Byla N1-45-630/2016

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, kaltinamajai K. V., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, kaltinamajai E. B., jos gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajam A. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3L. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Vilkaviškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, ( - ) 11 klasės moksleivis, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje;

4K. V., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Šakių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, ( - ) 11 klasės moksleivė, gyvenanti ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ); teista: 2015-04-21 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmė atlikta; kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje;

5E. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, ( - ) 10 klasės moksleivė, gyvenanti ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu, teista: 2015-04-21 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmė atlikta; kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

6Teismas

Nustatė

7L. M. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2014 m. lapkričio 22 d. apie 22 val. Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, Tilto gatvėje, viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, būdamas nepilnametis, gim. ( - ), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą nepilnamečiui A. S., gim. ( - ), į veidą, padarydamas nukentėjusiam kairio žando sumušimą, abipusį atvirą apatinio žandikaulio lūžimą 46 ir 37 dantų srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8K. V. ir E. B., būdamos nepilnametėmis, K. V. gim. ( - ), E. B. – ( - ), davė melagingus parodymus, apklausiamos kaip liudytojos, tai yra, K. V. 2015 m. sausio 23 d., nuo 14.20 val. iki 14.46 val., o E. B. 2015 m. sausio 15 d., nuo 14.21 val. iki 14.36 val., Birutės g. 2, Šakiuose, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, apklausiamos kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00583-14, dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, būdamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 277 straipsnio tvarka įspėtos pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus teigdamos, kad įtariamojo L. M. ir liudytojo M. D. nepažįsta, nors tyrimo metu nustatyta, kad jos asmeniškai pažįsta L. M. ir M. D..

9Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną susirašė su E. B.. Tuo metu su ja truputį draugavo. Atvažiavo į Kudirkos Naumiestį, prie parduotuvės „Aibė“. Pašnekėjo su merginomis, po to atėjo R. ir S. Jie pasisveikino ir susiginčijo. Matėsi, kad S. buvo išgėręs, pradėjo kabinėtis. S. jam pirmas trenkė, o jis atgal S. S. smūgį trenkė tuojau pat, po S. suduoto smūgio. Po to sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jam S. trenkė kažkur prie antakio, todėl jis gynėsi, galvojo, kad trenks antrą kartą. Dėl to jis ir trenkė atgal S. M. R. smūgio nematė, jis šnekėjo tuo metu su M. D.. Jie buvo truputį toliau ir nusisukę. Merginos jau buvo išėjusios. Kai pamatė, kad iš priekio ateina R. ir S., jos išeidinėjo. Tikrai nemano, kad merginos matė smūgį. S. melavo ikiteisminio tyrimo metu, sakydamas, kad pirmas smūgiavo jis, o ne S. Jis R. buvo pardavęs prastą telefoną, gal dėl to R. „akies neturi ant jo“ ir meluoja, kad jis pirmas smūgiavo S., nori, kad jis liktų kaltas. Nukentėjusysis dabar teisme sako tiesą. Nežino, kodėl nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Jis neprašė nukentėjusiojo pakeisti parodymus. Turbūt S. suprato, kad vis tiek viskas išaiškės ir prisipažino, kad pirmas smūgiavo jam, o jis tik po to S. trenkė. S. jam sudavė ir jis automatiškai sureagavo ir gynėsi. Jis nenorėjo gauti antro smūgio. Jam buvo akis ištinusi, galvą skaudėjo, bet jis nesiskundė, į policiją nesikreipė.

10Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. V. kalta prisipažino iš dalies, paaiškindama, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, jog nepažįsta L. M. bei M. D., nors juos pažįsta, tačiau smūgių sudavimo nematė. Ji parodė, kad tą vakarą su E. vaikščiojo po Kudirkos Naumiestį, susitiko A. bei jo draugą M. Pabuvo su jais truputį ir po to norėjo išeiti, nes pas E. atvažiavo L. su draugu. Jos nuėjo pas L., tada pamatė, kad ateina A. su draugu. A. su L. pradėjo konfliktuoti žodžiais. Tada ji su E. perėjo į kitą kelio pusę, kur yra „Sodybos“ kioskelis. Užėjo už jo ir nieko nebematė. Girdėjo tik žodinį konfliktą. Vieną smūgį girdėjo ir po jo suprato, kad buvo smūgis, bet kas kam davė nematė. Ji buvo kitoje kelio pusėje, buvo tamsu, stovėjo neapšviestoje vietoje. Ji nežiūrėjo ir nežino, kuris kurį mušė. Kai išgirdo smūgį, išsigando ir nežiūrėjo. Paskui ėjo namo ir einant pro skverą sutiko S., bet nematė, kad jis būtų sužalotas. A. buvo labai piktas, jis galvojo, kad E. jam tyčia iškvietė L. su draugu. Neprisimena, ar A. po smūgio buvo užsiėmęs burną. Galvoja, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog A. pamatė E. su L. Konfliktą pradėjo S. Ji paaiškino, kad su M. buvo bendraklasiai, o D. buvo pažįstamas, su kuriuo tik pasisveikindavo. Įvykio dieną M. D. tik vardą žinojo. Ji galvojo, kad įvykis - ne jos reikalas, nenorėjo kištis, nežinojo, kad A. stipriai sužalotas, todėl melagingai policijoje parodė, kad nepažįsta L. M. bei M. D.. Supranta, kad buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir pripažįsta, kad melavo.

11Teismas pagarsino kaltinamosios K. V. 2015-11-11 teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kur kaltinamoji K. V. parodė, kad vakare vaikščiojo su drauge E., susitiko su S. ir jo draugu. S. gėrė ir buvo išgėręs nemažai. Tada parašė L. E. ir jos nuėjo prie „Aibės“ susitikti su L. Išlipę iš mašinos buvo L. ir M. D., kitas vaikinas sėdėjo mašinoje. Neilgai pabendravo, gal kelias minutes. L. nebuvo išgėręs. E. atsisveikino su L., nes tuo metu jie draugavo. Matė, kad ateina S. su M. Jos su E. buvo paėjusios, jau kai atėjo A. Jos perėjo į kitą gatvės pusę ir užėjo už „Sodybos“. Ji nepažinojo nei A., nei M. Tąsyk pirmą kartą juos matė. Su L. ne draugai, tik klasiokas. Nenorėjo kištis, matėsi, kad žodžiais konfliktuoja, jos jau nueidinėjo, kai L. su A. žodžiais konfliktavo. Jos užėjo už gėlyno kioskelio ir išgirdo smūgį, bet matyti tikrai nematė. Girdėjo vieną smūgį. E. šalia jos stovėjo, ji nebuvo atsisukusi. Smūgio tikrai nematė, tik girdėjo. Po to, kai jos nuėjo nuo tos sodybos, matė, kad L. sėda į mašiną, o A. tupėjo lyg, gal ir buvo užsidengęs. Neatsimena kaip vėliau atrodė A., nors jį tą vakarą dar susitiko. Po savaitės, gal daugiau sužinojo, kad L. trenkė. Pirminius parodymus davė melagingus, nes melavo, kad nepažįsta L. M.. Tada jau žinojo, kad sumušė, buvo praėję gal du mėnesiai, be to daug kas kalbėjo, kad S. sumuštas (t. 2, b. l. 57-58).

12Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. B. kalta prisipažino iš dalies paaiškindama, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, jog nepažįsta L. M. bei M. D., tačiau smūgių sudavimo nematė ir nežino, kuris pirmas smūgiavo. Ji parodė, kad su K. vaikščiojo ir prie žaidimų aikštelės susitiko A. ir M. A. gėrė. Jos su jais pabendravo ir norėjo išeiti, bet jie nenorėjo išleisti. Tada pasakė, kad eina į tualetą, bet nuėjo prie parduotuvės „Aibė“. Ten buvo atvažiavęs L., M. ir dar kažkoks vaikinas. Jos su jais buvo, bendravo ir po kiek laiko pamatė, kad ateina A. su M. Atsisveikino su L. ir A. atėjęs pradėjo žodžiais užgaulioti L. Kai prasidėjo tarp L. ir A. konfliktas, jos jau išeidinėjo iš ten. Tada jos su K. nuėjo už „Sodybos“ kioskelio. Jos išsigando ir pasislėpė už to kioskelio. Girdėjosi garsas, tarsi smūgis, bet nematė ir nestebėjo, kas ten vyksta. Šūkavimas girdėjosi, bet kas, ką sakė negali pasakyti. Paskui išėjo iš už kioskelio ir ėjo link namų. Matė kaip A. buvo veidą užsidengęs, neprisimena, kurią pusę, bet matėsi, kad sužalotas. Susitiko ir pradėjo jis jas kaltinti, kad specialiai jam padarė, kad užsiundė L., kad L. jį sumuštų. Ji pažinojo L., bet policijoje melavo, kad nepažįsta. Ji su L. ir M. buvo draugai, su L. rimčiau draugavo.

13Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad namie dirbinėjo ir parašė E. Jis buvo su draugu M. R. ir pasiūlė eiti į lauką. Nuėjo iki E. močiutės, išėjo E. ir jos draugė. Tada dar nebuvo išgėręs, paskui nuėjo iki parduotuvės, seniūnijos kieme išgėrė. Neatsimena, ar jos gėrė kartu. Tada apsvaigo. Neatsimena, ar R. buvo apsvaigęs. Jos vėliau pasakė, kad eina į tualetą. Ilgą laiką jos negrįžo, todėl pasigedo ir nuėjo jų ieškoti. Pamatė, kad jos stovi prie parduotuvės „Aibė“. Stovėjo E., jos draugė, L., kiek pamena, vienas sėdėjo mašinos gale. Jie su M. R. priėjo, pasisveikino, paprašė ugnies prisidegti cigaretę. Neatsimena, kieno paprašė. L. žiūrėjo į jį, o jis paklausė, ar skolingas. L. kažką pasakė ir jis L. trenkė, o jis jam atgal. Nežiūrėjo, kur trenkė. Neatsimena į kurią vietą pataikė. Po to L. jam trenkė atgal, jis susiėmė už veido, paėjo kažkur. Jautė, kad ir krumpliai buvo prakirsti. Kur tuo metu buvo merginos, neatsimena.

14Teismas parodymų patikrinimui pagarsino nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2014 m. lapkričio 22 d., vakare, apie 20.00 val., kartu su draugu M. R., E. B. bei jos drauge, vardo tiksliai nežino buvo Kudirkos Naumiestyje, prie ambulatorijos pastato, gėrė sidrą. Po to E. su drauge pasakė, kad trumpam išeina. Jie nusprendė eiti link namų. Eidami Tilto gatve, Kudirkos Naumiestyje, buvo maždaug apie 22.00 val., prie parduotuvės „Aibė“ pamatė, kad stovi E. su drauge ir kalbasi su dviem vaikinais. Nusprendė prieiti. Priėjęs, vieną vaikiną atpažino, bet vardo ir pavardės nežino. Antrojo vaikino nepažinojo, matė jį pirmą kartą, jis buvo maždaug 18 metų amžiaus, gan lieso kūno sudėjimo, apie 1,80 m ūgio, tamsių, trumpų plaukų. Šalia jų stovėjo šviesiai sidabrinės spalvos „Peugeot“ markės lengvasis automobilis. Pasisveikino su iš matymo pažįstamu vaikinu, o antrasis stovėjęs prie jo, nuolat į jį žiūrėjo, todėl jo paklausė, ar jis jam ką nors skolingas. Jis nieko neatsakė. Iš automobilio išlipo ir trečiasis asmuo. Pradėjo eiti nuo jų tolyn, staiga atsisuko ir pajuto vieną smūgį į veidą. Matė, kad smūgį sudavė vaikinas, kuris į jį nuolat žiūrėjo. Kiti jo nelietė. Dėl suduoto smūgio pradėjo bėgti kraujas iš burnos, pajuto skausmą. Ranka užsidengė sumuštą vietą, o minėti trys vaikinai įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. E. su drauge, kai buvo suduotas smūgis, buvo nuėjusios šiek tiek tolyn, bet viską matė, kaip ir jo draugas M. Automobilis sustojo maždaug už 60 metrų nuo jo, kažkur ties Kudirkos Naumiesčio pašto pastatu, o pats jau buvo paėjęs šiek tiek nuo minėtos parduotuvės link jų. Išgirdo šovimo garsą. Kaip suprato, galimai buvo šauta iš to automobilio, ir tai padarė kažkuris iš minėtų trijų vaikinų. Su kuo šaudė ir kur taikė, nežino, nes pradėjo bėgti link Kudirkos Naumiesčio kultūros centro pastato. Viską geriau galėjo matyti M., nes jis buvo arčiau jų automobilio. Bėgant girdėjo, kad buvo iššauta dar ne mažiau du kartus. Netrukus automobilis išvažiavo. Ties senelių namais, sutiko E. su drauge. Vėliau prisijungė ir M. E. draugė paklausė jo, kodėl jis neva užsikabino pirmas prie minėtų vaikinų, dėl ko, po to įvyko konfliktas. Tada kilo tarpusavio žodinis konfliktas, jokio smurto nenaudojo. M. dar užėjo pas jį namus ir kartu iškvietė policiją, vėliau vyko į ligoninę, nes labai skaudėjo žandikaulį (b. l. t. 1, b. l. 6-8).

15Pagarsinus nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis A. S. parodė, kad jo niekas neprašė pakeisti parodymus. Tiesą sako dabar, jis pirmas smūgiavo L. Nežino, kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu.

16Teismas pagarsino liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kur liudytojas M. R. parodė, kad yra A. S. draugas. 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kartu su A., E. B. ir dar viena mergina apie 20 val. buvo prie seniūnijos, vaikų žaidimo aikštelėje Kudirkos Naumiestyje. E. B. su kita mergina pasakė, kad eina į tualetą, o iš tikro nuėjo prie “Aibės” parduotuvės. Jie su A. jų laukė, o kai praėjo daugiau laiko, ėjo jų ieškoti. Merginas pamatė prie “Aibės” parduotuvės su L. M. ir dar vienu vaikinu, vardu M., kurio pavardės nežino. Tuo metu buvo po 21 val., kadangi parduotuvė jau nedirbo. Su A. priėjo, pasisveikino. A. su L. pradėjo žodžiuotis. Jie apsižodžiavo ir L. A. trenkė. Po smūgio jie su A. išėjo sau, o L. su kitu vaikinu išvažiavo. Prieš 2015-12-09 apklausą policijoje jam A. sakė, kad L. trenkė pirmas, bet jis to nepastebėjo ir nematė. Po konflikto su A. vaikščiojo po miestelį ir vėl susitiko E. su kita mergina. A. su ta kita mergina – K., pradėjo žodžiuotis. Jie apsižodžiavo ir paskui jie išėjo namo. Apklausiamas pareigūnų sakė tiesą. Anksčiau duotus parodymus tvirtina. Su S. santykiai normalūs, bendrauja, nesusipykę. Su V. ir B. nebendrauja. Šioje byloje S. prašė duoti parodymus. Jis prašė, kad teisme sakytų, jog jis pirmas trenkė L. Jis nesutiko meluoti, nes nenorėjo gauti baudos už melagingų parodymų davimą. A. S. sakė, kad nenori teismų, nori susitaikyti su L., todėl keičia parodymus. S. prašė pakeisti parodymus prieš 2015-12-09 apklausą policijoje. Konflikto metu stovėjo metro atstumu iki S. Jie visi buvo vienoje vietoje. Prieš suduodamas smūgį L. žengė link S. ir tada smogė delnu į veidą. Nematė, kad A. L. būtų pirmas sudavęs. A. L. nesudavė. Po L. smūgio S. jie išėjo. Kai A. buvo suduotas smūgis, B. ir V. buvo kitoje kelio pusėje, prie gėlių kioskelio, tačiau mano, kad jos galėjo matyti, kadangi buvo už 10-15 metrų nuo jų. Konflikto vieta buvo apšviesta nuo “Aibės” parduotuvės. Iš konflikto vietos su A. išėjo kartu. Nepamena apie ką kalbėjosi beeidami (t. 2, b. l. 83-84).

17Pagarsinus liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nukentėjusysis A. S. parodė, kad M. nematė, kaip jis smogė pirmas. Jis nusisukęs buvo, kalbėjo su vairuotoju. Neprašė jis M. keisti parodymus. Nežino, ką M. prisigalvojo. Jis sako taip, kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, o dabar sako tiesą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kad meluoja. Turbūt ir M. R. melavo. Su M. anksčiau buvo draugai, dabar nebendrauja. Nežino, kodėl M. meluoja. Neprašė jo keisti parodymų. Jis pirmas trenkė M., jei gerai pamena, dešine ranka. Nežiūrėjo kur trenkė. Kur įvyko metu buvo V. ir B. nežino. Negali paaiškinti, kaip V. ir B. girdėjo tik vieną smūgį. Įvykio dieną buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, bet dar paėjo.

18Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta M., merginas, S. taip pat pažįsta. Bendrauja su E., o su L. nelabai bendrauja. Nelabai ką atsimena apie įvykį. Prisimena, kad L. paprašė pavežti į gimtadienį. Jis sutiko ir nuvežė. Nepasakys kur tiksliai, nes nelabai pažįsta tų kraštų. Neilgai pabuvo, nes nieko įdomaus nebuvo, o po to nuvežė į Kudirkos Naumiestį. Kudirkos Naumiestyje sustojo centre prie parduotuvės „Aibės“. Paskui atėjo merginos, pasisveikino, bendravo, po kiek laiko atėjo A. su M. Kalbėjosi. Gal susiginčijo A. su L., tiksliai negali pasakyti, nes jis tuo pačiu metu dar bendravo su D., su tuo trečiu, kuris mašinoje sėdėjo. D. buvo mašinoje, o jie stovėjo lauke ir pasisukęs bendravo. Bandė su visais bendrauti. Tiksliai negali pasakyti, kaip tas įvykis pats įvyko, nes tuo pačiu metu dar bendravo su D. Negali pasakyti, kuris pirmas trenkė ar ką ten padarė. Kadangi tuo pačiu metu bendravo su D., jis visko nematė.

19Teismas parodymų patikrinimui pagarsino liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas M. D. parodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį dienos neprisimena apie 22 val. atvyko su draugais D. O. ir L. M. į Kudirkos Naumiestį. Atvažiavo, nes suprato, kad L. bendraudamas per mobilųjį telefoną SMS žinutėmis susitarė susitikti su savo drauge E. B.. Nuvažiavo prie parduotuvės „Aibė“, atėjo jo pažįstamos merginos E. su K. Po to atėjo dar du vaikinai, vienas iš jų A., ir tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. trenkė smūgį A. E. su K. pamačiusios, kad vyksta konfliktas pasišalino, matė, kaip ėjo link senelių namų. Vėliau E. B. parašė žinutę L. M., kad atvažiuotų ir su A. S. išsiaiškintų vienas prieš vieną (t. 2, b. l. 31-32).

20Pagarsinus liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pagarsinti parodymai teisingi. Jis nemelavo ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio metu merginos buvo kažkur į šoną paėję. Kur tiksliai stovėjo pasakyti negali, bet jo akiratyje jų nebuvo. Negali pasakyti, ar jos matė konfliktą, nes nežino, kur jos žiūrėjo. Merginas matė einančias link senelių namų jau po konflikto, kai visi skirstėsi. Jis pats nuo įvykio vietos stovėjo 2-3 metrų atstumu, prie mašinos. Buvo pasisukęs šonu, nes tuo pačiu metu bendravo su D. Visą laiką nežiūrėjo į M. ir S. Lauke apšvietimas buvo tik nuo parduotuvės virtinos, bet nebuvo šviesu, buvo vakaras. „Pusę akies“ matė, kaip M. sudavė S. Negali teigti, kad S. sudavė pirmas M. Nematė, kad S. suduotų M. Po konflikto sėdo į mašiną ir išvažiavo. D. sėdėjo priekyje, L. gale. Nematė, kad L. būtų buvęs sužalotas. Mašinoje su D. daugiau bendravo, nesiaiškino konflikto aplinkybių. K. pažinojo, nes kartu mokėsi mokykloje. K. jį irgi pažinojo, anksčiau bendravo.

21Dėl kaltinamojo L. M. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje

22Nors kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neigė, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodumų visuma, t. y. liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis matė kaip kaltinamasis L. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S., o nukentėjusysis A. S. jokių smūgių kaltinamajam L. M. nesudavė, be to, nukentėjusysis A. S. prašė liudytojo M. R. pakeisti parodymus; liudytojo M. D. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis L. M. smūgiavo nukentėjusiajam A. S., tačiau nematė, kad nukentėjusysis A. S. būtų smūgiavęs kaltinamajam L. M., važiuojant automobiliu nematė, kad kaltinamasis L. M. būtų sumuštas; kaltinamųjų K. V. ir E. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jos suprato, jog nukentėjusiajam A. S. smūgiavo kaltinamasis L. M., be to, netrukus po įvykio joms vėl sutikus nukentėjusįjį A. S., jis pyko, kad E. B. tyčia jam atsiuntė kaltinamąjį L. M., kad jį sumuštų, tiek K. V., tiek E. B. parodė, kad apie tai, jog nukentėjusysis A. S. būtų pirmas sudavęs smūgį, jos nieko nežinojo ir negirdėjo. Be to šių asmenų parodymai patikrinti ir atitinka nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam A. S. pirmasis smūgį sudavė kaltinamasis L. M..

23Kaltinamojo L. M. kaltę įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2014-11-23 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK gautas pranešimas, kad į VšĮ Šakių ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. S., kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio atviras lūžimas, veido sumušimas, girtumas; nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2014-11-22 apie 21 val. Kudirkos Naumiestyje, netoli parduotuvės „Aibė“, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, jį sužalojo nepažįstamas asmuo (t. 1, b. l. 1); protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo motina A. S. pranešė, jog 2014-11-22 apie 23 val. namo grįžo sūnus A. S., kurį Kudirkos Naumiestyje prie parduotuvės „Aibė“ sumušė trys jaunuoliai (t. 1, b. l. 4); medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 1, b. l. 46); specialisto išvada Nr. G29/15(10), iš kurios matyti, kad A. S. nustatyta kairio žando sumušimas, abipusis atviras apatinio žandikaulio lūžimas 46 ir 37 dantų srityje; 46, 16 dantys pašalinti operacijos metu 2014-11-23; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., sužalojimai nebūdingi griuvimui, kritimui; sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje; nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abipusio atviro apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 52), akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos metu tarp L. M. ir A. S. parodymų esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko, A. S. pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 83-85) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

24BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

25BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

26Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. M. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad nukentėjusysis A. S. jam smūgiavo pirmasis, jis išprokovavo konfliktą, o kaltinamasis L. M. nukentėjusiajam A. S. sudavė tik gindamasis ir jo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip būtinoji gintis. Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jam smūgiavo kaltinamasis L. M. ir tik teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis pats išprovokavo konfliktą ir pirmasis smūgiavo kaltinamajam L. M., o L. M. sudavė jam tik gindamasis. Nukentėjusysis A. S. 2014-11-23 apklausos metu, kuri atlikta VšĮ Šakių ligoninėje, praėjus kelioms valandoms po įvykio, parodė, kad be jokios priežasties vieną kartą į veidą jam smūgiavo L. M.. Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis A. S. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai nurodė, kad liudytojas M. R. buvo įvykio vietoje, viską matė ir gali papildyti įvykio aplinkybes. Teismas nesiremia šiais nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo duotais parodymais, kadangi jie yra galimai melagingi, nesutampa su kitais įrodymais nustatatytomis esminėmis aplinkybėmis ir prieštarauja liudytojų M. D. ir M. R. parodymams. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiajam A. S. smūgiavo kaltinamasis L. M., o nukentėjusysis A. S. jam tikrai nesmūgiavo. Jis tik vėliau sužinojo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, be to, nukentėjusysis A. S. prašė jo liudyti, kad pirmasis smūgiavo nukentėjusysis A. S.. Liudytojas M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad nematė, jog nukentėjusysis A. S. suduotų smūgį kaltinamajam L. M., tačiau matė kaip kaltinamasis L. M. smūgiavo nukentėjusiajam. Be to, tiek K. V., tiek E. B. parodė, kad jos suprato, jog nukentėjusįjį A. S. sumušė kaltinamasis L. M., girdėjo vieno smūgio garsą. Konstatuotina, kad įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis L. M. smūgiavo nukentėjusiajam A. S. dėl menkavertės dingties, galimai pavydo, pykčio proveržio, kurį išprovokavo nukentėjusysis savo neadekvačiu elgesiu, tačiau pats nukentėjusysis A. S. kaltinamajam nesmūgiavo. Kaltinamojo L. M. pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad liudytojai duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, būtų siekę nepagrįstai kaltinamąjį apkalbėti ar kad būtų turėję tokį tikslą. Teismas vertina, kad kaltinamasis L. M. be jokios svarbios priežasties, tyčia smūgiavo nukentėjusiajam A. S. į veidą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams pašalinių asmenų akivaizdoje. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, vyko prie parduotuvės “Aibė”, Kudirkos Naumiestyje, t. y. viešoje vietoje, kur nuolat vyksta žmonių judėjimas, aplink gyvenamieji namai, gyvena daug žmonių, kurie galėjo girdėti ir matyti konfliktą, įvykį matė kiti pašaliniai asmenys, K. V. ir E. B. parodė, kad išsigando konflikto ir pasislėpė, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pašalinių asmenų rimtis ir poilsis buvo sutrikdyti. Papildomai konstatuotina, kad L. M. įžūlius smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko dėl menkavertės priežasties, anksčiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių asmeninių santykių nebuvo, todėl kaltinamojo paskatos laikytinos chuliganiškomis.

27Konstatuotina, jog kaltinamojo L. M. suduotas smūgis nelaikytinas būtinąja gintimi, kadangi jo atžvilgiu nebuvo jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Nors nukentėjusysis A. S. ir buvo neblaivus bei provokavo kaltinamąjį, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko ir jokio pavojaus kaltinamojo sveikatai ir gyvybei nebuvo.

28Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis L. M., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą nepilnamečiui A. S., į veidą, padarydamas jam kairio žando sumušimą, abipusį atvirą apatinio žandikaulio lūžimą 46 ir 37 dantų srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

29Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30Skiriant kaltinamajam L. M. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ? padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį - vedęs, sutuoktinė laukiasi vaiko, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinant šias aplinkybes, kaltinamajam L. M. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte skirtina 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje bendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnė bausmė, paskirta už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apima švelnesnę bausmę, paskirtą už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

31Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, nebaustas, mokosi, vedęs, jo sutuoktinė laukiasi vaiko, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, jo atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 punktas).

32BK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali paskirti to paties straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintas auklėjamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BK 82 straipsniu kaltinamajam L. M. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nurodant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę atlikti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

33Dėl kaltinamųjų K. V. ir E. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje

34Byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. V. 2015 m. sausio 23 d., nuo 14.20 val. iki 14.46 val., o kaltinamoji E. B. 2015 m. sausio 15 d. nuo 14.21 val. iki 14.36 val., Birutės g. 2, Šakiuose, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, buvo apklausiamos kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00583-14, dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, būdamos BPK 277 straipsnio tvarka įspėtos pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 23, 28-29).

35Kaltinamųjų K. V. ir E. B. kaltę dėl joms inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, įrodo jų pačių dalinis prisipažinimas, kad jos pažinojo kaltinamąjį L. M. ir liudytoją M. D., tačiau nenorėjo kištis ne į savo reikalus, todėl ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad jų nepažįsta; kaltinamojo L. M. ir liudytojo M. D. parodymai, iš kurių matyti, kad jie pažinojo tiek E. B., tiek K. V., kaltinamasis L. M. įvykio metu draugavo su kaltinamąja E. B., o su kaltinamąja K. V. buvo klasiokai; tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad E. B. ir K. V. parodė, kad nepažįsta L. M. ir M. D., tačiau apklausus kitus liudytojus paaiškėjo, kad jos asmeniškai pažįsta tiek L. M., tiek M. D. (t. 1, b. l. 2), ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

36BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės parodymai: kai liudytojas ar nukentėjusysis duoda parodymus, visiškai ar iš dalies neatitinkančius tikrovės, ji iškraipoma, arba kai nutyli realius, egzistuojančius faktus, juos neigia ar nurodo išgalvotus. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus. Nėra nusikaltimas, jei parodymai yra neteisingi dėl to, kad liudytojas suklydo, neteisingai suprato, buvo neatidus ir nematė viso įvykio aplinkybių ir kt.

37BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

38Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu melavo, jog nepažįsta kaltinamojo L. M. ir liudytojo M. D., ir pripažino savo kaltę šioje kaltinimo dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios E. B. ir K. V. buvo kaltintos dar ir tuo, kad davė melagingus parodymus, jog nematė, kaip 2014 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. L. M. tyčia suduodamas smūgį kumštimi sužalojo A. S., nors tyrimo metu nustatyta, jog jos buvo nusikaltimo vietoje ir stebėjo įtariamojo L. M. veiksmus. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamosios nuosekliai tvirtino, kad smūgių sudavimo metu įvykio vietoje nebuvo ir nematė, kaip kaltinamasis L. M. smūgiavo A. S.. Tiek kaltinamoji K. V., tiek kaltinamoji E. B. patvirtino, kad atėjus nukentėjusiajam A. S. jos išeidinėjo, girdėjo tarp A. S. ir L. M. kilusį žodinį konfliktą, girdėjo duslų, galimai smūgio, garsą, tačiau smūgio nematė. Iš įvykio vietos pasišalino išsigandusios tarp vaikinų kilusio žodinio konflikto, jos perėjo į kitą kelio pusę ir pasislėpė už kioskelio „Sodyba“, kuriame prekiaujama gėlėmis. Jos buvo nutolę apytiksliai 10-15 metrų nuo įvykio vietos, lauke buvo tamsu, o norėdamos stebėti įvykio vietą, jos turėjo išeiti keletą metrų iš už kioskelio. Be to, tiek kaltinamasis L. M., tiek nukentėjusysis A. S., tiek liudytojai M. D. ir M. R. tvirtino, kad smūgio sudavimo kaltinamosios galėjo ir nematyti, nes buvo išėjusios, jos buvo kitoje kelio pusėje, apytiksliai 10-15 metrų nuo įvykio vietos. Kita vertus, liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu išsakyta nuomonė, kad K. V. ir E. B. galimai galėjo matyti smūgio sudavimo momentą, nes buvo kitoje kelio pusėje, o gatvė buvo apšviesta nuo parduotuvės, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis ir yra subjektyvi jo nuomonė, kadangi jis negalėjo neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamosios iš savo buvimo vietos tikrai galėjo matyti suduodamą smūgį. Pripažintina, kad teisminio proceso metu kaltinamosios neneigė supratę, kad kaltinamasis L. M. smūgiavo nukentėjusiajam A. S.. Konfliktas tarp jų kilo galimai dėl pavydo, nes tuo metu kaltinamasis L. M. artimai draugavo su E. B., jos parodė, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo A. S. kaltės. Be to, kaltinamosios parodė, kad netrukus po įvykio sutiko A. S., šis priekaištavo, kad dėl E. B. kaltės jį sumušė L. M., jis pyko ant L. M.. Konstatuotina, kad kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad nematė smūgio sudavimo momento, tačiau iš girdėto žodinio konflikto ir duslaus, galimai smūgio, garso suprato, kad buvo suduotas smūgis, o vėliau matė sumuštą nukentėjusįjį A. S..

39Konstatuotina, jog kaltinamųjų K. V. ir E. B. aiškinimai, kad jos nematė kaip kaltinamasis L. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S. susiję su jų pačių matytais faktais ir įvykio aplinkybių vertinimu sumaišties situacijoje, dėmesio sukoncentravimu į konfliktą, gebėjimu pastebėti įvykio detales ir būti atidžiomis, galimybėmis toje vietoje, kur jos buvo, matyti konflikto vietą, pastebėti kiekvieno ten buvusio žmogaus veiksmus. Be to, tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina kaltinamojo L. M., nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad žodinio konflikto metu K. V. ir E. B. išeidinėjo, o suduodant smūgius jų įvykio vietoje nebuvo ir jos galėjo nematyti smūgio sudavimo, jie nežino, kur kaltinamosios žiūrėjo. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į kaltinamųjų K. V. ir E. B. žodžius - jos buvo 10-15 metrų atstumu nuo muštynių vietos (kitoje kelio pusėje), užėjo už kioskelio ir ten stovėjo, stovėjo neapšviestoje vietoje, išsigando konflikto ir pasislėpė, į įvykio vietą negrįžo, todėl objektyviai nematė suduodamo smūgio ir duodamos parodymus, negalėjo patvirtinti to, ko nematė. Aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra neabejotinai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinamosios, apklausiamos kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo metu, tyčia melagingai tvirtino, kad jos nematė kaip kaltinamasis L. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S..

40Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų K. V. ir E. B. veika, dalyje dėl melagingų parodymų davimo dėl to, kad jos nepažįsta kaltinamojo L. M. ir liudytojo M. D., pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamosios K. V. ir E. B., būdamos nepilnametės, apklausiamos kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00583-14, dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, būdamos BPK 277 straipsnio tvarka įspėtos pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus teigdamos, kad įtariamojo L. M. ir liudytojo M. D. nepažįsta, nors tyrimo metu nustatyta, kad jos asmeniškai pažįsta L. M. ir M. D.. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamosios K. V. ir E. B. davė melagingus parodymus teigdamos, kad nematė kaip 2014 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. L. M. tyčia suduodamas smūgį kumščiu sužalojo A. S., nors tyrimo metu nustatyta, kad jos buvo nusikaltimo vietoje ir stebėjo L. M. veiksmus, kadangi byloje nėra neabejotinai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinamosios tikrai stebėjo įvykio vietą ir matė suduodamą smūgį ir sąmoningai tyčia melagingai tvirtino, kad jos nematė įvykio.

41Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, juos vertinant pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, patvirtina K. V. ir E. B. veikoje esant nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, tai yra, kad jos kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis davė melagingus parodymus, kad nepažįsta L. M. ir M. D.. Teismas vertina, kad K. V. ir E. B. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas.

42Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertinama kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

43Melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai iš esmės trukdo bylos tyrimui ir tiesos nustatymui baudžiamosiose bylose, taigi BK 235 straipsnyje numatytų nusikaltimų objektas yra normali ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose, o papildomas objektas – bauudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. K. V. ir E. B. veika turi visus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Melagingus parodymus, apie tai, kad nepažįsta L. M. ir M. D., davė tyčia, sąmoningai, nenorėdamos kištis ne į savo reikalus, be to, L. M. buvo kaltinamosios E. B. vaikinas, todėl ji nenorėjo jam pakenkti, tačiau šiuo nusikaltimu nebuvo siekiama sukelti kokių nors sunkių pasekmių ar padaryti didelės žalos, kaltinamosios nusikaltimą padarė labai jauno amžiaus (16 m.) ir būdamos socialiai nebrandžios, be to K. V. ir E. B. vienkartinis neigimas, kad jos nepažįsta L. M. ir M. D., nėra toks esminis, kad pakeistų ikiteisminio tyrimo bylos eigą ar L. M. galimų inkriminuoti įtarimų apimtį, kadangi jos įvykio aplinkybių nematė, jų parodymai nėra reikšmingi. Todėl, nustačius, kad dėl K. V. ir E. B. padarytos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadaryta, K. V. ir E. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleistinos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina.

44BK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali paskirti to paties straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintas auklėjamojo poveikio priemones. Atleidus E. B. ir K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, joms skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešių) mėnesių terminui, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai).

45Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. S. gydymą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo gydymo įstaigai 432,90 Eur sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo L. M.. Civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

46Byloje nėra duomenų apie L. M. laikinąjį sulaikymą BPK 140 straipsnio pagrindu.

47Kaltinamajam L. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paso Nr. ( - ), išduoto 2014-07-01 Marijampolėje (56), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės panaikintinos.

48E. B. ir K. V. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytos nebuvo. Kaltinamosioms iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirtinos.

49Kaltinamieji L. M., K. V. ir E. B. turto neturi, nedirba, nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama kaltinamajam esant nepilnamečiam, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikštų kaltinimų, teismas sprendžia, jog kaltinamieji nėra pajėgūs apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

50Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

51L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

52- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

53- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 1 punktu paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

55Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

56Skirti L. M. auklėjamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nurodant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę atlikti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – paso Nr. ( - ), išduoto 2014-07-01 Marijampolėje (56), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

58Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. M., asmens kodas ( - ) 432,90 Eur (keturių šimtų trisdešimt dvejų eurų 90 centų) išlaidas nukentėjusiojo A. S. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB.

59K. V., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

60Skirti K. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

61E. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

62Skirti E. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

63E. B. ir K. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių neskirti.

64Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl byloje nukentėjusiuoju apklauso A. S. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies, požymių.

65Nepriteisti iš L. M., K. V. ir E. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

66Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. L. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Vilkaviškio rajone, lietuvis, Lietuvos... 4. K. V., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Šakių rajone, lietuvė, Lietuvos... 5. E. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 6. Teismas... 7. L. M. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė... 8. K. V. ir E. B., būdamos nepilnametėmis, K. V. gim. ( - ), E. B. – ( - ),... 9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. kaltu neprisipažino ir parodė,... 10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. V. kalta prisipažino iš dalies,... 11. Teismas pagarsino kaltinamosios K. V. 2015-11-11 teisiamojo posėdžio metu... 12. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. B. kalta prisipažino iš dalies... 13. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad namie dirbinėjo... 14. Teismas parodymų patikrinimui pagarsino nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio... 15. Pagarsinus nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,... 16. Teismas pagarsino liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus... 17. Pagarsinus liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus,... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta M.,... 19. Teismas parodymų patikrinimui pagarsino liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo... 20. Pagarsinus liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,... 21. Dėl kaltinamojo L. M. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138... 22. Nors kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų... 23. Kaltinamojo L. M. kaltę įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: pranešimas... 24. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar... 25. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą... 26. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis... 27. Konstatuotina, jog kaltinamojo L. M. suduotas smūgis nelaikytinas būtinąja... 28. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio... 29. Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad... 30. Skiriant kaltinamajam L. M. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius... 31. Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, anksčiau... 32. BK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečiui, padariusiam... 33. Dėl kaltinamųjų K. V. ir E. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK... 34. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. V. 2015 m. sausio 23 d., nuo 14.20 val.... 35. Kaltinamųjų K. V. ir E. B. kaltę dėl joms inkriminuojamos nusikalstamos... 36. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės... 37. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas... 38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu... 39. Konstatuotina, jog kaltinamųjų K. V. ir E. B. aiškinimai, kad jos nematė... 40. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio... 41. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, juos... 42. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas... 43. Melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai iš esmės trukdo bylos tyrimui ir... 44. BK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečiui, padariusiam... 45. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį... 46. Byloje nėra duomenų apie L. M. laikinąjį sulaikymą BPK 140 straipsnio... 47. Kaltinamajam L. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis... 48. E. B. ir K. V. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytos nebuvo.... 49. Kaltinamieji L. M., K. V. ir E. B. turto neturi, nedirba, nusikalstamas veikas... 50. Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2... 51. L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2... 52. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų laisvės... 53. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 1 punktu paskirtas bausmes už... 55. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems)... 56. Skirti L. M. auklėjamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų... 57. L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 58. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 59. K. V., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje,... 60. Skirti K. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6... 61. E. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti... 62. Skirti E. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6... 63. E. B. ir K. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių... 64. Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros... 65. Nepriteisti iš L. M., K. V. ir E. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų,... 66. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...