Byla 2A-172-883/2016
Dėl dalies išmokėtos sumos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. G., M. G

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-5151-650/2015 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. G. dėl dalies išmokėtos sumos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. G., M. G..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3414-797/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. G. dėl 12172,17 Lt dalies išmokėtos sumos žalos atlyginimui, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
  3. Atsakovui S. G. nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo teiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pagrindu teismas 2013-05-30 byloje priėmė sprendimą už akių, tenkindamas ieškovo reikalavimus visa apimtimi. Atnaujinus procesą byloje atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-30 priimtą sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012-02-13 atsakovas nebuvo su ieškovu sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 1026955 ir jos nepasirašė, todėl negali atsakyti pagal suklastotą sutartį, nes ji negalioja. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti ne iš sutarties šalies žalos atlyginimo.
  4. Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas S. G. buvo teisėtas transporto priemonės savininkas, o kaip jo atstovas draudimo santykiuose veikė trečiasis asmuo M. G., todėl teismas neturėtų vadovautis atsakovo argumentais ir išreikšta pozicija ginče. Ieškovo atstovo teigimu, jų darbuotojas S. G. padarė sutarties įforminime rašymo apsirikimą, klaidą, kai neįrašė į sutartį savininko interesais veikiančio atstovo M. G. duomenų, todėl ieškovas vertina šią sutartį kaip galiojančią.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-10-21 sprendimu ieškinį atmetė; pripažino, kad 2012-02-13 sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1026955, kurios šalys – ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovas S. G., yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento; nurodė, kad teismui priėmus naują sprendimą, byloje 2013-05-30 sprendimas už akių netenka teisinės galios; priteisė iš ieškovo atsakovui S. G. 705,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui M. G. – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 3,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
  2. Atsižvelgdamas į šalių atstovų ir trečių asmenų teiktus argumentus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo tretieji asmenys M. G. ir S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl oficialaus dokumento (2012-02-13 draudimo sutarties) suklastojimo, bei kitus baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, reikalavimas dėl išmokėtos sumos dalies, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. G. pagal 2012-02-13 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1026955, nes atsakovui šios suklastotos sutarties pagrindu neatsirado civilinė atsakomybė.
  3. Teismas konstatavo, kad draudimo sandoris buvo sudarytas be atsakovo S. G. žinios, nebuvo išreikšta jo, kaip draudėjo, valia gauti jam nebepriklausančio ir faktiškai nevaldomo automobilio draudimo apsaugą su atitinkamomis išlygomis, nustatytomis sutarties 1.5 punkte, tame tarpe, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo sutartis sudaryta pagal standartines privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir ieškovas, būdamas draudiku, laikytinas stipresniąja tokios sutarties šalimi, teismas ex oficio tokią sutartį, kuri buvo suklastota paties ieškovo atstovo (trečiojo asmens S. G.) ir trečiojo asmens M. G. nusikalstamais veiksmais, kai sutarties sudaryme nebuvo išreikšta draudėjo (atsakovo S. G.) valia, kai atsakovas S. G. nebuvo informuotas apie sudaromą sutartį ir savo parašu nepatvirtino, kad susipažino su draudimo sąlygomis bei gavo tos rūšies draudimo taisykles, tuo pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, keliamas draudimo sutarčiai, kaip rašytiniam sandoriui, draudimo rūšies sąlygų (taisyklių) privalomam išviešinimui bei kopijų įteikimo draudėjui, prieš sudarant sutartį (CK 1.76 str. 1 d., 6.989 str. 1 d., 6.992 str., 2 d. reikalavimai) laikė niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo sudarymo momento, neatsižvelgiant tai, kad bylos dalyviai to nereikalavo.
  5. Pripažinęs sutartį niekine, teismas restitucijos pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį netaikė, nes ieškovas ir atsakovas pagal šį sandorį nieko nėra gavę vienas iš kito, o draudimo įmoka pagal šią sutartį buvo sumokėta trečiojo asmens M. G. piniginėmis lėšomis.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą už akių (ieškinį tenkinti), arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. G. ir atsakovą S. G. siejo kokie nors pavedimo santykiai, kad trečiasis asmuo turėjo įgaliojimą ar kitą dokumentą, įgalinantį jį pasirašyti už S. G. sutartyje. Teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį kylą ne draudimo sutartį faktiškai sudarančiam asmeniui – draudėjo atstovui (šiuo atveju nurodytam klaidingai), bet draudimo sutarties šaliai, t.y. draudėjui (kuriuo S. G., kaip jau minėta, buvo įrašytas pagrįstai), todėl ir baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė dėl draudimo sutarties 7.1 punkto suklastojimo neturi įtakos sprendžiant teisingai nurodyto draudėjo pareigų vykdymo ir sutartinės atsakomybės jam taikymo klausimus.
    2. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas S. G. buvo draudžiamos transporto priemonės savininku bei sutarties šalimi (draudėju), prieštarauja bylos duomenims.
    3. Teismo sprendimas pripažinti draudimo sutartį negaliojančia neabejotinai turi įtakos į bylą neįtraukto asmens (UAB „Augme“) teisėms ir pareigoms – todėl nepanaikinus skundžiamo teismo sprendimo ir nepalikus galioti 2013-05-30 sprendimo už akių, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. G. nurodo, kad palaiko ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Draudimo sutartyje SGB 1026955 nurodytas tikrasis automobilio savininkas S. G..
    2. Draudimo sutartį sudarė kaip atstovas, tikras asmuo M. G., kurio parašai ant sutarties ir pinigų paėmimo kvito tikri.
    3. Sutartis sudaryta remiantis automobilio registracijos liudijimu.
    4. Nukentėjusiajai UAB „Augma“ draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atlygino žalą.
    5. Netyčinė klaida jam asmeninės naudos neatnešė, M. G. jokios lengvatinės sąlygos sudarytos nebuvo.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. G. prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą – pripažinti, jog 2012-02-13 draudimo sutartis yra sudaryta tarp M. G. ir apelianto AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl neesminio suklydimo ir nėra niekinė, pripažinti, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad M. G. ir S. G. įvykdė nusikalstamą veiką – tyčia suklastojo 2012-02-13 draudimo sutartį, likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą palikti nepakeistą ir likusius apeliacinio skundo reikalavimus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apelianto ieškinys atsakovui S. G. pareikštas nepagrįstai, nes visos pasekmės po eismo įvykio kilo iš esmės dėl paties ieškovo (apelianto) kaip draudiko netinkamai vykdytų pareigų sudarant draudimo sutartį.
    2. Įstatymas pareigos draudėjui pateikti automobilio pirkimo pardavimo sutartį draudikui nenustato.
    3. Tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimu draudimo sutartis pripažinta niekine, dar nereiškia, jog faktiškai tarp draudimo kompanijos ir M. G. nebuvo susiklostę teisiniai draudimo santykiai.
    4. Paties apelianto darbuotojo klaida turi tiesioginį priežastinį ryšį su draudiko netinkamu sutarties vykdymu, kurio pasekme tapo nepagrįstas ieškinio pareiškimas sutarties nesudariusiam asmeniui.
    5. Nesutinka su teismo pozicija, kad M. G. ir apelianto sudaryta draudimo sutartis yra absoliučiai niekinė. Nurodo, kad nors ši sutartis negali sukelti teisinių pasekmių per klaidą į ją įrašytam asmeniui (atsakovui byloje), tačiau M. G., sąžiningai vykdęs minėtą sutartį negali netekti šia sutartimi pagrįstai įsigytos apsaugos nuo rizikos.
    6. Draudikui (apeliantui) Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimas turėtų sukelti tokias pat pasekmes, kokias būtų sukėlusi tinkamai su M. G. sudaryta draudimo sutartis (draudikas visiškai atlygina žalą nukentėjusiajam asmeniui, vykdydamas sutartį bei neturi teisės į regresinį reikalavimą kliento atžvilgiu).
    7. Nei M. G., nei S. G. nebuvo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir abu yra laikomi neteistais, baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukus. Tai, kad teismas konstatavo, jog jų veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, nereiškia, kad minėtų požymių pakanka, siekiant šių asmenų veiksmus laikyti nusikalstama veika.
    8. M. G. yra vartotojas, o atsakovas draudikas, savo srities profesionalas, todėl, kilus neaiškumų dėl to, ką reiškia draudimo sutartyje ar taisyklėse esančios sąvokos, šios turi būti aiškinamos draudėjo naudai.
    9. Kadangi byloje yra surinkti visi reikšmingi įrodymai, nustatytos visos svarbios aplinkybės, bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo netikslingas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
  2. Byloje nustatyta, kad 2012-02-14 Kuršėnuose įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G. vairuodamas BMW 520, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio deklaracijoje M. G. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ). Automobilio BMW 520, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Filiale 2012-02-13 draudimo sutartimi Nr. SGB 1026955 (toliau – Sutartis). Sutarties 6.1 p. draudėju nurodytas S. G.. Sutarties 7.1 p. draudimo sutartį sudariusiu asmeniu nurodytas S. G.. Sutarties 1.5 punkte numatyta, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. M. G. amžius įvykio metu buvo 20 m., dėl ko jis negalėjo turėti 7 m. vairavimo stažo. Sutarties 1.6 punktu draudėjas įsipareigojo, kad transporto priemonė bus naudojama Sutarties 1.5 p. aptartomis sąlygomis, o pasikeitus bent vienai sąlygai, įsipareigojo raštiškai pranešti draudikui apie pasikeitimą. Draudėjas apie tokių sąlygų pasikeitimą draudikui nepranešė. Taigi, draudėjui pažeidus Sutarties sąlygas, draudikui atsirado teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal VĮ „Regitra“ informaciją, eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo nurodytas S. G..
  3. Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-09 priėmė nuosprendį, nutraukti baudžiamąją bylą BK 37 straipsnio pagrindu, tuo atleidžiant S. G. ir M. G. (tretieji asmenys) nuo baudžiamosios atsakomybės už nuskalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą. Šioje baudžiamojoje byloje S. G. ir M. G. buvo kaltinami tuo, jog 2012-02-13, apie 11.51 val., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, Vilniaus g. 3, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, o būtent: S. G. nurodymu draudimo atstovei A. Z. užpildžius S. G. vardu oficialius AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus – „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1026955, po kuriais ji pasirašė, S. G. sąmoningai pateikė pasirašyti M. G., kuris grafoje „7.1. draudimo sutartį sudaręs asmuo“ pasirašė savo parašu už S. G., bei „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6912294 sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, o būtent grafoje „Draudėjas“ įrašius S. G. duomenis, perdavė M. G. suklastotus tikrus dokumentus, po ko, M. G. laikė minėtus suklastotus tikrus dokumentus iki 2012-05-12, 24 val., kol baigėsi sutarties nutraukimo laikas. Nuosprendyje teismas nurodė, kad formaliai abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius, kad transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje vietoj M. G. buvo įrašytas S. G. ir vietoj jo savo parašu sutartį patvirtino M. G., tačiau atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo tikslą, aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo elgesį nusprendė, kad padaryta veika yra mažareikšmė. Teismas išaiškino galimybę dėl netinkamu sutarties įforminimu padarytos žalos kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjęs.
  4. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog M. G. ir atsakovą S. G. siejo kokie nors pavedimo santykiai, kad trečiasis asmuo turėjo įgaliojimą ar kitą dokumentą, įgalinantį jį pasirašyti už S. G. sutartyje. Pasak apelianto, teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs aplinkybių, kad sudarant draudimo sutartį, automobilio savininko duomenys automatiškai gaunami iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kad trečiasis asmuo M. G., kreipęsis dėl draudimo sutarties sudarymo, nepateikė draudikui automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ar kitos informacijos, iš kurios draudikas galėtų spręsti, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę būtų perleista M. G. ar kokiam nors kitam asmeniui, kad ir pats atsakovas S. G. neišviešino tokios informacijos VĮ „Regitra“, kad dėl draudiko darbuotojo klaidos draudimo sutartį sudarančiu asmeniu faktiškai buvo nurodytas pats draudėjas (atsakovas S. G.), o ne trečiasis asmuo M. G..
  5. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodyti duomenys, t.y. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys, automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nepateikimas, transporto priemonės nuosavybės teisės perėjimo neišviešinimo faktas, draudiko darbuotojo klaida, nustatant aplinkybę, ar trečiąjį asmenį M. G. ir atsakovą S. G. siejo kokie nors ryšiai, įgalinantys M. G. pasirašyti už S. G., neturi jokios teisinės reikšmės, nes yra nesusiję su įrodinėtinu dalyku; kitų duomenų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas byloje nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. G. ir atsakovą S. G. siejo kokie nors pavedimo santykiai, kad trečiasis asmuo turėjo įgaliojimą ar kitą dokumentą, įgalinantį jį pasirašyti už S. G. sutartyje, laikytina pagrįsta ir atitinkančia byloje nustatytas faktines aplinkybes.
  6. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė dėl draudimo sutarties 7.1 punkto suklastojimo neturi įtakos sprendžiant teisingai nurodyto draudėjo pareigų vykdymo ir sutartinės atsakomybės jam taikymo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis, kuriai yra keliami imperatyviomis įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms sutarčių sudarymą, įtvirtinančioms šalių valios laisvės, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, atitinkantys reikalavimai, minėta aplinkybė laikytina esminiu pagrindinių sutarčių teisės principų pažeidimu, kuriam esant civilinė atsakomybė negali atsirasti. Priešingas šios situacijos aiškinimas neatitiktų ne tik sutarties šalių, bet ir visuomenės interesų.
  7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovas S. G. buvo draudžiamos transporto priemonės savininku bei sutarties šalimi (draudėju). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-20/2008). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, t. y. šalių paaiškinimus ir jų pateiktus rašytinius įrodymus, Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendyje nustatytus prejudicinius faktus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas S. G. buvo draudžiamos transporto priemonės savininku bei sutarties šalimi (draudėju), o trečiasis asmuo M. G. teisėtai veikė atsakovo S. G. interesais ginčo sutarties sudaryme, padarė remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis bei teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais, liudytojų parodymais, atsakovo S. G. ir trečiojo asmens M. G. nurodytomis aplinkybėmis civilinės bylos nagrinėjime. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublik?s kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autometra“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010).
  10. Ta aplinkybė, kad automobilis BMW 520, valst. Nr. ( - ) dar 2009 m. atsakovo buvo parduotas bei perduoti automobilio dokumentai ir rakteliai, buvo nustatyta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę ir negali būti kvestijonuojamas. Šioje byloje nustatytos aplinkybės nuosekliai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens M. G. paaiškinimus civilinėje byloje, todėl pagrindo jais netikėti nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip patikimus ginčo situacijos faktinius duomenis. Aplinkybių, kad atsakovas yra automobilio savininkas nepatvirtina ir įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2012-02-13 Sutartis, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad sutartį pasirašęs asmuo M. G. buvo įgaliotas atsakovo vardu sudaryti tokią sutartį (CPK 178 str.).
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2010). Kartu išaiškinta, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.
  12. Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendis, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla BK 37 straipsnio pagrindu – dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atleidžiant S. G. ir M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nuskalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, padarymą. Prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje laikytinos minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad S. G. ir M. G. suklastojo tikrus dokumentus, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, o būtent: S. G. nurodymu draudimo atstovei A. Z. užpildžius S. G. vardu, oficialius AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus – „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1026955, po kuriais ji pasirašė, S. G. sąmoningai pateikė pasirašyti M. G., kuris grafoje „7.1. draudimo sutartį sudaręs asmuo“ pasirašė savo parašu už S. G., bei „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6912294 sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, o būtent grafoje „Draudėjas“ įrašius S. G. duomenis, perdavė M. G. suklastotus tikrus dokumentus, po ko, M. G. laikė minėtus suklastotus tikrus dokumentus iki 2012-05-12, 24 val., kol baigėsi sutarties nutraukimo laikas, kiti šiuo teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios neturi.
  13. Taigi, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą, kad atsakovas neturi atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, motyvuojamojoje dalyje pateikė argumentuotą įrodymų įvertinimą. Dėl to apelianto argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, teismo sprendimo nemotyvuotumo atmetami.
  14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neabejotinai turi įtakos į bylą neįtraukto asmens (UAB „Augme“) teisėms ir pareigoms – pripažinus ginčo draudimo sutartį niekine, UAB „Augme“ privalės grąžinti draudikui be teisėto pagrindo gautas lėšas (Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 65.3. 65.5 p.), o žalos atlyginimo reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (M. G.), todėl nepanaikinus skundžiamo teismo sprendimo ir nepalikus galioti 2013-05-30 sprendimo už akių, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas ieškinio dėl dalies išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovo S. G. klausimą, teismas 2012-02-13 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1026955 pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ex oficio sutartį pripažino negaliojančia, nustatęs, kad ji buvo suklastota paties ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovo trečiojo asmens S. G. ir trečiojo asmens M. G. nusikalstamais veiksmais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dalyvauti buvo įtraukti visi su nagrinėjama byla susiję asmenys, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl apelianto nurodomo UAB „Augme“ teisių ir pareigų, o apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 nagrinėjamu atveju remtis negalima, nes teisiškai reikšmingos aplinkybės nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose nėra tapačios ar esmingai panašios.
  16. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisių normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai