Byla 2A-277-413/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Žaidas“ 23 445,45 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 703 Lt žyminio mokesčio ir 1 948 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovė ieškinyje nurodė ir atstovas posėdyje paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovė ir UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė NISSAN QASHQAI, valst. Nr. ( - ) 2011 m. sausio 10 d. įvyko įvykis, kurio metu nuo namo, esančio Raguvos g. 6, Kaune, ant apdrausto automobilio užkrito sniego bei ledo luitas ir sulankstė automobilio stogą, sudaužė stoglangį ir priekinį stiklą, sugadino stoglangio liuką, galinio matymo veidrodėlį. Kadangi automobilis buvo draustas, ieškovė 2011 m. sausio 10 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino jo metu padarytą 23 445,45 Lt žalą draudėjui. Atsakovė yra namo Nr. 6, nuo kurio nukrito sniego ir ledo luitas ant automobilio, administratorė, todėl privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 152-155) ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Žaidas“ 23 445,45 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 651 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ bei valstybei 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas iš byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, darė išvadą, kad daugiau tikėtina, jog sniego ir ledo luitas ant automobilio nukrito, padarydamas automobiliui žalą, nuo atsakovės valdomo, prižiūrimo namo Kaune, Raguvos g. 6, bendrojo naudojimo objekto – nevalomo stogo. Atsakovės neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas, yra automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. ( - ) sugadinimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas laikė, kad yra įrodyta žala bei jos dydis, kurio atsakovė neginčijo. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, ją atsakovė turėjo paneigti, tačiau to nepadarė – nepateikė įrodymų, kad sniegas buvo kada nors, ar prieš įvykį valytas nuo šio namo stogo, ekspertizės skirti byloje neprašė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žaidas“ (b. l. 162-166) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį visiškai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti papildomai apeliantei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu:

121.1. Teismas neįsigilino į liudytojos vairuotojos J. S.-Čepurnienės parodymus. Be to, vien tik tarnybinis pranešimas nėra pagrindas pripažinti, jog jame išdėstyta pareigūno nuomonė įtvirtina juridinį faktą apie tikrąsias įvykio priežastis, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo nustatyta jokių asmenų, kurie matė įvykį ir gali patvirtinti, nuo kurio iš namų nukrito sniegas.

131.2. Teismas padarė neteisingą prielaidą apie Raguvos gatvės plotį, t. y., kad sniego lavina iš inercijos slinkdama ne iš karto leidosi žemyn, o nukrito toliau nei baigiasi pats namo stogas. Pažymi, jog Raguvos gatvėje eismas yra dvipusis, gatvės pločio pakanka dviem automobiliams prasilenkti, taip pat yra du šaligatviai iš abiejų gatvės pusių. Iš pateiktų dviejų fotonuotraukų sprendžia, jog atstumas nuo Raguvos g. 7 namo iki Raguvos g. 6 namo yra toks, kad sniegas niekaip negalėjo kristi nuo Raguvos g. 6 namo. Ieškovė pateikė spalvotas automobilio apgadinimų fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog pažeistas automobilio stogas ir priekinis stiklas per vidurį automobilio, tuo tarpu sniegui krentant nuo šalia esančio Raguvos g. 6 namo, o automobiliui važiuojant pro Raguvos g. 7 namą, būtų pažeista automobilio kairė pusė. Tas suponuoja mintį, jog sniegas krito vertikaliai žemės paviršiui nuo Raguvos g. 11, 9 ar 7 namo, pro kuriuos važiavo automobilis. Apie šias bylai spręsti svarbias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir jų nevertino. Pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo pastabomis, kad byloje nebuvo atlikta ekspertizė, tačiau netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų.

141.3. Atsakovė nurodo, jog pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiranda kai neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, negali būti konstatuoti atskirai nuo kitų atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos, o šioje byloje nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio ieškovė neįrodė.

151.4. Teismas išsprendė bylą peržengdamas savo kompetencijos ribas, kadangi pasikliovė vien subjektyviais spėjimais dėl sniego kritimo trajektorijos ir inercijos greičio, nesivadovaudamas objektyviai byloje egzistuojančia informacija. Neaišku, kodėl teismas nepasinaudojo CPK 210 straipsnio 1 dalyje suteikiama teise ir savo iniciatyva nepaskyrė įvykio vietos apžiūros, o sprendimą priėmė iš esmės tik vadovaudamasis prielaidomis. Vien tik aplinkybė, jog šalys neprašė skirti ekspertizės, bei, kad, teismo manymu, visi įvykio vietoje buvę asmenys neturėjo asmeninio suinteresuotumo, automatiškai nereiškia, jog sniegas krito nuo Raguvos g. 6 namo. Be to, atsakovė nebuvo iškviesta į įvykio vietą, kas padarė neįmanomu įsitikinti, ar tikrai Raguvos g. 6 namo stogo nepriežiūra sąlygojo automobilio apgadinimą.

161.5. Sprendime nurodyta, jog „atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas“ (Sprendimo 3 psl.), tačiau pirmosios instancijos teismas neišaiškino bendros pareigos turinio, taikymo apimties ir įgyvendinimo būdo, taip pat bylos nagrinėjimo kontekste neįvertino, kokia atsakomybės dalis tenka atsakovei, o kokia Raguvos g. 6 namo savininkams, kurie taip pat nesiėmė veiksmų dėl savo turto priežiūros. Pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės išlieka pagrindine savininko pareiga numatyta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nepriklausomai nuo to, ar yra paskirtas turto administratorius.

171.6. Teismas neišaiškino administratoriaus veiklai taikytinų teisės aktų turinio, t. y. konkrečiai kokiu periodiškumu turi būti valomas stogas (teisės aktai numato, jog valymas turi būti atliekamas pagal poreikį) tam, kad sniego kritimas nuo pastato nepatektų į administratoriaus ar savininkų atsakomybės ribas. Šių aplinkybių nustatymas yra esminis teisingam ginčo tarp šalių išsprendimui, kadangi pirmos instancijos teismas, netaikydamas deliktinės atsakomybės ribas siaurinančios priežastinio ryšio teorijos ir nesant jokių duomenų apie ginčo pastato būklę, fotonuotraukų, kuriuose būtų užfiksuota jog ginčo pastato stogas yra apsnigtas ir matyti žymės, jog tam tikra sniego dalis krito, taip pat jokių įrodymų, jog Raguvos g. pastatui buvo būtinas neeilinis stogo valymas ir administratoriaus dėl savo neveikimo sukėlė žalą ieškovei, patenkino ieškinį iš esmės vadovaudamasis tik prielaidomis.

182. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovė neginčijo žalos dydžio. 2012 m. vasario 24 d. atsiliepime į ieškinį UAB „Žaidas“ nurodė, jog pagrindinis turtinės žalos atlyginimo tikslas yra turėtų išlaidų kompensavimas, tai yra sužaloto turto atstatymas į pradinę padėtį, todėl žalos dydis turi būti paskaičiuotas vertinant ne vien tik esamą būklę, bet visais atvejais turi būti atsižvelgiama į turto būklę iki apgadinimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų kaip atrodė transporto priemonė iki apgadinimo, nenurodė kaip pritaikė detalių nuvertėjimo koeficientą. Teismas neatsižvelgė į tokius atsakovės argumentus bei netinkamai taikė teisės aktus, dėl ko priteisė ieškovei nepagrįstai didelę pinigų sumą, kuri neatitiko realaus įvykio metu padarytos žalos dydžio. Automobiliui turėjo būti paskaičiuotas 9 procentų detalių nusidėvėjimo dydis nuo keičiamų detalių kainos be PVM (17 883,00 Lt), kas sudaro 1 609,47 Lt. Taigi padarius teorinę prielaidą, jog remonto kaina yra apskaičiuota tinkamai, žalos dydis turėjo būti nustatytas 23 445,45 – 1 609,47 = 21 835,98 Lt.

193. Apeliantė nesutinka su ieškovės nurodytomis bylinėjimosi išlaidomis, mano, jog ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą ir teikia sąskaitas dėl pasikartojančių paslaugų suteikimo, t. y. kartu su ieškiniu jau buvo apmokėtos atstovavimo išlaidos ir pateiktas mokėjimo kvitas Nr. 87215, o vėliau atstovo dalyvavimas ir teisinių paslaugų teikimas kiekviename posėdyje dar kartą apmokestinamas. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už teisinę pagalbą, neįsigilindamas ar paslaugos buvo suteiktos visa apimtimi bei neatsižvelgė į byloje esančių rašytinių rodymų prieštaravimus. Kadangi nėra jokių galimybių pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus objektyviai nustatyti, kokios ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui dalyje yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

20Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui prisidėjimą prie atsakovės apeliacinio skundo (b. l. 181), nurodydamas, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais bei aplinkybėmis, taip pat prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 186-188) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovei patirtas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

22Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas visapusiškai bei objektyviai netyrė į bylą pateiktų įrodymų bei netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ieškovės nuomone, teismas ne tik įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis policijos tyrimo medžiaga bei liudytojos J. S. parodymais pagrįstai konstatavo, kad sniego nuošliauža nukrito nuo namo, esančio Raguvos g. 6, Kaunas. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, jog sniego nuošliauža ant automobilio nukrito ne nuo namo Nr. 6, o nuo namo Nr. 7, nepateikė nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo.

242. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ji iki įvykio bent kartą stogą valė ar ėmėsi kitų saugumo užtikrinimo veiksmų. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad apeliantė pažeidė 2005 m. kovo 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-788, kuriuo yra patvirtinti „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“, nuostatų 2.4. punktą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-281, kuriuo patvirtintas „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės apžiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas“, nuostatas. Atsakovė nevykdė namo Nr. 6 stogo valymo darbų ir nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti.

253. Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai taikė tikimybių pusiausvyros principą bei konstatavo, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakinga apeliantė, o ne namo gyventojai.

264. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl žalos dydžio. Ieškovė teismui pateikė ne tik apgadinto automobilio nuotraukas, tačiau ir automobilio apžiūros aktą, sąskaitas faktūras, pagrindžiančias turėtas automobilio remonto išlaidas, pavedimo kopiją. Tuo tarpu apeliantė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio ieškovės pateiktus įrodymus bei nepateikė argumentų dėl remonto darbų apimčių ir/ar darbų įkainių dydžių.

275. Nesutiktina su apeliantės argumentu, neva šiuo atveju iš žalos dydžio turėtų būti atimamas 9 procentų dydžio nusidėvėjimas, kadangi automobilis įvykio metu buvo dvejų metų senumo, automobilio darbinis tūris buvo didesnis negu 1000 kubinių centimetrų (II kategorija), todėl šiuo atveju, jeigu nusidėvėjimas ir taikytinas, tai jis turėtų būti 5 procentai.

286. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos dubliuojasi. Ieškovė paaiškina, kad poreikis papildomoms sąskaitoms Nr. 390, 367 ir 357 atsirado dėl sugaišto laiko vykstant į teismo posėdžius Kaune bei kartu patirtų kuro sąnaudų. Tuo tarpu sąskaita 1 300 Lt sumai buvo pateikta už ieškinio surašymą bei atstovavimą pačiuose teismo posėdžiuose.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal bylos duomenis kolegija sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis) bei atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų, kad teismas juos būtų atsisakęs priimti (CPK 314 straipsnis).

31Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ draustas UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai automobilis NISSAN QASHQAI, valst. Nr. ( - ) 2011 m. sausio 10 d. buvo apgadintas užkritus sniego ir ledo luitui nuo namo, esančio Raguvos g., Kaune, bei, kad draudikas atlygino jo metu padarytą 23 445,45 Lt žalą draudėjui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog sniegas nukrito nuo namo Nr. 6, administruojamo atsakovės, kuri apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

32Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

33Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė.

34Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

35Apylinkės teismas vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti šalių. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus. Kolegija pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog sniegas ant automobilio užkrito nuo namo Nr. 6 Raguvos g., Kaune. Tokią išvadą, vadovaudamasis minėta tikėtinumo taisykle, teismas padarė iš visų byloje surinktų įrodymų, o būtent, ikiteisminio tyrimo medžiagos, liudytojos J. S., patvirtinusios, jog tiek atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, tiek visiems kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, nekilo abejonių, kad sniegas ant automobilio užkrito būtent nuo namo Nr. 6 (b. l. 150). Tiek tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, tiek minėtos liudytojos parodymai jokiais kitais įrodymais nepaneigti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nesutikdama su ieškiniu bei teismo sprendimu, vadovaujasi minėtos liudytojos parodymais, jog sniegui užkritus, automobilis sustojo ir nebevažiavo, bei fotonuotraukomis, kurios buvo padarytos įvykio vietoje. Tačiau, kolegijos nuomone, vien tik iš automobilio sustojimo vietos, nepagrindžiant kitais įrodymais, negalima daryti netgi tikėtinos išvados, kad sniegas nukrito nuo namo Nr. 7. Taigi, atsakovė nepateikė įrodymų savo kaltei paneigti, neprašė teismo skirti ekspertizės, neprašė, kad teismo posėdžio metu būtų apklausti apeliantės argumentus patvirtinantys liudytojai (namo Nr. 7 gyventojai ar darbuotojai, policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje). Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas padarė neteisingą prielaidą, kad sniego lavina iš inercijos slinkdama ne iš karto leidosi žemyn, o nukrito toliau nei baigiasi pats namo stogas. Nors apeliantė pažymi, jog Raguvos gatvėje eismas yra dvipusis, gatvės pločio pakanka dviem automobiliams prasilenkti, taip pat yra du šaligatviai iš abiejų gatvės pusių, tačiau, kaip minėta apie tai, kad sniegas niekaip negalėjo kristi nuo Raguvos g. 6 namo, sprendžia tik iš fotonuotraukų bei savo prielaidų, kurios niekuo nepagrįstos. Kolegijos nuomone, atsakovė, norėdama paneigti savo kaltę, pati turėjo teisę prašyti paskirti vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai mano, jog tai turėjo daryti teismas savo iniciatyva. Nustatęs, kad sniegas ant automobilio užkrito nuo Raguvos g. esančio namo Nr. 6, kurio administratore paskirta atsakovė ir šios aplinkybės ji neginčija, teismas sprendė, kad atsakovės neteisėtas neveikimas (pasyvus elgesys), tai yra nepakankama atsakovės administruojamo namo priežiūra, pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas, yra atsakovės neteisėti veiksmai.

36Pati apeliantė nurodo, jog teisės aktai numato, kad stogo valymas turi būti atliekamas pagal poreikį, todėl, kolegijos nuomone, nėra reikšmingas apeliantės argumentas, jog teismas neišaiškino konkrečiai kokiu periodiškumu turi būti valomas stogas. Kolegija pažymi, kad ginčo metu galiojusiu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-281 patvirtintas „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas“, kurio 10.1 punktas numato, kad būtina šalinti keliančių pavojų varveklių, sniego nuošliaužų sankaupas, nenurodant šių darbų vykdymo periodiškumo. Tai, kad sniegas nukrito nuo apeliantės administruojamo namo leidžia pagrįstai manyti, kad sniegą nuo stogo buvo būtina valyti, apeliantė namo Nr. 6 stogo nevalė, t. y. nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog Raguvos g. 6 pastatui buvo būtinas neeilinis stogo valymas ir administratorius dėl savo neveikimo sukėlė žalą ieškovei. Pažymėtina, kad apelantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio stogą valė ar ėmėsi kitų saugumo užtikrinimo veiksmų.

37Kolegija sutinka su apeliante, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo rūpintis savo turtu, tačiau tam, kad tinkamai ši pareiga būtų įgyvendinta ir paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, veikiantis pagal patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnis), t. y. atsakovė, veikianti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintus, keistus 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-4671, nuostatus. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Nuostatų 5 punktas). Administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą, (eksploatavimą), remontą, atnaujinimą (modernizavimą) ir kitas namo priežiūros paslaugas, taip pat namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo tvarkymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais teisės aktais (statybos reglamentais, inžinerinės įrangos priežiūros taisyklėmis ir kt.), gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka, šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais (Nuostatų 5.5 punktas). Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai – tai Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintuose norminiuose dokumentuose (statybos techniniuose reglamentuose, statinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse, kituose teisės aktuose) nustatyti pastato mechaninio atsparumo ir stabilumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, kiti pastato ir jo inžinerinių sistemų naudojimo priežiūros reikalavimai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas normas bei į byloje nustatytas aplinkybes, būtent atsakovės pareiga buvo užtikrinti bendrojo naudojimo objekto (gyvenamojo namo stogo) priežiūrą ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šios savo pareigos tinkamai nevykdė.

38Taigi, nustačius neteisėtus veiksmus bei neginčytinai, jog automobilis nukritusio sniego bei ledo nuo atsakovės administruojamo namo stogo buvo apgadintas, teismas pagrįstai sprendė buvus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

39Apeliantė nesutinka ir su priteistos žalos dydžiu, motyvuodama tuo, kad žala turi būti paskaičiuota vertinant ne vien tik esamą būklę, bet visais atvejais turi būti atsižvelgiama į turto būklę iki apgadinimo. Apeliantės nuomone, automobiliui turėjo būti paskaičiuotas 9 procentų detalių nusidėvėjimo dydis nuo keičiamų detalių kainos be PVM (17 883,00 Lt), kas sudaro 1 609,47 Lt. Ieškovės nuomone, apeliantės argumentai nepagrįsti, tačiau jei nusidėvėjimas taikytinas, jis turėtų būti 5 procentai, nes automobilis 2 metų senumo, jo darbinis tūris daugiau nei 1000 cm3. Kolegija iš dalies sutinka su apeliante, jog nebuvo atsižvelgta į automobilio nusidėvėjimą, tačiau sutinka ir su ieškove, jog turėtų būti taikomas 5 procentų nusidėvėjimas.

40Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu, patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Iš Instrukcijos lentelės Nr. 3 „Rekomenduojamos transporto priemonės III grupės dalių vidutinės nuvertinimo normos“ matyti, kad nustatant nusidėvėjimą būtina atsižvelgti į transporto priemonės senumą ir variklio darbinį tūrį. Kadangi ginčo automobilis įvykio metu buvo 2 metų senumo, jo darbinis tūris daugiau nei 1000 cm3 (b. l. 20), todėl nustatant žalos dydį taikytinas 5 procentų nusidėvėjimas, kas sudarytų 894,15 Lt, todėl šia suma mažintinas priteistinos žalos dydis bei atitinkamai žyminis mokestis (iki 676,22 Lt).

41Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, teismas priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė sumokėjusi už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš viso 1948 Lt (b. l. 5, 25-26, 139-145); iš jų 1573 Lt sumokėjo 2011 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimu už ieškinio surašymą bei atstovavimą teisme bei 2012 m. rugsėjo 10 d. 375 Lt už vykimą ir dalyvavimą 2012 m. gegužės 4 d., 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose.

43Visos ieškovės patirtos išlaidos (1948 Lt) už ieškinio surašymą, vykimą į teismo posėdžius ir dalyvavimą juose neviršija minėtų Rekomendacijų 5, 8.2, 8.18 punktuose numatyto maksimalaus dydžio. Susipažinus su teismo posėdžių garso laikmena, matyti, kad posėdžiai tęsėsi valandą laiko. Maksimalus dydis už atstovavimo valandą teisme – 120 Lt, kadangi atstovavo advokato padėjėjas – 96 Lt (Rekomendacijų 5 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalies buveinė yra Vilniuje, atstovas taip pat vykdavo iš šio miesto, kad buvo vykta į 3 posėdžius, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), kolegija sprendžia, jog teismas, pagrįstai priteisė ieškovės patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teismas keičia sprendimo dalį dėl žalos priteisimo, todėl atitinkamai (3,81 proc.) mažintinos ir išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis), t. y. iki 1873,78 Lt.

44Esant šalių pateiktiems įrodymams, apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė yra kalta dėl atsiradusios žalos, tačiau priteistinos žalos dydis, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, tikslintinas, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje: atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 703 Lt žyminį mokestį bei 242 Lt – už apeliacinio skundo surašymą, iš viso 945 Lt (b. l. 167-171); ieškovė – 300 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto parengimą (b. l. 189-191).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti – priteistą ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ 23 445,45 Lt žalos atlyginimą ir 2651 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 22 551,30 Lt žalos atlyginimo ir 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ 288,57 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

49Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 36 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 152-155)... 7. Teismas iš byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žaidas“ (b. l. 162-166) prašo Kauno... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei faktinių... 12. 1.1. Teismas neįsigilino į liudytojos vairuotojos J. S.-Čepurnienės... 13. 1.2. Teismas padarė neteisingą prielaidą apie Raguvos gatvės plotį, t. y.,... 14. 1.3. Atsakovė nurodo, jog pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal CK... 15. 1.4. Teismas išsprendė bylą peržengdamas savo kompetencijos ribas, kadangi... 16. 1.5. Sprendime nurodyta, jog „atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos... 17. 1.6. Teismas neišaiškino administratoriaus veiklai taikytinų teisės aktų... 18. 2. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovė neginčijo žalos dydžio. 2012... 19. 3. Apeliantė nesutinka su ieškovės nurodytomis bylinėjimosi išlaidomis,... 20. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui prisidėjimą prie... 21. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos... 22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas visapusiškai bei... 24. 2. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ji iki... 25. 3. Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai taikė... 26. 4. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl žalos dydžio. Ieškovė teismui... 27. 5. Nesutiktina su apeliantės argumentu, neva šiuo atveju iš žalos dydžio... 28. 6. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. AB „Lietuvos... 32. Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 33. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 34. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios... 35. Apylinkės teismas vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti šalių.... 36. Pati apeliantė nurodo, jog teisės aktai numato, kad stogo valymas turi būti... 37. Kolegija sutinka su apeliante, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo... 38. Taigi, nustačius neteisėtus veiksmus bei neginčytinai, jog automobilis... 39. Apeliantė nesutinka ir su priteistos žalos dydžiu, motyvuodama tuo, kad... 40. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 41. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė sumokėjusi už advokato... 43. Visos ieškovės patirtos išlaidos (1948 Lt) už ieškinio surašymą, vykimą... 44. Esant šalių pateiktiems įrodymams, apylinkės teismas pagrįstai darė... 45. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai šalims... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Kauno miesto apylinkės... 48. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės... 49. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ iš ieškovės...