Byla 2A-2551-803/2015
Dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovui UAB „AI grupė – statyba“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Varanauskaitės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo UAB „AI grupė – statyba“ ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui V. P. ir atsakovo V. P. priešieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovui UAB „AI grupė – statyba“.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ teismo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014-09-10 sprendimą Nr. DGKS-4050, kuri nutarė išieškoti iš jo atsakovo naudai 2018,65 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2014 m. liepos mėnesį ir 2014 m. rugpjūčio mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l.6-7). Nurodė, kad su atsakovu 2014-05-23 sudarė darbo sutartį, pagal kuriuos 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui už kiekvieną išdirbtą darbo valandą 7 Lt ir priedą pagal atliktus mėnesio darbus. Atlyginimas atsakovui buvo mokamas laiku ir pilna apimtimi, tačiau atsakovas ne kartą prašė išmokėti avansą dėl sunkios materialinės padėties. Ieškovas buvo išmokėjęs atsakovui avansą: 2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 - 800 Lt, 2014-06-13 - 800 Lt, 2014-06-25 – 1 200 Lt. Įrodinėjo, kad per darbo laikotarpį atsakovo išdirbto valandų skaičiaus atlyginimas lygus išmokėtam avansui. Sumokėtas avansas padengė visą atsakovo darbo užmokestį iki atleidimo. Paaiškino, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarta, kad jis ilgai dirbs įmonėje, todėl artimiausiu metu gavęs uždarbį iš kitos darbovietės, išlygins darbdavio permoką. Manė, jog atsakovas nesąžiningas ir siekė nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita (b.l.2-5).

5Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2041-05-23 darbo sutartį nuo 2014-05-26 iki 2010-08-11 dirbo UAB „AI grupė – statyba“ mūrininku. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, 2 kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos. Šalys žodžiu susitarė, kad jam mokamas darbo užmokestis sudarys 25 Lt per valandą. Atsakovas įrodinėja, kad jis nuo 2014-05-26 iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos išdirbo 41 valandą. Gegužės mėnesį pagal 2014-05-30 kasos pajamų orderį jam buvo sumokėta 400 Lt darbo užmokesčio. Kitą darbo užmokesčio dalį (800 Lt) gavo 2014-06-06 pagal 2014-06-06 kasos pajamų orderį. Pirmą darbo užmokesčio už birželio mėnesį dalį (780 Lt) gavo pagal 2014-06-13 kasos pajamų orderį. Teigė, jog daugiau darbo užmokestis nebuvo mokėtas. Taip pat nebuvo supažindintas su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, su darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiais, jam nebuvo žinoma, kiek tiksliai laiko yra išdirbta ir kiek turi būti išmokėta darbo užmokesčio. Anot atsakovo, ieškovas tik 2014 m. gegužės mėnesį, apskaičiuodamas darbo užmokestį, laikėsi susitarimo ir įtraukė į darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraštį atlygį už darbo sutartyje aptartą priedą, todėl priskaičiavo sumokėti 1 025 Lt, t.y. 25 Lt už vieną išdirbtą valandą. Apskaičiuodamas darbo užmokestį už kitus mėnesius: birželį, liepą ir rugpjūtį, ieškovas papildomo priedo pagal atliktus mėnesio darbus į žiniaraščius neįtraukė ir nemokėjo. Buvo apskaitomas tik tarifinis (valandinis) atlyginimas. Be to, dalis ieškinio priedų, pvz. 2014-06-25 kasos pajamų orderis Nr. AII000030, yra suklastoti. Nepasirašinėjo šio kasos pajamų orderio ir 1 200 Lt pagal šį dokumentą niekada negavo, nes nuo 2014-06-23 iki 2014-06-30 dėl darbo stokos nedirbo, buvo nemokamose atostogose. Įrodinėja, kad jam buvo išmokėta viso 1 980 Lt darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad jokio darbo užmokesčio avanso iš darbdavio niekada neprašė ir šis avanso jam nemokėjo. Įrodinėjo, jog jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį sudaro 2 227,33 Lt (neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisijos sprendimu priteista 2 018, 65 Lt (neatskaičius mokesčių) suma atitiko atsakovo lūkesčius (b.l.44-45).

6Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „AI grupė – statyba“ 2 018,65Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8 953,20 Lt papildomo priedo, viso – 10 971,85 Lt (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2014-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 254,96 Lt už kiekvieną uždelsimo dieną (neatskaičius mokesčių), 5 procentų metines palūkanas nuo atleidimo iš darbo dienos iki bylos iškėlimo teisme ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-05-23 darbo sutarties 3 punkte nurodytas papildomas priedas pagal atliktus mėnesio darbus negali būti laikomas skatinimo priemone DK 233 straipsnio prasme. Priedas buvo išmokėtas tik už 41 išdirbtą valandą 2014 m. gegužės mėnesį ir buvo 1 019,91 Lt, t. y. 24,87 Lt/val. (neatskaičius mokesčių). Įrodinėjo, jog 2014 m. birželio mėnesį išdirbo 120 val., todėl jam turėjo būti priskaičiuota 2 984,40 Lt papildomo priedo, už 2014 m. liepos mėnesį išdirbtas 184 val. – 4 576,08 Lt, o už 2014 m. rugpjūčio mėnesį išdirbtas 56 val. – 1 392,72 Lt papildomų priedų. Taigi bendra nepriskaičiuota 8 953,20 Lt papildomo priedo suma yra už per tris mėnesius atliktus darbus, o per šį laikotarpį viso išdirbo 45 dienas (15 d. - birželio mėnesį, 23 d. - liepos mėnesį, 7 d. - rugpjūčio mėnesį) arba 360 valandų. Iš darbo buvo atleistas 2014-08-11, atleidimo iš darbo dieną su jo nebuvo visiškai atsiskaityta ir iki šios dienos atsakovas nėra atsiskaitęs (b.l.52-54; 95-97).

7Ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priedai prie atlyginimo buvo išmokami tik esant atliktiems darbams, kurie viršija sutartimi numatytą darbo užmokestį. Paaiškino, kad jau pirmą darbo mėnesį atsakovas buvo neatsakingas, atsainiai žiūrėjo į darbą, bet esant nepraleistoms darbo dienoms, įvykdė normas ir už pirmą mėnesį atlyginimas jam buvo išmokėtas su priedais. Atsakovas buvo pakartotinai žodžiu įspėtas dėl tinkamos darbų kokybės. Jis pripažino savo prastą darbų kokybę, jam buvo žinoma, kad priedas prie atlyginimo nebus mokamas, o mokamas tik sutartyje nurodytas valandinis 7 Lt/val. Tik atsakovo brolio V. P. prašymu sutiko, kad ieškovas toliau dirbtų, nors kokybiškai nedirbo. Kadangi atsakovui tuo metu buvo labai reikėjo darbo, jis sutiko toliau dirbti pagal pasirašytos sutarties įkainius be priedų. Laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su darbo užmokesčio skaičiavimo bei mokėjimo dokumentais. Nurodė, kad visos su darbo santykiais susijusios sąlygos buvo aptartos su buvusiu darbuotoju. Įmonės dokumentacija vedama tvarkingai ir atsakingai kitos įmonės, atsiskaitymo lapeliai buvo pateikiami kiekvieną mėnesį. Ieškovas priedą naudoja kaip darbuotojų skatinimo priemonę, taip pat kaip apsaugą darbdaviui, užtikrinantį darbų efektyvumą, kokybę, savalaikį atlikimą. Įrodinėjo, kad atsakovas tik vieną mėnesį atliko planuotus darbus, už kuriuos yra skiriamas priedas. Pažymėjo, kad įmonės vadovas pats prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę bei skaičiavo atliekamų darbų plotus, fiksavo darbų apimtį, nurodydamas tai atliktų darbų žiniaraščiuose. Su atsakovu jo atleidimo dieną atsiskaitė visiškai (b.l.56-58;106-109).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Darbo ginčų komisijos 2014-09-10 sprendimą Nr. DGKS-4050 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-15207 pakeitė ir jį išdėstė taip: „priteisti V. P., asmens kodas ( - ) iš UAB „AI grupė – statyba“ juridinio asmens kodas 303173829, 5,09 EUR (penkis eurus, 9 ct) darbo užmokesčio už 2014 m. liepos ir 2014 m. rugpjūčio mėnesius“; kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė. Atsakovo priešinius reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 35,62 € vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laiką.

9Teismas vertino, jog Darbo ginčų komisija nustatydama darbdavio 2 018,65 Lt (neatskaičius mokesčių) įsiskolinimo dydį rėmėsi aplinkybe, kad darbdavys nėra įvykdęs mokėjimų darbuotojui už 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Teismas nesutiko su Darbo ginčų komisijos išvada, kad darbuotojui 2014 m. gegužės – birželio mėnesiais išmokėtos sumos pagal kasos išlaidų orderius negali būti laikomos darbo užmokesčiu vien todėl, kad mokėjimo pavedimuose yra nurodyta mokėjimų paskirtis „DU avansas“. Atsižvelgęs į tai, kad darbo užmokestis ieškovui už 2014 m. liepos ir 2014 m. rugpjūčio mėnesius buvo išmokėtas anksčiau ir tai niekaip nepablogino darbuotojo teisinės padėties, sprendė Darbo ginčų komisijos priteistą sumą sumažinti iki 17,57 Lt / 5,09 € (suma nurodyta atskaičius mokėtinus mokesčius). Įvertinęs darbo sutarties vykdymo praktiką, t.y. tai, jog darbdavys darbuotojams, taip pat ir V. P., skiriamą priedą įformindavo atskirais įsakymais ir V. P. buvo skirtas priedas už darbą gegužės mėnesį, jo dydis atitiko šalių nurodomą susitarimą – 25 Lt už valandą, sprendė, kad pagal darbo sutarties 3 punktą šalys susitarė dėl galimybės skirti priedą ir jo dydžio, bet ne dėl 25 Lt darbo užmokesčio už valandą. Konstatavo, jog darbuotojo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio priedą pagal žodinio susitarimo dydį – iki 25 Lt už valandą, taip pat yra nepagrįstas, kadangi priedo skyrimui, kaip paskatinimui už gerą darbą (DK 233 straipsnis), nenustatytas nei teisinis nei faktinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju darbuotojo darbo rezultatai buvo blogi. Teismas, nustatęs, jog darbuotojas V. P. dirbo trumpą laiko tarpą (apie 2,5 mėn.), darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui galutiniam atsiskaitymui buvo neišmokėta nežymi darbo užmokesčio dalis (17,57 Lt atskaičius mokesčius), sprendė nustatyti 122,99 Lt/35,62 € (7 mėn. x 17,57 Lt atskaičius mokėtinus mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laiką dydį, o reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsikaitymo netenkinti, kaip neproporcingo. Kadangi darbdavio įsiskolinimas yra susidaręs ne iš civilinių santykių, o iš darbo santykių, darbuotojo reikalavimo priteisti 5 procentus mokėjimo palūkanų (CK 6.37 str.) ir 5 procentus procesinių palūkanų (CK 6.210 str.) nuo priteistos sumos netenkino.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliantas (atsakovas) V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodė, kad 2014-06-25 kasos išlaidų orderio Nr. AII000030 dėl 1 200 Lt išmokėjimo nepasirašė ir šios pinigų sumos negavo, nes nuo 2014-06-23 iki 2014-06-30 dėl darbo stokos buvo išėjęs neapmokamų atostogų. Mano, jog jo paminėtas kasos išlaidų orderis yra suklastotas, tačiau teismas šių faktinių aplinkybių netyrė ir orderio, kaip įrodymo, nevertino, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį. Taip pat teismas nebuvo aktyvus, kaip tai nustato CPK 414 straipsnis. Įrodinėja, jog apelianto darbo užmokestį sudarė: 1) valandinis atlygis, 2) papildomas priedas pagal atliktus mėnesio darbus. Paaiškino, jog sudarant darbo sutartį su įmonės direktoriumi susitarė, kad darbo užmokestį sudarys bendrasis valandinis 25 Lt dydžio darbo užmokestis (tarifinis atlyginimas ir priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų). Paaiškino, jog teismo posėdžio metu parodė, kad šlifavo ne savo, o kitų darbuotojų kreivai ištinkuotą sieną. Kadangi neturėjo ilgesnio gulsčiuko, darbą atliko nekokybiškai, dėl ko sulaukė priekaištų iš darbdavio, tačiau darbdaviui nupirkus tinkamą darbo priemonę, darbo trūkumus ištaisė. Priedas už gegužės mėnesį jam buvo išmokėtas. Teigia, kad 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais jokių pretenzijų ir pastabų dėl darbų kokybės iš darbdavio negavo, darbų defektų aktų sudaryta nebuvo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo posėdžio metu duotą parodymą - dėl ne pagal projektą užmūryto lango. Paaiškino, kad darbus atliko tik pagal darbų vykdytojo pavedimus, todėl mūrijo tiksliai tose vietose, kur buvo nurodęs darbų vykdytojas. Teigia, kad nebuvo supažindintas su jokiais darbdavio lokaliniais teisės aktais, nustatančiais priedo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, jog tokių darbdavys aktų neturi. Birželio ir liepos mėnesiais priedai buvo išmokėti net trims darbuotojams, kurie dirbo mažiau, išskyrus apeliantą. Taip pat apelianto nuomone, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti priteista kompensacija už uždelsimo atsiskaityti laiką bei priteistos palūkanos CK 6.37 bei 6.210 straipsnių tvarka. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2010-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010 (b.l.129-133).

12Ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje nustatyta, kad apeliantas 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18 pagrindu nuo 2014-05-26 iki 2014-08-11 dirbo UAB „AI grupė – statyba“ mūrininku (b.l.8-10). Šios darbo sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: už kiekvieną išdirbtą darbo valandą 7 Lt ir priedas papildomas pagal atliktus mėnesio darbus, bet ne mažesnį Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, mokamą du kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos (b.l.9). Darbo ginčų komisija nustatė, kad pagal darbdavio pateiktus darbo užmokesčio apskaitos dokumentus darbuotojui V. P. per visą darbo laikotarpį nuo 2014-05-26 iki 2014-08-11 buvo priskaičiuota 3 197,57 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (t.y. 1025 Lt už gegužės mėnesį, 638,40 Lt už birželio mėnesį, 978,88 Lt už liepos mėnesį, 555,29 už rugpjūčio mėnesį, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas); pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 3 180 Lt darbo užmokesčio (2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 – 800 Lt, 2014-06-13 – 780 Lt, 2014-06-25 – 1200 Lt). Teismo posėdžio metu pateiktas 2014-07-21 kasos išlaidų orderis, pagrindžiantis 2 000 Lt mokėjimą (darbo b.l.6).

16Dėl įrodymų vertinimo

17Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis) ir kt. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia išvada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

18Darbo ginčų komisija nustatė, kad faktiškai per ginčo laikotarpį darbuotojui V. P. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 3180 Lt darbo užmokesčio: 2014-05-30 - 400 Lt, 2014-06-06 – 800 Lt, 2014-06-13 – 780 Lt, 2014-06-25 – 1200 Lt. Šie faktai pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigti. Nagrinėjamojoje byloje teismas rėmėsi Darbo ginčų komisijos byloje pateiktais įrodymais ir sprendė, jog jų pakanka teisingam bylos išnagrinėjimui. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pažymėtina, jog Darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d.nutartis civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-681/2015).

19Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką, apeliantui teigiant, jog 2014-06-25 kasos išlaidų orderis Nr. AII000030 suklastotas (b.l.130), jam ir teko pareiga įrodyti šią aplinkybę. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė skirti ekspertizės, nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog 2014-06-25 kasos išlaidų orderio Nr.AII000030 skiltyje „gavėjo parašas“ yra ne apelianto parašas (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas (atsakovas) išreiškęs nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, iš esmės pakartojo savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindė, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų (CPK 12, 178 straipsniai).

20Dėl priedo už 2014 m. birželio - rugpjūčio mėnesius

21Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan.

22Apelianto nuomone, su priedu jam turėjo būti mokamas 25 Lt už valandą darbo užmokestis. Nustatyta, kad 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18. 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui už kiekvieną išdirbtą darbo valandą 7 Lt darbo užmokestį, priedas papildomai pagal atliktus mėnesio darbus, bet ne mažesnį Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, mokama 2 kartus per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir sekančio mėnesio 15 dienos (b.l.8-10). Duomenų, kad ši 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18., 3 punkto sąlyga buvo pakeista DK 120 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nėra. Taigi 2014-05-23 darbo sutartyje nėra aiškiai įtvirtintas mokėtinas 25 Lt už valandą darbo užmokestis.

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; kt.). Konkrečios sutarties turinio, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

24Nagrinėjamoje byloje apeliantas patvirtino, jog sudarant darbo sutartį su atsakovo direktoriumi sulygo dėl bendro valandinio darbo užmokesčio: atlyginimo ir priedo, priklausančio nuo darbo rezultatų, tačiau apeliaciniame skunde (b.l.131) jau nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog: „jokių rašytinių susitarimų dėl priedo mokėjimo ar jo dydžio byloje nėra“ prieštarauja bylos įrodymams, o tai lėmė DK 186 straipsnio pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apelianto nurodytu argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant aplinkybes dėl priedo mokėjimo ar jo dydžio buvo išklausyti šalių paaiškinimai, apklausti liudytojai: P. P., A. I.. Buvo nustatyta, jog apeliantas žinojo apie tai, kad darbo užmokestis priklausys nuo darbo rezultatų (tai apeliantas patvirtino ir apeliaciniame skunde, b.l.131) ir tikėjosi uždirbti 25 Lt už valandą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarusios dėl fiksuoto 25 Lt už valandą darbo užmokesčio dydžio (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įsakymai įrodo, kad darbdavys darbuotojams, taip pat ir V. P., skiriamą priedą įformindavo atskirais įsakymais (b.l.59-88).

25Apelianto paaiškinimais, 2014 m. gegužės mėnesį jam priedas buvo išmokėtas, nepaisant to, jog šalino kreivai ištinkuotos sienos trūkumus, kurie atsirado dėl darbo priemonių stokos. Ši aplinkybė, anot jo, įrodo darbdavio ir darbuotojo suderintą valią dėl priedų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad darbo sutarties sąlygos dėl priedo išmokėjimo tik už 2014 m. gegužės mėnesį buvo įvykdytos ir kartu įrodo susitarimo dėl kintamo priedo buvimą. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais jokių pastabų, pretenzijų dėl darbo kokybės jam pareikšta nebuvo, darbdavys birželio ir liepos mėnesiais finansiškai buvo pajėgus išmokėti priedus visiems darbuotojams, tačiau išmokėjo tik tiems, kurie dirbo mažiau valandų nei apeliantas (b.l.132). Liudytojas A. I. paaiškino, kad priedas V. P. už 2014 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius nebuvo skirtas, nes jis dirbo lėtai, darė broką, be to, darbo rezultatai buvo blogi ne tik ieškovo, bet ir visos įmonės, dėl ko generalinis rangovas nutraukė sutartį dėl subrangos darbų Bendorėlių gyvenvietėje. Apelianto darbo rezultatus už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį darbdavys įvertino blogai, todėl jam priedo už darbą neskyrė. Taip pat už 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas nei vienam darbuotojui neskyrė priedų prie atlyginimo (b.l.65). Konstatuotina, jog šios aplinkybės pagrindžia sutartinį nuo darbo rezultatų priedo skyrimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2014 m. liepos mėnesį kitiems darbuotojams buvo išmokėti priedai, o jam ne, neįrodo, kad priedo išmokėjimas jam savaime priklausė. Ieškovas nurodė, kad priedas buvo naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už darbą, skatinant darbuotojus dirbti efektyviau. Tai patvirtina UAB „AI grupė – statyba“ pranešimai dėl priedo skiriamo prie atlyginimo, kurie buvo siunčiami (įteikiami) įmonės darbuotojams, kuriems darbdavys nuspręsdavo paskirti priedus prie darbo užmokesčio, taip pat darbdavio priimti įsakymai dėl priedų skyrimo (b.l.59-72l 73-88). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųsto procesinio sprendimo išvadomis, kad apeliantui nebuvo pagrindo mokėti priedo prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies, nes ieškovas lokaliniuose aktuose jos neskyrė dėl to, jog apelianto darbas nebuvo produktyvus, o darbo laiko panaudojimas neefektyvus.

26Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodytas punktas dėl priedo mokėjimo yra numatytas pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto 25 Lt už valandą darbo užmokesčio dydžio bei kad apeliantas pasiekė tokį darbo rezultatą už kurį jam turėjo būti skiriamas priedas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė netenkinti darbuotojo reikalavimo dėl priedo priteisimo (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys).

27Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies

28DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteista 35,62 eurų vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką.

29Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi proporcingumo principu (CK 1.5 straipsnis), dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

30Dėl palūkanų

31Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, prašo priteisti palūkanas, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalį (b.l.132).

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

33Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-424/2010, kurioje buvo taikytos CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatos, nėra aktuali nagrinėjamam ginčui spręsti, kadangi kasacinis teismas sprendė dėl ieškovo prašymo DK 300 straipsnio pagrindu išieškoti iš atsakovo darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, nes darbdavys įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, ir nepriteisė 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanų (CK 6.37 straipsnis) ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis) nuo priteistos sumos, nes, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikytinas.

35Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ teismo prašė pripažinti neteisėtu... 5. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „AI grupė... 7. Ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ su priešieškiniu nesutiko ir... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas vertino, jog Darbo ginčų komisija nustatydama darbdavio 2 018,65 Lt... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Apeliantas (atsakovas) V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 12. Ieškovas UAB „AI grupė – statyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2014-05-23 darbo sutarties Nr. 14-18 pagrindu... 16. Dėl įrodymų vertinimo... 17. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš... 18. Darbo ginčų komisija nustatė, kad faktiškai per ginčo laikotarpį... 19. Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką, apeliantui... 20. Dėl priedo už 2014 m. birželio - rugpjūčio mėnesius... 21. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo... 22. Apelianto nuomone, su priedu jam turėjo būti mokamas 25 Lt už valandą darbo... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 24. Nagrinėjamoje byloje apeliantas patvirtino, jog sudarant darbo sutartį su... 25. Apelianto paaiškinimais, 2014 m. gegužės mėnesį jam priedas buvo... 26. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodytas punktas... 27. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies... 28. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama... 29. Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios... 30. Dėl palūkanų... 31. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartimi,... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK... 33. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga,... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 35. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326... 36. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą...