Byla 2A-1193-232/2013
Dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo UAB „Edgira“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Autorealybė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „X servisas“ ieškinį atsakovui UAB „Autorealybė“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo UAB „Edgira“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČOEAMĖ.

4Ieškovas UAB „X servisas“ 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Autorealybė“ 90 476,24 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, jog šalys 2008-06-09 sudarė kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 820 000 Lt nusipirko iš atsakovo autoserviso įrangą, įrankius ir kitus daiktus, turtas buvo perduotas 2008-07-01. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 232 000 Lt, tačiau, nepavykus padidinti kredito sumos, ieškovas su atsakovu galutinai neatsiskaitė ir liko nesumokėjęs 588 000 Lt. Ieškovui nesumokėjus visos kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, sau pasilikdamas tiek ieškovo sumokėtus pinigus 232 000 Lt, tiek ir įrangą, kurios vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį 820 000 Lt. Ieškovas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl jo kaltės, negavus iš banko finansavimo atsiskaitymams ir dėl to remiantis šalių sutarties 5.8. punktu jis atsakovui turėjo sumokėti 82 000 Lt kompensaciją. Atsakovas, neteisėtai negražino 150 000 Lt sumokėtosios sumos dalies.

62008-06-09 ieškovas buvo sudaręs su trečiuoju asmeniu UAB „Edgira“ nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo ieškovui 629,53 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas. Sudarydamas nuomos sutartį, ieškovas 2008-07-01 avansu buvo sumokėjęs trečiajam asmeniui 60 000 Lt nuomos mokesčio. Tretysis asmuo nuomos sutartį vienašališkai nutraukė - 2008 09 01. Pagal nuomos sutarties 5.5. punktą ieškovas sutartį nutraukus privalėjo sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją sudarančią 118 830, 96 Lt įskaičius sumokėtą 60 000 Lt avansą ieškovas trečiajam asmeniui buvo skolingas 58 830,96 Lt, šį reikalavimą trečiasis asmuo perleido atsakovui. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sumokėta likusia 90 476,24 Lt suma, kurią ir privalo grąžinti.

7Atsakovas UAB „Autorealybė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis dėl ieškovo padaryto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo patyrė didesnius nuostolius nei pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 dalyje nurodyta kompensacija, ir šie nuostoliai sudaro 286 805,39 Lt. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.130-131 straipsniais bei pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 9 dalimi, nepagrįstai 2008-09-01 įskaitė gautą pirkimo-pardavimo kainos dalį (232000 Lt) į ieškovo mokėtiną 286 805,39 Lt nuostolių atlyginimą.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „X servisas“ iš atsakovo UAB „Autorealybė“ 89 891,73 Lt ir palūkanas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalavimą reiškia CK 6.273 straipsnio pagrindu, nes pinigai atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo sumokėti pagal šalių sudarytas sutartis, t. y. negali būti laikomi be pagrindo gautu turtu. Tačiau teismas konstatavo, jog ieškovo reikalaujama pinigų suma turi būti jam grąžinta kitu teisinės gynybos būdu – taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitiko būtinų įskaitymo taikymo sąlygų (CK 6.130 straipsnis), o kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos ir reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti esminę šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis). Dėl to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui tai, ką jis nepagrįstai gavo iš ieškovo šiam vykdant sutartį – 89 891,73 Lt (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

10Spręsdamas dėl atsakovo atlikto įskaitymo neatitikties būtinoms sąlygoms įskaitymui taikyti, teismas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pranešimuose aiškiai neįvardyti šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai). Remiantis 2008 m. rugsėjo 1 d. pranešime nurodytomis sutarčių 5 straipsnio 9 dalimi ir 4 straipsnio 8 dalimi, ieškovas turėjo mokėti atsakovui 82 000 Lt kompensaciją bei trečiajam asmeniui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio avansinį mokėjimą (59 415,47 Lt) (iš viso 141 415,57 Lt), tačiau likusi įskaitymo suma nepaaiškinta, tik nurodyta, jog ieškovo sumokėti 59 415,47 Lt bei 232 000 Lt įskaitomi pagal autoserviso įrangos pirkimo–pardavimo ir nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Atsakovas pranešime nenurodė, kokiu pagrindu ieškovas turėtų sumokėti jam dar 163 848,92 Lt. Teismas pripažino, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. pranešimu suvaržytos ieškovo teisės, nes jam nepalikta galimybės nustatyti atsakovo nuostolių skaičiavimo mechanizmą, patikrinti jų dydį (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties 5 straipsnio sąlygos nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą pranašumą, todėl pripažino sutarties 5 straipsnio 9 dalies sąlygą nesąžininga bei negaliojančia (CK 6.227 straipsnio 2 dalis). Neproporcingai didelėmis netesybomis teismas pripažino ir nekilnojamojo daikto nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalyje numatytą šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio mokėtiną kompensaciją vienašališko nuomos sutarties nutraukimo atveju (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovas susigrąžino iš ieškovo 820 000 Lt vertės serviso įrangą, ieškovas jam yra sumokėjęs 82 000 Lt neįrodinėjamų nuostolių, todėl konstatavo, kad likusių atsakovo nurodytų netesybų (nuostolių) sumokėjimas suteikia atsakovui akivaizdų pranašumą prieš ieškovą.

11III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autorealybė“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo motyvas, jog atsakovas iš esmės žinojo, kad dalį sumos pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas mokės kreditinėmis banko lėšomis, nes neturėjo pakankamai savų lėšų, yra nepagrįstas tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Teismas netinkamai įvertino atsakovo atsikirtimus, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas dėl apmokėjimo, ieškovo direktoriaus T. J. paaiškinimus, liudytojo E. J. parodymus, 2008-09-09 kreditavimo sutarties Nr.KS/897 sąlygas, kurie rodo, jog ieškovą ir apeliantą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, siejo tarpusavio pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir apeliantui nebuvo jokių abejonių dėl ieškovo mokumo. Teismas pripažino, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigus esant teisėtam pagrindui, tačiau konstatavo, kad ieškovo reikalaujama ieškinio suma turi būti jam grąžinta taikant restituciją (CK 6.222 str.). Darydamas tokią išvadą, teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o būtent: restitucijos (CK 6.222 str.) momentu apeliantas atliko įskaitymą 232 000 Lt sumai (CK 6.130 str., 6.131 str.) ir tokiu būdu teisėtai įgijo minėtą pinigų sumą nuosavybės teise. Apie įskaitymą ieškovas buvo tinkamai informuotas (CK 6.130 str.) ir jis įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas (CK 6.193 str., CPK 329 str. 1 d.) bei aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį vienašalį sutarties nutraukimą. Ieškovas pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas esminę kainos dalį (738000 Lt) turėjo sumokėti iki 2008-07-31, tačiau apeliantas geranoriškai, siekdamas išsaugoti pirkimo-pardavimo sutartį, žodžiu suteikė ieškovui papildomą vieno mėnesio terminą, ir tik per papildomą mėnesį ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų sumokėti kainą, apeliantas pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį nuo rašytiniame pranešime nurodytos datos. Toks apelianto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas negali būti vertinamas kaip skubotas ar apribojęs ieškovo galimybes. Teismas akivaizdžiai suklydo, darydamas išvadas, jog 2008-08-28 pranešime „Dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ nebuvo aiškiai nurodyta apie sutarčių nutraukimą, nes minėti pranešimai yra visiškai aiškūs ir informatyvūs. Teismas, darydamas išvadą apie tai, jog nebuvo pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai), netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130 str.). Ieškovo ir apelianto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (pinigų), kurie buvo įskaityti, dydis įskaitymo metu buvo visiškai aiškus - 232000 Lt, ir šis dydis buvo aiškiai nurodytas 2008-09-01 pranešime dėl įskaitymo. Taip pat ir 2008-09-01 pranešime yra aiškiai nurodyta, kad apeliantas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nuostolius ir kad 232000 Lt ieškovo sumokėta suma yra įskaitoma būtent į apelianto dėl ieškovo kaltės patirtus nuostolius. Teismas taip pat netinkamai aiškino ne tik pranešimą apie įskaitymą, bet ir reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.131 str., CK 6.109 str.). Apeliantas 2008-09-01 pranešimu tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą. Šio pranešimo gavimo faktą ieškovo direktorius patvirtino savo parašu, todėl minėtu pranešimu jokiu būdu nebuvo suvaržytos ieškovo teisės. Be to kartu su pranešimu apie įskaitymą apeliantas ieškovui pateikė nuostolių apskaičiavimą, todėl ieškovas niekada po įskaitymo nesikreipė į apeliantą ir nereikalavo nurodyti nuostolių skaičiavimo mechanizmo, sudaryti galimybę patikrinti jų dydį ir panašiai. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovas turėtų sumokėti atsakovui dar 163 848,92 Lt, nes 2008-09-01 pranešime „Dėl nuostolių įskaitymo“ yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas apeliantui turi sumokėti netesybas, o taip pat atlyginti nuostolius (CK 6.245 str.). Nepagrįsti teismo argumentai, kad šalių derybos vyko neilgai, ieškovas siekė pradėti verslą, o atsakovas, turėdamas pakankamą patirtį verslo srityje, sudarydamas sutartį, siekė kuo labiau apsidrausti nuo neigiamu pasekmių sutarties nutraukimo atveju. Bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra sąžininga bei atitinkanti tikrąją abiejų šalių valią (CK 6.193 str.). Teismas taip pat suklydo dėl tam tikrų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų konstatavimo, o būtent dėl sutarties 5 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio 6 dalies, 5 straipsnio 5 dalies, neatsižvelgė, kad ieškovas pripažino savo kaltę dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, o taip pat pripažino apeliantui sumokėtą minimalių nuostolių kompensacijos sumą. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.), o taip pat teisės normas dėl sutarties sąlygų negaliojimo (CK 6.227 str. 2 d.), nes abi pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra verslininkai (CK 2.4 str.), kuriems abiem yra taikomi aukšti apdairumo bei rūpestingumo reikalavimai bei kurie privalo prisiimti visas su savo vykdomu verslu susijusias rizikas bei vykdyti veiklą, atsižvelgdami į visas įmanomas rizikas. Dėl to CK 6.228 straipsnis šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Be to ieškovas neatsisakė nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei atskiros jos sąlygos, niekuomet dėl to nesikreipė nei į apeliantą, nei į teismą. Minimalių nuostolių kompensacija buvo numatyta ne tik apelianto, bet ir ieškovo naudai, jeigu pirkimo-pardavimo sutartį būtų pažeidęs apeliantas. Įskaitymo galimybė sutartyje buvo numatyta tik apeliantui dėl to, kad autoserviso verslui įsigyti ieškovo direktorius įsteigė visiškai naują uždarąją akcinę bendrovę, nuostolių išieškojimo galimybė iš kurios būtų apsunkinta. Įskaitymą leidžia ir įstatymas (CK 6.130 str.), todėl sutarties 5 straipsnio 9 dalis negali būti pripažinta negaliojančia dar ir dėl šios priežasties. Teismas nevertino nei apelianto į bylą pateiktų įrodymų dėl patirtų tiesioginių nuostolių (sumokėtos baudos pagal preliminariąją sutartį, reklamos pakeitimo kaštai, išlaidos už teisines paslaugas), nei įrodymų apie patirtus netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kuo padarė grubų procesinės teisės pažeidimą. Ieškovas žinojo apie tai, kad apeliantas ketina plėsti padangų verslą ir kad dėl to nedelsiant po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo sudaryta preliminari sutartis su trečiuoju asmeniu dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo, o taip pat tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį gautus pinigus apeliantas norėjo investuoti į minėtų negyvenamųjų patalpų pirkimą (CK 6.258 str. 4 d.). Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino liudytojas T. B., o taip pat pripažino ir pats ieškovas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „X servisas“ prašė sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto skundo teiginiai nėra pagrįsti, iš jų nėra aišku, kurias CPK nuostatas pažeidė teismas. Atsakovui buvo gerai žinomas šalių sutartinių santykių nelygiavertiškumas, tai, jog ieškovas visiškai neturėjo verslo patirties. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis jos šalims suteikė vienodas galimybes. Apeliantas vieno mėnesio laikotarpį tarp mokėjimo termino pabaigos ir sutarties nutraukimo vertina kaip jos geranoriškumą bei siekį išsaugoti sutartį. Tačiau vieno mėnesio terminas buvo ne išskirtinis atsakovo geranoriškumas, o elementarus sutarties sąlygų vykdymas (8 str. 9 d.). Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad sutarties nutraukimo atveju turėjo būti atsižvelgta į CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatą. Negali būti laikomas sąžiningu ir protingu sutarties, kurios kaina 820000 Lt, nutraukimo terminas 3 dienos nuo atitinkamo pranešimo gavimo (CK 1.5 str. 1 d.). Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad 2008-09-01 įskaitymas buvo teisėtas. Teismas teisingai nustatė ir konstatavo, kad nėra pakankamai aiškūs šalių priešpriešiniai reikalavimai (jų dydžiai), neaiškus nuostolių paskaičiavimo mechanizmas. Be to apeliantas dėl nežinomų priežasčių į nuostolių atlyginimą net nebandė įskaityti ieškovo sugrąžintos autoserviso įrangos kainos, nors ši įranga grąžinimo dieną nebuvo bevertė. Iškaičius įrangos kainą (vertė pagal sutartį 820000 Lt) į turėtus nuostolius (395848,92 Lt), jeigu tokie apskritai buvo patirti, apeliantas lieka skolingas, kadangi jis atgavo tiek įrangą, tiek ir negrąžino UAB „X servisas“ sumokėtų pinigų. Apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės mažinti netesybų, kadangi jos jau buvo sumokėtos, yra nepagrįstas, net ir tuo atveju, jeigu 2008-09-01 įskaitymas būtų teisėtas ir galiojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-408/2008; 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-624/2006). Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo nuomone, kad, esant įskaitymui, teismas delspinigių dydį galėtų mažinti tik tokiu atveju, jei skolininkas pareikštų ieškinį dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu nuginčijimo“. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, todėl nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikytina ir netesyboms apskritai. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų matyti, kad apeliantas pats nežino, kokio dydžio nuostolius galimai patyrė dėl 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo. Atsakovo rašyti dokumentai yra prieštaringi, kai kurie neatitinka ir realių faktinių aplinkybių, skiriasi reikalaujamos mokėti sumos.

14IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Autorealybė“ apeliacinio skundo ribose.

16Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

17Ginčas byloje yra kilęs iš pirkimo – pardavimo, nekilnojamojo turto nuomos bei reikalavimo perleidimo santykių. Bylos duomenys patvirtina šalių nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad tarp šalių buvo sudaryta 2008 06 09 kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis (t.1,b.l. 8-13) dėl autoserviso įrangos įrankių ir kitų daiktų, nurodytų sutarties priede Nr.1 pirkimo, kuria atsakovas pardavė minėtus daiktus ieškovui už 820 000 Lt (sutarties 1 ir 2straipsniai). Šalys susitarė, kad kaina bus sumokama tokia tvarka ir terminais: 82 000 Lt turėjo būti sumokėti per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Likusi sutarta suma – 738 000 Lt iki 2008 07 31, pinigai turėjo būti pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Sutarties 5 straipsnis numatė sutarties pakeitimo ir nutraukimo tvarką. Sutarties 5 straipsnio 1 dalis numatė abiejų šalių atsakomybę už pateiktų pareiškimų, garantijų pateikimą ir įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą. Pagal šį punktą šalis pateikusi apgaulingus duomenis ar nevykdanti įsipareigojimų privalo atlyginti kitai šaliai visus dėl to patirtus nuostolius. Už vėlavimą atsiskaityti (sutarties 5 straipsnio 2 dalis) pagal sutartį pirkėjas privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtosios kainos dalies ir padengti visus pardavėjo nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Sutarties 5 straipsnio 6,7 dalys numatė šalių teisę vienašališkai nutraukti sutartį jei pirkėjas ilgiau nei 5 dienas vėluoja sumokėti kainą ar kurią nors jos dalį, nepriima turto ar bet kurios jos dalies, pardavėjas neperduoda turto ar bet kurios jos dalies, taip pat numatė, kad toks šalių elgesys bus laikomas šiurkščiu sutarties pažeidimu ir kita šalis turės teisę sutartį nutraukti vienašališkai, pranešdama kitai šaliai raštu, nuo pranešime nurodytos datos. Sutarties 5 straipsnio 7 dalis taip pat numatė pardavėjui papildomą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju jei trečiasis asmuo UAB „Edgira“ nutraukia nuomos sutartį su pirkėju (ieškovu). Pagal sutarties 5 straipsnio 8 dalį sutarties vienašališko nutraukimo atveju, sutartį pažeidusioji šalis per 5 dienas privalo sumokėti 82 000 Lt kompensaciją, kuri atitinka minimalius nukentėjusiosios šalies nuostolius, kurių nebereikia įrodinėti, bei atlygina visus kitus nukentėjusiosios šalies nuostolius, kurių nepadengia bauda, ši bauda mokama ir sutartį nutraukus pagal sutarties 5 straipsnio 7 dalį. Sutarties 5 straipsnio 9 punktas numatė jog pardavėjas turi teisę įskaityti 5 straipsnio 8 dalyje nurodytą baudą ir kitus turėtus nuostolius, o taip pat bet kuriuos kitus delspinigius, baudas ir bet kurias kitas pirkėjo pardavėjui mokėtinas sumas į pirkėjui gražinamą iki sutarties nutraukimo pirkėjo sumokėtą kainą (jos dalį). Sutartis turėjo įsigalioti pirkėjui pasirašius negyvenamųjų patalpų (prekybos autoserviso ir kavinės) nuomos sutartį su UAB „Edgirda“.

18Iš priėmimo - perdavimo akto, surašyto 2008 07 01 matyti, kad sutartas parduoti turtas buvo perduotas pirkėjui ir pastarasis patvirtino, kad akto pasirašymo dieną turtas, jo komplektiškumas, faktinis statusas, kokybė ir kitos charakteristikos atitinka sutarties sąlygas ir pirkėjas pretenzijų dėl to neturi (t.1,b.l.14). iš pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų galima spręsti, kad ieškovas (pirkėjas) atsakovui (pardavėjui) 2008 06 10 sumokėjo 82 000 Lt, 2008 08 01 sumokėjo 150 000 Lt pervesdamas šias lėšas į atsakovo sąskaitą (t.1,b.l.15,16). Likusią kainos dalį (588 000 Lt) pagal kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas rengėsi sumokėti gavęs banko kreditą (t.1, b.l.17-20, t.7, b.l.136-139), tačiau jo negavo. Ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma.

19Ieškovas taip pat buvo sudaręs patalpų, kuriose buvo įrengta jo pagal minėtą nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį įsigyta įranga, nuomos sutartį, sumokėdamas 60 000 Lt (sutarties 8 straipsnis) avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į paskutinių trejų sutarties galiojimo mėnesių nuomos mokestį, o nutraukus sutartį prieš terminą avanso likutis turėjo būti gražintas nuomininkui (ieškovui). Sutarties 5 straipsnio 5 dalis numatė nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį tuo atveju jei atsakovas UAB „Autorealybė“ nutraukia su ieškovu sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo. Tokiu atveju nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo sumokėti nuomotojui (trečiajam asmeniui) 6 mėnesinių nuomos mokesčių dydžio kompensaciją, kuri laikoma minimaliais nuomotojo nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, o taip pat atlyginti kitus nuomotojo turėtus nuostolius.

20Ieškovas nuomojamas patalpas priėmė 2008 07 01 priėmimo – perdavimo aktu ir tą pačią dieną sumokėjo į nuomotojo UAB „Edgira“ sąskaitą 60 000Lt (nuoma už tris mėnesius). Atsakovas taip pat yra pripažinęs, kad ieškovas yra sumokėjęs nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 07 01 iki 2008 08 31. (t.1,b.l. 52).

212008-07-01 ieškovas su atsakovu sudarė teisių ir pareigų perleidimo-perėmimo pagal lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartį, dėl dviejų automobilių finansinės nuomos, kurios įsigaliojimas susietas su turto priėmimo-perdavimo akto pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašymu (perleidimo – perėmimo sutarties 8 straipsnio 1dalimi). Remiantis šios sutarties 2 straipsnio 1dalimi į šalių 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą 820 000 Lt kainą (2 straipsnio 1punktas) yra įskaitytas atlyginimas už teisių ir pareigų perleidimą-perėmimą pagal teisių ir pareigų perleidimo-perėmimo pagal lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarties 1 straipsnio 1dalį nurodytas lizingo ir pirkimo pardavimo sutartis (t.1, b.l.71-76).

22Taigi, pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo atsakovo turėtą autoserviso įrangą bei sudarė nuomos sutartį ketindamas vystyti savo verslą autoserviso verslą, kurį prieš tai vykdė ankstesnis įrangos savininkas, nuomotose patalpose, kuriose buvo sumontuota visa nusipirkta autoservisui reikalinga įranga. Viso ieškovas pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 232 000 Lt (t.1, b.l.15,16). Likusią kainos dalį ieškovas turėjo sumokėti atsakovui iki 2008-07-31 (sutarties 2 straipsnio 4.2 punktai). Pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovas 2008-07-01 sumokėjo trečiajam asmeniui 60 000 Lt (t.1 t, b.l.38).

232008-08-28 pranešimu atsakovas pareikalavo iš ieškovo iki 2008-08-31 sumokėti atsakovui 738 000 Lt likusią kainos dalį pagal 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį bei 10 322 Lt delspinigių pagal sutarties 5 straipsnio 2 punktą ir pranešė, jog iki nurodyto termino ieškovui nesumokėjus reikalaujamų sumų, atsakovas vienašališkai nuo 2008-09-01 nutrauks pirkimo – pardavimo sutartį bei 2008-07-01 sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo-priėmimo pagal lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas pranešime nurodė, jog vienašališko sutarčių nutraukimo atveju ieškovas turės sumokėti 82 000 Lt kompensaciją bei atlyginti kitus atsakovo UAB „Autorealybė“ turėtus nuostolius, taip pat pranešė, kad nutraukus kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį bus vienašališkai nuo 2008-09-01 nutraukta ir nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Edgira“, kuriai ieškovas turės sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją bei atlyginti kitus nuomotojo nuostolius (t.1, b.l. 101,102).

242008-09-01 pranešimu „Dėl nuostolių įskaitymo“ atsakovas ir trečiasis asmuo pranešė ieškovui, kad dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo 2008-09-01 nutrauktos visos atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos su ieškovu sutartys, dėl ko ieškovas privalo jiems sumokėti netesybas ir nuostolių kompensacijas. Taip pat atsakovas ir trečiasis asmuo pranešė, kad 2008-09-01 tarp atsakovo bei trečiojo asmens sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria UAB „Edgira“ perleido UAB „Autorealybė“ reikalavimo teisę į 135 407,67 Lt ir po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bendra ieškovo mokėtina suma trečiajam asmeniui sudaro 59 415,47 Lt, o mokėtina suma atsakovui UAB ‚Autorealybė“ – 395 848,92 Lt. Tuo pačiu pranešimu atsakovas ir trečiasis asmuo įskaitė 59 415,47 Lt bei 232 000 Lt ieškovo sumokėtas sumas į ieškovo mokėtinas šiems asmenims netesybas bei nuostolius bei nurodė, jog ieškovas po įskaitymo dar turi sumokėti atsakovui 163 848,92 Lt (t.1, b.l.39,40).

25Ieškovas ieškinio reikalavimą reiškė CK 6.273 straipsnio (be pagrindo įgyto turto išreikalavimas). Kadangi ieškinio reikalavimai kildinami iš tarp šalių egzistavusių sutartinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados jog asmuo, įgijęs turtą pagal sutartį, negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo nepriklausomai nuo to, kad sutartis vėliau buvo nutraukta. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė restituciją (CK 6.222 straipsnis), nes ginčas byloje yra kilęs dėl vienašalio atsakovo įskaitymo pagrįstumo.

26Pirmosios instancijos teismas konstatavo kad kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje (5 str. 6 d.) nustatyti trumpi vienašališko nutraukimo galimybę įgalinantys terminai jei šalis ilgiau kaip 5 dienas nevykdo nustatytų mokėjimų įsipareigojimų, nepasirašo perdavimo-priėmimo akto, neperduoda turto. Tuo tarpu atsakovas ir tretysis asmuo įspėjo ieškovą (2008-08-28) apie sutarčių nutraukimą prieš tris dienas iki nutraukimo datos (2008-09-01), ko pirmosios instancijos teismas nelaikė protingu terminu, nes pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 straipsnio 7 punktą numatytas 60 dienų įspėjimo terminas nuomotojui (trečiajam asmeniui) norint vienašališkai nutraukti nuomos sutartį su nuomininku - ieškovu (1t.b.l.34). Su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis kolegija nesutinka. Kadangi pranešimo apie sutarčių nutraukimą metu ieškovas jau beveik mėnesį vėlavo atsiskaityti, sumokėti esminę kainos dalį 738 000 Lt pagal kilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį, o nuomos sutartis pagal abiejų sutarčių sąlygas turėjo nutrūkti vienašališkai nutraukus pirmąją sutartį, toks sutarčių nutraukimas nelaikytinas skubotu.

27Kadangi ieškovas neneigė faktinės aplinkybės jog 2008-06-09 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo bei negyvenamųjų patalpų Kalvarijų g. 143, Vilniuje, nuomos sutartys, buvo nutrauktos dėl jo kaltės, negavus jam finansavimo ir sutiko mokėti atsakovui pagal abi sutartis sutartas netesybas, abi šalys yra verslininkai, nebuvo pagrindo konstatuoti jog ginčo sutarčių sąlygos numatė esminę šalių nelygybę

28Taip pat reikia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino atsakovo nurodytų jo patirtų nuostolių pagrįstumo.

29Tai kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2008-09-01 raštu pranešdami ieškovui apie prievolės įskaitymą kartu pranešė ir apie trečiojo asmens reikalavimo perleidimą atsakovui, apie kurį ieškovui iki tol nebuvo žinoma, nelaikytina jo teisės pažeidimu, nes pagal LAT formuojamą praktiką tinkamu pranešimu pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį apie reikalavimų perleidimą pripažįstamas ir pranešimas kartu su ieškinio pareiškimu teisme, be to ieškovas reikalavimų perleidimo neginčijo. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą pranešė kartu su pranešimu apie sutarčių nutraukimą ir įskaitymu, nereiškia, kad ieškovui nepalikta atsakovo nuostolių skaičiavimo mechanizmo, jų dydžio patikrinimo, galimų ieškovo priešpriešinių reikalavimų nustatymo galimybė ir neduoda pagrindo teigti jog tokiu pranešimu buvo suvaržytos ieškovo teisės, nes kaip matyti iš nagrinėjamos bylos eigos ieškovas įgyvendino savo teises pareikšdamas ieškinį teisme, nesutikdamas su bendra 163 848,92 Lt įskaityta suma ieškovo mokėtina atsakovui papildomai, po atsakovo pagal abi sutartis atlikto ieškovo sumokėtų sumų įskaitymo.

30Taigi ginčo dalykas byloje yra atsakovo atlikto vienašališko įskaitymo pagrįstumas. Kaip pažymėjo bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT), pagal suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2006 12 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 12 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 06 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009ir kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies sutikimo su tokiu prievolės pasibaigimo būdu kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (LAT 2010 01 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 02 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010 ir kt.) Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo, turi būti įvertinamas įskaitymą atlikusios šalies piniginio reikalavimo, susidedančio iš netesybų, įskaitymo teisinis pagrįstumas taip pat tuo aspektu, kad reikia nustatyti, ar įskaityta netesybų suma neviršija įskaitymą atlikusios šalies patirtų nuostolių (LAT 2010 01 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010).

31Nors, kaip jau minėta, tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) kolegijos nuomone, byloje nenustatyta, kad visi priešpriešiniai šalių reikalavimai šiuo atveju yra galiojantys, vykdytini ir apibrėžti ir pagrįsti. Atsakovas, atlikdamas įskaitymą, laikė, kad ieškovas atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrai turi sumokėti 455 264,39 Lt, todėl, atlikus ieškovo pagal sutartis jau sumokėtų 59 415,47 Lt bei 232 000 Lt įskaitymą, konstatavo, kad ieškovas liko jam skolingas 163 848,92 Lt.

32Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą pažymėjo, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje) reiškia nesutikimą su įskaitymu, o teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (LAT 2008 09 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Kadangi byloje nesutariama dėl atsakovo nuostolių, atsiradusių nutraukus sutartį, dydžio, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, būtina atsižvelgti į tai, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tam, kad būtų konstatuotas tokio priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti skolininko veiksmus ir visas bylos faktines aplinkybes (LAT 2005 11 09 nutartis Nr. 3K-3-556/2005 ir kt.). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl asmens neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių nukentėjusiojo asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (LAT 2008 06 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti nagrinėjamu atveju privalo atsakovas, grįsdamas savo teiginius dėl teisėtai atlikto įskaitymo.

33Ginčo dėl ieškovo pagal abi sutartis pervestų sumų nėra. Ieškovas iš viso pagal abi sutartis yra pervedęs 82 000 Lt+ 150 000 L + 60 000 Lt = 292 000 Lt bei sumokėjęs nuomą už laikotarpį kai naudojosi patalpomis, bei lizingo įmokas sutarčių galiojimo metu

34. Taigi taikant sutartimis aptartą minimalių nuostolių dėl sutarčių sąlygų nevykdymo tvarką ir dydžius, į minimalius nuostolius galėjo būti įskaityta ieškovo sumokėta 82 000 Lt kompensacijos suma 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio bauda pagal nuomos sutartį įskaičius ieškovo prieš sudarant sutartį sumokėtą avansą neįskaitytą mokėtiną baudos dalį sudaro 58 830,96 Lt suma pagal patalpų nuomos sutartį. Įskaitydamas visus kitus nuostolius atsakovas visų pirma turėjo pagrįsti juos turėjęs.

35Kolegija negali sutikti su atsakovo aiškinimais jog iš esmės tarp šalių buvo susiklostę verslo pirkimo - pardavimo santykiai, kad pirkimo pardavimo, bei nuomos sutartimis iš esmės buvo parduotas verslas ir kad ieškovas yra atsakingas už verslo nuvertėjimą per tą trumpą laiką kol naudojosi nusipirkta įranga. Nei ginčo sutarčių forma, nei turinys neatitinka CK 6.403 ir 6.404 straipsnių įmonės pirkimo - pardavimo sutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų. CK 6.403 straipsnio 1 ir 2 dalys numato jog įmonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti vienas rašytinės formos abiejų sutarties šalių pasirašytas dokumentas, patvirtintas notaro ir turintis būtinus šio kodekso 6.404 straipsnyje nurodytus priedus. Sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Pagal CK 6.404 straipsnio reikalavimus sutartyje turi būti nurodyta parduodamos įmonės turto sudėtis ir įmonės kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokėta ir kuris atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Iki sutarties pasirašymo ir tokiu būdu, kad būtų galima įvykdyti šio kodekso 6.405 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi būti parengti ir šalių suderinti bei pasirašyti šie sutarties priedai: 1) įmonės turto inventorizavimo aktas; 2) įmonės balansas; 3) nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą; 4) įmonės skolų (prievolių) sąrašas, kuriame nurodyta skolos dydis, įvykdymo terminas, prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai.

36Kadangi kaip jau minėta ieškovas įsigijo ne įmonę (verslą), bet tik įmonės įrangą pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį, bei išsinuomojo patalpas, kuriose ši įranga buvo sumontuota, tai ir atsakingas jis gali būti tik už šių sutarčių sąlygų nevykdymą, kiti nuostoliai galėtų būti kildinami iš gražintų nekilnojamųjų daiktų ar patalpų sugadinimo, tačiau tokių nuostolių atsakovas nereikalauja, patalpos ir visa įranga pirkimo – pardavimo sutarties objektai yra perduoti, pretenzijų dėl jų stovio nei atsakovas nei trečiasis asmuo nereiškė. Vienu iš papildomų nuostolių reikalavimų pagrindų ieškovas pagal jo pateiktą lentelę (t.1,b.l. 115) nurodo neva sumažėjusi jo verslo pelningumą. Be to, ieškovas neįrodė jog įmonės pelningumas krito būtent dėl ieškovo neūkiškumo. Reikia pažymėti, kad šalių sutartys galiojo labai trumpą laiką nuo 2008 06 09 iki 2008 09 01 todėl abejotina ar ieškovas galėtų pakenkti verslui per tokį trumpą laiką. Kaip matyti sutarčių galiojimo metu visame pasaulyje įsisiūbavo ekonominė krizė, laikytina visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas) kas taip pat atsiliepė visiems verslams, smuko klientų mokumas ir įmonių pelningumas ir be abejo įtakojo ir atsakovo verslą.

37Ieškovas prie jo turėtų nuostolių taip pat priskiria 210 000 Lt (t.1,b.l. 113) pagal preliminariąją sutartį neva jo sumokėtą baudą, dėl to, kad jis dėl ieškovo nesumokėtų pagal pirkimo –pardavimo sutartį pinigų, neturėjo lėšų įsigyti, kaip buvo preliminaria sutartimi sutaręs, patalpų verslui plėtoti. Kolegija konstatuoja jog tarp šių atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovo pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo, nėra tiesioginio ryšio ir ieškovo kaltės. Preliminari sutartis sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, ieškovas niekaip negalėjo įtakoti jos sąlygų, tame tarpe ir baudos už sutarties nevykdymą dydžio nustatymo , todėl jis negali būti atsakingas ir už iš šios sutarties kilusias pasekmes.

38Taigi, ieškovas pagal abi sutartis yra sumokėjęs 82 000 Lt + 60 000 Lt + 150 000 Lt =292 000 Lt., Kolegija pripažįsta atsakovo teisę teisėtai ir pagrįstai įskaityti 82 000 Lt kompensaciją pagal kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir 58 830,96 Lt pagal nuomos sutarties sąlygas viso 82 000 Lt + 19 805,16 Lt x 6 = 200 830, 96 Lt. Atėmus šiuos įskaitytinus nuostolius iš visos su ieškovo pagal sutartis sumokėtosios sumos 292 000 – 200 830, 96 Lt gaunasi jog atsakovas ne tik nepagristai reikalauja papildomos pagal savo atliktą įskaitymą sumos – 163 848, 92 Lt bet ir turi gražinti ieškovui 91 169,04 Lt. Kadangi ieškovas dublike pripažino, neapmokėjęs sąskaitos už telefono ryšį ir ryšium su tuo pripažino 692,80 Lt papildomų atsakovo nuostolių, turėtų nutraukus sutartį šią sumą atėmus iš priteistinos sumos gauname 90 476,24 Lt. Pirmosios instancijos teismas yra priteisęs 89 891,73 Lt, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas vietoj nurodytos 89 891,73 Lt sumos priteisiant 90 476, 24 Lt.

39Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl atsakovui skaičiuotinos 6 proc. metinės palūkanos ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2d., 6.210 str.2d.).

40Ieškovas yra patyręs bylinėjimosi išlaidas: apeliacinėje instancijoje 500 Lt už atsiliepimo surašymą advokatui (t.7,b.l. 170), 2697 Lt sumokėto žyminio mokesčio, paduodant kasacinį skundą ir už kasacinio skundo surašymą (t. 8,b.l.) 4 235 Lt, šios išlaidos, bendroje sumoje apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje sudarančios 74 32 Lt priteistinos ieškovui iš atsakovo.

41Vadovaudamasis CPK 304 straipsnio 1 dalimi 325 straipsnio 5 dalimi 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

42Pakeisti 2010 metų gegužės 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priteistos gražintinos sumos priteisti iš atsakovo UAB „Autorealybė“, į.k. 300119534, ieškovui UAB “X servisas”, į.k. 301739787, 90 476,24 Lt (devyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 24 centus) gražintinų lėšų, 7432 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du litus bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČOEAMĖ.... 4. Ieškovas UAB „X servisas“ 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Nurodė, jog šalys 2008-06-09 sudarė kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo... 6. 2008-06-09 ieškovas buvo sudaręs su trečiuoju asmeniu UAB „Edgira“... 7. Atsakovas UAB „Autorealybė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu... 10. Spręsdamas dėl atsakovo atlikto įskaitymo neatitikties būtinoms sąlygoms... 11. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Autorealybė“ prašo sprendimą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „X servisas“ prašė... 14. IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei... 17. Ginčas byloje yra kilęs iš pirkimo – pardavimo, nekilnojamojo turto nuomos... 18. Iš priėmimo - perdavimo akto, surašyto 2008 07 01 matyti, kad sutartas... 19. Ieškovas taip pat buvo sudaręs patalpų, kuriose buvo įrengta jo pagal... 20. Ieškovas nuomojamas patalpas priėmė 2008 07 01 priėmimo – perdavimo aktu... 21. 2008-07-01 ieškovas su atsakovu sudarė teisių ir pareigų... 22. Taigi, pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo atsakovo turėtą... 23. 2008-08-28 pranešimu atsakovas pareikalavo iš ieškovo iki 2008-08-31... 24. 2008-09-01 pranešimu „Dėl nuostolių įskaitymo“ atsakovas ir trečiasis... 25. Ieškovas ieškinio reikalavimą reiškė CK 6.273 straipsnio (be pagrindo... 26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo kad kilnojamųjų daiktų... 27. Kadangi ieškovas neneigė faktinės aplinkybės jog 2008-06-09 kilnojamųjų... 28. Taip pat reikia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios... 29. Tai kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2008-09-01 raštu pranešdami ieškovui... 30. Taigi ginčo dalykas byloje yra atsakovo atlikto vienašališko įskaitymo... 31. Nors, kaip jau minėta, tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka... 32. Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą pažymėjo, kad reikalavimas įvykdyti... 33. Ginčo dėl ieškovo pagal abi sutartis pervestų sumų nėra. Ieškovas iš... 34. . Taigi taikant sutartimis aptartą minimalių nuostolių dėl sutarčių... 35. Kolegija negali sutikti su atsakovo aiškinimais jog iš esmės tarp šalių... 36. Kadangi kaip jau minėta ieškovas įsigijo ne įmonę (verslą), bet tik... 37. Ieškovas prie jo turėtų nuostolių taip pat priskiria 210 000 Lt (t.1,b.l.... 38. Taigi, ieškovas pagal abi sutartis yra sumokėjęs 82 000 Lt + 60 000 Lt + 150... 39. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 40. Ieškovas yra patyręs bylinėjimosi išlaidas: apeliacinėje instancijoje 500... 41. Vadovaudamasis CPK 304 straipsnio 1 dalimi 325 straipsnio 5 dalimi 326... 42. Pakeisti 2010 metų gegužės 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo...