išlaikymu, išspręsti šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atmetant ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, neįvertintas šalių tikrosios valios išraiškos laikas, neatsižvelgta į šalių veiksmus ir elgesį iki santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo proceso metu, taip pažeidžiant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). 2014 m. spalio mėnesį prasidėjo šalių santuokos nutraukimo procesas. Šalys kreipėsi į skyrybų centrą UAB „Tikroji turto kaina“, kuri šalių prašymu paruošė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2014 m. spalio 2 d. Nr P-43-12 (5)). Sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad atsakovas nuo 2014 m. spalio 1 d. sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės mokės po 400 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas nepasirašė 2014 m. spalio 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vykstant santuokos nutraukimo procesui, tarp šalių kilo daug nesutarimų. Atsakovas vengė aptarinėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, ieškoti kompromiso. Santuokos ir jos nutraukimo proceso metu atsakovas vedė amoralų gyvenimo būdą, ieškovė apmokėjo visas išlaidas, susijusias su santuokos nutraukimo procesu. 2015 m. sausio 23 d. šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Nr. P-43-12 (5)), bendru sutarimu nuspręsdamos, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės mokės po 120 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. UAB „Tikroji turto kaina“, kuri atstovavo šalių interesams santuokos nutraukimo procese, dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pateikė tik 2015 m. balandžio 14 d. Vėlesnis dokumentų pateikimas teismui neatitinka tikrosios šalių valios ir pažeidžia bendruosius teisės principus. Ieškovė, nebūdama profesionalia teisininke, neturėdama teisinio išsilavinimo, pasitikėjo UAB „Tikroji turto kaina“, leido jiems atstovauti jos interesus ir tikėjo, kad jai bus suteikta sąžininga, kvalifikuota teisinė pagalba. Ji negali prisiimti kilusių pasekmių už tai, jog jai atstovavusi UAB „Tikroji turto kaina“ tinkamai nevykdė savo pareigų, t. y. dokumentus teismui pateikė praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams. Teismo motyvas, kad šalys susitarė dėl išlaikymo priteisimo nuo ankstesnės datos negu kreipėsi į teismą, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes negalima paneigti fakto apie vaiko išlaikymo įsiskolinimą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas neprieštaravo ir nepateikė duomenų apie tai, kad teikė sūnui išlaikymą iki santuokos nutraukimo. Neįvertinta, kad atsakovas, pateikdamas darbingumo lygio pažymą, nenurodė sąlygų, apribojančių jo galimybę dirbti. Asmeniui, pripažintam iš dalies nedarbingu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados dėl jo darbo pobūdžio ar sąlygų paprastai yra rekomendacinio pobūdžio ir jos taikomos tik darbuotojo reikalavimu. Atsakovas teismui nepateikė rekomendacijų, kuriose būtų nustatyti reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis apskritai negali dirbti. Taigi atsakovui nėra apribojimų dirbti ir gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Netinkamai vertinta atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra įgijęs šį nekilnojamąjį turtą: 3/8 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3/8 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 1551/10000 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3/16 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3/16 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3/16 pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3/16 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Taigi atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Šį faktą patvirtina tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, nesikreipė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl teismas, vertindamas aplinkybes, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, turėjo būti aktyvus. Teismas turėjo pareigą išreikalauti iš atsakovo pirminius turto įsigijimo dokumentus, nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo kainas, sumas, kuriomis disponuoja atsakovas, atsakovo banko sąskaitų išklotines, užklausti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie atsakovo deklaruotas pajamas ir turtą. Esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, tačiau teismas to nepadarė. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra darbingas, nėra duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, atsakovas gyvena su tėvais, nededa pastangų gauti pakankamai apmokamą darbą, kad galėtų teikti išlaikymą, atitinkantį nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo turtinė padėtis yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Pažeistos CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 3.3 straipsnio, 3.192 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, nes nevertinta šalių turtinė padėtis, neatsižvelgta į bylos duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, nevertintas šalių elgesys teisminio proceso metu, neteiktas pirmumas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Atsakovas neginčijo fakto, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingas 670 svarų sterlingų (854,18 Eur) išlaikymas. Neatsižvelgta į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuris iš dalies palaikė ieškinį, išvadą. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko išlaikymo dydžio pakeitimas galimas įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išlaikymą tėvai turi teikti vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai, manė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui gali būti padidintas iki 150 Eur per mėnesį sumos, nes vaiko tėvų pajamos nevienodos, motinos – didesnės. Be to, vaikas gyvena su ieškove, todėl ji prisiima didesnę atsakomybę už vaiką, tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Tėvas nebendrauja su sūnumi, nesidomi sūnaus pasiekimais, nesirūpina jo ateitimi, savo noru neteikia išlaikymo sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti. Turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas visiškai, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistos 1 003,82 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir įsiskolinimo priteisimo. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

149.

15Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama remiantis tik tais duomenimis, kuriuos turėjo, tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

1610.

17CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

1811.

19CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

2012.

21Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2014 m. spalio 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri pasirašyta tik L. G., 2015 m. sausio 23 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kasos pajamų orderių ir skyrybų centro rašto nuorašus, tačiau jų priimti neprašo, nenurodo, kodėl jie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų pateikti naujus įrodymus nėra, todėl atsisako juo priimti.

22Dėl faktinių aplinkybių

2313.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant jų atstovui advokato padėjėjui G. U. Teismo sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad sūnaus K. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. G., o tėvas T. G. nuo 2015 m. sausio 1 d. sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės mokės po 120 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina L. G., kuri 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo sūnui priteisimo, priteistą sumą 120 Eur padidinti iki 300 Eur, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. skaičiuojant po 120 Eur (iš viso 4 320 Eur).

2514.

26Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

27Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

2815.

29CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

3016.

31Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis).

3217.

33Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nutarties 13 punkte, šalys, nutraukdamos santuoką, laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir sūnaus, kuriam tuo metu buvo 14 metų, poreikius, susitarė dėl jo išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

3418.

35Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).

3619.

37Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

3820.

39Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kuri, pasak apeliantės, leidžia teikti didesnį išlaikymą, taip pat atsakovo neįgalumą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų spręstina, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą turėjo ir santuokos nutraukimo metu. Jokio naujo turto nėra įgijęs. Taigi šiuo aspektu jo turtinė padėtis po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas šalių sutarimu nustatytas išlaikymas sūnui, nepasikeitė.

4021.

41Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovui nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Iš to galima spręsti, kad sumažėjo atsakovo galimybės dirbti. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo nepagerėjo.

4222.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė ir kitos aplinkybės, į kurią atsižvelgtina keičiant nustatytą išlaikymo dydį, t. y. į vaiko poreikių padidėjimą. Kaip minėta, apeliantė su ieškiniu dėl šalių susitarimu nustatyto ir teismo patvirtino išlaikymo sūnui padidinimo kreipėsi praėjus vos pusei metų. Apeliantės teigimu, sūnus sportuoja, tam reikalingos lėšos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus sportavo ir šalių santuokos nutraukimo metu, kuomet šalys įvertino tiek sūnaus poreikius, tiek tėvų galimybes teikti išlaikymą.

4423.

45Nesutiktina su apeliante, kad šalims buvo netinkamai atstovaujama santuokos nutraukimo byloje. Šalis atstovavo advokato padėjėjas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos buvo derinamos su šalimis, ką patvirtina pačios apeliantės teiginiai, jog tarp šalių pasirašant sutartį buvo kilę nesutarimų, tačiau galutinai sutartį, kuri buvo pateikta teismui, buvo pasirašiusios abi šalys, prašydamos teismo santuoką nutraukti bendru sutarimu ir sudarytą sutartį patvirtinti.

4624.

47Pažymėtina, kad ir santuokos nutraukimo metu apeliantė su sūnumi gyveno Didžiojoje Britanijoje, todėl ir ši aplinkybė buvo šalių įvertinta nustatant sūnaus išlaikymui skirtiną dydį.

4825.

49Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Esminis pokytis tiek šalių turtinės padėties, tiek šalių sūnaus poreikių, per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nenustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovės reikalavimo netenkino ir apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šios sprendimo dalies nėra pagrindo.

5026.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 18 punkte, pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, apeliantė turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

52Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

5327.

54Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2012 m, sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. skaičiuojant po 120 Eur (iš viso 4 320 Eur) atmetė, motyvuodamas tuo, kad 2015 m. birželio 1 d. sprendimu CK 3.59 straipsnyje numatyti reikalavimai santuokos nutraukimo byloje, susiję su sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir jo išlaikymu, išspręsti šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje. Be to, iš sutarties turinio teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl išlaikymo priteisimo nuo ankstesnės datos negu jos kreipėsi į teismą. Iš to sprendė, kad šalims buvo žinoma, jog susitarimas dėl išlaikymo teikimo teismo gali būti patvirtintas ne tik nuo kreipimosi į teismą dienos, bet ir už ankstesnį laikotarpį. Kadangi šalys į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2015 m. balandžio 14 d., nepagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą įsiskolinimą priteisti nuo 2012 m. sausio 1 d., nes tai yra ilgesnis laikotarpis nei treji metai iki kreipimosi į teismą.

5528.

56Apeliantės teigimu, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, neįvertino šalių tikrosios valios išraiškos, neatsižvelgė į šalių veiksmus ir elgesį iki santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo proceso metu, taip pažeidė bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

5729.

58Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, atmesdama argumentus dėl šalių netinkamo atstovavimo (apie tai pasisakyta nutarties 23 punkte).

5930.

60Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Iš 2015 m. birželio 1 d. sprendimo matyti, kad dėl atsakovo su sūnaus išlaikymu susijusios skolos nebuvo pasisakyta. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, jog aplinkybė, kad šalys į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 14 d., o sutartimi sutarė dėl išlaikymo priteisimo nuo 2015 m. sausio 1 d., taigi žinojo, jog gali kreiptis dėl įsiskolinimo priteisimo, yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta 2015 m. sausio 23 d.

6131.

62Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

6332.

64CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

6533.

66Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada sūnui teikė išlaikymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nepagrįstai akcentuodamas, jog visos aplinkybės aptartos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

6734.

68Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo naikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6935.

70Kadangi sprendimo dalis naikinama ir grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

71Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

72Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo palikti nepakeistą.

73Sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

74Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo sūnaus K. G., gimusio ( - ),... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė ieškinį,... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir įsiskolinimo... 13. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 14. 9.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 16. 10.... 17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 18. 11.... 19. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš... 20. 12.... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2014 m. spalio 2 d. sutarties dėl... 22. Dėl faktinių aplinkybių... 23. 13.... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo... 25. 14.... 26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka... 27. Dėl išlaikymo dydžio padidinimo ... 28. 15.... 29. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo... 30. 16.... 31. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK... 32. 17.... 33. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nutarties 13 punkte, šalys, nutraukdamos... 34. 18.... 35. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą... 36. 19.... 37. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos... 38. 20.... 39. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, netinkamai įvertino atsakovo turtinę... 40. 21.... 41. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovui... 42. 22.... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė ir kitos aplinkybės, į... 44. 23.... 45. Nesutiktina su apeliante, kad šalims buvo netinkamai atstovaujama santuokos... 46. 24.... 47. Pažymėtina, kad ir santuokos nutraukimo metu apeliantė su sūnumi gyveno... 48. 25.... 49. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas... 50. 26.... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 18 punkte, pasikeitus... 52. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 53. 27.... 54. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo... 55. 28.... 56. Apeliantės teigimu, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo... 57. 29.... 58. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, atmesdama... 59. 30.... 60. Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki... 61. 31.... 62. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192... 63. 32.... 64. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 65. 33.... 66. Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo... 67. 34.... 68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo... 69. 35.... 70. Kadangi sprendimo dalis naikinama ir grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl... 71. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl nustatyto... 73. Sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti... 74. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....