Byla 2-1559-1051/2017
Dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, bei pagal atsakovės D. A. B. priešieškinį ieškovui R. L., trečiajam asmeniui UAB „A. p.“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė, sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei, dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui adv. Rimvydui Bučiui, atsakovei D. A. B., jos atstovei adv. Eugenijai Povilaitienei, trečiojo asmens UAB „A. p.“ atstovui A. J., liudytojams J. N., G. K., V. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei D. A. B., trečiajam asmeniui UAB „A. p.“ dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, bei pagal atsakovės D. A. B. priešieškinį ieškovui R. L., trečiajam asmeniui UAB „A. p.“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

  1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. A. B. 2000 Eur netesybas, 60 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, 5 proc. dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m spalio 17 d. UAB „A. p.“ patalpose, dalyvaujant šios bendrovės atstovui, sudarė preliminariąją sutartį (toliau - Sutartis), kuria jis įsipareigojo nupirkti, o atsakovė D. A. B. parduoti jam už 32600 Eur sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), Šiauliai. Taip pat šia Sutartimi įsipareigojo iki 2016 m gruodžio 17 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį esminėmis sąlygomis, numatytomis preliminariosios sutarties 3 punkte.
  3. Ieškovas, kaip pirkėjas, užtikrindamas savo ketinimų tikrumą, Sutarties 5.1 p. pagrindu iš anksto sumokėjo atsakovei Sutartyje numatytą 2000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą mokėtiną 32600 Eur buto pirkimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 p. Atsakovė tuojau po preliminariosios buto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo savo ranka surašė „Priedą prie preliminarios sutarties Nr. 1“ ir įsipareigojo parduoti ieškovui butą ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 1 d.
  4. Atsakovė D. A. B. 2016 m. lapkričio 8 d. raštu per notarą informavo ieškovą apie tai, kad nori grąžinti 2000 Eur sumą, sumokėtą Sutarties 5.1 p. pagrindu, ir, kad buto nebeparduos. Atsakovė pažeidė Sutarties 1.1. p., dėl ko sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį tapo neįmanoma. Atsakovė, grąžindama Sutarties 5.1. p. pagrindu ieškovo sumokėtą 2000 Eur sumą, nepilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2016 m. spalio 17 d. preliminariąją sutartį. Šios Sutarties 6.2 p. numatyta, kad jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino (gruodžio 17 d.) nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 d. nuo Sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalo grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą (2000 Eur) sumą ir sumokėti 5.1. p. nurodyto dydžio sumą (2000 Eur), kaip šalių patirtus minimalius pirkėjo nuostolius. Atsakovė nesumokėjo ieškovui 2000 Eur sutarties šalių aptartų minimalių ieškovo nuostolių, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas juos priteisti iš atsakovės.
  5. Atsakovė D. A. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. mirė jos vyras. Po jo mirties labai pergyveno, sutriko sveikata, kankino bloga nuotaika, abejojo, ar bus pajėgi išlaikyti trijų kambarių butą. Anūkas jai patarė ateityje parduoti turimą butą ir nusipirkti kitą, mažesnio ploto butą. Kadangi visus buitinius ir ūkiškus reikalus tvarkė velionis vyras, ji nežinojo, kokia galėtų būti jai priklausančio buto rinkos vertė, pardavimo kaina, nežinojo, kokį kitą butą galėtų įsigyti už lėšas, gautas pardavus turimą butą. Anūkas patarė pasitarti su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo verslu užsiimančiu asmeniu, kad bent preliminariai sužinotų savo buto kainą.
  6. 2016 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kartu su anūku atsakovės bute apsilankė nekilnojamojo turto agentūros (kaip dabar paaiškėjo, UAB „A. p.“) darbuotojas, kuris butą apžiūrėjo ir įvertino, kad jo rinkos vertė - 33000 Eur. Kitą dieną tas pats darbuotojas atvažiavo į atsakovės butą, nufilmavo. 2016 m. spalio 17 d. rytą paskambino tarpininkas, kad atsirado buto pirkėjas. Tą pačią dieną į butą atvyko tarpininkas, ieškovas su žmona, kurie pareiškė, kad ketina pirkti butą. Butą apžiūrėjo, sakė, kad juos tenkina ir butas, ir kaina, paklausė, kiek ji nori gauti rankpinigių. Tarpininkas, atsakovės neatsiklausęs, už ją pasakė, kad reikia mokėti 2000 Eur rankpinigių. Atsakovė pasimetė, buvo nepatogu pasakyti atvykusiems asmenims, kad įvyko klaida, kad ji dar nėra apsisprendusi dėl buto pardavimo.
  7. Ieškovas su žmona išvyko ieškoti pinigų rankpinigiams sumokėti. Ieškovas paskambino UAB „A. p.“ atstovui, kad rankpinigių sumą surinko. UAB „A. p.“ atstovas nusivežė atsakovę į UAB „A. p.“ patalpas, kur jai davė paskaityti jau surašytą preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kada sutarties tekstas buvo surašytas, atsakovei nežinoma. Neprisimena, kad sutarties tekstas būtų surašomas jos akivaizdoje. Netrukus atvažiavo ieškovas, atsakovei sumokėjo 2000 Eur avansą, abu pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo ieškovo apsilankymo atsakovės bute iki preliminariosios sutarties pasirašymo buvo praėjusios vos kelios valandos.
  8. Atsakovė buvo pasimetusi, sutarties teksto iki galo atidžiai neperskaitė, visų sutarties sąlygų nesuprato, žodžiu sutarties sąlygos nebuvo aptariamos. Atsakovei nebuvo paaiškintas Sutarties 6.2 p., kad tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl atsakovės kaltės, ji privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1. p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Sutarties 5.1 p. buvo nurodyta 2000 Eur suma, kurią ieškovas jai sumokėjo pasirašius Sutartį. Jokie galimi pirkėjo nuostoliai nebuvo aptarti, pasirašydama preliminariąją sutartį, ji nesuprato, kad joje numatytos sankcijos už sutarties nesudarymą, siejamos su neįvardytu ir neaptartu nuostolių dydžiu, prilygintu sumokėto avanso dydžiui.
  9. Kitą dieną po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė kreipėsi į tarpininkavusį UAB „A. p.“ darbuotoją, paaiškino, kad atsisako sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, paklausė, kokiu būdu galėtų grąžinti gautą avansą. UAB „A. p.“ atvyko pas ją į butą, ji jam įteikė rašytinį atsisakymą parduoti butą. Tik tuomet UAB „A. p.“ darbuotojas jai paaiškino, kad preliminariojoje sutartyje yra įrašytas 6.2 p., kuriame numatyta, jog gautą avansą būsimam pirkėjui privalės grąžinti dvigubai. Kitą dieną, t. y. 2016 m. spalio 19 d., UAB „A. p.“ patalpose atsakovė susitiko su ieškovu, UAB „A. p.“ darbuotojas įteikė ieškovui atsakovės pareiškimą, kad nebesutinka buto parduoti. Norėjo grąžinti ieškovui tą pačią iš jo gautą 2000 Eur sumą tomis pačiomis kupiūromis, tačiau ieškovas nesutiko. Pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų jam 4000 Eur.
  10. Preliminariosios sutarties 6.3 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jei pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaroma dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausomų nuo šalių valios, pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą sumą ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos. Ieškovas atsisakė paimti grynais iš atsakovės jo sumokėtą sumą 2000 Eur, jo sąskaitos numerio atsakovė nežinojo. 2016-11-08 per Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarę Gintarę Šatienę nusiuntė ieškovui pareiškimą, kad pasirašydama šią sutartį, neįsigilino į sutarties sąlygas, nesuprato sutarties esmės ir buto nenori parduoti, nes neturės pati kur gyventi. Prašė nurodyti sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti 2000 Eur sumokėtą avansą. Ieškovui nurodžius sąskaitos numerį, 2016 m. lapkričio 22 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 2000 Eur.
  11. Preliminariojoje sutartyje numatytos netesybos 2000 Eurų yra aiškiai per didelės. Pagal CK 6.73 str. 2 d., jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, ar netesybos nėra aiškiai per didelės, vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.). Atsakovė įvykdė prievolę ir grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą. Ieškovas iš karto atsisakė paimti grąžinamą avansą, reikalavo jam sumokėti 4000 Eur, o tai rodo ieškovo siekį be pagrindo praturtėti. Preliminariosios sutarties 6.2 p. nebuvo numatyta, kokius minimalius nuostolius ieškovas gali patirti dėl sutarties nesudarymo. Minėta, žodžiu ši sąlyga taip pat nebuvo aptarta. Atsakovė pranešė ieškovui, kad atsisako parduoti butą, spalio 19 d. pasiūlė jam grąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovas negalėjo patirti jokių, net ir minimalių, nuostolių.
  12. Atsakovė D. A. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2016 m. spalio 17 d. sudaryta preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Sutartį sudarė suklydimo įtakoje, neįsigilinusi į jos sąlygas, nesuprato, kad joje numatyta dvigubai grąžinti sumokėtą avansą. Sutarties sąlygos žodžiu nebuvo aptariamos, sutarties tekstas paruoštas atsakovei nedalyvaujant. Atsakovei yra 81 metai, buvau psichologiškai paveikta vyro mirties, palūžusi. Negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, siūlomos kainos. Kaip dabar paaiškėjo, gyvenamajame name ( - ), kuriame yra atsakovės butas, buvo parduotas panašios kokybės, tokio paties ploto butas už 36000 Eur, o tai reiškia, kad ieškovas siekė nupirkti atsakovės butą už mažesnę, negu rinkos kainą.
  13. Ieškovas R. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nors atsakovė ginčo sutarties sudarymo metu buvo senyvo amžiaus ( 81 m.) , tačiau sutarties sudarymo metu ji rėmėsi ne tik savo, bet ir artimų giminaičių, nekilnojamojo turto agento nuomone - t. y. elgėsi adekvačiai. Jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė, psichinėmis ligomis nesirgo. Sandorio sudarymo metu buvo normaliai mąstantis žmogus. Priešieškinio teiginiai, jog ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė negalėjusi laisva valia apsispręsti dėl sudaromo sandorio sąlygų ir atsakomybės yra pačios atsakovės išsakyti teiginiai ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Atsakovės valios pasikeitimas po ginčo sutarties sudarymo nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Sandoris negali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl esminio suklydimo, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
  14. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas pakartojo ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad jo patirtus nuostolius sudaro neturtiniai nuostoliai, jis prarado tai, ką susirado nupirkti, kito buto iki šiol nenusipirko. Jis gyvena numojamame bute, todėl sudaręs preliminariąją sutartį iš karto pranešė buto savininkui, kad kraustysis į nuosavą būstą. Jo šeimai butas labai patiko, buvo patogi vieta. Nurodė, kad jo pajamas sudaro gaunamas minimalus darbo užmokestis.
  15. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė, jos atstovė be atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių, nurodė, kad pasirašydama preliminariąją sutartį, atsakovė nesuprato, jog joje numatytos sankcijos už sutarties nesudarymą, siejamos su neįvardytu ir neaptartu nuostolių dydžiu, prilygintu sumokėto avanso dydžiui. Po šios sutarties sudarymo atsakovė namuose atidžiai perskaitė sutartį ir pamatė, kad joje numatytas terminas pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2016 m. gruodžio 17 d. Suprato, kad dėl objektyvių priežasčių gali nesudaryti pagrindinės buto pirkimo - pardavimo sutarties. Iki šio termino gali nespėti sutvarkyti visų reikalingų dokumentų pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti, nes butas buvo jos ir mirusiojo vyro B. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po jo mirties įstatymo nustatyta tvarka atsakovė kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau preliminariosios sutarties sudarymo dieną jai nebuvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, t. y. atsakovė nebuvo viso buto savininkė. Nurodė, kad atsakovė iki pensijos dirbo mokykloje mokytoja, turi aukštąjį išsilavinimą.
  16. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „A. p.“ atstovas A. J. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

7Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad 2016 m spalio 17 d. UAB „A. p.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbti), Šiauliai, dalyvaujant šios bendrovės atstovui J.

    8N., kuris teisme buvo apklaustas liudytoju, tarp ieškovo R. L. ir atsakovės D. A. B. buvo sudaryta preliminarioji sutartis (toliau - Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti ieškovui už 32600 Eur atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), Šiauliai (b. l. 3-5). Sutarties 5 dalyje „Pradinis įnašas“ nurodyta, kad pasirašydami šią sutartį, pirkėjas sumoka pardavėjui 2000 Eur sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo - pardavimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 p. (Sutarties 5.1 p.). Suma nurodyta 5.1 p. turi būti sumokėta grynais (Sutarties 5.2 p.).

  2. Sutarties atskiroje 6 dalyje „Šalių atsakomybės sąlygos“ nurodyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui Sutarties 5.1 p. numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (Sutarties 6.1 p.). Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 6.2 p.). Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjo kaltės ir šalys nesutars termino pratęsimo, tai pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą sumą ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos (Sutarties 6.3 p.).
  3. Sutarties 2 dalyje „Terminai“ nurodyta, kad šalių sutarimu, pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2016 m. gruodžio 17 d. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas (Sutarties 2.1 p.). 2016 m. spalio 17 d. Priede prie preliminariosios sutarties Nr. 1 nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti butą, adresu ( - ), pirkėjui ne vėliau gruodžio 1 d. (2016 m.). Perdavimas vyksta tik pilnai atsiskaičius ir po notaro patvirtinimo (b. l. 5).
  4. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „A. p.“ pardavimų agentas J.

    9N., dalyvavęs pasirašant Sutartį, patvirtino, kad Sutartyje ir jos priede pildytos ranka sąlygos yra įrašytos jo ranka, o ieškovas ir atsakovė yra tik įrašę savo ranka vardą, pavardę, padėję parašus. Nors ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje teigė, kad Sutarties priedą pildžiusi savo ranka atsakovė, tačiau išklausius liudytojo J.

    10N.parodymų, aplinkybės, kad Sutartyje ir jos priede ranka rašė liudytojas, neginčijo. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad Sutartis buvo tipinė, Sutarties 5.1 p. numatytą 2000 Eur sumą pasiūlė jis, liudytojas nurodė, kad Sutartis buvo abiems jos šalims pateikta perskaityti, jis, kaip tarpininkas, garsiai Sutarties šalims jos teksto ir atskirų sąlygų neskaitė. Liudytojas J.

    11N. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji jau sekančią dieną po Sutarties pasirašymo, t. y. 2016 m. spalio 18 d., paskambino jam ir pranešė, kad buto nebenorinti parduoti, kad nori ieškovui grąžinti gautus pinigus. Liudytojui atsakovei pasakius, kad gali kilti problemų dėl Sutarties 6.2 p. numatytų nuostolių atlyginimo, atsakovė nustebo (anot liudytojo, jam susidarė toks įspūdis).

  5. Byloje nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis mirė 2016 m. gegužės 22 d. (b. l. 24), atsakovei Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 25), 2016 m. gruodžio 1 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, pavirtinantis, kad mirusiam atsakovės sutuoktiniui priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto (buto, esančio ( - ), Šiauliai), įgyto santuokoje su D. A. B. (b. l. 26-27). Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. sausio 26 d. duomenimis jai yra diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumus, lėtinis širdies virpėjimas (b. l. 28), byloje atsakovė yra pateikusi 2017 m. kovo 6 d. išrašą iš medicinos dokumentų, kuriame nurodyta, kad atsakovei diagnozuota vidutinio sunkumo depresija (b. l. 47).

12Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus

  1. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Sutarties 5.1 p. numatytam ir ieškovo atsakovei sumokėtam 2000 Eur pradiniam įnašui (avansui) nebuvo suteikta ir netesybų funkcija. Tai akivaizdu, išanalizavus atitinkamus preliminariosios sutarties punktus. Kaip jau buvo nustatyta šio teismo sprendimo 17 p. – 18 p., Sutarties 5 dalyje „Pradinis įnašas“ nurodyta, kad pasirašydami šią sutartį, pirkėjas sumoka pardavėjui 2000 Eur sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 p. (Sutarties 5.1 p.). Suma nurodyta 5.1 p. turi būti sumokėta grynais (Sutarties 5.2 p.). Tačiau „Šalių atsakomybės sąlygos“ buvo aptartos atskiroje Sutarties 6 dalyje.
  2. Tai reiškia, kad preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties 5 dalyje, apibrėžiančioje pradinio įnašo esmę, nurodyta pradinio įnašo sumą yra turto kainos dalis, nurodyta Sutarties 3.3 p., kurią pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties 5 dalyje nurodytomis sąlygomis, t. y. pirkėjas (ieškovas) sumoka pardavėjui (atsakovei) 2000 Eur pradinį įnašą Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. spalio 17 d., grynaisiais pinigais. Šalys neginčija, kad pinigų suma atsakovei, laikantis Sutarties sąlygų, buvo ieškovo sumokėta. Ieškovo nurodytas Sutarties 6.2 p. yra sudėtinė šalių atsakomybės dalis, kuri detaliai reglamentuota Sutarties 6 dalyje. Šioje dalyje aptarta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą. Sutarties 6.1 p. nurodyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui Sutarties 5.1 p. numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (Sutarties 6 1 p.). Sutarties 6.2 p. nurodyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo- pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 6.2 p.).
  3. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), iš sutarties 6.2 p. ir sutarties 5.1 p. turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas pradinis įnašas (avansas) negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl nuostolių atlyginimo, į kurį įskaitomos ir netesybos, susitarta atskirai (papildomai) Sutarties 6 dalyje „Šalių atsakomybės sąlygos“. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 str. 1dalį.
  4. Teismas konstatuoja, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.). Taigi, suinteresuotai ginčo šaliai, šiuo atveju ieškovui, tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 2000 Eur sumokėjo atsakovei kaip avansą, o ne kaip lėšas prievolei užtikrinti. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui, ką atsakovė ir yra padariusi, ši aplinkybė nėra ginčijama.
  5. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad liudytoju byloje apklaustas UAB „A. p.“ pardavimų agentas J.

    13N., dalyvavęs pasirašant Sutartį, patvirtino, kad Sutarties 5.1 p. numatytą 2000 Eur sumą pasiūlė jis, jis šią sumą ir įrašė į sutartį, liudytojas nurodė, kad Sutartis buvo abiems jos šalims pateikta perskaityti, jis, kaip tarpininkas, garsiai Sutarties šalims jos teksto ir atskirų sąlygų neskaitė. Liudytojas taip pat nurodė, kad jo darbinėje praktikoje yra įprasta, kad pradinis įnašas būna apie 10 proc. pardavimo kainos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tiek atsakovei, tiek ieškovui būtų išaiškinta, jog ieškovo sumokėta 2000 Eur suma yra ne tik pradinis įnašas (avansas) už ketinamą parduoti butą, tačiau, kad ši suma yra kartu ir netesybos (CPK 185 str.).

  6. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinat sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodžiui sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). CK 6.193 str. 2 d. nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
  7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutarties šalių (ieškovo ir atsakovės) duotus paaiškinimus teisme, atsižvelgęs į liudytojo UAB „A. p.“ pardavimų agento J.

    14N., kuris dalyvavo pasirašant Sutartį ir rengė Sutarties projektą, duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad Sutarties 5 dalyje nurodyta 2000 Eur suma, kurią Sutarties pasirašymo dieną atsakovei sumokėjo ieškovas, pagal tikruosius šalių ketinimus, buvo tik pradinis įnašas už ketinamą įsigyti būstą, t. y. atliko tik mokėjimo - atsiskaitymo funkciją, tačiau ši suma nebuvo skirta prievolei užtikrinti (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.). Todėl ieškovas neturi pagrindo besąlygiškai iš atsakovės reikalauti atlyginti 2000 Eur, kaip netesybas (minimalius nuostolius), atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

  8. Byloje anksčiau konstatuota, kad atskira Sutarties 6 dalimi šalys susitarė dėl Sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 str. 1 d.), tačiau konkreti netesybų suma detaliai aptarta nebuvo (CPK 185 str.). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). CK 6.163 str., reglamentuojančio šalių pareigas, esant ikisutartiniams santykiams, 2 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.163 str. 3 d., šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. CK 6.165 str., reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
  9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau net nustačius, kad ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad ir kita šalis elgėsi nesąžiningai bei savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, pirmosios šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007).
  10. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad dėl ginčo šalių preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, būtina analizuoti ir vertinti abiejų šios sutarties šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu (CK 6.158 str. 1 d., 6.163 str. 1, 3, 4 dalys). Pagal CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
  11. Byloje nustatyta, kad preliminarioji ginčo Sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 17 d. (b. l. 3-4), liudytojas J.

    15N. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad po sutarties sudarymo jau sekančią dieną, t. y. 2016 m. spalio 18 d., atsakovė anksti ryte jam paskambino ir pranešė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tą pačią dieną ar kitą dieną apie tokį atsakymą buvo informuotas ir ieškovas, kuris nurodė, kad neatsisako ketinimo pirkti. Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškimu, persiųstu ieškovui per notarą, pranešė ieškovui, kad buto nebenori parduoti (b. l. 6), tačiau byloje nustatytos aplinkybės (liudytojo J.

    16N.) parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovui jau 216 m. spalio 18 d., t. y. sekančią dieną po preliminariosios sutarties pasirašymo, tapo žinoma, kad atsakovė atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 185 str.). Tačiau ieškovas pareikalavo, kad atsakovė jam ne tik grąžintų 2000 Eur avansą, bet kartu reikalavo tokio paties dydžio, t. y. 2000 Eur netesybas, kaip minimalius jo patirtus nuostolius.

  12. Atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad buto nebenori parduoti, nes nebeturės kur gyventi, o preliminarią sutartį pasirašė, būdama morališkai neatsigavusi po vyro, mirusio 2016 m. gegužės 2 d., mirties, buto apžiūra ir preliminariosios sutarties pasirašymas įvyko labai greitai, t. y. tą pačią dieną ieškovas butą apžiūrėjo, o po pietų buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, todėl situacija buvo nekasdieniška. Atsakovė nurodė, kad grįžusi namo, paskambinusi vaikams, nutarė buto neparduoti, suprato suklydusi, paskubėjusi, sutartį pasirašė neįsiskaičiusi jos sąlygų, butas buvo jos ir mirusiojo vyro B. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paveldėjimo dokumentai preliminariosios sutarties sudarymo dieną nebuvo sutvarkyti. Atsakovė nurodė, kad preliminariojoje sutartyje numatyta sumokėti atsisakius sudaryti sutartį 2000 Eurų suma yra labai didelė. Atsakovės teigimu, jeigu ji būtų supratusi šios sąlygos esmę, niekada nebūtų sutarties pasirašiusi.
  13. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Nekvestionuotina, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) nustatymas.
  14. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.
  15. Ieškovas, kaip minėta, atskirai nuostolių dydžio neįrodinėjo, nurodydamas, kad atsakovė besąlygiškai jam turi sumokėti 2000 Eur, kaip aptartus minimalius neturtinius nuostolius, nes jis prarado tai, ką tikėjosi įgyti, buvo pranešęs buto savininkui, iš kuriuo nuomojasi butą, kuriame gyvena, kad kraustysis į nuosavą butą. Byloje liudytoja apklausta ieškovo draugė G. K., su kuria ieškovas kartu gyvena, nurodė priešingai, kad buto savininkui, iš kurio nuomojasi butą, nebuvo spėję pranešti, kad ketina kraustytis į nuosavą butą, tame pačiame nuomojamame bute jie gyvena iki šiol.
  16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad derybos dar nebuvo pažengusios toli (sekančią dieną ieškovas informuotas apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį), į tai, kad sudarant preliminariąją sutartį atsakovė buvo labai garbingo amžiaus (81 metai), buvo neseniai išgyvenusi sutuoktinio netektį (po vyro netekties buvo praėję 5 mėnesiai), o ieškovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo apie kokias tai prarastas galimybes įsigyti panašų butą, nuosavo buto nebuvo ir įsigijęs iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad būtent ginčo buto neįsigijus, jis patyrė neturtiną žalą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.259 str. 1 d. nuostatas ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju nuo netesybų ieškovui sumokėjimo. Todėl ieškinys atmestinas.

17Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia CK 190 str. pagrindu

  1. Teismas pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2011 ).
  2. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
  3. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2011.
  4. Byloje nustatyta, kad sudarant 2016 m. spalio 17 d. preliminariąją sutartį atsakovė buvo 81 metų amžiaus, ji visą gyvenimą dirbo mokytoja, turi aukštąjį išsilavinimą, į bylą nepateikė duomenų, jog sudarant Sutartį būtų sirgusi psichinėmis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų. Atsakovės pateikta medicininė pažyma apie tai, kad jai 2017 m. kovo 6 d. diagnozuota vidutinio sunkumo depresija (b. l. 47), tačiau šis įrodymas nėra pagrindas daryti išvadai, kad dėl to ji neteisingai galėjo išreikšti valią sudaryti ginčo sandorį (CPK 185 str.). Tai, kad atsakovė, nepaisant savo amžiaus ir sveikatos būklės, yra sveikai ir protingai mąstantis žmogus, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. B., kuri yra atsakovės marti, pagal išsilavinimą medikė (pulmonologė). Liudytoja nurodė, kad atsakovė tuo metu, kai buvo pasirašoma Sutartis, buvo pablogėjusios sveikatos jau kokius metus laiko, nes jos vyras sirgo, o 2016 m. gegužės mėnesį mirė. Liudytoja taip pat nurodė, kad atsakovės veiksmus pasirašant Sutartį ji vertina kaip pasimetimą, nes nebuvo pasitarta, atsakovė gerai orientuojasi pažįstamose situacijose, o ginčo situacija atsakovei buvo neįprasta.
  5. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji suklydo ar buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių (CPK 178 str.). Tai, kad atsakovė neatidžiai perskaitė Sutarties tekstą ar neaptarė išsamiai jos sąlygų, nėra pagrindas daryti išvadai, kad ji neteisingai suvokė sandorį ar suklydo dėl jo turinio, juolab, kad tai buvo tik preliminarioji sutartis, o ne pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Kaip jau buvo minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atsakovė pati nurodė, kad dėl Sutarties sudarymo tarėsi su anūku, kuris jai ir rekomendavo savo pažįstamą nekilnojamojo turto pardavimo agentą, todėl aplinkybė, kad atsakovė persigalvojo sudaryti savo buto pirkimo – pardavimo sutartį nedelsiant, t. y. sekančią dieną po preliminariosios sutarties pasirašymo, tik įrodo jos pačios neapdairumą ir nerūpestingumą, tačiau ne esminį suklydimą. Be to, preliminari buto pirkimo - pardavimo sutartis pagal savo esmę ir sąlygas yra labai dažnas sandoris, kuriam sudaryti nėra būtina turėti kokių tai specialių žinių, tokį sandorį gali sudaryti bet kuris vidutinių gabumų žmogus, kurio veiksnumas nėra apribotas. Atsakovė, kaip minėta, yra išsilavinęs žmogus, kuri, nepaisant savo garbingo amžiaus, skausmingų išgyvenimų, turėjo ir galėjo suprasti ginčo sandorio esmę ir jo aplinkybes.
  6. Ta aplinkybė, kad galimai panašų butą galima buvo parduoti ir už didesnę kainą, nei buvo sutarta preliminariojoje sutartyje, nereiškia, kad atsakovė buvo suklaidinta ir neteisingai suvokė sandorį. Preliminarioje ginčo sutartyje parduodamo turto kaina buvo nurodyta 32600 Eur (Sutarties 3.3 p.), anot atsakovės panašios kokybės butas buvo parduotas už 36000 Eur, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad tiek atsakovės, tiek galimai už didesnę kainą parduotas butas buvo panašios kokybės, byloje nėra pateikta. Akivaizdu, kad pirkėjo tikslas visuomet yra turtą įsigyti už mažesnę kainą, o pardavėjo, priešingai – parduoti kuo brangiau. Todėl vien dėl to, kad kainos nekilnojamojo turto rinkoje nuolat kinta, kad sandorių šalys turto įsigijimo ir pardavimo kainas dėl subjektyvių priežasčių gali vertinti skirtingai (bute atlikti remonto ar apdailos darbai gali tenkinti lūkesčius arba ne), negali būti pagrindas sandorį, juolab, preliminarų sandorį, pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. prasme.
  7. Liudytoju byloje apklaustas UAB „A. p.“ pardavimų agentas J. N. patvirtino, kad jis atsakovei tikrai būtų radęs mažesnės kvadratūros butą, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji galėjo likti be gyvenamojo būsto, atmestina (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, kad, sudarydama preliminariąją ginčo sutartį ji dar nebuvo priėmusi savo vyro palikimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl visas butas Sutarties sudarymo dieną dar jai nepriklausė nuosavybės teise. Šios aplinkybės kontekste pažymėtina tai, kad atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui butas priklausė sutuoktinų jungtinės nuosavybės teise, atsakovei Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 25), todėl per Sutarties 2.1 p. nurodytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 17 d., atsakovė būtų turėjusi objektyvias galimybes sudaryti pagrindinę sutartį. O tai, kad Sutarties priede Nr. 1 įrašytas terminas perduoti (ne parduoti) butą iki 2016 m. gruodžio 1 d., esmingos reikšmės neturi, nes priede nurodyto termino pažeidimo pasekmių šalys nenusimatė (b. l. 5).
  8. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo preliminarioji sutartis jos buvo sudaryta dėl suklydimo, todėl priešieškinis atmestinas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims vienai iš kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 8,16 Eur, todėl jos valstybei priteistinos iš ieškovo ir atsakovės iš kiekvieno po 4,08 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,

Nutarė

20Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo R. L. (a. k. ( - )) valstybei 4,08 Eur (keturis eurus 8 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

22Priteisti iš atsakovės D. A. B. (a. k. ( - )) valstybei 4,08 Eur (keturis eurus 8 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
    5. Teismas... 6. Ieškinys ir priešieškinis atmestini.... 7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
    1. Byloje... 8. N., kuris teisme buvo apklaustas liudytoju, tarp ieškovo R. L. ir atsakovės... 9. N., dalyvavęs pasirašant Sutartį, patvirtino, kad Sutartyje ir jos priede... 10. N.parodymų, aplinkybės, kad Sutartyje ir jos priede ranka rašė liudytojas,... 11. N. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji jau sekančią dieną po... 12. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius ir su tuo susijusius... 13. N., dalyvavęs pasirašant Sutartį, patvirtino, kad Sutarties 5.1 p. numatytą... 14. N., kuris dalyvavo pasirašant Sutartį ir rengė Sutarties projektą, duotus... 15. N. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad po sutarties sudarymo jau... 16. N.) parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovui jau 216 m. spalio 18 d.,... 17. Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
      1. Ieškinį ir... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 20. Ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovo R. L. (a. k. ( - )) valstybei 4,08 Eur (keturis eurus 8... 22. Priteisti iš atsakovės D. A. B. (a. k. ( - )) valstybei 4,08 Eur (keturis... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...