Byla 2S-356-459/2017

Dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Tauralaukio statybos“, antstolė A. R. Ž

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų antstolės A. R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ atstovo advokato A. J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Tauralaukio kotedžai“ skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Tauralaukio statybos“, antstolė A. R. Ž.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, prašė panaikinti žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) areštą ir netaikyti šiame žemės sklype esančių pastatų (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) arešto; priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su vekselio, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, teisėtumu. Pareiškėja (skolininkė), nesutardama su išieškotoja (UAB „Tauralaukio statybos“) dėl konkrečios pagal statybų rangos sutartį mokėtinos sumos, sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis nupirko subrangovų reikalavimus UAB „Tauralaukio statybos“ 89 417,92 Eur sumai (ši suma užskaitytina sumažinant skolą išieškotojai); tam, kad pareiškėjas galėtų atsiskaityti su subrangovais pagal reikalavimų perleidimo sutartis, pareiškėjas kreipėsi į AS Bigbank dėl paskolos suteikimo; AS Bigbank 2016-09-06 raštu informavo, kad atsisako suteikti kreditą, nes pareiškėjos turtui (žemės sklypui ir jame esantiems pastatams) taikomas areštas; dėl to kyla grėsmė, kad pareiškėja negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bus taikomos baudinės sankcijos. Antstolė 2016-09-06 tenkino pareiškėjos skundą: panaikino pastatų, esančių ( - ) areštą, tačiau vėliau areštavo patį žemės sklypą, todėl pareiškėjos padėtis nepasikeitė. 2016-09-14 pareiškėja pateikė antstolei prašymą panaikinti sklypo areštą, tačiau antstolė šio prašymo neišsprendė iki raginime nustatyto termino pabaigos, taip užkirto pareiškėjai kelią įvykdyti kreditinius reikalavimus ir padidino vykdymo išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-07 nutartimi tenkino pareiškėjos skundą: panaikino žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir šiame žemės sklype esančių pastatų areštą; pareiškėjai iš antstolės priteisė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, jog antstolė vykdo 140 420,58 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės UAB „Tauralaukio kotedžai“ (pareiškėjo) išieškotojos UAB „Tauralaukio statybos“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus areštuotas visas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, pareiškėjos banko sąskaitos; visas pareiškėjos nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos kreditoriams. Pareiškėja ginčija dalies turto – žemės sklypo, esančio ( - ) areštą ir prašo netaikyti arešto jame esantiems nebaigtiems statiniams. Skolininko turto arešto tvarką reglamentuoja CPK 678 straipsnis, pagal kurį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Šiuo atveju areštuoto turto vertė dar nėra nustatyta. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė tą pačią dieną (2016-08-31) areštavo nebaigtus statyti statinius. Skolininkei pateikus prašymą panaikinti pastatų areštą bei pateikus 2016-08-30 ir 2016-08-31 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, taip pat 2016-09-06 AS Bigbank raštą, kuriame bankas nurodo stabdantis kredito išmokėjimą dėl bankui įkeisto turto arešto, antstolė 2016-09-13 patvarkymu Nr. S-6108 panaikino pastatams taikytą areštą. Tačiau panaikindama areštą statiniams, antstolė areštavo patį žemės sklypą. Nors, antstolės teigimu, pastatų areštas panaikintas tikintis, kad gautu kreditu bus dengiamos skolos kreditoriams, tačiau reali galimybė skolininkei gauti kreditą ir greičiau atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir su išieškotoja šioje byloje nebuvo sudaryta. Pareiškėjai negalint gauti kredito, jos ūkinė – komercinė veikla nepagrįstai suvaržyta.
5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus išieškotojos teiginius, kad netaikant arešto žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, būtų pažeisti jos interesai. Priešingai, nustačius, kad visas skolininkės turimas turtas įkeistas bankui, skolininkei negalint vykdyti įsipareigojimų, pirmiausia būtų tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai. Toliau taikant areštą žemės sklypui ir jame esantiems pastatams bei skolininkei negalint gauti kredito iš AS Bigbank, sukuriamos kliūtys ūkinės – komercinės veiklos vystymui, ribojama galimybė gauti pajamų ir vykdyti ieškotojos reikalavimus šioje byloje.
6. Teismas pažymėjo, kad antstolė kreipėsi į AS Bigbank siūlydama per 14 dienų pranešti (duoti sutikimą), kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės turto. Bankas pranešė, jog nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės turto.
7. Esant nustatytoms aplinkybėms, antstolei nurodžius, kad hipotekinio turto areštas tėra tik priemonė gauti informaciją apie įkeisto turto pardavimą, išieškotojui teigiant, kad išieškojimas iš skolininkės turto išieškotojos naudai nėra galimas, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju turto areštas neužtikrina operatyvaus ir efektyvaus vykdomojo dokumento įvykdymo, todėl areštą panaikino.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-07 nutartį ir skolininkės skundą atmesti.
9. Antstolė nurodo, jog teismo argumentas, kad turto areštas trukdo skolininkei gauti kreditą ir atsiskaityti su kreditore, yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, jog skolininkė nė neketina atsiskaityti su kreditore – su skola nesutinka. Be to, turto arešto registre įrašyta sąlyga, kad skolininkei leidžiama gauti lėšas pagal kreditavimo sutartį ir padidinti įkeitimo sumą, šias lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą.
10. Teismas tik abstrakčiai nurodo, jog turto areštas trukdo įmonės ūkinei – komercinei veiklai, tačiau plačiau nepasisako, kaip gali būti trukdoma įmonės, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, veiklai.
11. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą faktą, kad įmonė jau yra nemoki: paėmusi dar vieną kreditą, tik dar labiau pablogins savo finansinę padėtį ir atims iš kreditorės galimybę atgauti bent dalį skolos, jei būtų pardavinėjamas hipoteka įkeistas turtas.
12. Išieškotoja atsiliepime aiškiai išdėstė, jog, jei hipotekos kreditoriai kreiptųsi dėl turto pardavimo, tai gautų lėšų neužtektų visoms skoloms padengti, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė turi tik nekilnojamąjį turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka, viso įkeisto turto disponavimo teisės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga procesinė priemonė vykdymo proceso tikslams pasiekti.
13. Antstolė taip pat nurodo, jog ne visada areštuodamas turtą antstolis gali jį iš karto įvertinti. Kad areštuotas turtas būtų tinkamai įvertintas, būtina jį apžiūrėti, tad areštuotas turtas bus įvertintas, surinkus reikiamus duomenis ir atnaujinus vykdymo veiksmus.
14. Pareiškėja skundė tik 2016-09-13 turto arešto aktą, tačiau teismas panaikino ir 2016-10-05 arešto aktą, kuriuo areštuoti nebaigti statyti statiniai. Taip teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas.
15. Antstolė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria skolininkei iš antstolės priteistos bylinėjimosi išlaidos: šiuo atveju vyksta ginčas ne dėl vykdymo išlaidų, o skundžiami antstolės veiksmai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
16. Suinteresuotas asmuo UAB „Tauralaukio statybos“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundą atmesti.
17. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog jam nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad areštavus turtą varžomos skolininkės galimybės gauti kreditą, o tai neva varžo skolininkės ūkinę – komercinę veiklą. Skolininkė, vykdydama veiklą, kartu turi atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus. Tačiau skolininkė nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie rodytų jos valią atsiskaityti su kreditore, priešingai – siekia arešto panaikinimo ir galbūt turto perleidimo kitoms su skolininke susijusioms įmonėms.
18. Skolininkės veiksmai vykdymo proceso rodo jos siekį išvengti atsiskaitymo su išieškotoja, o priimta nutartis pažeidžia esminius kreditorės interesus, nes panaikinus areštą likvidžiausiam turtui, nebus užtikrintas atsiskaitymas su kreditore ir skolininkė galiausiai taps nemokiu ūkio subjektu.
19. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė jos ribas. Pareiškėja skundė antstolės veiksmus areštuoti turtą didesniu nei reikalinga išieškojimui mastu. Taigi teismas turėjo nagrinėti skundą neperžengdamas ribų ir neanalizuoti skolininkės ūkinės – komercinės veiklos tęstinumo.
20. Jei nebūtų areštuotas visas hipoteka įkeistas turtas, susidarytų tokia situacija, kad skolininkė, gavusi įkaito davėjo Bigbank AS sutikimą, galėtų ginčo turtą perleisti arba parduoti tretiesiems asmenims, taip išvengdama atsiskaitymo su kitais išieškotojais. Be to, įkeisto turto vertė žymiai didesnė nei likęs pareiškėjos įsiskolinimas bankui.
21. Skolininkė prašo palikti galioti areštą tik dviem žemės sklypams, tačiau neįrodė, kad šio turto vertė yra pakankama išieškotojos reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti analizę ir nustatyti, ar realizavus hipoteka įkeistą turtą bent preliminariai pakaktų lėšų išieškotojos reikalavimams patenkinti. Tačiau teismas tokių duomenų ir kreditorės argumentų nevertino, o tai sąlygojo nepagrįstos nutarties priėmimą.
22. Suinteresuoto asmens teigimu, faktinės bylos aplinkybės rodo skolininkės nesąžiningumą vykdymo procese. Be to, skolininkės turtinė padėtis vis blogėja, o tai neleidžia naikinti jai taikytų areštų.
23. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja prašo skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
24. Pareiškėja nurodo, jog yra įgijusi daugiau nei 89 000 Eur dydžio reikalavimą išieškotojos atžvilgiu, o tai savaime patvirtina, kad didžioji dalis išieškotojos reikalavimo gali būti tenkinama tiesiog panaikinant pačios išieškotojos prievolę mokėti skolininkei daugiau nei 89 000 Eur, kuriuos išieškotoja privalanti sumokėti už subrangovų atliktą darbą objekte. Todėl logiškai nepaaiškinamas tiek išieškotojos, tiek antstolės siekis ir toliau taikyti areštą nekilnojamajam turtui, kuris bet kuriuo atveju yra nelikvidus, nes jam taikoma hipoteka. Vienintelis lėšų šaltinis, iš kurio būtų galima tenkinti išieškotojos reikalavimus, yra iš skolininkės veiklos gaunamos piniginės lėšos. Tačiau tam, kad skolininkė galėtų tęsti veiklą, ji privalo tęsti objekto statybas ir vystymą. Negalėdama gauti kredito lėšų, skolininkė negali atsiskaityti su subrangovais, todėl jau daugiau nei 4 mėnesius nevykdo jokios realios veiklos, didinami įsiskolinimai valstybei ir kitiems kreditoriams.
25. Visi skundų argumentai, susiję su skundo ribų peržengimu, neaktualūs, nes yra nagrinėjamas 2016-10-04 patikslintas pareiškėjos skundas.
26. Antstolės argumentas dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas konstatavus interesų priešingumą tik tuo atveju, kai kyla ginčas dėl vykdymo išlaidų, nepagrįstas. Kasacinis teismas tokios taisyklės nesuformulavo ir nenurodė, jog minėtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas netaikytinas sprendžiant kitokio pobūdžio ginčus dėl antstolio veiksmų nei ginčai dėl vykdymo išlaidų.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9Atskirieji skundai netenkintini.

10

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
28. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tiek suinteresuoti asmenys prie atskirųjų skundų, tiek pareiškėja pateikė papildomų įrodymų. Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bei įvertinti faktinę situaciją byloje bei neapriboti nei vienos iš šalių rungimosi teisės, teismas pripažįsta esant pagrindą priimti iki 2016-03-09 šalių pateiktus įrodymus ir juos įvertinti kartu su kita bylos medžiaga. Tačiau teismas, siekdamas proceso koncentracijos ir operatyvumo, atsisako priimti 2017-03-09, 2017-03-10 ir 2017-03-14 šalių pateiktus papildomus paaiškinimus bei įrodymus, nes jie pateikti jau išnagrinėjus bylą iš esmės, be to, šalys nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės.
29. Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 75-01182/16, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DR-4246 dėl 140 420,58 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Tauralaukio kotedžai“ išieškotojai UAB „Tauralaukio statybos“. Antstolė nustatė, kad skolininkei priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jame esantys pastatai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (vykd. b. l. 6-18); taip pat 33/65 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (vykd. b. l. 19-20); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (vykd. b. l. 23-24). 2016-08-31 turto arešto aktu Nr. S-5903 areštuoti skolininkei priklausantys nebaigti statyti pastatai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (vykd. b. l. 25-27, 28-30). Šis turtas įkeistas hipotekos sutartimis (vykd. b. l. 71-72, 73-79, 80-82). 2016-09-06 skolininkė pateikė skundą, prašydama panaikinti pastatų areštą; skolininkė pateikė 2016-08-30 ir 2016-08-31 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, taip pat 2016-09-06 Bigbank AS raštą, kuriame bankas nurodo, kad sustabdo kredito išmokėjimą, nes skolininkės turtui taikomas areštas (vykd. b. l. 47-53, 63). 2016-09-13 patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo Nr. S-6108 antstolė panaikino 2016-08-31 turto arešto aktu Nr. S-5903 pastatams taikytą areštą (vykd. b. l. 92-95); 2016-09-13 išieškotoja pateikė prašymą areštuoti skolininkės žemės sklypą, esantį ( - ) (vykd. b. l. 96). Tenkinant prašymą, 2016-09-13 turto arešto aktu Nr. S-6107 areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (vykd. b. l. 100-101). 2016-09-14 skolininkė pateikė prašymą įskaityti priešpriešines sumas, nurodė, kad jai priklauso dvi transporto priemonės. 2016-09-28 raštu skolininkė informuota, jog priešpriešinių sumų įskaitymas bus atliktas pateikus vykdomuosius dokumentus (vykd. b. l. 105-106, 139). 2016-09-20 antstolė kreipėsi į Bigbank AS filialą, siūlydama per 14 dienų pranešti (duoti sutikimą), kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės turto (vykd. b. l. 125); 2016-10-04 bankas pranešė, jog nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (vykd. b. l. 192). 2016-10-04 priimtu patvarkymu Nr. S-6643 nutarta leisti skolininkei padidinti įkeitimo sumą pagal kreditavimo sutartį su AS Bigbank, jei gautas kreditas, neviršijant 147 176,40 Eur sumos, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą; atsižvelgiant į priimtą patvarkymą 2016-10-04 turto arešto aktu Nr. S-6637 (patikslinančiu) leista padidinti įkeitimo sumą pagal kreditavimo sutartį su AS Bigbank, jei gautas kreditas, neviršijant 147 176,40 Eur sumos, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, turto arešto mastas 140 420,58 Eur (vykd. b. l. 190-191,195). 2016-10-05 išieškotoja pateikė prašymą areštuoti pastatus, esančius žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), ( - )), nes areštuoto turto nepakanka kreditorės reikalavimams užtikrinti (vykd. b. l. 199). 2016-10-05 turto arešto aktu Nr. S-6673 areštuotas 21 pastatas, esantis ( - ), leidžiant padidinti įkeitimo sumą pagal kreditavimo sutartį su AS Bigbank, jei gautas kreditas, neviršijant 147 176,40 Eur sumos, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, turto arešto mastas 147 549,95 Eur (vykd. b. l. 205-208). 2016-10-05 patvarkymu dėl lėšų, gautų pardavus automobilius, arešto, areštuotos lėšos, įpareigojant jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 211). 2016-10-11 turto arešto aktu Nr. S-6810 (patikslinančiu) areštuojant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), skolininkei leista gauti lėšas pagal kreditavimo sutartį bei padidinti įkeitimo sumą pagal kreditavimo sutartį su AS Bigbank, jei gautas kreditas, neviršijant 147 176,40 Eur sumos, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, turto arešto mastas 140 420,58 Eur (vykd. b. l. 262-263); 2016-10-11 turto areštu aktu Nr. S-6809 (patikslinančiu) areštuojant pastatus, esančius ( - ), skolininkei leista gauti lėšas pagal kreditavimo sutartį bei padidinti įkeitimo sumą pagal kreditavimo sutartį su AS Bigbank, jei gautas kreditas, neviršijant 147 176,40 Eur sumos, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą, skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, turto arešto mastas 147 549,95 Eur (vykd. b. l. 264-268). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti areštą, taikomą žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), bei netaikyti arešto jame esantiems pastatams. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino.
30. Taigi šio ginčo esmė yra ta, jog pareiškėja prašo panaikinti areštą žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )) ir netaikyti arešto jame esantiems pastatams. Pareiškėja savo poziciją motyvuoja tuo, jog areštas pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės, interesus, užkerta kelią gauti kreditą ir taip nepagrįstai apriboja jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais bei patenkinti išieškotojos reikalavimus šioje vykdomojoje byloje.
31. Civilinio proceso kodekso 665 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilę. Jame numatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalyje; ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Nagrinėjamu atveju areštuotas ginčo turtas yra įkeistas hipoteka hipotekos kreditorės Bigbank AS naudai. Antstolė kreipėsi į AS Bigbank, siūlydama per 14 dienų pranešti (duoti sutikimą), kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto (vykd. b. l. 125). Bankas pranešė, jog nesutinka, kad būtų išieškoma iš šio turto (vykd. b. l. 192). Taigi iš esmės hipotekos kreditorė prieštarauja išieškojimui iš pirmosios eilės turto. Kaip nurodo pati antstolė, hipotekinio turto areštas įkaito gavėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įkeisto turto areštas trečiųjų asmenų naudai yra tik garantas, kad be antstolio žinios šis turtas nebus parduotas. Nesant įkaito gavėjo sutikimo, šio turto antstolis realizuoti negali. Tačiau hipotekinio turto areštas neatima teisės iš įkaito gavėjo šį turtą realizuoti priverstine tvarka ir pirmumo teise gauti lėšas jį pardavus. Taigi šiuo atveju hipoteka įkeisto ginčo turto areštas, įkaito gavėjui Bigbank AS nesutinkant, kad iš šio turto būtų išieškoma, kaip pripažįsta pati antstolė, atlieka tik informacinę funkciją. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypo (( - )) bei jame esančių pastatų areštas neužtikrina, kad išieškotojos reikalavimas bus įvykdytas iš minėto turto, kadangi pirmenybę išieškoti iš šio turto turi hipotekos kreditorius.
32. Pripažinus, jog areštas iš esmės atlieka tik informacinę funkciją, labai svarbu įvertinti jo pasekmes. Pareiškėja pateikė Bigbank AS 2016-11-30 raštą dėl kreditavimo sutarties, kuriame nurodyta, jog pagal pareiškėjos ir banko sudarytą kredito sutartį pareiškėjai buvo suteiktas 820 000 Eur apyvartinių lėšų kreditas, skirtas investicijoms į žemės sklypo įsigijimą ir sublokuotų namų statybos finansavimą areštuotame ginčo žemės sklype. Pareiškėjai išmokėta 198 611,67 Eur dydžio suma. Kredito sutarties užtikrinimui hipotekos sutartimis įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas: šiuo metu antstolės areštuotas sklypas ir nebaigti statyti pastatai. Kadangi pareiškėjos turtui buvo pritaikytas areštas, bankas sustabdė likusios kredito dalies išmokėjimą. Bankas nurodo, jog tam, kad išmokėtų kredito sumą, šiuo metu nėra būtina didinti hipotekinio įkeitimo masto, nes pagal hipotekos sutartis turtas jau įkeistas tokiu mastu, koks būtinas pareiškėjos reikalavimams pagal kredito sutartį užtikrinti. Bankas taip pat nurodo, jog kredito išmokėjimą sustabdė dėl to, jog areštą vertina kaip papildomą riziką, o tuo atveju, jei bus panaikinti suvaržymai areštuotam turtui, bus vykdomos visos kredito sutarties sąlygos. Akivaizdu, jog hipoteka įkeisto turto areštas šiuo atveju varžo pareiškėjos ūkinę – komercinę veiklą ir riboja jos galimybę toliau vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį bei finansuoti statybas ir atsiskaityti su subrangovais. Nors, antstolės teigimu, pastatų areštas panaikintas tikintis, kad gautu kreditu bus dengiamos skolos kreditoriams, tačiau reali galimybė skolininkui gauti kreditą ir greičiau atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir su išieškotoja šioje byloje, skolininkei nebuvo sudaryta. Tai, kad pareiškėjai patikslintais turto arešto aktais leista padidinti įkeitimo mastą ir gauti lėšas pagal kredito sutartį, nesukūrė pareiškėjai realių prielaidų šias lėšas gauti, nes kredito davėja laikosi pozicijos neišmokėti lėšų, kol ginčo turtui yra taikomas areštas.
33. Tiek antstolė, tiek suinteresuotas asmuo UAB „Tauralaukio statybos“ skunduose teigia, jog skolininkės finansinė padėtis blogėja, o ginčo turtui taikomi apribojimai ir kitose byloje, kurios susijusios su ieškojimu iš pareiškėjos UAB „Neilukas“ bei L. G. naudai (Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eL2-16895-901/2016 ir Nr. eL2-17468-965/2016). Pareiškėja pateikė įrodymus, jog nurodytose bylose sudarytos taikos sutartys. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog šios taikos sutartys patvirtintos 2016-12-09 ir 2016-12-07 įsiteisėjusiomis nutartimis, bylos nutrauktos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Be to, viena iš bylą inicijavusių kreditorių – UAB „Neilukas“ buvo subrangovė objekte, esančiame ( - ). Ji kartu su kitais subrangovais pasirašė pareiškėjos pateiktą raštą, jog pasitiki labiau pareiškėja, kaip užsakove, negu UAB „Tauralaukio statybos“, kaip rangove ir išieškotoja šioje byloje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent dėl ginčo turtui taikyto arešto buvo apribotos pareiškėjos galimybės atsiskaityti su subrangovais. Pažymėtina, jog UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016-08-30 ir 2016-08-31 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimis perėmė eilės subrangovų reikalavimus išieškotojai, kaip rangovei.
34. Sprendžiant dėl antstolės taikyto turto arešto pagrįstumo, ne mažiau reikšminga ta aplinkybė, jog antstolė pati pripažįsta, kad areštuotas turtas iki šiol nėra įkainotas. Atskirajame skunde antstolė nurodo, jog skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nesant galimybės realizuoti turto dėl įkaito gavėjo sutikimo, būtų neekonomiška ir netikslinga. Be to, antstolė teigia, jog VĮ Registrų centras nepateikia duomenų apie pradėtų statyti areštuotų pastatų vertes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininko turto arešto tvarką reglamentuoja CPK 678 straipsnis, pagal kurį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 str. 1 d. įpareigoja antstolį įkainoti turtą jo areštavimo metu. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 667 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju areštuoto turto vertė dar nėra nustatyta, įkainoti turtą yra antstolės pareiga – teismas neturi galimybės konstatuoti, kokia yra areštuoto turto vertė.
35. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, jog skolininkė teigia, kad jai priklausančio ir hipoteka įkeisto turto vertė yra ne mažesnė nei 567 515,38 Eur, o preliminari kredito/skolos suma – beveik 840 000 Eur. Taigi, išieškotojos teigimu, tuo atveju, jei būtų parduotas hipoteka įkeistas skolininkės turtas, suinteresuotam asmeniui, kaip trečiosios eilės išieškotojui, neliktų jokių lėšų reikalavimui patenkinti, o tai patvirtina, jog viso hipoteka įkeisto turto areštas yra proporcinga priemonė vykdymo proceso tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos išieškotojos argumentus kaip nepagrįstus, nes akivaizdu, jog areštas, įkaito gavėjui nedavus sutikimo parduoti hipoteka įkeistą turtą ir dėl arešto sustabdžius kreditinių įsipareigojimų vykdymą, nėra proporcinga priemonė vykdymo procese, priešingai – tai riboja pareiškėjos veiklą, užkerta jai kelią atsiskaityti su subrangovais, dėl to inicijuojami teismo procesai.
36. Apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuotų asmenų argumentus dėl skolininkės nesąžiningumo, nes į bylą visų pateikti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados skolininkę esant nesąžiningą.
37. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog antstolei nurodžius, kad hipotekinio turto areštas tėra tik priemonė gauti informaciją apie įkeisto turto pardavimą, o išieškotojai teigiant, kad išieškant iš skolininkės turto išieškotojos reikalavimai nebūtų patenkinti, ginčo turto areštas neužtikrina operatyvaus ir efektyvaus vykdomojo dokumento įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčo turto areštą.
38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kiek pagrįstas patikslintas 2016-10-04 pareiškėjos skundas. Iš skundo rezoliucinės dalies matyti, jog pareiškėja prašė ne tik panaikinti areštą ginčo sklypui, bet ir netaikyti arešto pastatams, esantiems ( - ). Kadangi po skundo pateikimo 2016-10-05 antstolė areštavo ir skolininkei priklausančius ginčo pastatus, esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (( - )), darytina išvada, jog suinteresuotų asmenų argumentai, kad teismas peržengė skundo ribas, nepagrįsti.
39. Atmestinas ir antstolės argumentas dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas konstatavus interesų priešingumą tik tuo atveju, kai kyla ginčas dėl vykdymo išlaidų. Antstolė savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008. Šioje byloje konstatuota, jog teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje negalėjo priteisti iš antstolio skolininko turėtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ypatingosios teisenos byloje priteisia bylinėjimosi išlaidas, kai šalių interesai yra priešingi. Nagrinėjamoje byloje esant ginčui antstolio ir skolininko ginčui dėl išieškotų vykdymo išlaidų akivaizdus interesų priešiškumas, dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi antstolės teiginys, jog kasacinis teismas formuoja tokią praktiką, kad šalių interesų priešingumas egzistuoja tik bylose dėl vykdymo išlaidų priteisimo, yra neteisingas: antstolė per daug abstrahuotai vertina šios kasacinio teismo nutarties išvadas ir daro neteisingas pernelyg apibendrintas išvadas. Bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas sprendžiama analizuojant šalių interesų priešingumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atlikto veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi, todėl taikytina CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LAT 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai iš antstolės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
40. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. 2017-03-15 pareiškėja UAB „Tauralaukio kotedžai“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatas prašymas dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju, išlaidos nepriteisiamos. Šiuo atveju byla išnagrinėta 2017-03-09, iki 2017-03-16 atidėtas tik sprendimo byloje priėmimas ir paskelbimas. Pareiškėja prašymą priteisti išlaidas pateikė jau išnagrinėjus bylą iš esmės, be to, iš mokėjimo nurodymo matyti, jog išlaidos apmokėtos taip pat jau išnagrinėjus bylą iš esmės – 2017-03-15, taigi nėra jokio pagrindo jas priteisti.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju pareiškėja nenurodo jokių priežasčių, kodėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su jas pagrindžiančiais dokumentais pateiktas pavėluotai, todėl prašymas atmestinas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.