Byla e2-61-918/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams Genadijui Kelinui ir advokatei Astai Astrauskienei,

4atsakovės N. T. atstovei advokatei S. P.,

5atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams N. T., A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. dėl skolos priteisimo.

7Teismas

Nustatė

8Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti:

  1. iš atsakovės N. T. 799,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-15861, I t. 3-7 b. l.),
  2. atsakovo A. A. 3805,16 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-14298, II t. 3-7 b. l.),
  3. iš atsakovo R. R. 1210,22 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-14315, III t. 3-7 b. l.), 2015-08-07 papildomu sprendimu iš atsakovo priteista 8,93 EUR išlaidų už teisinę pagalbą
  4. iš atsakovės V. S. 3987,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-14319, IV t. 3-7 b. l.)
  5. iš atsakovės UAB „Eraima“ 140,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-14433, V t. 3-8 b. l., reg. Nr. DOK-13082, V t. 25-27 b. l.)
  6. iš atsakovės D. R. 3920,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-17578, VI t. 3-7 b. l.),
  7. iš atsakovės S. B. – S. 6082,29 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-17579, VII t. 3-7 b. l.).

9Ieškovė ieškiniuose nurodė, kad atsakovams priklausančioms patalpoms, esančioms ( - ), įvairiais laikotarpiais tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovai už tiektą šilumos energiją neatsiskaitė. Atsakovai rašytinių sutarčių su ieškove nesudarė, todėl tarp ieškovės ir atsakovų nuo pastato, kuriame yra atsakovams priklausančios ar priklausiusios patalpos, šilumos įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos energijos tiekimo įrenginių datos buvo sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Mokėtinų įsiskolinimų dydžiai apskaičiuoti prie ieškinių pridedamose pažymose.

10Ieškovės ieškiniai tenkinti, priimti preliminarūs sprendimai:

  1. 2015 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21362-918/2015 iš atsakovės N. T. už negyvenamosioms patalpoms ( - ), 2007-12-22 – 2010-12-30 laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės naudai priteista 799,32 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t. 8-9 b. l.).
  2. 2015 m. liepos 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19674-454/2015 iš atsakovo A. A. už negyvenamajai patalpai - patalpai, kurios unikalus Nr. 4400-1843-2847:4549, 2011-01-01 iki 2014-01-01 laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės naudai priteista 3805,16 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 43 Eur žyminį mokestį, 42,50 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrą viešuosiuose registruose (II t. 8-9 b. l.).
  3. 2015 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19693-528/2015 iš atsakovo R. R. už butui, unikalus Nr. ( - ), Kaune, ( - ), administracinėms patalpoms, unikalus Nr. ( - ), Kaune, ( - ), administracinėms patalpoms, unikalus Nr. ( - ), Kaune, ( - ), 2008-10-22 - 2009-02-06 laikotarpiu tiektą šilumos energiją 1210,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Eur žyminį mokestį, 42,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrėjimą viešuose registruose (III t.8-9 b. l.).
  4. 2015 m. rugpjūčio 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19691-192/2015 iš atsakovės V. S. už negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), 2011-01-01 - 2014-01-01 laikotarpiu 3987,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 45,00 Eur žyminio mokesčio, 42,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrą viešuose registruose (IV t. 45-46 b. l.).
  5. 2015 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19813-894/2015 iš atsakovės UAB „ERAIMA“ už ( - ), Kaune, esančioms administracinėms patalpoms, unikalus Nr. ( - ), 2007-05-18 - 2007-09-05 laikotarpiu, administracinėms patalpoms, unikalus Nr. ( - ), 2007-05-18 - 2007-12-22 laikotarpiu, bei administracinėms patalpoms, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2008-07-22 iki 2008-10-22 laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės naudai priteista 140,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (V t. 40-41 b. l.).
  6. 2015 m. rugsėjo 9 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23188-713/2015 iš atsakovės D. R. už negyvenamajai patalpai, esančiai ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamajai patalpai, esančiai ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise bei negyvenamajai patalpai, esančiai ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ), 2007-05-05 - 2013-11-01 laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės naudai priteista 3920,47 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 44 Eur žyminio mokesčio, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrą viešuose registruose (VI t. 8-9 b. l).
  7. 2015 m. rugsėjo 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23187-435/2015 iš atsakovės S. B. – S. už negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. ( - ), 2010-10-28 - 2013-02-21 laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės naudai priteista 6082,29 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 68 Eur žyminio mokesčio, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrą viešuose registruose (VII t. 14-18 b. l.).

11Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, 2015-11-05 nutartimi civilinės bylos sujungtos (VIII t. 3-6 b. l.)

12Atsakovai, nesutikdami su ieškiniais ir priimtais preliminariais sprendimais, pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti priimtus preliminarius sprendimus, atmesti ieškinius bei CPK 95 straipsnio pagrindu paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms:

  1. Atsakovė N. T. prieštaravimuose (DOK-14600, I t. 13-15 b. l.) nurodė, kad 24,18 kv. m patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), Kaune, įsigijo 2007-12-22 bei pardavė 2010-12-30. N. T. nėra sudariusi rašytinės sutarties su ieškove dėl šiluminės energijos tiekimo, o minėtose patalpose jų įsigijimo metu jau buvo vietinis centrinis šildymas, patalpos buvo šildomos elektra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktame paties ieškovės AB „Kauno energija“, aiškiai nurodyta, kad šildymas yra vietinis centrinis šildymas, tad akivaizdu, jog ieškovė žinojo, kad pastatui šilumos energija netiekiama ir pareiškė nepagrįstą ieškinį. Tarp ieškovės ir atsakovės šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykių niekada nebuvo, ieškovė šioms patalpoms šiluminės energijos netiekė, vandens nešildė, nepateikė sąskaitų apmokėjimui bei nereiškė atsakovei jokių reikalavimų, todėl atsakovė pareigos apmokėti už šilumos energiją neturi. Atsakovei yra žinoma, kad patalpoms, esančioms pastate ( - ), Kaune, šilumos energija neteikiama panašiai nuo 1997 metų, o gal ir nuo anksčiau, jos atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Kauno apygardos teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartyje Nr. 2a-222/2001 nurodyta, kad teismai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti lėšas, už pastato, esančio ( - ), šildymą iš ankstesnio savininko. Nustatyta, kad nuo 1997 m. atsakovui priklausančios patalpos šildomos nebuvo. Sąskaitos yra ieškovė atspausdino 2015-06-18 pradedant tik nuo 2009-11-01, nors skolą prašoma priteisti nuo 2007-12-22. Tad ieškovės reikalavimas rašytiniais įrodymais dokumentiniame procese nepagristas. Sąskaitose paskaičiuoti ir delspinigiai, kurių ieškovė atskirai neįvardina, o susumuojama bendra suma už šilumos energiją. Sąskaitose neaiški ir pačių sumų paskaičiavimų tvarka: suma kinta nuo pastato tūrio, kuris faktiškai nesikeitė, o šilumą ieškovė tariamai tiekė net rugsėjo mėn. Ieškovė naudoja netinkamą energijos apskaitą ir nepagristai reikalauja apmokėti už netiektą bei nesuvartotą energiją. Pastate nėra karšto vandens skaitiklių, kurių įrengimu turėjo pasirūpinti ieškovė. Savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybes teise priklausančias patalpas netiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausomu nuosavybės teise faktu. Dėl energijos tiekimo tarp šalių nebuvo net ir konkliudentinių veiksmų.
  2. Atsakovas A. A. prieštaravimuose (X13487, II t. 19-21 b. l.) nurodė, kad negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), Kaune, įsigijo 2009 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Turtą, sudarius pirkimo—pardavimo sutartį, įregistravo viešame registre. Visas minimas ieškinyje turtas buvo šildomas elektra, t.y. vietiniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, nes patalpos jau jų įsigijimo metu buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tarp atsakovo A. A. ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Tokį ieškovės elgesį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.), todėl teismas turėtų taikyti ieškovei įstatymines sankcijas, nubaudžiant bauda. Analogiškas pretenzijas ieškovė reiškia ne pirmą kartą, žino, kokias sukelia teisines pasekmes turto savininkams, tačiau ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus - nepagrįstai ir pažeidžiant net ir paties ieškovės nurodytas teisės normas, reikalauja atlyginti neegzistuojančius įsiskolinimus. 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-185-377/2013 priėmė nutartį, kuria ieškovės analogišką reikalavimą paliko nenagrinėtą. VĮ Registrų centro duomenimis nurodyta, kad atsakovui priklausančiose patalpose šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdamas patalpas iš buvusių savininkų, prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas, t.y. ir objekto eksploatacijos (atsiskaityti su AB LESTO dėl elektros energijos tiekimo). Ginčo patalpas įsigijo su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. Teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir AB LESTO, nes atsakovas privalo mokėti už patalpų šildymą elektra . AB LESTO buvo padidinusi galią tam, kad patalpos būtų šildomos elektra. Su ieškove niekada jokių sutarčių nepasirašė, jų nebuvo pasirašęs ir pardavėjas, iš kurio minimas patalpas įsigijo. Ieškovė grubiai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nes tokios valios -sudaryti sutartį su ieškove niekada nebuvo išreiškęs. Ieškovė nuslepia aplinkybes, kad patalpoms ( - ), Kaune, nuo 1997 metų netiekiama šilumos energija. Atsakovui tiksli patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos data nėra žinoma. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m: kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. 2000- 06- 12 AB Kauno energija patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir siekė nepagrįstai prisiteisti 88089, 95 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją negyvenamosiose patalpose adresu ( - ), Kaune. Toks ieškinys buvo atmestas dalyje dėl gyvenamojo namo adresu ( - ), Kaune, šildymą. Pagal toje byloje pateiktus įrodymus - 2001 m. balandžio 12 d. VĮ „Skalė“ direktoriaus A. K. A. paaiškinimą minimoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 tikėtina, kad tuometinis patalpų, esančių ( - ), Kaune savininkas VĮ „Skalė“, teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos laikėsi, nes kaip teigia „patikrinus Kauno elektros tinklų archyvą, rasti leidimai ir techninės sąlygos įrengti ( - ), Kaune – 10 kw, ( - ), Kaune - 5kw galios elektrinius šildymo įrenginius 1997 02 27“. Šios patalpos anksčiau buvo valdomos VĮ „Skalė“, todėl visiškai tikėtina, kad jau tuometinis turto savininkas teisės aktų nustatyta tvarka jau 1997 metais gavo leidimus ir technines sąlygas įrengti elektrinius šildymo įrenginius. Analogiškos aplinkybės ne kartą buvo nustatytos ir teismuose. Patalpos jau nuo 1997 metų šildomos visiškai kitokiu būdu, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovės nesugebėjimą pasitikrinti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą. Atsakovas nėra gavęs nei vienos sąskaitos apmokėjimui, jokių pretenzijų, tokių pretenzijų nėra gavęs ir ankstesnis turto savininkas. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymų, kuris leistų teismui padaryti išvadą, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su ieškove, kad nevykdo prisiimtos prievolės.
  3. Atsakovas R. R. prieštaravimuose (X13486, III t. 14-16 b. l.), atsiliepime į ieškovės atsiliepimą (X15727, III t. 46-48 b. l.) nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teisėmis nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2009 m. vasario 6 d. priklausė butas, unikalus Nr. ( - ), Kaune, negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), Kaune, negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), Kaune. Šiuo metu šį nekilnojamąjį turtą atsakovas yra pardavęs. Visas ieškinyje minimas turtas buvo šildomas elektra, t. y. vietiniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, nes patalpos jau jų įsigijimo metu buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tarp atsakovo ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Tokį ieškovės elgesį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašo skirti ieškovei įstatymines sankcijas, nubaudžiant bauda. Analogiškas pretenzijas ieškovė reiškia ne pirmą kartą, žino, kokias sukelia teisines pasekmes turto savininkams, tačiau ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus - nepagrįstai ir pažeidžiant net ir paties ieškovės nurodytas teisės normas, reikalauja atlyginti neegzistuojančius įsiskolinimus. VĮ Registrų centro duomenimis, akivaizdžiai nurodyta, kad atsakovui priklausiusiose patalpose (bute ir administracinėse patalpose) šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdamas patalpas iš buvusių savininkų, atsakovas prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas. Ginčo patalpas įsigijo su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. Būtent ir teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir AB LESTO (mokėjau už patalpų šildymą), o ne su ieškove - AB „Kauno energija“. AB LESTO net atsakovo nuosavybės teise valdytose patalpose buvo padidinusi galią tam, kad patalpos galėtų būti šildomos elektra, o tai buvo padaryta dar iki atsakovui įsigyjant patalpas. Ieškovė nuslepia aplinkybes, kad patalpoms ( - ), Kaune, nuo 1997 metų netiekiama šilumos energija. Atsakovui tiksli patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos data nėra žinoma. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m: kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Ieškovė, atstovaujamas teisininko, klaidina teismą, nežino, kokias paslaugas apskritai teikia. LR Žemės Ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis, matininkas, atlikdamas patalpų (buto) kadastrinius matavimus, turi nustatyti ir kadastro duomenų formoje įrašyti duomenis apie šildymą. Šių taisyklių 107.5.3.1.2 punkte nurodoma, kad vietinis centrinis šildymas - tai šildymas dujų, elektros ir pan., įrenginiais ar vietine katilinė.
  4. Atsakovė V. S. prieštaravimuose (X14310, IV t. 51-54 b. l.) nurodė, kad patalpas, unikalus Nr. ( - ), Kaune, 2009 m. gruodžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. S.. Turtą, sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, įregistravo viešame registre. Turtą įsigijau. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Vanduo apskritai nėra šildomas, nėra duomenų, kokiu būdu galima skaičiuoti mokestį už nesuteikiamas paslaugas. Visas minimas ieškinyje turtas buvo šildomas elektra, t.y. vietiniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, nes patalpos jau jų įsigijimo metu buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tarp atsakovės ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Tokį ieškovės elgesį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.), todėl teismas turėtų taikyti ieškovei įstatymines sankcijas, nubaudžiant bauda. Analogiškas pretenzijas ieškovė reiškia ne pirmą kartą, žino, kokias sukelia teisines pasekmes turto savininkams, tačiau ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus - nepagrįstai ir pažeidžiant net ir paties ieškovės nurodytas teisės normas, reikalauja atlyginti neegzistuojančius įsiskolinimus. 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-185-377/2013 priėmė nutartį, kuria ieškovės analogišką reikalavimą paliko nenagrinėtą. Jau minimoje byloje atsakovė teikė rašytinius įrodymus - sutartį Nr. 104763, sudarytą su AB LESTO, kurios pagrindu visos atsakovės patalpos ir vanduo šildomi elektros energija, o ne ieškovės tiekiama šilumos energija. atsakovės PVM sąskaitos –faktūros patvirtina, kad patalpos šildomos elektra (žiemos sezonu elektros energijos suvartojama daugiau - net iki 8000 kwh, vasaros - iki 800 kwh). Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja mokestį patalpoms, kuriose jau seniai pakeistas šildymo būdas. Ieškinys apskritai turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė nėra pašalinęs tų aplinkybių, kurios neleido nagrinėti bylos 2012 m. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei priklausančiose patalpose šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdama patalpas iš buvusių savininkų, prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas. Ginčo patalpas įsigijo su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. AB LESTO atsakovės nuosavybės teise valdytose patalpose buvo padidinusi galią iki 25kw patalpų šildymui elektra, toks galingumas buvo atsakovei įsigyjant patalpas. Su ieškove niekada jokių sutarčių nepasirašė, jų nebuvo pasirašęs ir pardavėjas, iš kurio minimas patalpas įsigijo. Ieškovė grubiai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nes tokios valios -sudaryti sutartį su ieškove niekada nebuvo išreiškęs. Ieškovė nuslepia aplinkybes, kad patalpoms ( - ), Kaune, nuo 1997 metų netiekiama šilumos energija. Atsakovei tiksli patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos data nėra žinoma. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m: kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. 2000- 06- 12 AB Kauno energija patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir siekė nepagrįstai prisiteisti 88089, 95 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją negyvenamosiose patalpose adresu ( - ), Kaune. Toks ieškinys buvo atmestas dalyje dėl gyvenamojo namo adresu Kęstučio g. 54, Kaune, šildymą. Pagal toje byloje pateiktus įrodymus - 2001 m. balandžio 12 d. VĮ „Skalė“ direktoriaus A. K. A. paaiškinimą minimoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 tikėtina, kad tuometinis patalpų, esančių ( - ), Kaune savininkas VĮ „Skalė“, teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos laikėsi, nes kaip teigia „patikrinus Kauno elektros tinklų archyvą, rasti leidimai ir techninės sąlygos įrengti ( - ), Kaune – 10 kw, ( - ), Kaune - 5kw galios elektrinius šildymo įrenginius 1997 02 27“. Šios patalpos anksčiau buvo valdomos VĮ „Skalė“, todėl visiškai tikėtina, kad jau tuometinis turto savininkas teisės aktų nustatyta tvarka jau 1997 metais gavo leidimus ir technines sąlygas įrengti elektrinius šildymo įrenginius. Analogiškos aplinkybės ne kartą buvo nustatytos ir teismuose. Šie faktai ir faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtini. 2001 metais nagrinėjant analogiškus ieškinius Kauno apygardos teisme teismas darė išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu buvo apžiūrėtos ginčo patalpos ir teismo fiksuota, kad „šio namo, t.y. namo ( - ), Kaune šilumos sistemos paskirstomųjų vamzdynų net 4 stovai užaklinti“. Ieškovė nėra pateikęs duomenų, kad toks atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos būdas buvo neteisėtas. Atsakovė ne pirmą kartą gauna nepagrįstus ieškovės ieškinius, kurie nepatvirtina atsakovės jokios pareigos vykdyti neteisėtus ieškovės reikalavimus. Prie ieškinio teikiami įrodymai neatitinka Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo nuostatų, ginčas kilęs ne tik dėl mokesčio už negaunamas paslaugas, bet ir paslaugos negavimo, pakeitus šildymo būdą.
  5. Atsakovė UAB „ERAIMA“ prieštaravimuose (W8819, V t. 45-49 b. l.) nurodė, kad E. V. firma nuosavybės teisėmis nuo 2007-05-18 iki 2007-09-05 valdė patalpas, unikalus Nr. ( - ); nuo 2007-05-18 iki 2007-12-22 valdė patalpas, unikalus Nr. ( - ); nuo 2008-07-22 iki 2008-10-22 valdė patalpas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Nr. ( - ). 2009-04-16 pakeistas įmonės statusas į UAB „Eraima“, tuo metu E. V. firma šių objektų nuosavybės teise neturėjo. E. V. firma minimu laikotarpiu jokių skolų niekam neturėjo, kadangi kitu atveju būtų atsiradę kliūtys įmonės statuso pakeitimui. Nei E. V. firma, nei UAB „Eraima“ nėra gavę jokių pretenzijų iš ieškovės. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Vanduo apskritai nėra šildomas. Visas minimas ieškinyje turtas buvo šildomas elektra, t.y. vietiniu centriniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, t.y. ieškovės paslauga nebuvo tiekiama, nes patalpos jau jų įsigijimo buvo šildomos elektra. Tarp atsakovo ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, niekada šilumos energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, tokia paslauga, už kurią prašo ieškovė priteisti skolą, niekada nebuvo teikta: nei šildymas, nei karštas vanduo. Atsakovės nuomone, negali būti šiuo atveju konstatuota ir jos kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), nes įsigyjant patalpas, jos buvo šildomos tik elektra, nebuvo jokių radiatorių, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad patalpos bent kada nors galėjo būti šildomos kitokiu būdu. VĮ Registrų centro aiškiai nurodyta, kad patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu, t.y. ne ieškovės nurodytu būdu. Atsakovė vadovavosi ir pateikta dar iki patalpų įsigijimo-suformuota patalpų kadastro byla, kurioje buvo nurodoma, kad patalpų šildymas yra vietinis centrinis (elektra). Akivaizdu, kad kiekvienam atidžiam ir rūpestingam asmeniui, kuris nėra nekilnojamojo turto specialistas, nekiltų abejonių, kad patalpos yra šildomos elektra. Aplinkybė, kad patalpose nėra jokių kitokių šildymo prietaisų, buvo fiksuota ir teismo sprendime, pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose. Ieškovės elgesį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes prašoma atlyginti už neva teiktas sutartines paslaugas bei nurodomas net atsakovo abonento numeris neva atsakovui išrašytose sąskaitose, kurias atsakovas pamatė gavęs ieškinį. Dėl to ieškovei turėtų būti taikomos įstatyminės sankcijos. Savo ieškiniu ieškovė nori nepagrįstai praturtėti, tačiau savo klaidos taip ir neištaiso, neatsisako nepagrįstų reikalavimų. Analogiškų pretenzijų atsakovui ieškovė niekada nereiškė, nebuvo pareiškęs ir E. V. firmai, ieškovė niekada nesikreipė dėl neva egzistuojančios skolos priteisimo. Atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė ne pirmą kartą nesėkmingai realizuoja neva savo pažeistą teisę Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-187/2001, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013, tačiau jau tuo metu buvo nustatyta, kad tokia paslauga neteikiama. E. V. firma Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 buvo į procesą įtraukta trečiuoju asmeniu dėl analogiško reikalavimo VĮ „Skalė“. Šio proceso metu 2001 m. teismo konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovės paslauga neteikiama patalpoms, esančioms ( - ), Kaune, dėl šios priežasties ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Patalpos nuo jų įsigijimo momento niekada nebuvo šildomos ieškovės tiekiama šilumos energija, už šildymą patalpų buvo mokama AB LESTO per VĮ „Skalė“, nes ji buvo sudariusi Elektros energijos tiekimo sutartį. Jei būtų ieškovei skolinga, ieškovė būtų ją į procesą įtraukusi atsakove, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepagrįstai atlieka neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidžiant net ir paties ieškovės nurodytas teisės normas, reikalauja atlyginti neegzistuojančius įsiskolinimus. 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 priėmė nutartį, kuria ieškovės analogišką reikalavimą kitiems ir kitų patalpų, esančiu analogišku adresu ( - ), Kaune, savininkams paliko nenagrinėtą. Ieškovės pateikti duomenys klaidina teismą, neaišku, kokiu būdu ieškovė skaičiuoja neva susidariusį įsiskolinimą, jei neteikė paslaugos. Priimtame teismo sprendime, teismas vadovavosi 2012-10-01 įsigaliojusiu LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintu Šilumos pirkimo -pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašu, tačiau teismo minimu laikotarpiu atsakovas patalpų nevaldė, o šios įstatymo nuostatos negali būti taikomos atsakovo atveju, nes skolos ieškovė prašo už 2007-05-18 - 2008-10-22 laikotarpį. VĮ Registrų centro pažymose nurodyta, kad atsakovui priklausančiose patalpose šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdama patalpas iš buvusio savininko, prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas. Patalpos šildomos išimtinai elektra, ginčo patalpos įsigytos su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. Teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir AB LESTO, nes privalo susimokėti už patalpų šildymą elektra. AB LESTO net atsakovo nuosavybės teise valdytose patalpose buvo padidinusi galią tam, kad patalpas galėčiau šildytis elektra. Atsakovui nėra žinoma, jog patalpos buvo kada nors šildomos centralizuotai, nesuprantama, kokiu pagrindu, kaip ir dėl ko ieškovė ir toliau tęsia nepagrįstus skaičiavimus už negautą paslaugą - tariamą šildymą. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m: kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Įsigyjant patalpą, buvo domėtasi dėl šildymo būdo, buvę patalpų nuomininkai paaiškino, kad jau dešimt metų visos patalpos yra šildomos elektra. Įsigyjant patalpas buvo žinoma, kad šildymas yra numatytas „Vietinis centrinis šildymas‘, o tai reiškia, kad tai nėra šilumos tiekimas iš ieškovės tinklų. LR Žemės Ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis, matininkas, atlikdamas patalpų (buto) kadastrinius matavimus, turi nustatyti ir kadastro duomenų formoje įrašyti duomenis apie šildymą. Šių taisyklių 107.5.3.1.2 punkte nurodoma, kad vietinis centrinis šildymas - tai šildymas dujų, elektros ir pan., įrenginiais ar vietine katilinė.
  6. Atsakovė D. R. prieštaravimuose (X16565, VI t. 12-16 b. l.) nurodė, kad 2010-12-30 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo negyvenamąsias administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Kaune, 2013 m. kovo 6 d. įsigijo negyvenamąsias administracines patalpas unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Kaune. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Vanduo apskritai nėra šildomas. Visas minimas ieškinyje turtas buvo šildomas elektra, t.y. vietiniu centriniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, t.y. ieškovės paslauga nebuvo tiekiama, nes patalpos jau jų įsigijimo metu buvo šildomos elektra. Tarp atsakovės ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Šį teiginį patvirtina ir ieškovės pateiktas 2009-11-13raštas Nr. 20-1983, kuriuo atsakovė neva buvo pakviesta sudaryti sutartį dėl šilumos energijos tiekimo. Tokį raštą pamatė tik susipažinusi su ieškovės teiktais teismui prie ieškinio procesiniais dokumentais, ieškovei turėjo būti žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau raštas neva buvo siųstas ne atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Jei tokį raštą būtų gavusi, būtų jau tuo metu gynusi savo pažeidžiamas teises, nes ieškovės paslaugomis niekada nesinaudojo. Su atsakove niekada šilumos energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės elgesį vertinu kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes prašoma atlyginti už neva teiktas sutartines paslaugas bei nurodomas net atsakovės abonento numeris neva atsakovei išrašytose sąskaitose. Ieškovei turėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą. Be to, nesuprantama, kokie pokyčiai įvyko 2013 m. lapkrityje, kadangi nuo šio laikotarpio ieškovės pateiktose sąskaitose nėra neva egzistuojančios skolos didėjimo. Šiuo savo ieškiniu ieškovė nori nepagrįstai praturtėti, tačiau savo klaidos taip ir neištaiso, neatsisako nepagrįstų reikalavimų. Analogiškų pretenzijų ieškovė niekada nereiškė, per visą laikotarpį ieškovė niekada nesikreipė dėl neva egzistuojančios skolos priteisimo. Atsakovei tik teko 2012- 2013 m, dalyvauti Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės AB Kauno Energija ieškinį, kurioje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. 2013m balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-Į85-877/20I3 priėmė nutartį, kuria ieškovės analogišką reikalavimą kitiems ir kitų patalpų, esančių analogišku adresu ( - ), Kaune, savininkams paliko nenagrinėtu. Ieškovė teigia ieškinyje, kad tiekia šilumos energiją trims patalpoms, tačiau pateikti VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teisėmis valdo dvi patalpas, o reikalaujama priteisti už trijų patalpų šildymą. Ieškovės pateikti duomenys klaidina teismą: sąskaitose nuo 22 psl. iki 35 psl. pastebėti tokius keisti neatitikimai: pvz., 2013 m. lapkričio PVM sąskaitoje -faktūroje KER1 Nr. 13100001639 nurodyta suma (neva susidariusi skola) yra 13 617,38 Lt, t.y. didesnė nei 2013 m. gruodžio, kur suma nurodyta 13536,62 Lt. Analogiška suma 13536,62 Lt nurodyta ir 2013 m. spalio PVM sąskaitoje - faktūroje KER1 Nr. 131000001633. Sąskaitose nurodytos sumos tendencingai didėja, o skolos likutis nurodomas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Be to, 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktos teismui dvi sąskaitos faktūros skirtingais numeriais: KER1 Nr. 131210000193, kurioje jokia skola už tą patį laikotarpį neminima, o kita sąskaita tos pačios dienos už tą patį laikotarpį KER1 Nr. 131200001663 jau nurodyta skola. Teismui pateikus elektroninėje erdvėje ir turint didelį darbo krūvį sudėtinga išanalizuoti išsamiai atsakovės nurodytas neaiškias ir klaidinančias sąskaitas, juolab, kad jos dubliuojasi. 2010 m. gruodžio sąskaitoje - faktūroje KER1 Nr. 101200001713 nurodyta, kad skolos likutis yra 6843,35 Lt, tačiau pačioje sąskaitoje ši suma kaip likutis nurodyta 7651,59 Lt, kreditinė suma koreguota - 2796,81 Lt, delspinigių sumos apskritai neaiškios, o mokėtina suma jau nurodyta 10207,60 Lt. 2009 m. lapkričio PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 091100001760 nurodyto likučio mėnesio pradžioje nėra, kreditinė suma nurodyta 4144, 87 Lt, likutis mėnesio pabaigoje yra 4482,09 Lt, tačiau pateiktose išklotinėse reikalaujama susimokėti ir už 2007-2008 metus. Analogiški netikslumai yra vos ne visose sąskaitose. Ieškovė savo reikalavimo dydį grindžia abejotinais ir nepatikimais rašytiniais įrodymais, prielaidomis. Be to, neva egzistuojantį įsiskolinimą ieškovė nurodo už 2007-09-05 - 2013-11-01 laikotarpį, tačiau nepateikia tam jokių argumentų, išskyrus klaidinančias sąskaitas. Teismo sprendime galimai įvykusi techninė klaida, nes laikotarpis nurodytas nuo 2007-05-05. Atsakovė 2011 metais sudarė sutartį su AB LESTO, kurios pagrindu buvo teikiama elektros energija patalpoms šildyti nuo jų įsigijimo momento. VĮ Registrų centro pažymose nurodyta, kad atsakovei priklausančiose patalpose šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdama patalpas iš buvusio savininko, prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas. Įsigijo ginčo patalpas su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. Būtent teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir AB LESTO, nes privalo susimokėti už patalpų šildymą elektra. AB LESTO net atsakovės nuosavybės teise valdytose patalpose buvo padidinusi galią tam, kad patalpos galėtų būti šildomos elektra. Yra visos sąlygos ieškovei taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Kadangi patalpomis naudojosi ir jos atsakovei priklauso ar priklausė skirtingais laikotarpiais (2007-09-05, 2010-12-30, 2013-03-06), atsakovei nėra žinoma, jog patalpos buvo kada nors šildomos centralizuotai. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė ir toliau tęsia nepagrįstus skaičiavimus už negautą paslaugą - tariamą šildymą. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m: kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Įsigyjant patalpą, buvo domėtasi dėl šildymo būdo, buvę patalpų nuomininkai paaiškino, kad jau dešimt metų visos patalpos yra šildomos elektra. Įsigyjant patalpas buvo žinoma, kad šildymas yra numatytas „Vietinis centrinis šildymas‘, o tai reiškia, kad tai nėra šilumos tiekimas iš ieškovės tinklų. LR Žemės Ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis, matininkas, atlikdamas patalpų (buto) kadastrinius matavimus, turi nustatyti ir kadastro duomenų formoje įrašyti duomenis apie šildymą. Šių taisyklių 107.5.3.1.2 punkte nurodoma, kad vietinis centrinis šildymas - tai šildymas dujų, elektros ir pan., įrenginiais ar vietine katilinė.
  7. Atsakovė S. B. – S. prieštaravimuose (X16564, VII t. 12-16 b. l.) nurodė, kad 2010 m. spalio 28d. įsigijo negyvenamąsias administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )Nr. ( - ), Kaune. Šias patalpas nuosavybės teisėmis valdė iki 2013 m. vasario 21 d., patalpą Nr. ( - ) iki 2013-03-05. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Vanduo apskritai nėra šildomas. Visas minimas ieškinyje turtas buvo šildomas elektra, t. y. vietiniu centriniu šildymu. Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, t. y. ieškovės paslauga nebuvo tiekiam. Tarp atsakovės ir ieškovės niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir pačios ieškovės pateiktas 2011-02 10 Nr. 20-515 raštas, kuriuo atsakovė buvo pakviesta sudaryti sutartį dėl šilumos energijos tiekimo. Tokį raštą pamatė tik susipažinusi su ieškovės teiktais teismui prie ieškinio procesiniais dokumentais, ieškovei turėjo būti žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau raštas buvo siųstas ne atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Jei tokį raštą būtų gavusi, jau tuo metu būtų gynusi savo pažeidžiamas teises, nes ieškovės paslaugomis niekada nesinaudojo. Ieškovė teikdama minėtą raštą teismui, privalėjo pateikti ir sutartį, jei tokia buvo su atsakove sudaryta. Su atsakove niekada šilumos energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovės nuomone, negali būti šiuo atveju konstatuota ir jos kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pirkdama patalpas atsakovė vadovavosi pateikta dar iki patalpų įsigijimo suformuota patalpų kadastro byla Nr. 1175, kurioje buvo nurodoma, kad patalpų šildymas yra vietinis (elektra). Akivaizdu, kad kiekvienam atidžiam ir rūpestingam asmeniui, kuris nėra nekilnojamojo turto specialistas, nekiltų abejonių, kad patalpos yra šildomos elektra. Aplinkybė, kad patalpose nėra jokių kitokių šildymo prietaisų, buvo fiksuota ir atsakovės pasirašytoje patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, kuriam teisės aktais nustatyta pareiga užtikrinti teisėtą civilinę apyvartą. Ieškovės elgesį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašo skirti ieškovei baudą. Ieškovė prašo atlyginti už neva teiktas sutartines paslaugas bei nurodant net atsakovės abonento numeri neva atsakovei išrašytose sąskaitose, kurias gavo tik su ieškiniu. Atsakovei nesuprantama, kokie pokyčiai įvyko 2013 m. lapkrityje, kadangi nuo šio laikotarpio ieškovės pateiktose sąskaitose nėra neva egzistuojančios skolos didėjimo. Savo ieškiniu ieškovė nori nepagrįstai praturtėti, tačiau savo klaidos taip ir neištaiso, neatsisako nepagrįstų reikalavimų. Analogiškų pretenzijų atsakovei ieškovė niekada nereiškė, per visą laikotarpį ieškovė niekada nesikreipė dėl neva egzistuojančios skolos priteisimo. Atsakovei tik 2012- 2013 m. buvo žinoma, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „Kauno Energija“ ieškinį, kurioje ji buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Jei atsakovė būtų buvusi ieškovei skolinga, ieškovė būtų ją į procesą įtraukusi atsakove, tikslinusi procesinę padėtį, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepagrįstai atlieka neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidžiant net ir paties ieškovės nurodytas teisės normas, reikalauja atlyginti neegzistuojančius įsiskolinimus. 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 priėmė nutartį, kuria ieškovės analogišką reikalavimą kitiems ir kitų patalpų, esančių analogišku adresu Kęstučio g. 54, Kaune, savininkams paliko nenagrinėtą. Ieškovės pateikti duomenys klaidina teismą, nes neaišku kokiu būdu ieškovė skaičiuoja neva susidariusį įsiskolinimą, jei neteikė paslaugos. VĮ Registrų centro duomenimis, jau pačios ieškovės teiktose pažymose akivaizdžiai nurodyta, kad atsakovei priklausančiose patalpose šildymas yra vietinis centrinis. Nuosavybės teisių atsiradimo momentu, perimdama patalpas iš buvusio savininko, prisiėmė tik tokias teises ir pareigas, kokias turėjo buvęs savininkas. Ginčo patalpas įsigijo su esamais šildymo elektra prietaisais bei įrenginiais. Teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir AB LESTO, nes atsakovė privalo sumokėti už patalpų šildymą elektra. AB LESTO atsakovės nuosavybės teise valdytose patalpose buvo padidinusi galią tam, kad patalpas atsakovė galėtų šildytis elektra. Sudarydama sutartį su AB LESTO, vykdė prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šie įsipareigojimai neatsirado ieškovei. Yra visos sąlygos ieškovei taikyti įstatyme numatytas sankcijas, nes ieškovė nuslepia, kad patalpos, esančios ( - ), Kaune, jau nuo 1997 metų nesinaudoja ieškovės paslaugomis, t.y. netiekiama šilumos energija. Atsakovei nėra žinoma, jog patalpos buvo kada nors šildomos centralizuotai, nesuprantama, kokiu pagrindu, kaip ir dėl ko ieškovė ir toliau tęsia nepagrįstus skaičiavimus už negautą paslaugą - tariamą šildymą. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė ir toliau tęsia nepagrįstus skaičiavimus už negautą paslaugą - tariamą šildymą. Kai energijos vartojimas nutrauktas, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 29 d. šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas — fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Įsigyjant patalpą, buvo domėtasi dėl šildymo būdo, buvę patalpų nuomininkai paaiškino, kad jau dešimt metų visos patalpos yra šildomos elektra. Įsigyjant patalpas buvo žinoma, kad šildymas yra numatytas „Vietinis centrinis šildymas“, o tai reiškia, kad tai nėra šilumos tiekimas iš ieškovės tinklų. LR Žemės Ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis, matininkas, atlikdamas patalpų (buto) kadastrinius matavimus, turi nustatyti ir kadastro duomenų formoje įrašyti duomenis apie šildymą. Šių taisyklių 107.5.3.1.2 punkte nurodoma, kad vietinis centrinis šildymas - tai šildymas dujų, elektros ir pan., įrenginiais ar vietine katilinė.

13Ieškovė atsiliepimuose į atsakovų prieštaravimus (reg. Nr. DOK-15612, I t. 18-20 b. l., reg. Nr. DOK-14217, II t. 36-38 b. l., reg. Nr. DOK-14473, III t. 26-28 b. l., reg. Nr. DOK 15374, IV t. 89-92 b. l., reg. Nr. DOK-17941, V t. 56-61 b. l., reg. Nr. DOK-17353, VI t. 24-27 b. l., reg. Nr. DOK-18180, VII t. 30-35 b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-14738, I t. 85-87 b. l., reg. Nr. DOK-16502, II t. 100-103 b. l., reg. Nr. DOK-16503, II t. 104-107 b. l., reg. Nr. DOK-15569, III t. 49-52 b. l., reg. Nr. DOK-18346, III t. 62-67 b. l., reg. Nr. DOK-17439, IV t. 137-143 b. l.) nurodė, kad CK 6.384 str. 1 d. nustato, kad: jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. LR Šilumos ūkio 19 str. 5 d. nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Tokia pati nuostata dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties standartinių sąlygų taikymo nustatyta ir LR Energetikos ministro įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 27 p., kuris nustato, kad: „Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl laikoma, kad tarp Ieškovės ir Atsakovo yra sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už šilumos energiją, todėl šioje byloje negali būti taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo (LAT 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2014). Kitoks minėtos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes tai reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą apmokėti už vartotojo suvartotą šilumos energiją kreipdamasi į Valstybinę energetikos inspekciją kvestionuotų savo pačios atliktos energijos apskaitos teisingumą. Atsakovų argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo preliminarius sprendimus bei atmesti ieškinius. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas. Vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovo patalpų šilumos vartojimo įrenginių teisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad buvęs patalpų savininkas VĮ „Skalė“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtina VĮ „Skalė“ teisių perėmėjo atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-16235-877/2012. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą šilumos energiją, yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmę nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovai perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų - ir buvusio savininko pareigą atsikaityti dėl šilumos energijos objektui tiekimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais, nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu. Atsakovai, įsigydami patalpas, turėjo žinoti, kad patalpoms yra tiekiama šilumos energija, nes nekilnojamojo turto registre patalpų šildymas yra numatytas „vietinis centrinis šildymas“ reiškia, jog tai nėra autonominis šildymas, kuris suteiktų galimybę šildyti patalpas nepriklausomai. Be to, atsakovai turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Patalpų šildymo įrangos atjungimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlikę teisės aktuose reglamentuotas Patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras. To nepadarę atsakovai liko šilumos energijos vartotojais ir jiems, kaip Patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins Patalpų šildymo sistemos atjungimą nuo bendros (centralizuotos) namo šildymo sistemos. Pagal CPK 95 str. nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovės ieškiniai yra motyvuoti, pagrįsti faktiniais duomenimis, paremtas teisės normomis ir teismų praktika. Taigi vien kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovams, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekia jiems pakenkti, todėl toks prašymas turi būti atmestas. Ginčo name ( - ), Kaune, ne visi vartotojai yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos. Minėti įrodymai yra viešai prieinami Nekilnojamo turto registro duomenys, todėl negali būti laikytini siurprizu atsakovams. Atsakovai savavališkai atsijungę nuo centrinio šildymo, pažeidžia ir kitų šiame name nekilnojamo turto objektus turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą teisė atjungti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklėse nurodytų veiksmų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-582-343/2015). Egzistuojantis atsijungimo nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo teisinis reglamentavimas, kai neteisėtai atsijungęs vartotojas yra laikomas buitiniu šilumos vartotoju, kuriam tenka prievolė mokėti už šilumą ir karštą vandenį, užtikrina, kad tai darytų laikantis teisės aktų. Priešingu atveju, valstybė negalėtų šio proceso kontroliuoti. LR šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297. Iki 2010 m. lapkričio 12 d. galiojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Tiek naujos, tiek senos taisyklės nustato, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą. Taisyklėse taip pat nurodyta, kokius būtina atlikti darbus atjungiant daugiabučio namo butą nuo bendros šildymo sistemos. Baigus atjungimo darbus yra surašomas atjungimo aktas. Atsakovai nepateikė išvardintų leistinų dokumentų, įrodančių, kad skolų susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise valdė patalpas, kurios nuo centralizuoto namo ( - ), Kaune, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos buvo atjungtos teisėtai. Atsakovai skolų susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise valdė patalpas, kurios buvo neteisėtai atjungtos nuo centralizuoto namo ( - ), Kaune, šilumos ir karšto vandens tiekimo, todėl yra laikomi buitiniais šilumos ir kašto vandens vartotojais, kuriems tenka pareiga už tai mokėti. Aplinkybę, kad buvęs Patalpų savininkas VĮ „Skalė“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtina ne tik VĮ „Skalė“ teisių perėmėjo atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-16235-877/2012, bet ir VĮ „Skalė“ 2009-10-26 raštas ieškovei, patvirtinta taikos sutartis, kuria VĮ „Skalė“ teisių perėmėjas įsipareigojo padengi VĮ „Skalė“ įsiskolinimą ieškovei už suteiktas paslaugas. Šilumos objekto tikrinimo aktų kopijos patvirtina, jog ginčo name centralizuotai buvo tiekiama šilumos energija, o ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka nuolat vykdė šilumos apskaitos prietaisų priežiūrą, tikrino techninę būklę, ruošė šildymo sezonui. Ieškovė teikdama ieškinius, kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis pateikė Kreditines sąskaitas, kuriose pateikiama išsami informacija, kada ir kokiais pagrindais buvo vykdomi perskaičiavimai, t. y. sąskaitų koregavimas, todėl Atsakovės D. R. argumentai dėl teismo klaidinimo atmestini kaip nepagrįsti.

14Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, 2015-11-05 nutartimi civilinės bylos sujungtos (VIII t. 3-6 b. l.)

15Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai Genadijus Kelinas, advokatė Asta Astrauskienė, advokato padėjėja I. J. palaikė ieškinių reikalavimus, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekė šilumos energiją ieškiniuose nurodytoms patalpoms. N. T. su Ieškove nėra atsiskaičiusi už 2007-12-22 - 2010-12-30 laikotarpiu suteiktas paslaugas, N. T. skola ieškovei už suteiktas paslaugas šio ieškinio surašymo dieną yra 799,32 EUR. R. R. su Ieškove nėra atsiskaitęs už 2008-10-22 - 2009-02-06 laikotarpiu suteiktas paslaugas. Bendra Atsakovo skola Ieškovei už suteiktas paslaugas yra 1210,02 EUR. S. B.-S. su ieškove nėra atsiskaičiusi už 2010-10-28 - 2013-02-21 laikotarpiu suteiktas paslaugas, skola Ieškovei už suteiktas paslaugas yra 6082,29 EUR. V. S. dėl su ieškove neatsiskaitė už 2011-01-01 - 2013-11-01 laikotarpiu suteiktas paslaugas, atsakovės skola ieškovei už suteiktas paslaugas yra 3987,44 EUR. A. A. su ieškove nėra atsiskaitęs 2011-01-01 - 2013-11-01 laikotarpiu suteiktas paslaugas, atsakovo skola ieškovei už suteiktas paslaugas yra 3805,16 EUR. UAB „Eraima“ su ieškove nėra atsiskaitęs už 2007-05-18 - 2007-12-22 laikotarpiu suteiktas paslaugas, atsakovo skola ieškovei už suteiktas paslaugas ieškinio surašymo dieną yra 140,58 EUR. D. R. su ieškove nėra atsiskaičiusi už 2007-09-05 - 2013-11-01 laikotarpiu suteiktas paslaugas, atsakovės skola ieškovei už suteiktas paslaugas yra 3920,47 EUR. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Nekilnojamojo turto išrašais, sąskaitomis. Visų atsakovų atsikirtimai į ieškinį yra iš esmės analogiški. CK6.384 str. 1 d. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų; ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 buvo patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, vėliau nuo 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo bei šį teisės aktą pakeitė Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Sutarčių standartinės sąlygos pastato buto savininką apibrėžia kaip juridinį arba fizinį asmenį, kuriam nuosavybės, bendrosios nuosavybės teise arba patikėjimo teise priklauso butas, ir kuriam bendros nuosavybės teise priklauso pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai. Sutarčių standartinių sąlygų 11 p. nustato, kad: „Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 p. nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualia aptartas sąlygas“. Atitinkamai, Sutarčių standartinių sąlygų aprašo 5 p. nustatyta, jog sutartis pagal Sutarčių standartinių sąlygų aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Sutarčių standartinių sąlygų aprašo 6 p. nustatyta, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Tokia pati nuostata dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties standartinių sąlygų taikymo nustatyta ir LR Energetikos ministro įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau vadinama – „Taisyklės“) 27 p., kuris nustato, kad: „Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų“. Vertinant tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, yra laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovų skolos susidarymo laikotarpiu buvo sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Vadovaujantis ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14.4 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Pastato, esančio adresu ( - ), individualaus šilumos punkto įvade buvo įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, matuojantis bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, ginčo objekte suvartotas šilumos kiekis buvo skirstomas patalpų savininkams, vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Pagal egzistuojantį atsijungimo nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo teisinis reglamentavimą, - neteisėtai atsijungęs vartotojas yra laikomas buitiniu šilumos vartotoju, kuriam tenka prievolė mokėti už šilumą ir karštą vandenį, užtikrina, kad tai darytų laikantis teisės aktų. Priešingu atveju, valstybė negalėtų šio proceso kontroliuoti. Ieškovė neginčija atsakovų nurodomo fakto, kad name dalis patalpų šildoma elektra, taip pat ne kartą buvo mėginama atjungti centralizuotą šildymą, tačiau tai buvo daroma neteisėtai. Neteisėti atjungimai buvo atliekami pačiame šilumos punkte ir juos nustačius Ieškovės buvo šalinami. Jau po nurodomo teismo sprendimo, kuriame teismo buvo konstatuota, kad vamzdžiai yra užaklinti, ieškovės atstovai atstatė centralizuotą šildymą ginčo name, VĮ „Skalė“ 2000 11 14 rašte Nr. 9 nurodoma, kad 2000 m. lapkričio 10 d. darbuotojai savavališkai be VĮ „Skalė“ administracijos žinios, įėję į patalpas – šiluminį mazgą ir pastogę, vykdė santechninius remonto darbus, t.y., išiminėjo akles, tarpinę, jungė vamzdynus, be prašymo paleido šilumą į negyvenamąsias patalpas ( - ). Užduotis-ataskaita Nr. 146, kurioje konstatuota, „2002 m. sausio 7 d. adresu ( - )palėpėje pajungti keturi paduodamo vamzdžio stovai, tose patalpose atstatyti keturi grįžtamieji šildymo sistemos stovai.“ Šie dokumentai yra pasirašyti paties VĮ „Skalė“ direktoriaus, kuris buvo apklausiamas teisme liudytoju. Minėti dokumentai paneigia liudytojo pateiktus paaiškinimus apie tai, kad objekto, adresu ( - ), Kaunas, savavališkai nutrauktas šildymas nebuvo atstatytas ir patalpos buvo nešildomos. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir 2009 m. spalio 26 d. VĮ „Skalė“ raštas, pasirašytas A. A.. Nors Atsakovai įrodinėjo, jog pastate ( - ) nėra centrinio šildymo sistemų, ir namas yra šildomas elektra, visgi faktą, kad ginčo pastate yra centrinis šildymas, patvirtina ir pačių Atsakovų atstovių paaiškinimai teisme, kad namo kairioji pusė niekada nebuvo atsijungusi nuo centrinio šildymo ir naudojosi ieškovės teikiamomis centralizuoto šildymo paslaugomis. Šią aplinkybę nurodė ir liudytojas A. A.. Atsakovų patalpos nuo centralizuoto namo ( - ), Kaune, šilumos ir karšto vandens tiekimo buvo atjunginėjamos neteisėtai, todėl Atsakovai yra laikytini buitiniu šilumos ir kašto vandens vartotoju, kuriems tenka pareiga apmokėti už suteiktas šildymo paslaugas. Atsakovas, savavališkai atsijungęs (ar nuosavybės teise įgijęs jau atjungtas patalpas) nuo centralizuoto šildymo, pažeidė ir kitų šiame name nekilnojamo turto objektus turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą teisė atjungti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų turi būti įgyvendinama laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (LR CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklėse nurodytų veiksmų. Vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas. Vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl Atsakovų patalpų šilumos vartojimo įrenginių teisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad ir buvęs patalpų savininkas VĮ „Skalė“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtina kartu su atsiliepimais pateiktas VĮ „Skalė“ 2009-10-26 raštas ieškovei, taip pat teismui pateiktas VĮ „Skalė“ teisių perėmėjo atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-16235-877/2012, patvirtinta taikos sutartis, kuria VĮ „Skalė“ teisių perėmėjas įsipareigojo padengti VĮ „Skalė“ įsiskolinimą ieškovei už suteiktas paslaugas. Aplinkybę, jog ginčo name centralizuotai buvo tiekiama šilumos energija, o ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka nuolat vykdė šilumos apskaitos prietaisų priežiūrą, tikrino techninę būklę, ruošė šildymo sezonui patvirtina Šilumos objekto tikrinimo aktų kopijos. Atsakovai, įsigydami Patalpas žinojo, kad jose niekada nebuvo centralizuoto šildymo elektra, nes patalpoms suteiktas elektros galingumas nebuvo pakankamas patalpoms šildyti, o tenkino tik buitinius elektros vartojimo poreikius, dėl to patalpų savininkai atitinkamai turėjo kreiptis dėl jos galingumo padidinimo. UAB „Eraima“ (buvusi E. V. firma) šiomis patalpomis naudojosi kaip nuomininkas. Tai patvirtina ir VĮ „Skalė“ 2000-11-14 raštas Nr. 9, kuriame be kita ko nurodoma, kad VĮ „Skalė“ yra išnuomojusi visas patalpas įvairioms organizacijoms, tame tarpe ir E. V. firmai. Rašte pažymima, kad visi nuomininkai nesutinka naudotis ieškovės tiekiama šiluma dėl nesąmoningai aukštų kainų. Tai patvirtina, kad jau 2000 metais UAB „Eraima“ (E. V. firmos teisių perėmėjai) buvo žinoma, kad patalpos šildomos centralizuotu būdu. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas A. A. jam priklausančioms patalpų šildyti pirko elektros energiją iš V. S. taip pat patvirtina, kad Atsakovo A. A. patalpose nebuvo elektrinės šildymo sistemos, o patalpose elektra buvo skirta tik buitiniam vartojimui. Sutarčių sudarymas su AB Lesto nereiškia tinkamo ir teisėto elektros šildymo sistemos patalpose įrengimo, bei pastate esančio centralizuoto šildymo teisėto atjungimo. Atsakovai, tapę ginčo Patalpų savininkais, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Patalpų šildymo įrangos atjungimą. To nepadarę atsakovai liko šilumos energijos vartotojais ir jiems, kaip Patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams buvo nustatyta (išliko) prievolė mokėti už šilumos energiją. Visiems be išimties šilumos paslaugų vartotojams sąskaitos yra siunčiamos. Jos rengiamos automatizuotu būdu, labai dideliam vartotojų kiekiui, todėl PVM sąskaitų registro ieškovė pateikti negali, nes toks šių sąskaitų registras ieškovės įmonėje nevedamas. Sąskaitos atsakovams, kaip ir visiems kitiems daugiau nei 140 000 vartotojų siunčiamos neregistruota pašto siunta. ieškovė be sąskaitų už suteiktas paslaugas yra išsiuntęs ir atsakovams A. A., D. R. ir S. B.-S. kvietimus pasirašyti sutartis, taip pat pasibaigus mokestiniam laikotarpiui siunčia skolų suderinimo aktus. Atsakovų teiginiai, jog ieškovė nesiuntė sąskaitų ir jiems skolos faktas buvo nežinomas, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovės ieškinys yra motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis, paremtas teisės normomis ir teismų praktika. Vien kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Atsakovų prieštaravimuose nurodytos atsijungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik išimtinai rašytiniais nustatytos formos dokumentais, o ne liudytojų parodymais. LR šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297. Iki 2010 m. lapkričio 12 d. galiojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Tiek naujos, tiek senos taisyklės nustato, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą. Taisyklėse taip pat nurodyta, kokius būtina atlikti darbus atjungiant daugiabučio namo butą nuo bendros šildymo sistemos. Baigus atjungimo darbus yra surašomas atjungimo aktas. Nei vienas iš Atsakovų neįrodė teisėto patalpų centrinės šildymo sistemos atjungimo fakto, Atsakovai yra laikomi šilumos vartotojai, kuriems kyla pareiga atsiskaityti už proporcingai jų patalpoms tenkančią šilumos dalį.

16Atsakovės N. T. atstovė advokatė S. P. teismo posėdžių metu prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atsakovės N. T. atžvilgiu atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose – prieštaravimuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad N. T. prieštaravimai buvo kitokie nei kitų atsakovų. Atsakovė patalpas įsigijo jau nurodant, kad vietinis centrinis šildymas. Atjungimas buvo 2013-10-15 – 2013-10-17 laikotarpiu. Teiginys, kad buvęs savininkas atsijunginėjo pats, prieštarauja kitiems įrodymams. Teismui apžiūrint pastatą 2001 m. buvo matyti, kad aklės užplombuotos, to ieškovės atstovai neneigė. Ieškovė neskundė teismo nustatytų aplinkybių dėl netiektos šilumos. Dėl 2007 m. užduoties ataskaitos, kad šildymas atstatytas. Ieškovė tik bandė atstatyti šildymą, bet to nepavyko atstatyti tai pastato daliai. Ieškovės atstovas aiškiai pripažino, kad nebuvo šildomos pastato dešinėje pusėje esančios patalpas. Atsakovės patalpos niekada nebuvo šildomos, jas įsigijo ne iš Skalės. Ieškovė atsakovei N. T. sąskaitų nesiuntė. Sąskaitos išrašomos pasikeitus sąskaitų mokėtojui. Sąskaitos išrašytos tik teismui: 2009 m. sąskaitose nurodytos kainos eurais. Ieškovė negali perskaičiuoti mokesčių atgal. Įstatymas privalomai numato PVM sąskaitų registrų vedimą. Ieškovė neteikė registro vien tam, kad nepasimatytų tikrasis sąskaitų išrašymo laikas. A. raštas dėl šildymo sistemos gal dėl kitų patalpų, nes šildymo sistemos ilgesniam laikui pastato daliai atkurti niekada nepavyko. Esmė ne neteisėtam atsijungime, o energijos netiekime. Dar apygardos teismas, turėdamas tuo pačius dokumentus, konstatavo ne neteisėtą atsijungimą, bet netiekimą.

17Atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismo posėdžių metu prašė preliminarius sprendimus panaikinti ir ieškinius atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose – prieštaravimuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovė prašė panaikinti preliminarius sprendimus civilinėse bylose atsakovams ir ieškinius atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Ieškinys atsakovui A. A. reiškiamas nepagrįstai, ieškovė klaidina teismą nurodydama skolos, kurios nėra, laikotarpius, pateikti duomenys nepatvirtina nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), nei skolos dydžio, nei teiktos paslaugos. 2009 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovas A. A. įsigijo patalpas su vietinius centriniu - elektriniu šildymu. Akivaizdu, kad atsakovui ieškovės paslauga nebuvo tiekiama. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas A. A. neteisėtai atsijungė nuo tiekiamos paslaugos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu ieškovė neginčija ir pripažįsta, kad civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 buvo iškeltas analogiškas ieškinys atsakovui, kuriuo buvo mėginama prisiteisti iš to paties atsakovo A. A. skolą 9086,67Lt. (2631,68 EUR) už 2009-12-07 - 2012-06-01 laikotarpį. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo iš to paties atsakovo priteisti 3805,16 EUR už 2011-01-01 - 2014-01-01 laikotarpį. Nurodomas laikotarpis akivaizdžiai skiriasi, t.y. 2012 m. ieškinyje skolos pradžia 2009-12-07, o 2015 m. jau 2011-01-01. Ieškovė tikino, kad tai ieškovės teisė už kurį laikotarpį reikalauti skolos. Susidarė 13 mėnesių laikotarpio neatitiktis ieškovės reikalavimuose šioje civilinėje byloje ir prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013. Pats ieškovė pripažino, kad 2013 m. lapkričio 20 d. atjungė šildymą visam namui, tačiau reikalavimas atsakovui A. A. reiškiamas iki 2014-01-01, t. y. už daugiau nei pusantro mėnesio skaičiuojant nuo ieškovės paaiškinimuose nurodytos datos. Ieškovė šią nepagrįsto reikalavimo dalį paaiškina logiškai nesuprantamu motyvu rašymo apsirikimu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka šioje dalyje ieškinio netikslino. Civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, nurodė aplinkybes, kad ginčas kilęs ne tik dėl skolos, bet ir atsijungimo nuo šildymo teisėtumo. Ieškovei buvo pasiūlyta spręsti ginčą ikiteisminio ginčo tvarka ir kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. Ieškovė šios nutarties neįvykdė, nenustatinėjo atsijungimo teisėtumo. Ieškovė tikina, kad po šios nutarties Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria nurodė, kad tai vartotojo pareiga ginti savo teises, tad ieškovė ir rėmėsi šios nutarties motyvais, nevykdydama pareigos spręsti ginčus teismo nutartyje nurodyta tvarka. Be to, ieškovė tikina teismą, kad tai atsakovo pareiga įrodyti atsijungimo teisėtumą, kas ir kada atsijungė nuo šildymo sistemos, domėtis ir laiku gintis, nes jau sąskaitų gavimas turėjo sukelti atsakovui abejones, dėl kokios priežasties ieškovė siunčia apmokėjimui sąskaitas. Nei vienas atsakovas nei šiuo metu vykstančiuose teisminiuose procesuose, nei procesuose, kurie vyko nuo 2000 m. net penkiose civilinėse bylose, negaudavo jokių sąskaitų. Pats ieškovė pripažino, kad dalį sąskaitų siuntė VĮ „Skalė“, kitos buvo siunčiamos Kauno miesto savivaldybei, apie tokių sąskaitų siuntimą negalėjo pateikti. Pats ieškovė patvirtino teisme, kad jiems buvo žinoma, kad atsakovė V. S. šildosi patalpas elektra, tačiau neva nepagrįstai atsijungusi, o A. A. jai apmoka už šildymą elektra pagal sutartį. Ieškovė nepateikė ir jokių duomenų, kad buvo siunčiamos sąskaitos ar atsakovui būtų žinoma apie egzistuojančią skolą, išskyrus nurodytą civilinę bylą, kuri taip ir liko faktiškai neišnagrinėta, o atsakovas niekada nepripažino skolos analogiškais pagrindais. Nekilnojamojo turto įsigijimo dieną, atsakovo patalpos buvo šildomos vietiniu centriniu šildymu, o būtent AB LESTO teikiama paslauga - elektra. Be to, ieškovė patvirtino, kad jie neginčijo ir įrašo viešame registre, t.y. grafoje „šildymas“ - vietinis centrinis šildymas. Registrų centro duomenys, laikomi teisingais, kol nenuginčyti (LR CK 4.626 str.), todėl abejoti atsakovo paaiškinimais nėra įstatyminio pagrindo. 2015-11-19 dienos teismo posėdyje pati ieškovės atstovė abejoja, ar apskritai šildymas buvo tiekiamas, keliantys abejones argumentai negali teismui sudaryti pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovei žinoma, kad faktinis ginčas dėl šių patalpų šildymo tarp ieškovės ir patalpų savininkų tęsiasi nuo 2000 m., skirtingais periodais, keičiantis savininkams. Ieškovė tikina, kad VĮ „Skalė“ neteisėtai vis atsijunginėjo nuo šildymo sistemos, šios aplinkybės visiškai paneigtos teismui pateiktų teismų sprendimais, vietos apžiūros protokolu, kai dalyvaujant ieškovės atstovams nustatyta, kad šildymas netiekiamas, 4 sklendės užaklintos. Kauno metrologijos centras atsiliepimas neturi įrodomosios reikšmės procese, kadangi akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu minėta šalis nuosavybės teisėmis patalpų nevaldė, visiškai nesigilino į faktines aplinkybes prejudicinę galią turinčiame procese, kuris užbaigtas teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 ir 2a-222/2001, kur jau 2001-03-09 teismas vietos apžiūros metu nustatė, kad namui ( - ), Kaune, šildymas netiekiamas, 4 sklendės užaklintos, radiatoriai šalti. Ieškovė kasacine tvarka šio sprendimo neskundė, o Kauno metrologijos centras nesigilino į esminius jau teismų nustatytus ieškovės pažeidimus (nepagrįstas ieškinys dėl ( - ), Kaune skolos už analogiškas paslaugas). Ieškovė skolos egzistavimą įrodinėja VĮ „Skalė“ direktoriaus raštu, surašytu 2009 m. spalio mėn. VĮ „Skalė“ jau 2009 m. rugsėjo mėn. nuosavybės teisėmis nei vieno iš atsakovų patalpų nuosavybės teisėmis ginčo objektuose nevaldė, šiai įmonei priklausė tik patalpos namo rūsyje ir palėpėje, kur šildoma nebuvo, tad šis raštas, faktiškai paneigia nenuginčytus ir didesnę juridinę galią turinčius įrodymus - įrašus viešame registre apie turto savininkus ir šildymo būdą. Minimu laikotarpiu įmonėje vyko reorganizacija, VĮ „Skalė“ valdomas likęs turtas perėjo Kauno metrologijos centrui, todėl atsakovas negali būti atsakingas už raštuose nurodytą turinį, o ieškovė negali šiais raštais piktnaudžiauti kaip įrodymu ir perkelti įrodinėjimo naštos atsakovui, neteikdama pats jokių įrodymų, o tik padrikus ir teismo sprendimais nuginčytus įrodymus. 2001-12-05 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės ataskaita, kuri teikta civilinėse bylose 2-144-485/2011 ir 2-187/2001, o jos išvadoje nurodyta, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti ir padidina pajamas 36810,99 Lt. Šios išvados ieškovė neskundė ir neginčijo. 2016 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, ieškovė, aiškindama apie neva paslaugos teikimą ir sąžiningus asmenis, kurie mokėjo už teikiamą šildymą, nurodė patalpas pastato dešinėje I-ame aukšte su įėjimu į jas per Daukanto g. Iš teismo išreikalautos ir prijungtos namo kadastrinės bylos joje esančių planų, matyti, kad būtent šios patalpos priklauso nuo įsigijimo momento atsakovui A. A.. Tai kokiu pagrindu reikšti ieškinį jei asmuo mokėjo? Bet gi tik paaiškinus šias aplinkybes, ieškovė keičia poziciją, kad jis nežino tiksliai už kurias ir kieno patalpas buvo mokama. Tad tokie ieškovės pareiškimai klaidina teismą ir nepatvirtina atsakovo prievolės ieškovei atsiradimo, egzistavimo, nes atsakovas niekada ieškovės paslauga nesinaudojo ir visada aktyviai ginčijo.
  2. Ieškinys atsakovui R. R. reiškiamas nepagrįstai, pateikti duomenys nepatvirtina nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), nei teiktos paslaugos. Atsakovo visas valdytas turtas buvo šildomas elektra, t. y. vietiniu šildymu Niekada šiose minimose patalpose nuo jų įsigijimo momento nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas, nes patalpos jau jų įsigijimo metu buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovė nepaneigė įrodomąją galią turinčio dokumento VĮ Registrų centro įrašo apie patalpų šildymą. Pateikti ieškovės aktai (III t. 68-71, 75-78 b. l.) šioje byloje teisiškai nereikšmingi, kadangi VĮ Registrų centro įrašai yra visiškai nesusiję nei su vienu iš atsakovų, patalpos yra kitoje namo dalyje, aktai sudaryti patalpoms, kurias valdo Kauno miesto savivaldybė, o ieškovė pats nustatė, kad atsakovei V. S. priklausančios patalpos šildomos elektra. Ieškovės teikta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-144-485/2011, raštai (III t. 72-77 b. l.) taip pat teisiškai nereikšmingi, kadangi Kauno metrologijos centras atsakovams priklausančių patalpų 2009 m. spalio mėn. iš VĮ „Skalė“ neperėmė, perėmė tik pastogės ir rūsio patalpas, todėl ieškovė nepagrįstai mėgina teismą įtikinti, kad teikė paslaugas ginčo laikotarpiu ir visiems atsakovams. Ieškovė teikia į bylą sąskaitas faktūras, kurios atsakovui tapo žinomos tik teisminio proceso metu. Teismui teiktose sąskaitose yra akivaizdūs neatitikimai ir tik teikiami keli atsakovo pastebėjimai: 2009 m. kovo sąskaita koreguota, valdė tris patalpas, o skaičiuojama už keturias. Ieškovė piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstą ieškinį šiam atsakovui.
  3. Ieškinys atsakovei V. S. reiškiamas nepagrįstai, nes ieškovė klaidina teismą, nurodydama skolą, kurios nėra, laikotarpius, pateikti duomenys nepatvirtina nei atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), nei skolos dydžio, nei teiktos paslaugos. Nekilnojamąjį turtą atsakovė įsigijo iš J. S.. Turtas, nuo jo įsigijimo momento niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose buvo ir yra 4 radiatoriai, kurie atjungti paties ieškovės įmonės nuo sistemos, tačiau tokie jie buvo nuo patalpų įsigijimo momento. Pats ieškovė demontavo šildymo sistemą, atjungė radiatorius, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija 2003 m. pabaigoje, jos funkcionavimo neatstatė. Šie duomenys atsakovei žinomi iš teisminio proceso civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013, kurioje ieškovė jau buvo pareiškęs atsakovei civilinį ieškinį, apklausus liudytoju buvusį VĮ „Skalė“ direktorių Adomaitį. 2012-2013 m. ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 9530,14 Lt. (2760,11 EUR) už 2009-12-07 - 2012-05-01 laikotarpį. Šiuo metu atsakovas prašo priteisti už neva suteiktas paslaugas už 2011-01-01 - 2014-01-01 laikotarpį. Ieškovė nenuginčijo (IV t. 42-43, 69 b. l.) pačios pateiktų rašytinių įrodymų, kad patalpose, kurias valdo atsakovė yra vietinis centrinis šildymas - šildymas elektra. Atsakovė teismui pateikė su AB LESTO sudarytą sutartį, kurios pagrindu patalpos šildytos elektra. Žiemos sezonu (šildymo sezonu) elektros energijos suvartojama kur kas daugiau nei vasaros laikotarpiu (nešildymo sezonu). Yra aktas, kuriame ieškovės darbuotojai nurodė, kad atsakovės V. S. patalpos šildomos elektra, o ne ieškovės teikiama paslauga. Surašant aktą, neteisėtumo faktai nebuvo fiksuoti, o ieškovė 2015-11-19 teismo posėdyje patvirtino, kad neteisėto atsijungimo fakto nenustatinėjo. Atsakovė pateikė teismui VĮ „Skalė“ paraišką dėl elektros energijos padidinimo ir šildymo elektra įvedimo 1997 m. Ieškovė buvo informuota apie šildymo sistemos pakeitimą tuo metu turtą valdžiusių savininkų ir patikėtinių, ir, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, savo konkliudentiniais veiksmais leido tai daryti, nes neteikė jokių paneigiančių tokį sutikimą rašytinių įrodymų. Ieškovė šiuo metu remiasi naujai įsigaliojusiais teisės aktais, tačiau turėtų remtis patalpų įsigijimo metu galiojusiais teisės aktais.
  4. Ieškinys atsakovei UAB „Eraima“ reiškiamas nepagrįstai, nes akivaizdu, jog ieškovė klaidina teismą ne tik, kad nurodydama skolą, kurios nėra, laikotarpius, o pateikti duomenys nepatvirtina nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), nei skolos dydžio, nei teiktos paslaugos. 2007 m. gegužės 18d. E. V. firma iš VĮ „Skalė“ įsigijo negyvenamąsias administracines patalpas unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), o 2008 m. liepos 22 d. patalpas Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), adresu ( - ), Kaune. Šias patalpas nuosavybės teisėmis valdė skirtingais laikotarpiais. 2009 m. balandžio 16 d. įmonės statusas pakeistas į UAB „ERAIMA“, tačiau atsakovei neperėjo nuosavybės teisės, kadangi minimu laikotarpiu E. V. firma ginčo objektų -negyvenamųjų patalpų nuosavybės teisėmis nebevaldė. Nei UAB „ERAIMA“, nei E. V. firma minimu laikotarpiu jokios skolos niekam neturėjo, nes būtų kliūčių įmonės statuso pakeitimui. Nei E. V. įmonė, nei UAB „ERAIMA“ jokių pretenzijų iš ieškovės niekada nėra gavusi. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Dar 1998 m. sudariusi nuomos sutartį su VĮ „Skalė“, atsakovė buvo atsakinga atsiskaityti su šia įmone dėl šildymo elektra, o ne ieškovės teikiama paslauga. Nuo įsigijimo momento (V t. 9-13, 28-39 b. l.) nurodytas šildymas vietinis centrinis. Ši sutartis nenuginčyta ir teikta visose jau aukščiau minėtose civilinėse bylose. Analogiškus paaiškinimus davė ir apklaustas liudytojas - buvęs VĮ „Skalė“ direktorius A.. Ieškovės pateiktos sąskaitos (V t. 14-15, 22 b. l.), skaičiuojama skola, kuri susidarė nuo 2007 m. gegužės, skola skaičiuojama iki 2007 m. gruodį, tačiau sąskaitos išrašomos tik 2010 gruodį, 2011 m., ši atsakovė turto jau nevaldė. Teismui pateiktos anksčiau atsakovei nežinomos ir neteiktos sąskaitos klaidina teismą, nes sąskaitose nurodyti skirtingi adresai: ( - ), Kaune, ( - ), Kaune, viena sąskaita su numeriu, kita be (IV t. 151 b. l.), sąskaitų išrašymo laikas nesutampa su ieškovės nurodyta data. Sąskaitos išrašytos rengiantis procesui.
  5. Ieškinys atsakovei D. R. reiškiamas nepagrįstai, ieškovė klaidina teismą, nurodydama skolą, kurios nėra, laikotarpius ,už kuriuos ir už kurias patalpas, kuriose neva teikė paslaugą, susidariusias skolas. Pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami net ir teismui analizuojant ir vertinant įrodymus. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), skolos dydžio, teiktos paslaugos. Patalpose nuo jų įsigijimo momento, nebuvo tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, VĮ Registrų centro pažymose, nurodyta, kad šildymas - vietinis centrinis. Pareiga ieškinį pagrįsti kyla ne atsakovui, o ieškovei. Prašydama priteisti skolą už 2007-09-05 - 2013-11-01 laikotarpį, ieškovė privalo įrodyti, kuo grindžia šiuos reikalavimus. Mokėjo už patalpų šildymą elektra, mokėjimai šildymo sezonu už elektrą ženkliai didesni, ieškovė atsakovei D. R. šildymo netiekė. Ieškovė nenuginčijo ir įrašo viešame registre, todėl neturi teisės reikalauti už paslaugą, kurios neteikė. Jokių sąskaitų niekada atsakovė nėra gavusi, civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 į procesą buvo įtraukta tik trečiuoju asmeniu, ieškovė taip pripažino, kad atsakovė nėra skolinga. Ieškovės paaiškinimas teisme, kad ji turinti teisę teikti ieškinį, kam nori ir kada nori, vertintinas kritiškai, nes tokiu būdu visa našta įrodinėti perkeliama tik sąžiningai šaliai, t. y. atsakovei.
  6. Ieškinys atsakovui S. B. – S. reiškiamas nepagrįstai, nes akivaizdu, jog ieškovė klaidina teismą nurodydama skolą, kurios nėra, laikotarpius už kuriuos ir už kurias patalpas, kuriose neva teikė paslaugą, susidariusias skolas, pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami net ir teismui analizuojant ir vertinant įrodymus. Be to, ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemų), nei skolos dydžio, nei teiktos paslaugos. 2010 m. spalio 28d. įsigijo negyvenamąsias administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), ( - ), Kaune. Šias patalpas nuosavybės teisėmis valdė iki 2013 m. vasario 21 d., patalpą Nr. ( - ) iki 2013-03-05. Turtas niekada nebuvo šildomas ieškovės nurodytu būdu, patalpose niekada nebuvo net įrenginių, kuriais galėtų būti tiekiama šilumos energija. Teismui pateikta sutartis su AB LESTO patvirtina, kad mokėjo už patalpų šildymą elektra, mokėjimai šildymo sezonu ženkliai didesni, kad ieškovė atsakovei S. B. – S. šildymo netiekė. Ieškovė nenuginčijo ir įrašo viešame registre, todėl neįgijo teisės reikalauti atsiskaityti už paslaugą, kurios neteikė. Sąskaitos, kurias teikia ieškovė, atsakovei niekada anksčiau nebuvo siųstos, sutartys su atsakove niekada nebuvo sudarytos.
  7. Ieškovė AB Kauno energija nuo 2000 m. siekia nepagrįstai prisiteisti iš įvairių atsakovų (VĮ „Skalė“, šioje byloje esančių atsakovų ir kitų atsakovų, kurių atžvilgiu reiškiami nepagrįsti reikalavimai dar vykstančiose civilinėse bylose pas skirtingus teisėjus), nuslėpdami reikšmingas aplinkybes, teikdami prieštaraujančius ieškovės paaiškinimams rašytinius įrodymus ir kt. Teismui pateikti ieškovės nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai (teismų nutartys, sprendimai, atsiliepimai, 2016-01-25 gauti tarpusavio suderinimo aktai). Ieškovė, žinodama, kad vyksta teisminis procesas dėl šioje byloje ieškovės nurodytų skolų, siunčia pranešimus atsakovams ne jų gyvenamosios vietos adresu (dauguma atsakovų netgi neturi ginčo objekte nuosavybės). Visuose aktuose nurodyta, kad negrąžinus vieno egzemplioriaus, bus laikoma, jog šalis pripažįsta skolą. Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-185-877/2013 apklaustas liudytoju buvęs ilgametis VĮ „Skalė“ direktorius A. A. patvirtino, kad nuo 2000 m. ieškovė bet kokiomis priemonėms siekia prisiteisti neegzistuojančią skolą, nors paslauga nuo 1997 m. žiemos neteikiama, nes įvyko avarija, trūko vamzdynas ir atkurti sistemos taip ir nepavyko. Buvo bandoma net prieš kiekvieną teismo posėdį 2000-200l m. atstatyti šildymo tiekimą, tačiau kiek pašildžius patalpas ir tai ne visas, šildymas nutrūkdavo. 2003 m. – 2004 m. laikotarpyje (civilinėje byloje 2-185-877/2013, kuri prijungta prie šios bylos) liudytojas konkretizavo net laikotarpį 2003-11-05, dukterinė ieškovės įmonė nupjovė radiatorius, atjungė galutinai šildymo tiekimą ir daugiau niekada šildymas nebuvo atstatytas. Jau 1997 m. buvo derinamas šildymas patalpų elektra. Ieškovės teikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, ar šildymas po 2002 m. vyko sklandžiai, nes kitose civilinėse bylose vykusiuose procesuose surinkti įrodymai prieštarauja ieškovės pateiktiems įrodymams. Tai, kad viena namo dalis, kuri niekada nepriklausė atsakovams buvo šildoma (pats ieškovės atstovas ir šio proceso metu patvirtino, kad kairysis namo šonas šilo, dešinysis - ne), o būtent nešildomoje patalpoje ir yra visų atsakovų patalpos, nesuteikia ieškovei teisėto pagrindo reikalauti apmokėti už neteiktas paslaugas ir neteisėtą atsijungimą, kadangi visiška atsakomybė už nesugebėjimą tinkamai atlikti savo tiekiamos paslaugos kokybės, tenka pačiai ieškovei. Ieškovės darbuotojai demontavo šildymo įrenginius, neatstatė šildymo sistemos tinkamos veiklos. Ieškovei nesuteikta teisė teigti, kad šildymas nuo 2002 m. buvo tiekiamas sklandžiai ir nuolatos bei remtis 2003 m., 2010 m. ar vėlesnių metų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, nes atsakovo nurodytu 2002 m. aktu galiojo 2000-01-12 LR Ūkio ministro Įsakymas Nr. 20 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 5.36. p. numatė, kad šilumos vartotojas - objekto savininkas (jo įgaliota įmonė), pasirašęs šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį su tiekėju. VĮ „Skalė“ sutartį buvo pasirašiusi tik dėl namo Nr. 51, o atsakovas neneigė, kad siuntė sąskaitas Kauno savivaldybei; 11 p. numatė, kad objekto savininkas, jei prie šilumos tinklų ar tiekimo įrenginių yra prijungti keli objektai, gali atsijungti nuo vartojimo įrenginio, nenutraukdamas kitiems objektams šilumos tiekimo; 19, 19.1, 20.1 p. nustatė, kad šilumos įmonės, objekto savininko teisės ir pareigos, atsakomybė ir tarpusavio teisiniai santykiai visoje centralizuotos šilumos tiekimo ir vartojimo proceso grandinėje dėl šilumos sistemos naudojimo, šilumos perdavimo, mokesčių skaičiavimo ir atsiskaitymo tvarkos nustatomi šiose taisyklėse nurodyta tvarka ir šalių pasirašyta šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartimi, šalims nepasirašius šilumos tiekimo sutarties arba pasibaigus jos galiojimo laikui, arba vienai iš šalių ją nutraukus, draudžiama tiekti, leisti ar savavališkai vartoti šilumą; 33.4.p. nustatė nustatytu laiku gauti mokesčių už šilumą mokėjimo dokumentus; 33.6.p. nustatė pratęsti sąskaitos už šilumą apmokėjimo laiką tiek dienų, kiek dienų vėliau, nei numatyta sutartyje, sąskaita nebuvo įteikta; 44p., 45p., 46p. numatė, kad Tiekėjas (šilumos įmonė) turi teisę , įspėjęs prieš 10 darbo dienų objekto savininką (vartotoją) nutraukti visiškai arba apriboti šilumos tiekimą, kai nesumokėti mokesčiai už suvartotą šilumos tiekimą pagal pateiktą sąskaitą; visais 44p. numatytais atvejais šilumos įmonė privalo ne vėliau kaip 24 valandas papildomai įspėti objekto savininką apie šilumnešio tiekimo apribojimą ar nutraukimą. Šios taisyklės buvo galiojančios ir ieškovė privalėjo jomis remtis, jas vykdyti. 2002 m. aktas netenka prasmės ir negalima juo remtis priimant sprendimą, nes jau ir ši aplinkybė patvirtina, kad pajungimas buvo neteisėtas. Iš neteisės teisė negimsta ir kiti vėlesni aktai netenka prasmės, ieškovei neįrodžius pajungimo teisėtumo ir kaltinant atsakovus neteisėtu atsijungimu. Apklaustas liudytojas patvirtino, kad niekada ir jis sąskaitų negaudavo, šie duomenys patvirtinti ankstesnių teismų procesuose, todėl šių aplinkybių įrodinėti atsakovai neprivalo. Pareiga įrodyti ieškinį kyla ieškovei. Ieškovė nepaneigė liudytojo parodymų, kad prieš reorganizaciją ėjo trasa, ieškovė buvo supainiojusi vamzdyną ir šilo tik namo kairė pusė, kuri niekada atsakovams nepriklausė. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1996-10-27 įvykusi avarija nulėmė šildymo sistemos pažeidimus, todėl atstatymas sistemos buvo išimtinai ieškovės kompetencija, jei buvo išpildytos visos nurodytos sąlygos. 2001-03-08 buvo nustatyta, kad į ginčo patalpas netiekiamas šildymas, o šio fakto ieškovė neginčijo. 2000-04-17 ieškovė teisme pripažino, kad sistemos atstatyti iki pradinės stadijos yra neįmanoma. Civilinėje byloje Nr. 2-458-587/2007 pats ieškovės atstovas pripažino, kad 2000-2005 m. laikotarpiu šios patalpos nebuvo šildomos, tad ieškovė turėjo galimybę tinkamai pasirengti procesui, susipažinti su visų bylų duomenimis, tad galimai būtų atsisakiusi nepagrįsto ieškinio. Vėliau, prašant pateikti įrodymus, kurie susiję su ginčo objektu -skola ginčo patalpose, ieškovė apskritai į teismą neatvyko, dėl ko ieškinys paliktas nenagrinėtas, o tuo pasinaudojant ieškovė ir toliau pažeidinėja teisėtus atsakovų interesus. Ieškovė neįrodė, kokiais veiksmais ir kieno interesus pažeidė atsakovai. Įrodinėjant, kad atsijungė nuo šildymo sistemų neteisėtai VĮ „Skalė“, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir neva egzistuojant skolai, šilumos tiekimas neatstatomai privalėjo būti nutrauktas iki skolos realizavimo ir atskiro prašymo. Dar galiojant 2007-11-20 Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, jo 18 str. reglamentavo, kad atsijungimui nuo šildymo sistemų jokių projektų nereikėjo, tad ieškovė negali vis teikdama naujus ieškinius taikyti šiuo metu, o ne neva veikos padarymo momentu galiojančius teisės aktus. Jau įsigyjant patalpas, visos patalpos yra šildomos elektra. Atsakovai, įsigydami minėtas patalpas puikiai žinojo, kad nekilnojamojo turto registre Patalpų šildymas yra „vietinis centrinis šildymas“, tai nėra Šilumos tiekimas iš ieškovės tinklų. Patalpos šildomos išimtinai elektra. Name yra apie 1000 kv. m, tačiau minimai redakcijai priklausė tik apie 120 kv. m, tad akivaizdu, kad tai tik dar viena aplinkybė, kad ieškovė mėgina nesąžiningai įrodyti paslaugos tiekimą, siekiant neteisėtai įgyvendinti savo ketinimus. Nesuprantamas ieškovės paaiškinimas, kad pati sistema daro skaičiavimus, įrašus sąskaitose ir nereikėtų kreipti dėmesio į datas, skaičius, nes tai tik techniniai dalykai. Sąskaita faktūra yra griežtos atskaitomybės dokumentus, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes. Visose ieškovės teiktose sąskaitose yra taisymai (koreguota). Nors ieškovė aiškina, kad koreguodavo sąskaitas pasikeitus savininkui, patalpų plotui, tačiau savininkai ir plotai nesikeitė kas mėnesį, todėl koregavimas laikytinas sąmoningu, nepaaiškinamu. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad teismo prijungti ieškovės rašytiniai įrodymai nesusiję su ieškiniais, nes teikti aktai (iš kurių tik vienas susijęs su ieškiniais dėl V. S.) yra namo kairės pusės valdomų asmenų. Ieškovė paaiškino, kad grafa, kurioje nurodyta Kauno miesto savivaldybė, reiškia, kad patalpos yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tas pats pasisakytina ir su VĮ Registrų centras išrašais, kuriuose nurodytas šildymo būdas - iš centralizuotų sistemų. Tačiau šios patalpos nevaldomos atsakovų ir yra būtent nurodytoje kairėje namo dalyje. Ieškovė piktnaudžiauja procesu. Ieškovės ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai nei atsakovų teikti rašytiniai įrodymai, kurių negalėjo paneigti ir ieškovė, patvirtina ieškinio nepagrįstumą.

18Ieškiniai atsakovių N. T., UAB „Eraima“, D. R. ir S. B. - Sidkovienės atžvilgiu tenkintini visiškai, preliminarūs sprendimai paliktini nepakeisti; atsakovų A. A., V. S. atžvilgiu ieškiniai tenkintini iš dalies, preliminarūs sprendimai keistini; atsakovo R. R. atžvilgiu ieškinys atmestinas, preliminarus sprendimas naikintinas.

19VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pastato ( - ), Kaune (inventorinis bylos Nr. 14973) kadastro ir registro bylos duomenimis šio pastato šildymo tipas keitėsi skirtingai: 1954, 1965 m. nurodoma, kad pastate, kurio indeksas 1B2p centrinio šildymo nėra, šildymas krosninis, tačiau 1971-08-06, 1981-06-01, 1993-09-07, 1996-05-10, 1996-12-10, 2003-09-02 nurodoma, kad pastato apšildymas centrinis (centralinis), pastatas prijungtas prie šiluminių ir ŠEC tinklų, grupinės ar vietinės katilinės nėra. 2003-10-02 VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad VĮ „Skalė“ patikėjimo teise valdant patalpas ( - ), Kaune, (unikalus Nr. ( - )), registre nurodytas šildymo būdas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (pateikta su reg. Nr. DOK-1105, VIII t. 31 b. l.). Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centro išrašų apie atsakovams priklausančias ar priklausiusias patalpas (toliau – ginčo patalpos) matyti, kad visose ginčo patalpose kaip patalpų šildymo būdas nurodytas „vietinis centrinis“. Atsakovai, tvirtindami, kad jų patalpos niekada nebuvo šildomos centralizuotai, nepateikė turimų kadastrinių matavimų bylų kopijų, taip pat neprašė išreikalauti ir iš VĮ Registrų centro apie kiekvienos iš patalpų kadastrinius matavimus bei šildymo būdo fiksavimo laiką. Kita vertus, tarp šalių iš esmės nekyla ginčo, jog atsakovų patalpos šildomos elektra, t. y. patalpose yra atliktas faktinis atsijungimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad visos ginčo patalpos kaip atskiri turto vienetai suformuoti padalijus VĮ „Skalė“ patikėjimo teise valdytas patalpas. VĮ Registrų centro pažymėjime (pateiktas prie reg. Nr. DOK-17438, I t. 88-89 b. l.) nurodyta, kad ( - ), Kaune, pastate, kurio unikalus Nr. 1990-5002-5011, yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovė taip pat pateikė Registrų centro išrašus, iš kurių matyti, kad nurodytame pastate esančioje neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. 4400-0175-6681:9970, šildymo nėra (pateiktas prie reg. Nr. DOK-17438, I t. 90-91 b. l.), negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. 1990-5002-5011:0003, 1990-5002-5011:0005 nurodyta, kad šildymo būdas centrinis iš centralizuotų sistemų (pateiktas prie reg. Nr. DOK-17438, I t. 92-93, 94-95 b. l.).

20Atsakovai į bylą taip pateikė 1996-10-31 UAB „Pas Skirmantę“ prašymą Kauno miesto šiluminiams tinklams atjungti šilumos padavimą abonentui esančiam ( - ), Kaunas, dėl dujinės katilinės atjungimo (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 137 b. l.), 1997-09-16 negyvenamųjų patalpų šildymo ir karšto vandens vartotojo finansinių, techninių duomenų aktą, kuriame nurodoma, nuo ( - ) mazgo nupjautas kolektorius, einantis į ( - ) (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t.158 b. l.), 1997-11-11 negyvenamųjų patalpų šildymo ir karšto vandens vartotojo finansinių, techninių duomenų akte patvirtinama, kad ( - )demontuota šildymo sistema (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 159 b. l.). Į bylą pateikti UAB „Paskalis“, UAB „Morionis“, UAB Kauno kelionių agentūros „Nemuno lanka“, Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities raštuose, surašytuose 2000 m. lapkričio mėn. (pateikti 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 153-156 b. l.), nurodoma apie tai, kad 1997 m. žiemą, įvykus avarijai greta esančiame pastate, šildymas ( - ), buvo nutrauktas, patalpos nebuvo šildomos, sąskaitų už šildymą negaudavo. Atsakovai į bylą pateikė parašką vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 161 b. l.), paraiškos surašymo laikas bei pateikimo gavėjui data paraiškoje nenurodyta.

212000 m. spalio 4 d. aktu VĮ „Skalė“ darbuotojų komisija nustatė, kad ( - ), Kaune, 569,72 kv. m yra nešildomi nuo 1997 m. žiemos, kai buvo iš šio namo šiluminio mazgo atjungtas šilumos tiekimas greta statomoje kavinėje (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 65 b. l.). 2000 m. lapkričio 14 d. VĮ „Skalė“ rašte, adresuotame ieškovei (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 67 b. l.), nurodoma, kad 2000-11-10 ieškovės darbuotojai savavališkai, be VĮ „Skalė“ administracijos žinios, įėję į šiluminį mazgą ir pastogę, vykdė santechninius remonto darbus: išiminėjo akles, tarpines, jungė vamzdynus, be prašymo paleidi šilumą į negyvenamas patalpas ( - ) Kaune. Šiame rašte taip pat prašoma palikti šildymo sistemą kaip buvo, taip nutraukti šilumos tiekimą, nei vienas nuomininkas nesutinka naudotis ieškovės tiekiama šiluma dėl aukštų įkainių.

222001-03-09 vietos apžiūros protokole (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 160 b. l.) konstatuojama, kad VĮ „Skalė“ priklausančiose patalpose ( - ), Kaune, dalis patalpų nėra šildoma, kai kuriose patalpose nėra radiatorių. Nurodoma, kad patalpoje 1-20 šyla vienas radiatorius, 6 radiatoriai nešyla, patalpose 1-46 ir 1-47 šyla vienas radiatorius, du radiatoriai nešyla, patalpos 1-19, 1-24, 1-34 šildomos, kitų patalpų antrame aukšte neapžiūrima, kadangi atsakovas pripažino, kad patalpos šildomos.

23VĮ „Skalė“ direktorius A.K. A. 2001 m. balandžio 12 d. raštu (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 64 b. l.) informavo teismą, kad patikrinus Kauno elektros tinklų archyvą, rasti 1997 m. vasario 27 d. išduoti leidimai ir techninės sąlygos įrengti ( - ), Kaune, 10 kw galios elektrinius šildymo įrenginius. Iš Kauno apygardos teismo 2001-04-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187/2001 (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, I t. 100-102 b. l., pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 62-63 b. l.) matyti, kad ieškovė iš VĮ „Skalė“ siekė prisiteisti skolą už šiluminę energiją, tiektą nuo 1998 m. vasario 1 d. iki 2000 m. balandžio 1 d. laikotarpiu patalpoms, esančioms ( - ), Kaune, ieškinio dalis dėl skolos priteisimo už pastate ( - ), Kaune, šildymą atmesta. teismo sprendime konstatuota, kad 2001-03-09 teismas pastatą ( - ), Kaune, apžiūrėjo ir nustatė, kad šildymo paskirstomųjų vamzdynų net 4 stovai užaklinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2001-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2a-222/2011 apygardos teismo sprendimą pakeitė ir sumažino priteistą sumą, kadangi ieškovė į bylą nepateikė visų ieškinio sumą pagrindžiančių sąskaitų faktūrų. (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 60-61 b. l.).

24Užduotyje – ataskaitoje Nr. 146 nurodoma, kad užduoties turinys – pajungti šildymo sistemas patalpose, taip pat nurodoma, kad dalinis atjungimas nebuvo derintas. Šioje užduotyje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 2002-01-07 atstatytas dalinis patalpų centrinio šildymo sistemų veikimas, pastate ( - ) palėpėje pajunti keturi paduodamo vamzdžio stovai, I aukšto patalpose atstatyti keturi grįžtami šildymo sistemos stovai (pateikta su reg. Nr. DOK-1105, VIII t. 33 b. l.).

252003-11-05 VĮ „Skalė“, UAB „Lietuvos aidas“ ir UAB „Ūkio banko investinė grupė surašė prašymą ieškovei (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 166 b. l.) nutraukti centralizuoto šilumos tiekimo sutartis savininkams, taip pat nurodyta, kad alternatyvus pastato šildymas - elektra arba gamtinės dujos. 2004-12-30 raštu Nr. 129 (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 150 b. l.) VĮ „Skalė“ kreipėsi į AB „Kauno energija“ pardavimų ir rinkodaros departamentą ir nurodė, kad dalis patalpų pastatuose ( - ), Kaune, yra išnuomotos įvairioms firmoms, kurios atliko kapitalinius remontus, pertvarkė šildymo sistemą, įvedė elektrinį šildymą, todėl prašė visiems šilumos vartotojams nustatyti naują šilumos energijos apkrovą bei sudaryti šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis su visomis įmonėmis ( - ). VĮ „Skalė“ taip pat prašė netiekti šilumos, kol nebus sudarytos sutartys, nes už kitų firmų dalinį apšildymą mokėti galimybių neturi.

262007-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės ieškinys atsakovei VĮ „Skalė“ civilinėje byloje Nr. 2-458-587/2007 paliktas nenagrinėtas, kadangi į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 163 b. l.)

27Į bylą pateiktas 2009-10-26 VĮ „Skalė“ raštas (pateikta su reg. Nr. DOK-18346, III t. 72 b. l.), adresuotas AB „Kauno energija“, kuriuo VĮ „Skalė nurodo, kad ieškovė spalio mėnesį pradėjo pastatų apšildymą, po vasarą atliktų šiluminių mazgų ir trasos kapitalinių remontų radiatoriai šyla ypač gerai, patalpose temperatūra siekia iki 27 laipsnių. Šiame rašte VĮ „Skalė“ vadovas nurodo, kad VĮ „Skalė“ reorganizuojama, patalpos pastatuose ( - ) yra išnuomotos, todėl siūloma šilumos sutartis sudaryti su nuomininkais, o iki sutarčių sudarymo nutraukti šilumos tiekimą.

282010-10-05 VšĮ „Lietuvos aido“ fondas prašymu kreipėsi į ieškovę, prašydama redakcijos patalpose, esančiose ( - ), Kaune, pirmajame aukšte izoliuoti (išjungti) šildymo sistemos vamzdžius, kadangi šildymas nereikalingas (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 66 b. l.).

29Lietuvos metrologijos centras atsiliepime Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-496-485/2009 nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, pareikštu VĮ „Skalė“ dėl skolos už šilumos energiją 2000-10-01 – 2008-06-01, atsiliepime nurodoma, kad inspekcija 1998-09-01 – 2007-11-06 naudojosi VĮ „Skalė“ patalpomis ( - ), kur buvo įsikūręs inspekcijos Kauno apskrities skyrius, patalpos praktiškai nebuvo šildomos, naudojamos patalpos buvo šildomos elektriniais prietaisais (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 164 b. l.).

30Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-485/2011 patvirtino AB „Kauno energija“ ir VĮ Kauno metrologijos centro (VĮ „Skalė“ teisių perėmėjo) taikos sutartį, kuria patvirtinta, kad atsakovo įsiskolinimas už 2008-06-01 - 2010-10-01 laikotarpiu patalpoms ( - ) tiektą šilumą sudaro 90000 Lt.

31Ieškovė į bylą pateikė 2012 m. lapkričio 29 d. VĮ Kauno metrologijos centro atsiliepimą, teiktą Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-16253-877/2012 (pateiktas prie reg. Nr. DOK -15612, I t. 83-84 b. l, reg. Nr. DOK-14217, II t. 73 b. l.). Šiame atsiliepime nurodoma, kad VĮ Kauno metrologijos centras yra VĮ „Skalė“ teisių perėmėjas, taip pat nurodoma, kad VĮ „Skalė“ nebuvo sutvarkiusi dokumentų dėl jos patikėjimo teise valdomų patalpų adresu ( - ), Kaune, atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2013-04-04 nutartimi Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį atsakovams A. A. ir V. S. paliko nenagrinėtą, kadangi dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, ieškovei pasiūlyta kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 57-58 b. l.).

322010-10-19 Šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 388645 (pateikta su reg. Nr. DOK-18346, III t. 86 b. l.) nurodoma, kad pastate ( - ) įrengta bendra namo šildymo sistema, pirmo aukšto atjungimui būtinas projektas ir visų bendrasavininkų notarinis pritarimas. 2012-02-03 Šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 0442137 (pateikta su reg. Nr. DOK-18346, III t. 82 b. l.), tikrinimo akte Nr. 0415886 (pateikta su reg. Nr. X14310, 68 b. l.) nurodoma, kad V. S. priklausančiose patalpose centrinio šildymo radiatoriai šalti, patalpa šildoma elektros įrenginiais. 2013-10-17 Šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 0442137 (pateikta su reg. Nr. DOK-18346, III t. 77 b. l.) yra įrašyta pastaba, kad dalis namo patalpų savavališkai atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos, 2013-04-29 Šilumos objekto tikrinimo akte Nr.0435550 (pateikta su reg. Nr. DOK-18346, III t. 79 b. l.) nurodyta, kad pastato rūsio patalpos nešildomos.

33Atsakovė V. S. pateikė elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties Nr. 21000-10-K01046 bendrąsias sąlygas (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 59 b. l.), PVM sąskaitas faktūras už elektros energiją bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 72-80 b. l.). Atsakovė S. B. – S. pateikė duomenis apie 2012-03-30 – 2013-03-11 suvartotą elektros energiją (pateikta su reg. Nr. X16564, VII t. 21 b. l.), 2012-03-01 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį (pateikta su reg. Nr. X16564, VII t. 22-26 b. l.).

341992-11-16 aktas-prirašymas, 1995 m. gruodžio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų blankas, 1996 m. spalio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo blankas (pateikti 2015-10-22 teismo posėdžio metu, IV t. 151-152 b. l.) jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi yra dėl visiškai kito pastato – t.y. pastato, esančio ( - ), Kaune.

35Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pastatui ( - ), Kaunas, ieškovas tiekė šilumos energija iš centralizuotų sistemų. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovų patalpų šildymo ir sistemos buvo atjungtos nuo bendrų pastato šildymo sistemų laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Tiek iš liudytoju apklausto buvusio VĮ „Skalė“ vadovo A. K. A. parodymų, tiek iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nei buvęs turto valdytojas VĮ „Skalė“, nei buvę nurodytų patalpų nuomininkai nebuvo suinteresuoti šildymo po 1996 metais įvykusios avarijos atstatymu. Daugkartiniai VĮ „Skalė“ raštai ieškovei patvirtina, kad VĮ „Skalė“ ir buvę patalpų nuomininkai siekė atjungti naudojamų patalpų šildymo sistemas nuo centralizuotų sistemų. Kita vertus, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad faktiškai įvykęs atsijungimas buvo atliktas pagal tuometinius teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovai nurodo, kad faktinio atsijungimo metu nebuvo jokio teisinio reguliavimo, tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad patalpų šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo sistemos reglamentavo ir tuo metu galiojęs LR Vyriausybės 1993-09-17 d. nutarimas Nr. 723 “Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo“, ir LR statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 d. įsakymu Nr. 245 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo” patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997. Šie aktai nustatė privalomą projekto rengimą, techninių sąlygų derinimą ir t. t. Pažymėtina, kad viena iš atsakovų – UAB „Eraima“, yra perėmusi visas E. V. firmos teises ir pareigas. Ši įmonė buvo viena iš VĮ „Skalė“ patikėjimo teise valdomų patalpų ilgametė nuomininkė, atlikusi nuomojamose patalpose remontą ir vėliau tuo pagrindu įgijusi nuosavybės teises į dalį patalpų. Šiai atsakovei turėjo būti ir buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungta neteisėtai, nebaigus visų reikalingų teisinių procedūrų.

36Atsakovai, neigdami neteisėtą atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemų aplinkybę, remiasi kadastrinių matavimų bylų duomenimis, įregistruotais viešame registre. Pažymėtina, kad kadastrinių duomenų pakeitimo fakto išviešinimas nepatvirtina atsijungimo procedūros užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą / kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Taigi, registro tvarkytojui neturint teisės vertinti pateiktų duomenų apie atliktus statybos darbus teisėtumo, išviešinti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų darbų teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-153-178/2016). Pažymėtina ir tai, kad atliekant kadastrinius matavimus, šildymo būdas yra nustatomas matininkui apžiūrint patalpas, t.y. matininkas šildymo būdą kadastrinių matavimų byloje nurodo pagal faktą, nevertindamas, ar pasikeitimai padaryti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovai, įsigydami ginčo patalpas, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nepasidomėjo, ar atliktos faktinio atsijungimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Atsakovai nurodo, kad įsigyjant patalpas žymos apie tai, kad patalpose yra vietinis centrinis šildymas jau buvo fiksuoti viešame registre. Vis dėlto pažymėtina, kad duomenys apie tai, jog pastatas buvo šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų taip pat skelbiami viešuose registruose.

37Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatyme, LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.). Vadovaujantis aukščiau minėtų Šilumos ūkio įstatymo ir taisyklių nuostatomis, šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija, tačiau tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka taisyklėse nurodytų veiksmų.

38Paskutinių pastato kadastrinių matavimų metu pastate buvo nurodytas centrinis šildymas, detalizuojant, kad šildymas yra iš šiluminių tinklų ir ŠEC. Atsakovai nepateikė dokumentų, kokiu pagrindu buvo pakeistas šildymo tipas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį šildymą, taip pat tokio pobūdžio dokumentų neprašė išreikalauti ir iš registro tvarkytojo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra nurodyti aiškūs ir tikslūs duomenys apie pastato šildymo tipą, kurie remiantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu turėtų būti laikomi teisingais.

39Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ar ankstesni savininkai būtų atlikę nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas ginčo patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras, t.y. būtų kreipęsis į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, būtų parengtas atjungimo projektas, pasirašytas atjungimo aktas ir kt., todėl jie liko šilumos energijos vartotojai. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, spręstina, kad atsakovai ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo šilumos energijos vartotojai. Atsakovų teiginiai, kad jie patalpas įsigijo be šildymo įrangos - radiatorių, sprendžiant kilusį ginčą neturi teisinės reikšmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmę nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovai perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsiskaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo. Vien tai, kad su ieškove nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, nepaneigia sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais bei pareigos atsiskaityti pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį. Nors sutartys dėl atsiskaitymo už šilumą ginčo patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti tarp šalių nebuvo sudarytos, tačiau sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis su abonentu – fiziniu asmeniu (vartotoju), naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tai reiškia, kad atsakovai turi prievolę atsiskaityti su ieškove. Todėl nustačius nurodytą patalpų šildymo prietaisų prijungimo prie centrinio šildymo sistemų faktą, darytina išvada, kad atsakovai, savavališkai atsijungę nuo šildymo sistemos, išliko šios sistemos tiekiamos šilumos buitiniu šilumos vartotoju ir, remiantis LR Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012 ir kt.) privalo sumokėti už tiektą šilumos energiją.

40Atsakovai, būdami patalpų savininkais neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes nesidomėjo apmokėjimu už jiems priklausančioms patalpoms teisine prasme tiekiamą šilumos energiją ir skolomis. Teismas sutinka su atsakovų argumentus, kad šilumos tiekėjas (ieškovė) netinkamai elgėsi, nes nesiuntė sąskaitų už patalpoms patiektą šilumą atsakovų gyvenamųjų vietų adresu, vis dėl to vien ši aplinkybė negali atleisti atsakovų nuo pareigos mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Pabrėžtina, jog pirma kyla atsakovų pareiga mokėti už paslaugas, tuo labiau, jog informacija apie jų įkainius yra viešai skelbiama. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai galimai negavo sąskaitų už paslaugas, neatleidžia jų nuo pareigos už tokias paslaugas mokėti, taip pat patiems pasidomėti tiek dėl atsijungimo galutinio įteisinimo, tiek dėl atsiskaitymo. Atsakovai tokios savo pareigos neatliko, t. y. nevykdė savo piniginės prievolės, todėl visą atsakomybę perkelti ieškovei vien tuo pagrindu, jog ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie sąskaitų atsakovams įteikimą, neatitinka įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų bei teismų praktikos, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Tokio aiškinimo laikomasi apygardų teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1195-603/2014.

41Dėl reikalavimų atsakovės N. T. atžvilgiu

42VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-15861, I t. 35-36 b. l.) patvirtina, kad atsakovei N. T. 2007-12-22 - 2010-12-30 laikotarpiu priklausė 24,18 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Kaune. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpos suformuotos padalijus daiktą, unikalus Nr. ( - ), registre nurodomas patalpų šildymo būdas „vietinis centrinis“. Pažymėtina, kad patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), patikėjimo teise buvo valdoma VĮ „Skalė“. Nurodytas patalpas N. T. įsigijo iš UAB „Eraima“, vėliau pardavė D. R..

43Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2009 m. lapkričio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpius (pateiktas prie reg. Nr. CBP-15861, I t. 37-56 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2009-11-01, likutis periodo pradžiai įrašytas 0,00 Lt, iš karto už šį mėnesį priskaityta 1425,17 Lt suma, paskutinį kartą priskaitymas atliktas už 2010 m. gruodžio mėnesį (vėlesniu laikotarpiu atlikti priskaitymai, taip pat delspinigiai anuliuoti). Iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 091110000145 matyti, kad ieškovė, 2009-11-30 sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą į ją įtraukė 1302,87 Lt sumą už 2008 m. sausio - 2009 m. spalio mėnesius (pateiktas prie reg. Nr. DOK-15612, I t. 58-61 b. l.) Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2009-11-01 – 2010-12-30 laikotarpį susidarė 2759,87 Lt (799,32 EUR) įsiskolinimas. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė į sąskaitas įtraukia ir delspinigius, kurių atskirai neįvardija kaip prašomos priteisti sumos, tačiau, išanalizavus pateiktas PVM sąskaitas – faktūras matyti, kad ieškovė visus priskaičiuotus delspinigius anuliavo ir jų priteisti neprašė.

44Teismo vertinimu, mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodytas sumas pagrindžia į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kreditinės sąskaitos faktūros (pateiktos prie reg. Nr. Nr. DOK-15612, I t. 58-82 b. l). Į bylą pateiktos sąskaitos turi visus reikalaujamus rekvizitus: aiški jų išrašymo data, numeris, išrašęs asmuo, sąskaitą turintis apmokėti asmuo ir t. t., teismas neturi pagrindo abejoti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumu. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad sąskaitose sumos nurodytos eurais, o ne tuometine valiuta litais, šis teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad visose ieškovės į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose sumos nurodomos litais. Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad priskaičiuota suma litais buvo konvertuota į eurus po 2015 m. sausio 1 d.

45Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-13 preliminarus sprendimas priimtas pagrįstai, todėl jis paliktinas nepakeistas.

46Dėl reikalavimų A. A. atžvilgiu

47VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14298, II t. 6 b. l.) patvirtina, kad atsakovui A. A. nuo 2009-12-07 priklauso 90,07 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Kaune (patalpai nesuteiktas pilnas adresas). Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. 1990-5002-5011, pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registre nurodomas patalpų šildymo būdas „vietinis centrinis“. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimas matyti, kad įregistruojant šias patalpas, buvo suformuotas naujas daiktas, kadastriniai matavimai atlikti 2009-04-14. Iš pažymėjime nurodytų šias patalpas sudarančių patalpų indeksų matyti, kad anksčiau šias patalpas patikėjimo teise valdė VĮ „Skalė“.

48Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2011 m. sausio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpius (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14298, II t. 57-70 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2011-01-01, likutis periodo pradžiai įrašytas 4031,14 Lt, paskutinį kartą priskaitymas atliktas už 2013 m. spalio mėnesį (vėlesniu laikotarpiu atlikti priskaitymai, taip pat delspinigiai anuliuoti (mokesčių paskaičiavimo pažymos 21-22 l. – bylos II t. 67 b. l.)). Iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 101210000126 matyti, kad ieškovė, 2010-12-31 sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą į ją įtraukė 3450,81 Lt sumą už 2009 m. gruodžio - 2010 m. lapkričio mėnesius (pateikta prie reg. Nr. DOK-14217, II t. 74-75 b. l.), PVM sąskaitoje – faktūroje KER1 Nr. 101200002088, išrašytoje už 2010 m. gruodžio mėnesį, įrašyta 580,33 Lt suma, taip pat nurodyta bendra įsiskolinimo suma – 4031,14 Lt (pateikta prie reg. Nr. DOK-14217, II t. 75 b. l.). Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2011-01-01 – 2013-11-01 laikotarpį susidarė 13138,46 Lt (3805,16 EUR) įsiskolinimas. Suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą yra ieškovės pareiga. Esant įsiskolinimui už periodinius mokėjimus viena iš pagrindinių sąlygų faktinio reikalavimo formulavimui yra tikslus skolos susidarymo laikotarpio nurodymas. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad prašo iš A. A. priteisti skolą už 2011 m. sausio – 2013 m. spalio mėn. tiektą energiją. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą sumokėti 13138,46 Lt (3805,16 EUR), todėl į aptariamą sumą įtraukta 4031,14 Lt (1167,50 EUR) suma už 2010 m. sausio – gruodžio mėnesius, t.y., už laikotarpį, kuris nesudaro ieškinio faktinio pagrindo, iš atsakovo nepriteistina. Kitas mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodytas sumas pagrindžia į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kreditinės sąskaitos faktūros (pateiktos su reg. Nr. DOK-14217, II t. 76-93 b. l).

49Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2015-07-23 preliminarus sprendimas pakeistinas, iš atsakovo A. A. priteistina 2637,66 EUR skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2637,66 EUR sumos nuo bylos iškėlimo 2015-07-23 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.383 str., 6.388 str.).

50Dėl reikalavimų R. R. atžvilgiu

51VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-14315, III t. 99-102 b. l.) patvirtina, kad atsakovui R. R. 2008-10-22 – 2009-02-06 laikotarpiu priklausė ( - ), Kaune, esantis 36,96 kv. m ploto butas, unikalus Nr. ( - )su rūsio patalpomis ir bendro naudojimo patalpomis, taip pat ( - ), Kaune esančios 22,65 kv. m ploto negyvenamosios administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, bei ( - ), Kaune esančios 34,78 kv. m ploto negyvenamosios administracinės patalpos, unikalus Nr. 4400-1531-1278:5804, su bendro naudojimo patalpomis. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. 1990-5002-5011, pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, visose šiose patalpose yra vietinis centrinis šildymas. Nurodytas patalpas R. R. įsigijo iš UAB „Eraima“, vėliau perleido R. B..

52Ieškovė reiškiamam reikalavimui dėl skolos priteisimo pagrįsti pateikė tik kreditinę 2010-12-31 išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KER1 Nr. 101210000123 (pateikta su reg. Nr. CBP-14315, III t. 103-105 b. l.), tačiau nepateikė pirminių PVM sąskaitų faktūrų (t. y. sąskaitų, kurios buvo tikslinamos išrašant kreditinę sąskaitą). Ieškovė į bylą taip pat nepateikė ir mokesčių paskaičiavimo pažymos, iš kurios būtų galima spręsti tiek dėl to, už kokį laikotarpį įsiskolinimas pradėtas ir baigtas skaičiuoti, tiek dėl priskaičiuojamų sumų dydžio. Pažymėtina, kad į bylą pateiktoje kreditinėje sąskaitoje faktūroje yra pateikiami sumų koregavimai už keturis objektus – objektą Nr. 5101000010, Nr. 5101000020, Nr. 5101000030 ir Nr. 5101000040. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės susieti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto su ieškovės sąskaitoje įvardijamais objektais (nėra pateikiami duomenys, kokiam konkrečiam atsakovui priklausiusiam turto objektui kokį konkretų numerį yra suteikusi ieškovė, kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti patalpų plotai, pagal kuriuos skaičiuojami mokesčiai, nesutampa su VĮ Registrų centro skelbiamais plotais ir t. t.). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti už šilumos energiją, tiektą į trijuose konkrečiuose atsakovui priklausančiuose objektuose esančias patalpas, tačiau kreditinėse sąskaitose yra nurodomi keturi objektai. Remiantis CPK 178 str. ieškovė turi įrodyti savo reikalavimų pagrindą ir pateikti ieškinio pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Ieškovė procese buvo atstovaujama trijų profesionalių teisininkų, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie sietų išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą su atsakovui priklausiusiomis patalpomis bei šioms patalpoms tiekta šilumos energija.

53Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys atsakovo R. R. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas, o 2015-07-24 preliminarus sprendimas naikintinas (CPK 178 str.).

54Dėl reikalavimų V. S. atžvilgiu

55VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14319, IV t. 42-43 b. l., pateiktas su X14310 IV t. 69 b. l.) patvirtina, kad atsakovei V. S. nuo 2009-12-04 priklauso 96,45 kv. m negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpa, esančios ( - ), Kaune. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpose yra vietinis centrinis šildymas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už 2011-01-01 – 2014-01-01 laikotarpį, teismo posėdžio metu patikslino, kad dėl techninės klaidos netinkamai įrašytas skolos susidarymo pabaigos laikotarpis, kuris turėtų būti iki 2013 m. spalio mėnesio. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2010 m. gruodžio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpius (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14319, IV t. 15-41 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2010-12-01, likutis periodo pradžiai įrašytas 0,00 Lt, iš karto už šį mėnesį priskaityta 3494,19 Lt suma, paskutinį kartą priskaitymas atliktas 2013 m. spalį už 2013 m. rugsėjo mėnesį (vėlesniu laikotarpiu atlikti priskaitymai, taip pat delspinigiai anuliuoti). Iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 101210000125 matyti, kad ieškovė, 2010 m. gruodžio 31 d. sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą į ją įtraukė 3619,28 Lt sumą už 2009 m. gruodžio - 2010 m. lapkričio mėnesius (IV t. 95-97 b. l.). Be to, ieškovė pateikė sąskaitą už 2010 m. gruodžio mėnesį, kurioje nurodyta, kad už šilumos energijos tiekimą priskaityta 608,69 Lt suma. Suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą yra ieškovės pareiga. Esant įsiskolinimui už periodinius mokėjimus viena iš pagrindinių sąlygų faktinio reikalavimo formulavimui yra tikslus skolos susidarymo laikotarpio nurodymas. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad prašo iš V. S. priteisti skolą už 2011 m. sausio – 2013 m. spalio mėn. tiektą energiją. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už ieškovės nurodomu laikotarpiu tiektą šilumos energiją atsakovė turėjo pareigą sumokėti 13767,83 Lt (3987,44 EUR), todėl į aptariamą sumą įtraukta 4227,97 Lt (1224,51 EUR) suma už 2009 m. gruodžio – 2010 m. gruodžio mėnesius, t.y. , t.y., už laikotarpį, kuris nesudaro ieškinio faktinio pagrindo, iš atsakovės nepriteistina Kitas mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodytas sumas pagrindžia į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kreditinės sąskaitos faktūros (pateiktos su reg. Nr. DOK-15374, IV t. 95-134 b. l).

56Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2015-08-06 preliminarus sprendimas pakeistinas, iš atsakovės V. S. priteistina 2762,93 EUR skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2762,93 EUR sumos nuo bylos iškėlimo 2015-07-27 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.383 str., 6.388 str.).

57Dėl reikalavimų UAB „Eraima“ atžvilgiu

58VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-14433, V t. 9-13 b. l., pateikti prie reg. Nr. DOK-13082) patvirtina, kad atsakovei UAB „Eraima“ 2007-05-18 - 2007-12-22 laikotarpiu priklausė 24,18 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune, 2007-05-18 - 2007-09-05 laikotarpiu priklausė 69,59 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ) (pilnas adresas nesuteiktas), 2008-07-22 – 2008-10-22 laikotarpiu priklausė 28,13 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ) (pilnas adresas nesuteiktas), 27,65 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ) (pilnas adresas nesuteiktas), 41,43 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ) (pilnas adresas nesuteiktas), 36,48 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune. 2007-12-22 - 2010-12-30 laikotarpiu priklausė 24,18 kv. m. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr, ( - )1, pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpose yra vietinis centrinis šildymas.

59Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą (pateikta prie reg. Nr. CBP-14433, 5 t. 20-21 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad į šią pažymą įrašyti duomenys iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 101210000122. Ieškovė, 2010-12-31 sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą KER1 Nr. 101210000122, į ją įtraukė 485,40 Lt sumą už 2007 m. gegužės – gruodžio mėn., 2007 m. gegužės – rugsėjo mėn. ir už 2008 m. liepos - spalio mėnesius (pateikta prie reg. Nr. CBP-14433, 5 t. 15-17 b. l.). Ieškovė PVM sąskaitą – faktūrą 485,40 Lt sumai išrašė 2010-12-31 (pateikta prie reg. Nr. CBP-14433, 5 t. 18 b. l.). Už atsakovei priklausiusioms patalpoms tiek šilumos energiją ieškovės nurodomu laikotarpiu susidarė 485,40 Lt (140,58 EUR) įsiskolinimas. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškovės apskaičiuota suma galėtų būti įvertinta kaip nepagrįsta, nurodyta suma pagrįstai preliminariu sprendimu priteista iš atsakovės.

60Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-12 preliminarus sprendimas priimtas pagrįstai, todėl jis paliktinas nepakeistas.

61Dėl reikalavimų atsakovei D. R.

62VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-17578, VI t. 32-33, 40-41 b. l.) patvirtina, kad atsakovei D. R. 2007-09-05 - 2010-12-22 laikotarpiu priklausė 69,59 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune (pilnas adresas nesuteiktas). Be to, atsakovei nuo 2010-12-30 priklauso 22,99 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune, nuo 2013-03-05 atsakovei priklauso 34,78 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune.

63Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpose yra vietinis centrinis šildymas. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2009 m. lapkričio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpius (pateiktas prie reg. Nr. CBP-17578, VI t. 74-91 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2009-11-01, likutis periodo pradžiai įrašytas 0,00 Lt, iš karto už šį mėnesį priskaityta 4482,09 Lt suma, paskutinį kartą priskaitymas atliktas už 2013 m. spalio mėnesį (vėlesniu laikotarpiu atlikti priskaitymai, taip pat delspinigiai anuliuoti). Iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 091110000146 matyti, kad ieškovė, 2009-11-30 sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą į ją įtraukė 4144,87 Lt sumą už 2007 m. rugsėjo - 2009 m. spalio mėnesius (pateikta prie reg. Nr. CBP-17578, VI t. 43-45 b. l.). Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą, įvertinant ir PVM sąskaitose – faktūrose ir kreditinės PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ir laikotarpius, už 2007-09-01 – 2013-10-31 laikotarpį susidarė 13536,62 Lt (3920,47 EUR) įsiskolinimas. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškovės apskaičiuota suma galėtų būti įvertinta kaip nepagrįsta, nurodyta suma pagrįstai preliminariu sprendimu priteista iš atsakovės.

64Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-09-09 preliminarus sprendimas priimtas pagrįstai, todėl jis paliktinas nepakeistas.

65Dėl reikalavimų atsakovei S. B. – S.

66VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-17579, VII t. 43-50 b. l.) patvirtina, kad atsakovei S. B. – S. 2010-10-28 – 2013-02-21 laikotarpiu priklausė 36,96 kv. m butas, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esančios ( - ), Kaune, 22,65 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. 4400-1531-1267:5803, su bendro naudojimo patalpomis, esanti ( - ), Kaune. Be to, 2010-10-28 – 2013-03-05 laikotarpiu atsakovei priklausė 34,78 kv. m negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esanti ( - ), Kaune, 2010-10-28 – 2013-02-21 laikotarpiu priklausė 28,13 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esanti ( - ), Kaune (pilnas adresas nesuteiktas), 2012-03-02 – 2013-02-21 laikotarpiu priklausė 69,59 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), su bendro naudojimo patalpomis, esanti ( - ), Kaune (pilnas adresas nesuteiktas),

67Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpose yra vietinis centrinis šildymas. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2010 m. gruodžio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpius (reg. Nr. CBP-17579, VII t. 82-107 b. l.). Iš šios pažymos matyti, kad įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2010-12-01, likutis periodo pradžiai įrašytas 0,00 Lt, iš karto už šį mėnesį priskaityta 2068,73 Lt suma, paskutinį kartą priskaitymas atliktas už 2013 m. vasario mėnesį (vėlesniu laikotarpiu atlikti priskaitymai, taip pat delspinigiai anuliuoti). Iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 101210000127 matyti, kad ieškovė, 2010-12-31 sudarydama kreditinę sąskaitą faktūrą į ją įtraukė 672,04 Lt sumą už 2010 m. lapkričio mėn. tiektą energiją (pateikta su reg. Nr. CBP-17579, VII t. 51 b. l.). Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą, įvertinant ir PVM sąskaitose – faktūrose ir kreditinės PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ir laikotarpius, už 2010-10-28 -2013-02-21 laikotarpį susidarė 21000,92 Lt (6082,29 EUR) įsiskolinimas. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškovės apskaičiuota suma galėtų būti įvertinta kaip nepagrįsta, nurodyta suma pagrįstai preliminariu sprendimu priteista iš atsakovės.

68Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-09-10 preliminarus sprendimas priimtas pagrįstai, todėl jis paliktinas nepakeistas.

69Dėl baudos ieškovei skyrimo

70Atsakovai ir jų atstovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo, kad ieškovė procese elgiasi nesąžiningai, todėl prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovų atstovės įvardijo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nuolatos reikšdama ieškinius atsakovams dėl skolos už šilumos energiją, kuria atsakovai nesinaudojo, tiekimą, be to, atsakovams nesuprantami skolų skaičiavimo metodai ir pagrindas. Kaip ieškovės nesąžiningumą atsakovų atstovės nurodo ir tai, kad ieškovė atsakovams neteikė sąskaitų, taip pat tai, kad 2016 m. sausio mėnesį atsakovams atsiuntė siūlymus pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktus bei tai, kad ieškovė ieškinius skirtingiems atsakovams reiškė skirtingose bylose ir dokumentinio proceso tvarka.

71Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

72Įvertinus bylos medžiagą, šalių procesinį elgesį, nenustatytas pagrindas konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesu ir taikyti CK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Šioje byloje buvo nagrinėjami septyni ieškiniai, iš kurių keturi tenkinti visiškai, du tenkinti iš dalies, o vienas atmestas. Pažymėtina, kad atsakovo R. R. atžvilgiu ieškinys atmestas ne todėl, kad būtų savo esme nepagrįstas, tačiau todėl, kad ieškovas nepateikė pakankamai skolos dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų. Ieškiniai atsakovų V. S. ir A. A. atžvilgiu tenkinti iš dalies dėl netinkamai suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo, nurodant skolos susidarymo laikotarpį, tačiau tokia aplinkybė nepripažintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad ieškovė atsakovams nesiuntė sąskaitų, vertintina kaip šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, tačiau ši pareiga buvo pažeista dar iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę ieškovui tiek pasirinkti, kokia apimtimi reikšti reikalavimus ar visai nereikšti, taip pat pasirinkti, ar ieškinį reikšti bendrosios ginčo teisenos tvarka ar reiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Tai, kad ieškovas nereiškė iš karto reikalavimų visiems tame pačiame pastate skirtingais laikotarpiais skirtingas patalpas turėjusiems asmenims, negali įrodyti ieškovo nesąžiningumo, tereiškia įprastinį naudojimąsi ieškovui suteiktomis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad visi šioje byloje išnagrinėti ieškiniai galėjo būti išnagrinėti ir skirtingose bylose, todėl teiginys, kad ieškovė skirtingiems atsakovams už skirtingoms patalpoms (kad ir esančioms viename pastate) skirtingais laikotarpiais tiektą šilumos energiją, elgėsi nesąžiningai ar siekdama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, yra visiškai nepagrįstas. Tai, kad atsakovams patogiau gintis nuo pareikštų reikalavimų vienoje byloje, negali būti vertinama kaip ieškovės nesąžiningumas. Atsakovai kaip ieškovės nesąžiningumą nurodo ir aplinkybę, kad ieškovė ieškinius reiškia nuolatos, nors atsakovai kategoriškai su pareikštais reikalavimais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovo ankstenėse bylose pareikšti reikalavimai atsakovams A. A. ir V. S. nebuvo išnagrinėti iš esmės, o palikti nenagrinėti. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovui išlieka teisė kreiptis į teismą tiek su tokiais pačiais reikalavimais, tiek reikalavimus koreguoti. Atsakovai, įrodinėdami ieškovės nesąžiningumą, į bylą pateikė 2016-01-22 ieškovės parengtus aktus dėl skolų suderinimo (pateikta 2016-03-08 teismo posėdžio VIII t. 70-73 b. l.). Pažymėtina, kad pasiūlymas suderinti skolą, o šiuo atveju – pasiūlymas atsakovams pripažinti skolą negali būti įvertinamas kaip nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas teise.

73Dėl nurodytų motyvų atsakovų prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo atmestinas.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75Atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė kartu su raštu paruošta baigiamąja kalba, teismui pateikė ir rašytinį prašymą dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės (t. y. ir galimybė pildyti bylos medžiagą) jau buvo pasibaigęs teismas šio rašytinio prašymo priėmimo į bylą klausimo teismo posėdžio metu nesprendė. Vis dėlto pažymėtina, kad žodinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovų atstovė buvo išdėsčiusi teismo posėdžio metu, teikdama į bylą bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Dėl šių aplinkybių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išspręstas.

76Atsakovė N. T. šioje byloje patyrė 120 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios atsakovės atžvilgiu ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė, reikšdama reikalavimus N. T., patyrė 9 EUR žyminio mokesčio, 51,43 EUR teisinės pagalbos išlaidų, 0,87 EUR už informacijos paieškas viešuose registruose. Šių išlaidų priteisimo klausimas išspręstas preliminariu sprendimu, kuris paliekamas nepakeistas, todėl pakartotinai nespręstinas.

77Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovui A. A., patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43 EUR žyminio mokesčio, 51,43 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,87 EUR už paiešką viešuose registruose. Šiuo teismo sprendimu ieškovo reikalavimai patenkinti 69,32 procentais, todėl iš atsakovo priteistina 35,65 EUR teisinės pagalbos išlaidų. 2015-08-07 papildomu sprendimu iš atsakovo priteista 8,93 EUR teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas šio papildomo sprendimo neskundė, prieštaravimų dėl jo nereiškė, atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina papildomu sprendimu priteista 8,93 EUR ir iš viso iš atsakovo A. A. priteistina 26,72 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina ir kita ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. 30,41 EUR žyminio mokesčio ir išlaidų už paiešką viešuose registruose. Iš viso šiuo sprendimu iš atsakovo A. A. ieškovės naudai priteistina 57,13 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas A. A. už teisines paslaugas patyrė 250 EUR išlaidų (pateikta su reg. Nr. X13487, II t. 23 b. l.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui A. A. priteistina 76,70 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

78Atsakovas R. R. patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta su reg. Nr. X13486, III t. 18 b. l.). Atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetus, jam iš ieškovės priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).

79Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei V. S., patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 EUR žyminio mokesčio, 51,43 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,87 EUR už paiešką viešuose registruose, iš viso 97,30 EUR. Šiuo teismo sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti 69,29 procentais, todėl iš atsakovės V. S. ieškovės naudai priteistina 67,41 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas A. A. už teisines paslaugas patyrė 250 EUR išlaidų (pateikta su reg. Nr. X13487, II t. 23 b. l.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui A. A. priteistina 76,70 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

80Atsakovė V. S. už teisines paslaugas patyrė 300 EUR išlaidų (pateikta su reg. Nr. X14310, IV t. 56 b. l.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovei V. S. priteistina 92,13 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

81Be to, atsakovė V. S. pateikė duomenis apie 11,20 EUR išlaidų, atsiradusių dėl dokumentų kopijų iš kitų bylų darymo (VIII t. 79-81 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikiamais įvairiais dokumentais iš kitų bylų siekė paneigti ieškovo reikalavimo teisę į visus šioje byloje dalyvavusius atsakovus, taip pat į aplinkybę, kad atsakovų argumentai teismo nebuvo įvertinti kaip pagrįsti, teisingumo ir sąžiningumo principus atitiktų tai, kad šios išlaidos būtų padalintos tarp visų atsakovų, įskaitant ir V. S., lygiomis dalimis. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei V. S. iš atsakovų A. A., R. R., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. ir N. T. lygiomis dalimis priteistina 9,60 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 1,60 EUR iš kiekvieno atsakovo.

82Atsakovė UAB „Eraima“ byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta 2016-03-08 teismo posėdžio metu, VIII t. 78 b. l.). Ieškinį šios atsakovės atžvilgiu tenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu sprendimu, kuris paliekamas nepakeistas.

83Atsakovė D. R. byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta 2016-03-08 teismo posėdžio metu, VIII t. 77 b. l.). Šios atsakovės atžvilgiu tenkinus ieškinį, jos patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu sprendimu, kuris paliekamas nepakeistas.

84Atsakovė S. B. – S. byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta 2016-03-08 teismo posėdžio metu, VIII t. 76 b. l.). Šios atsakovės atžvilgiu tenkinus ieškinį, jos patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu sprendimu, kuris paliekamas nepakeistas.

85Teismas šioje byloje patyrė 15,67 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad visos šios išlaidos patirtos tik dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovams paštu, šių išlaidų atlyginimo našta turi tekti būtent atsakovams lygiomis dalimis, t.y. po 2,24 EUR iš kiekvieno. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo R. R. atžvilgiu atmestas, jam tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis į valstybės biudžetą priteitina iš ieškovės.

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 424, 428 straipsniais,

Nutarė

87Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-08-13 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21362-918/2015 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės N. T. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai.

88Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-07-23 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19674-454/2015 ir ieškinį tenkinti iš dalies.

89Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, naudai 2637,66 EUR (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt septyni eurai šešiasdešimt šeši centai) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2637,66 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,13 EUR (penkiasdešimt septyni eurai trylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

90Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-24 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19693-528/2015 ir ieškinį atsakovo R. R. atžvilgiu atmesti.

91Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19691-192/2015 ir ieškinį tenkinti iš dalies.

92Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. ( - ) ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, naudai 2762,93 EUR (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt du eurai devyniasdešimt trys centai) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2762,93 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,41 EUR (šešiasdešimt septyni eurai keturiasdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų.

93Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-08-12 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19813-894/2015 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „ERAIMA“ ieškovės AB „Kauno energija“ naudai.

94Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23188-713/2015 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės D. R. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai.

95Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-09-10 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23187-435/2015 dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės D. R. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai.

96Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovo A. A., a. k. ( - ) naudai 76,70 EUR (septyniasdešimt šeši eurai septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

97Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovo R. R., gim. ( - ), naudai 200 EUR (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

98Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 92,13 EUR (devyniasdešimt du eurai trylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

99Priteisti iš atsakovės N. T., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

100Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

101Priteisti iš atsakovo R. R., gim. 1965-07-26, atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

102Priteisti iš atsakovės UAB „Eraima“, į. k. 234131930, atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

103Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

104Priteisti iš atsakovės S. B. – S., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai 1,60 EUR (vienas euras šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

105Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

106Priteisti iš atsakovės N. T., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

107Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

108Priteisti atsakovės V. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

109Priteisti iš atsakovės UAB „Eraima“, į. k. 234131930, į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

110Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

111Priteisti iš atsakovės S. B. – S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du eurai dvidešimt keturi centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

112Išaiškinti šalims, kad į valstybės biudžetą priteista su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

113Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,... 2. sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams Genadijui Kelinui ir advokatei Astai... 4. atsakovės N. T. atstovei advokatei S. P.,... 5. atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovei... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė... 9. Ieškovė ieškiniuose nurodė, kad atsakovams priklausančioms patalpoms,... 10. Ieškovės ieškiniai tenkinti, priimti preliminarūs sprendimai:
    11. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo... 12. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniais ir priimtais preliminariais sprendimais,... 13. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovų prieštaravimus (reg. Nr. DOK-15612, I t.... 14. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo... 15. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai Genadijus Kelinas, advokatė Asta... 16. Atsakovės N. T. atstovė advokatė S. P. teismo posėdžių metu prašė... 17. Atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovė... 18. Ieškiniai atsakovių N. T., UAB „Eraima“, D. R. ir S. B. - Sidkovienės... 19. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pastato ( - ), Kaune (inventorinis... 20. Atsakovai į bylą taip pateikė 1996-10-31 UAB „Pas Skirmantę“ prašymą... 21. 2000 m. spalio 4 d. aktu VĮ „Skalė“ darbuotojų komisija nustatė, kad (... 22. 2001-03-09 vietos apžiūros protokole (pateiktas 2015-10-22 teismo posėdžio... 23. VĮ „Skalė“ direktorius A.K. A. 2001 m. balandžio 12 d. raštu (pateikta... 24. Užduotyje – ataskaitoje Nr. 146 nurodoma, kad užduoties turinys –... 25. 2003-11-05 VĮ „Skalė“, UAB „Lietuvos aidas“ ir UAB „Ūkio banko... 26. 2007-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės ieškinys... 27. Į bylą pateiktas 2009-10-26 VĮ „Skalė“ raštas (pateikta su reg. Nr.... 28. 2010-10-05 VšĮ „Lietuvos aido“ fondas prašymu kreipėsi į ieškovę,... 29. Lietuvos metrologijos centras atsiliepime Kauno apygardos teismo civilinėje... 30. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.... 31. Ieškovė į bylą pateikė 2012 m. lapkričio 29 d. VĮ Kauno metrologijos... 32. 2010-10-19 Šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 388645 (pateikta su reg. Nr.... 33. Atsakovė V. S. pateikė elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties Nr.... 34. 1992-11-16 aktas-prirašymas, 1995 m. gruodžio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų... 35. Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pastatui ( - ), Kaunas,... 36. Atsakovai, neigdami neteisėtą atsijungimą nuo centralizuotų šildymo... 37. Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų... 38. Paskutinių pastato kadastrinių matavimų metu pastate buvo nurodytas... 39. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ar ankstesni savininkai būtų atlikę... 40. Atsakovai, būdami patalpų savininkais neatitiko rūpestingo ir atidaus... 41. Dėl reikalavimų atsakovės N. T. atžvilgiu... 42. VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-15861, I t. 35-36... 43. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2009 m. lapkričio... 44. Teismo vertinimu, mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodytas sumas... 45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-13... 46. Dėl reikalavimų A. A. atžvilgiu... 47. VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14298, II t. 6 b.... 48. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2011 m. sausio –... 49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2015-07-23 preliminarus sprendimas... 50. Dėl reikalavimų R. R. atžvilgiu ... 51. VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-14315, III t. 99-102... 52. Ieškovė reiškiamam reikalavimui dėl skolos priteisimo pagrįsti pateikė... 53. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys atsakovo R. R. atžvilgiu atmestinas kaip... 54. Dėl reikalavimų V. S. atžvilgiu... 55. VĮ Registrų centro išrašas (pateiktas prie reg. Nr. CBP-14319, IV t. 42-43... 56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2015-08-06 preliminarus sprendimas... 57. Dėl reikalavimų UAB „Eraima“ atžvilgiu... 58. VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-14433, V t. 9-13 b.... 59. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą (pateikta prie reg. Nr.... 60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-12... 61. Dėl reikalavimų atsakovei D. R.... 62. VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-17578, VI t. 32-33,... 63. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p.... 64. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-09-09... 65. Dėl reikalavimų atsakovei S. B. – S.... 66. VĮ Registrų centro išrašai (pateikti prie reg. Nr. CBP-17579, VII t. 43-50... 67. Šios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 1B2p.... 68. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-09-10... 69. Dėl baudos ieškovei skyrimo... 70. Atsakovai ir jų atstovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo... 71. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 72. Įvertinus bylos medžiagą, šalių procesinį elgesį, nenustatytas pagrindas... 73. Dėl nurodytų motyvų atsakovų prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 75. Atsakovų A. A., R. R., V. S., UAB „Eraima“, D. R., S. B. – S. atstovė... 76. Atsakovė N. T. šioje byloje patyrė 120 EUR teisinės pagalbos išlaidų.... 77. Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovui A. A., patyrė bylinėjimosi... 78. Atsakovas R. R. patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta su reg.... 79. Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei V. S., patyrė bylinėjimosi... 80. Atsakovė V. S. už teisines paslaugas patyrė 300 EUR išlaidų (pateikta su... 81. Be to, atsakovė V. S. pateikė duomenis apie 11,20 EUR išlaidų, atsiradusių... 82. Atsakovė UAB „Eraima“ byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų... 83. Atsakovė D. R. byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų (pateikta... 84. Atsakovė S. B. – S. byloje patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų... 85. Teismas šioje byloje patyrė 15,67 EUR procesinių dokumentų siuntimo... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 424, 428 straipsniais,... 87. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-08-13 preliminarų sprendimą... 88. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-07-23 preliminarų sprendimą civilinėje... 89. Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) ieškovės AB „Kauno energija“,... 90. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-24 preliminarų sprendimą... 91. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 preliminarų sprendimą civilinėje... 92. Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. ( - ) ieškovės AB „Kauno energija“,... 93. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-08-12 preliminarų sprendimą... 94. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 preliminarų sprendimą... 95. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015-09-10 preliminarų sprendimą... 96. Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovo A.... 97. Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovo R.... 98. Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovės... 99. Priteisti iš atsakovės N. T., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - )... 100. Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - ) naudai... 101. Priteisti iš atsakovo R. R., gim. 1965-07-26, atsakovės V. S., a. k. ( - )... 102. Priteisti iš atsakovės UAB „Eraima“, į. k. 234131930, atsakovės V. S.,... 103. Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( - )... 104. Priteisti iš atsakovės S. B. – S., a. k. ( - ) atsakovės V. S., a. k. ( -... 105. Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, į... 106. Priteisti iš atsakovės N. T., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR... 107. Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du... 108. Priteisti atsakovės V. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR (du... 109. Priteisti iš atsakovės UAB „Eraima“, į. k. 234131930, į valstybės... 110. Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2,24 EUR... 111. Priteisti iš atsakovės S. B. – S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą... 112. Išaiškinti šalims, kad į valstybės biudžetą priteista su bylos... 113. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...