Byla I-304-386/2012
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės UAB „Roksina“ atstovei Sonatai Žižienei, 2012 m. balandžio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei UAB „Roksina“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC ir pareiškėja) ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Roksina“ 6 149 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

42011 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu (b.l. 16-17) ieškinys patenkintas, iš atsakovės UAB „Roksina“ priteista 6 149 Lt skolos, 6 procentai metinių palūkanų, 289,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

52011 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei UAB „Roksina“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, nes ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 34).

62012 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b.l. 42-43) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis pakeista ir civilinė byla pagal ieškovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei UAB „Roksina“ dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

7Skundas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti 2012 m. vasario 10 d. nutartimi (b.l. 48).

8Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Pažymi, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui yra draudžiama. Prašo priteisti atsakovės įsiskonimą pagal pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos. Taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 16 Lt duomenų gavimo išlaidas, žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota pagal nuomojamų patalų paskirtį - prekybos, įregistruotą viešajame registre. Paaiškino, jog prašoma priteisti suma turi būti mažinama 1277 Lt suma, nes atsakovė pati 2011 m. liepos 19 d. sumokėjo minėtą sumą įsiskolinimo daliai už vietinę rinkliavą padengti.

10Atsakovės UAB „Roksina“ atstovė nesutinka su prašomu priteisti vietinės rinkliavos dydžiu. Pažymi, jog 2011 m. liepos 19 d. pavedimu buvo apmokėta 1277 Lt suma už 2009 metų atliekų išvežimą. Mano, jog minėtu dydžiu suma turėtų būti sumažinta. Argumentuoja, jog pareiškėja nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį skaičiuoja remdamasi viešame registre įregistruota patalpų paskirtimi – prekybos. Paaiškino, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio patalpose, ( - )veikia muzikinis klubas „Roxy“ ir pagal pareiškėjos taikomus dydžius, koeficientas turėjo būti taikomas 4,92 Lt/m2 pagal maitinimo paskirtį. Nurodė, jog bendrovė naudojasi 600 m2 patalpomis pagal negyvenamųjų patalpų 2008 m. balandžio 1 d. sutartį, kurioje numatyta, jog nuomininkas patalpomis naudojasi tik visuomeninio maitinimo reikmėms. Paaiškino, jog atsakovei yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, veiklos rūšis – viešasis maitinimas.

11Analogiška pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 51).

12Teismas konstatuoja.

13Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

14Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės UAB „Roksina“ 6 149 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vietinės rinkliavos dydį paskaičiuoja pagal atsakovės naudotų patalpų paskirtį – prekybos.

15Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T2-130, 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.T2-233, 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-300, 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

16Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

17Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

18Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

19Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos išaiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.) Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

21Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

22Nuostatų 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. redakcija) nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Nuostatų 19 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).

23Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovė, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nusprendusi vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštu, t. y. pareiškėjai pateikti nustatytos formos deklaraciją. Priešingu atveju, atsakovei raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

24Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad UAB „Klaipėdos ekspresas“ nuosavybės teise priklauso pastatas-parduotuvė-kavinė, unikalus ( - ) adresu ( - ), Klaipėdoje, bendras plotas – 1225,39 m2, pagrindinis plotas – 795,16 m2. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta - prekybos. Kaip juridinis faktas nurodytas, jog pastatas-parduotuvė-kavinė (600 m2 ploto) nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. išnuomota UAB „Roksina“ (b.l. 11-13).

25Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. sutartis tarp UAB „Klaipėdos ekspresas“ ir UAB „Roksina“ yra įregistruota viešame registre. Atsakovė neginčija turinti prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų požiūriu vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi komunalinių atliekų turėtojai, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo: ar pagal turimų patalpų naudojimo paskirtį, įregistruotą viešame registre, ar pagal patalpų faktinio naudojimo paskirtį. Dėl šios priežasties turi būti analizuojamos atsakovės ir nuomotojo sudarytos sutarties nuostatos ir aiškinamasi, ar teisingai pareiškėja apskaičiavo vietinės rinkliavos dydį, kurį prašo priteisti iš atsakovės.

26Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b.l. 71-75) nustatyta, kad nuomotojas išnuomavo UAB „Roksina“ patalpas, esančias ( - ), Klaipėda, antrame aukšte, techninės inventorizacijos bylos plane pažymėtas indeksais nuo 2-1 iki 2-18 imtinai ir nuo 2-20 iki 2-31 imtinai, kurių bendras plotas 600 m2. Nustatyta, jog nuomininkas UAB „Roksina“ patalpas eksploatuos savo sąskaita ir naudos jas tik visuomeninio maitinimo reikmėms (sutarties V skyriaus 1 punktas). Atsakovės atstovė paaiškino, kad nuomojamose patalpose ( - ) Klaipėda veikia naktinis klubas „Roxy“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduota licencija Nr. 64/08A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b.l. 79) patvirtina, jog įmonės (UAB „Roksina“) veiklos rūšis – viešasis maitinimas, prekybos vieta – naktinio klubo kavinė. Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo 2008 m. liepos 3 d. pažymėjimas Nr. 352 patvirtina, jog įmonei – UAB „Roksina“ leidžiama ekonominės veiklos rūšis – kavinės, užkandinės (b.l. 80).

27Teismo nuomone minėtų įrodymų pagrindu akivaizdu, jog nuomojamos patalpos (600 m2) nebuvo naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį – prekybos, tačiau naudojamos kaip maitinimo patalpos. Ginčo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo likusiai patalpų daliai (nuomojamos patalpos yra 600 m2, o bendras plotas 1225,39 m2) nekyla, todėl teismas nepasisako dėl vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo likusiai daliai. Teismo nuomone atsakovės nuomojamoms patalpoms rinkliava turi būti apskaičiuojama pagal paskirtį – maitinimo. Nuostatuose pastatai, skirti žmonių maitinimui ir pramogoms įvardijami kaip valgyklos, restoranai, kavinės, barai, lošimo namai ir kt., todėl atsakovės nuomojamos patalpos kaip naktinio klubo kavinė patenka į nuostatuose apibrėžtą sąrašą patalpų pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – maitinimo.

28Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-233 pakeistas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintas priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“. Nuostatų priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ nurodyta, jog metinis vietinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą skaičiuojamas pastatams pagal maitinimo paskirtį – 4, 92 Lt. Atsižvelgiant į atsakovės valdytų patalpų dydį, už 2010 m. iš atsakovės UAB „Roksina“ priteistina 2952 Lt (600 (plotas) x 4,92 (tarifas) vietinės rinkliavos.

29Pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1250 (b.l. 6) nurodyta, jog skola už 2009 metus yra 1277 Lt, o už 2010 metus – 4872 Lt. Byloje pateiktas nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 23) patvirtina, jog atsakovė 2011 m. liepos 19 d. sumokėjo 1277 Lt vietinės rinkliavos dalį pareiškėjai, todėl akivaizdu, jog už 2009 metus vietinę rinkliavą atsakovė sumokėjo. Minėtos sumos atėmimui iš bendros prašomos priteisti sumos neprieštarauja ir pareiškėjos atstovas.

30Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjai iš atsakovės priteistina 2952 Lt vietinė rinkliava už 2010 metus (pagal taikytą koeficientą).

31Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turį būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 2952 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjai.

33Dėl palūkanų priteisimo

34Skundu prašoma priteisti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse ne kartą pažymėjo, jog rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. spalio 20 d. administracinėje byloje A556-2521/2011).

36Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo priteisti, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

37Dėl išlaidų priteisimo

38Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti patirtas teismo išlaidas, t.y. 16 Lt duomenų gavimo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 2-4).

39Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skundu prašo priteisti iš atsakovo 3,00 Lt išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą ir 13 Lt pagal Juridinių asmenų registro duomenų teiškimo sutarties Nr. JAR7-530/08 2 priedo 6 punktą už duomenų išrašą. Nurodytos išlaidos nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs su vietinės rinkliavos administravimu. Nuostatų 12 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su duomenų išrašų gavimu, priteisimo.

40Byloje pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Artūras Jeskelevičius pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. atstovavimo sutartį (išrašas iš sutarties b.l. 10), ir 2011 m. rugsėjo 26 d. atstovavimo sutartį (išrašas, b.l. 36).

41Pagal bylos duomenis pareiškėja advokatui 2011 m. birželio 30 d. sumokėjo 3 360 Lt pagal advokato pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, serija AJ, Nr. 00063 (b.l. 7, 9). PVM sąskaitoje-faktūroje nedetalizuota už kokių veiksmų atlikimą advokatui buvo sumokėta minėta suma, tačiau grafoje „Prekių paslaugų pavadinimas“ nurodyta, jog teisinės paslaugos pagal 2009-08-31 atstovavimo sutartį Nr. 09-108/Nr. 63 bei 2010-12-09 susitarimą dėl atstovavimo sutarties papildymo (pagal priedą nr. 1 – skolininkų sąrašas). Iš išrašo iš Priedo Nr. 1 prie 2011-06-20 PVM sąskaitos-faktūros serija AJ Nr. 00063 matyti, jog su UAB „Roksina“ teisinių paslaugų suma yra 181,50 Lt (b.l. 8).

42Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos atstovas surašė teismui ieškinį, atskirąjį skundą (b.l. 2-4, 35), dalyvavo teisme: 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje (b.l. 32-33), 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiuose Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (b.l.65-67).

43Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijų II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientą (pagrindu 2007 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 litų).

44Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėja formaliai įgyja teisę iš atsakovės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą būtina įvertinti ginčo ir bylos pobūdį, kurioje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas.

45Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008 yra konstatavusi, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

46Ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos yra viešosios. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšomis (Taisyklių 28 punktas). KRATC pagal Koncesijos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe atlieka Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas (Taisyklių 19 dalis). Nors pagal savo veiklos pobūdį KRATC yra uždaroji akcinė bendrovė, tačiau komunalinių atliekų taikymas vertintinas kaip viešoji paslauga. Tokia veikla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies priskirtina viešajam administravimui. Prie šios KRATC priskirtos kompetencijos administruojant viešųjų paslaugų teikimą priskirtina ir ta veikla, kuri susijusi su KRATC atstovavimu teisminėse institucijose sprendžiant ginčus dėl jos priimtų sprendimų administruojant vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinus KRATC kaip viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus (sudėtyje yra vietinės rinkliavos administravimo skyrius, į kurį įeina ir juristas), kurie yra nukreipti būtent į vietinės rinkliavos administravimą, į tai, kad nebuvo keliami nauji klausimai (yra suformuota nuosekli teisminė praktika), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į skundo pagrindą ir dalyką, akivaizdu, kad advokato pasitelkimas procesinių dokumentų parengimui nebuvo būtinas.

47Aukščiau išvardintais argumentais konstatuojama, kad pareiškėjos išlaidos (181,50 Lt) administracinėje byloje Nr. I-304-386/2012 ne pačiai pareiškėjai parengus skundą teismui, atstovaujant teisme, o šias paslaugas perkant iš trečiųjų asmenų, t.y. advokato pagal 2011 m. balandžio 19 d. sutartį Nr. 09-108/Nr.63 ir 2011 m. rugsėjo 27 d. sutartį Nr. 54/11-02, negali būti pripažintos tokiomis išlaidomis, į kurių atlyginimą gali pretenduoti pareiškėja.

48Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

49Pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą (b.l. 60). 2011 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 001023 (b.l. 5) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą pareiškėja sumokėjo 92 Lt žyminį mokestį, kurį prašo grąžinti.

50Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų, pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Žyminis mokestis sumokėtas nesant tam teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, grąžintinas.

51Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

52pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.

53Priteisti iš atsakovės UAB „Roksina“ (įmonės kodas 301605635) pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2952 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du) litus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

54Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

55Grąžinti pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (įmonės kodas 163743744) 2011 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 001023 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 92 Lt (devyniasdešimt du litus) žyminį mokestį.

56Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 3. pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau –... 4. 2011 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu... 5. 2011 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo... 6. 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b.l. 42-43)... 7. Skundas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti 2012... 8. Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog vietinė... 10. Atsakovės UAB „Roksina“ atstovė nesutinka su prašomu priteisti vietinės... 11. Analogiška pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 51).... 12. Teismas konstatuoja.... 13. Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos... 14. Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo. Pareiškėja... 15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo... 16. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų... 17. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo... 18. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų... 19. Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant... 21. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80... 22. Nuostatų 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų... 23. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal... 24. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad UAB „Klaipėdos... 25. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 26. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b.l. 71-75) nustatyta, kad... 27. Teismo nuomone minėtų įrodymų pagrindu akivaizdu, jog nuomojamos patalpos... 28. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos... 29. Pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1250 (b.l.... 30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjai iš... 31. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turį... 33. Dėl palūkanų priteisimo ... 34. Skundu prašoma priteisti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos... 35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210... 36. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 6 procentų metinių palūkanų... 37. Dėl išlaidų priteisimo... 38. Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti patirtas teismo išlaidas, t.y. 16... 39. Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios... 40. Byloje pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Artūras Jeskelevičius... 41. Pagal bylos duomenis pareiškėja advokatui 2011 m. birželio 30 d. sumokėjo 3... 42. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos atstovas surašė... 43. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos... 44. Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėja formaliai... 45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 46. Ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Vietinė rinkliava –... 47. Aukščiau išvardintais argumentais konstatuojama, kad pareiškėjos išlaidos... 48. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo... 49. Pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą išspręsti žyminio... 50. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas... 51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 52. pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą... 53. Priteisti iš atsakovės UAB „Roksina“ (įmonės kodas 301605635)... 54. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 55. Grąžinti pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“... 56. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...