Byla 2A-434/2010
1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei ir Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei Jurgitai Lingienei, R. M., atsakovo atstovams advokatui Vytautui Zabielai, T. K., trečiojo asmens atstovui S. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nada Focus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-468-527/2009 pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nada Focus“, tretiesiems asmenims notarei Rasai Birutienei, AB bankui „Hansabankas“, VĮ Registrų centrui dėl pirkimo ? pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo, ir
Nustatė
2Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2005 m. liepos 19 d. pareiškė atsakovui UAB ,,Nada Focus“ ieškinį, kurį patikslinęs ir vadovaudamasis CK 1.80, 1.81, 1.90 ir 1.91 straipsniais, prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. birželio 12 d. tarp šalių sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo ? pardavimo sutartį, taikyti dvišalę restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 1., b. l. 3-5, 118-121).
3Ieškinyje nurodė šias aplinkybes. 2002 m. liepos 19 d. ieškovo (vienintelis ieškovo akcininkas - Lietuvos valstybė) valdyba nutarė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą; 2002 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 330 ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 str. 2 d. 19 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2001 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 1118 ,,Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“, buvo duotas ministro sutikimas, kad ieškovas teisės aktų numatyta tvarka parduotų nuosavybės teise priklausantį turtą ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina. Ministro įsakymo 1 punkto 10 ir 11 pozicijos suteikė teisę parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią katilinę, pažymėtą šifrais 17Hlp (plotas 3 839,28 kv. m), Ih2/p (plotas 1 603,79 kv. m), katilinės priestatus, pažymėtus šifrais 2hl/p (plotas 93,07 kv. m), 4hl/p (plotas 660,46 kv. m), 2h2/p (plotas 455,46 kv. m) ir 3h2/p (plotas 604,25 kv. m), o Įsakymo 2 punktas nustatė minėtų objektų pardavimo apribojimus: Įsakymo 1 punkto 10 ir 11 pozicijose išvardintieji objektai galėjo būti parduodami tik po to, kai bus nustatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės.
42002 m. rugsėjo 16 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ aukciono protokole Nr. l ,,Dėl nekilnojamo turto komplekso pardavimo viešo aukciono“ (civilinės bylos Nr. 2-319-153/2006 (Nr. 2-1851-510/2008), 1 t., b. l. 104-107), nurodomas parduodamų objektų sąrašas, kurio 5 punktu pažymėtas objektas buvo įvardytas kaip „Katilinės priestatai“, o 8 punktas įvardytas kaip „Katilinė su priestatu“. Protokole taip pat pažymėta, kad katilinės priestatai buvo parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui - UAB „Nada Focus“ (pastatas parduotas už 172 000 Lt) bei kad nė vienas pirkėjas nepareiškė noro pirkti katilinę su priestatu, todėl pastatas nebuvo parduotas. 2003 m. sausio 6 d. įvyko ieškovo valdybos posėdis, kuriame buvo patvirtinta, kad aukciono metu atsakovui už 172 000 Lt buvo parduoti katilinės priestatai. 2003 m. birželio 12 d. ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi už 125 000 litų perleido atsakovui 1 200,83 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpą.
5Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino CK 1.80 str. pagrindu: pripažino negaliojančia 2003 m. birželio 12 d. sutartį ir taikė restituciją, bet atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu, remiantis CK 1.82 bei 1.91 str. nuostatomis. Teismo nuomone, ieškovo valdybos bei stebėtojų tarybos sprendimai dėl ginčo turto pardavimo neatitiko ieškovo įstatų nuostatų, aukciono taisyklių, CK bei ABĮ reikalavimų, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė žinojo, jog sudaromas sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams bei įstatams (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 2., b. l. 96-102).
6Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 2., b. l. 203-210).
7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-225/2008) panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį ir, priėmęs naują sprendimą, ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad konstatuoti turto pardavimo tvarkos pažeidimai negali būti laikomi sudarančiais pagrindą pripažinti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, todėl ieškinys pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ pareikštus reikalavimus ir jų pagrindimą negali būti tenkinamas (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 3, b. l. 76-86).
8Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymu (t. 1., b. l. 4-12) prašė atnaujinti byloje procesą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti: pripažinti 2003 m. birželio 12 d. sutartį negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė procesą atnaujinti dviem pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 7 punkte (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), kuriems egzistuojant buvo priimta byloje įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-225/2008), pažeidžianti tiek ieškovo, tiek neįtrauktų į bylą asmenų teises bei viešą interesą ir visuomenės saugomus interesus.
9Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi patenkino prašymą iš dalies: atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-319-153/2006 dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo, o prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atmetė (t. 2., b. l. 55-66).
10Teismas pritarė ieškovo argumentams, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008 priėmimo paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, remdamasi tik aplinkybėmis ir teisiniais santykiais, vykusiais po aukciono, ignoravo pirmosios (Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendime) ir apeliacinės instancijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje) teismų nustatytas kai kurias faktines surengto viešo aukciono bei ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, reikšmingas CK 6.419, 6.421, 6.422 straipsnių taikymui:
111) Nebuvo gautas VĮ Turto fondo raštiškas sutikimas dėl valstybės turto pardavimo (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. bei Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228, kuriuo ieškovas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą);
122) 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono metu (kada ir laikoma sudaryta pirkimo-pardavimo aukciono būdu sutartis) (CK 6.421 str.) nebuvo įvykdyti Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 330 (civilinė byla Nr. 2-319-153/2006, 2 t., b. l. 25) reikalavimai dėl draudimo ieškovui aukciono metu pardavinėti turtą be nepriklausomo turto įvertinimo bei nepastačius ir nepradėjus eksploatuoti naujos katilinės, nes nei 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono metu, nei 2003 m. birželio 12 d. sutarties sudarymo dieną nauja katilinė nebuvo pastatyta, o nepriklausomas turto vertinimas UAB korporacijos ,,Matininkai“ buvo atliktas tik 2003 m. sausio 13 d., t. y. jau po aukciono;
133) Ginčijama Sutartis sudaryta ne dėl turto, parduoto aukcione, o dėl kito turto (t. y. ne dėl katilinės priestatų, kurių plotas 1 813,24 kv. m, o tik dėl šių priestatų dalies, kurios plotas – 1 208,99 kv. m, ir ne dėl objekto su apribojimais, dėl kurių panaikinimo buvo nuspręsta po aukciono), bei ne už aukciono metu paskelbtą kainą (172 000 Lt), o už kitą kainą - 125 000 Lt;
144) Atsakovo direktorius T. K. patvirtino, kad jis dalyvavo 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione ir nupirko katilinės 1 813 kv. m priestatus už 172 000,00 Lt, tačiau vėliau apsigalvojo, nutarė pirkti mažiau pastatų, todėl buvo sumažinta ginčo objektų kaina iki 125 000,00 Lt.
15Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje šias paminėtas žemesnių teismų nustatytas aplinkybes visiškai ignoravo ir spręsdamas byloje kilusius teisės klausimus jomis nesivadovavo, tai galėjo įtakoti nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Aplinkybės, kurios buvo ignoruotos ir nebuvo įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir teismai, nagrinėdami prašymus atnaujinti procesą, privalo jas įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007 suformuota praktika).
16Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi (t. 2., b. l. 170-184) pakeitė Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-319-153/2006 ir patenkino iš dalies ieškovo reikalavimus. Pripažino negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. birželio 12 d. tarp AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“ dėl 1 200,83 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpos – katilinės, pritaikė restituciją bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
17Nutartį Kauno apygardos teismas grindė šiais motyvais:
181. Aukciono vykdymo bei po to rašytuose dokumentuose ir ginčo sutartyje yra nurodyti skirtingi perkamų patalpų plotai ir kaina. Sudarant ginčijamą Sutartį, buvo pažeistos imperatyvios Civilinio Kodekso normos, reglamentuojančios daiktų pardavimą aukciono būdu (CK 6.419 – 6.422 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad, įforminant aukcione sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, buvo perleistas ne tas turtas, kuris įgytas aukcione, be to, turtas buvo įgytas ne ta kaina, kuria šis turtas buvo nupirktas aukcione. Pirkimo pardavimo sutartis liko nesudaryta dėl skalbyklos patalpos, kuri aukcione taip pat buvo įsigyta. Laikytina, kad tokiais veiksmais atsakovas atsisakė pirkti 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione įsigytus katilinės priestatus.
192. Ieškovo akcininkė Žemės ūkio ministerija buvo nustačiusi kelis imperatyvaus pobūdžio apribojimus ginčo turto pardavimui: turtas turėjo būti įvertintas rinkos kaina ir parduodamas taikant apribojimus, tačiau šių sąlygų nebuvo laikomasi. Byloje nėra duomenų, kad turtas buvo įvertintas prieš aukcioną. Iš ieškovo 2003 m. sausio 6 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 02 matyti, jog tik šio posėdžio metu buvo numatyta pavesti UAB Korporacijai ,,Matininkai“ įvertinti katilinę ir jos priestatus. Be to, ieškovo generalinis direktorius 2003 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 532 prašė Žemės ūkio ministerijos, kuri valdė valstybei priklausančias bendrovės akcijas, netaikyti Ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu nustatyto apribojimo katilinės priestatų pardavimui. Taigi ieškovo direktorius prašė panaikinti nustatytus draudimus jau po aukciono, kai buvo aiškus jo laimėtojas.
203. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmą punktą valstybės kontroliuojamos įmonės neturėjo teisės be Turto fondo raštiško sutikimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ar kitokio perdavimo sandorių, jei sandorio vertė yra didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo. Todėl ieškovas be Turto fondo raštiško sutikimo neturėjo teisės parduoti ginčo pastatų.
214. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje nepateikė teisinės kvalifikacijos aplinkybėms dėl sutarties sudarymo momento aukciono metu, t. y. 2002 m. rugsėjo 16 AB „Pagirių šiltnamiai“ protokolui Nr. 1, kur užfiksuota, kad atsakovas nupirko katilinės priestatus, kurių plotas 1 813 kv. m, už 172 000 Lt.
22Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-468-527/2009 bei atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“ 2006 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; panaikinti Kauno apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ visas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant sumokėtus žyminius mokesčius ir išlaidas teisinėms paslaugoms).
23Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
241) Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad ginčijama sutartis sudaryta, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas – sutartyje nurodyti perkamų patalpų plotas ir kaina, skiriasi nuo nustatytų aukciono metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje pasisakė, kad netikslus konkrečių patalpų bei jų plotų nurodymas aukciono sąlygose (taip pat ir šioje byloje nagrinėjamu atveju) nėra pagrindas naujam aukcionui skelbti, o iškilę netikslumai gali būti ištaisyti (patikslinti) pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi patikslinti plotai buvo mažesni, sumažinta ir kaina.
252) Nepagrįstai apygardos teismas nurodo, kad 2003 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas ne tas daiktas, kuris pirktas aukcione. Ši išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kad aukcione buvo parduoti 1 813,24 kv. m bendro ploto 4 katilinės priestatai, įvardinti šiais šifrais: 2h1/p (plotas 93,07 kv. m), 4 h1/p (plotas 660,46 kv. m), 2h2/p (plotas 455,46 kv. m), 3h2/p (plotas 604,25 kv. m) (pirmieji trys objektai šalių yra vadinami mechaninėmis dirbtuvėmis, likęs - 604,25 kv. m objektas – skalbyklos patalpos), o ginčijama Sutartis sudaryta dėl tame pačiame pastate esančios ,,katilinės“ (šalių vadinamos ,,mechaninėmis dirbtuvėmis“), turinčios 1 200,83 kv. m bendro ploto, arba, kitaip sakant, tik dėl aukcione parduotų 3 patalpų (2h1/p (plotas 93,07 kv. m), 4 h1/p (plotas 660,46 kv. m), 2h2/p (plotas 455,46 kv. m)), kurios po aukciono buvo inventorizuotos kaip vienas nekilnojamojo turto objektas (ko pasėkoje šių 3 patalpų plotas sumažėjo nuo 1 208,99 iki 1 200,83 kv. m, t. y. 8,16 kv. m). Tokiu būdu ginčijama Sutartimi faktiškai liko neperleista skalbyklos patalpa 3h2/p (plotas 604,25 kv. m), kuri aukcione taip pat buvo įsigyta.
263) Atsakovas neturėjo įtakos paskelbtoms aukciono sąlygoms ir sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties turiniui, todėl nepažeidė kito aukciono dalyvio teisių.
274) Kadangi pirkimo-pardavimo momentas yra aukciono vedėjo plaktuko dūžio momentas, kritiškai vertintina apygardos teismo išvada, kad atsakovas atsisakė pirkti aukcione įgytus daiktus. Atsakovas neatsisakė, tik priėmė tas sąlygas, kurias jam pasiūlė ieškovas.
285) Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepateikė sutarties sudarymo momento aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčo turto kaina vertintojų buvo nustatyta ir apribojimai dėl turto pardavimo panaikinti po įvykusio aukciono, tačiau iki ginčo sandorio sudarymo, šioje byloje negali būti pagrindu pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į tai, kad iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo Žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 panaikino apribojimą parduoti katilinės priestatus, o ginčo turto vertė buvo nustatyta UAB „Matininkai“ 2003 m. sausio 13 d., ir nebuvo nuginčyta.
296) Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista, kadangi tik nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos buvo neleidžiama be Turto fondo leidimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad tokios programos būtų buvę paskelbtos, o tai turi įrodyti ieškovas, kadangi jis remiasi šia aplinkybe.
307) Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad buvo pažeistas ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, numatęs, jog teisę priimti sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Byloje nustatyta, kad ieškovo įstatinis kapitalas ginčo sandorio sudarymo metu buvo 13 863 300 litų, o ginčo suma sudaro tik 125 000 litų ir neviršija 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo. Be to, byloje nustatyta, kad akcininkų susirinkimo pritarimas buvo gautas, kai 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330 Žemės ūkio ministerija (vienintelis akcininkas) sutiko, kad ieškovas parduotų jam nuosavybės teise priklausantį turtą.
318) Nepagrįstai apygardos teismas nurodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų daręs įtaką viešo aukciono rezultatams ar veikęs nesąžiningai.
329) Apygardos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį dėl jau išnagrinėto ginčo. Ginčas buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi. Procesas buvo atnaujintas, nenurodžius jokių naujų, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant bylą, nežinomų ir neįvertintų faktinių aplinkybių. Skundžiama apygardos teismo nutartis priimta, remiantis 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuria nepagrįstai nuspręsta atnaujinti procesą byloje.
33Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
341. Atnaujinus procesą byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis neteko galios. Ja ir joje esančiais motyvais atsakovas neturėtų remtis.
352. Ginčijama sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyvias CK 6.419-6.421 straipsnių normas. Aukciono tikslai pasiekiami tik tada, kai aukcione parduoto turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma tokiomis sąlygomis, kokios buvo pasiūlytos prieš aukcioną. Kitomis sąlygomis pirkimo - pardavimo sutartis negali būti sudaryta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. rugsėjo 23 d. nutartis 3K-3-501/2006) yra pasisakęs, kad nekilnojamojo daikto pirkimas -pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas.
363. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl to turto, kurį nusipirko atsakovas. Paties atsakovo iniciatyva (ši iniciatyva vertintina kaip atsakovo atsisakymas pirkti aukcione įsigytą turtą) buvo sumažintas perleidžiamo turto plotas ir atitinkamai turto kaina. Tai, kad ginčijama pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tik dėl dalies turto, kurį aukcione įsigijo atsakovas, negali būti vertinama kaip aukciono sąlygų netikslumas.
374. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 330 buvo pažeistas, kadangi jame nustatytų reikalavimų buvo nesilaikyta aukciono metu. Ar šie reikalavimai dar galiojo ir ar jų buvo laikomasi ginčo sutarties sudarymo metu, nėra reikšminga.
385. Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ AB „Pagirių šiltnamiai“ buvo įtrauktas į valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašą. Nors, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo - pardavimo sutartį be Turto fondo leidimo tik nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos, o byloje nėra duomenų, kad privatizavimo programos būtų buvę paskelbtos, sistemiškai aiškinant įstatymą bei įvertinus viešąjį interesą valstybės turto privatizavimo procese, darytina išvada, kad Valstybės turto fondo sutikimas reikalingas ir tuomet, kai valstybės privatizuojama įmonė yra įtraukiama į privatizavimo objektų sąrašą ir tokia įmonė nori perleisti jai priklausantį turtą. Todėl buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas.
396. Buvo pažeistas ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, numatęs, kad teisę priimti sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Byloje nustatyta, kad ieškovo įstatinis kapitalas ginčo sandorio sudarymo metu buvo 13 863 300 litų, o aukcione parduodamo turto vertė 2 985 000 litų, t. y. daugiau nei 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo. Vienintelio akcininko sutikimas buvo duotas tik 2002 m. rugpjūčio 30 d., priėmus Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 330, kuriame buvo nustatytos ieškovo turto perleidimo sąlygos.
407. Atsakovo sąžiningumo klausimas šioje byloje yra nereikšmingas, tačiau pažymėtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ne aukcione paskelbtomis sąlygomis (atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl kito nei įgytas aukcione turto pardavimo).
418. Šioje stadijoje, kai nutartis dėl proceso atnaujinimo yra įsiteisėjusi, be to, atnaujinta civilinė byla išnagrinėta de novo, jokie argumentai dėl to, ar buvo pagrindas atnaujinti teisminį procesą, yra negalimi ir, atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo neturi būti vertinami. Tai, kad atsakovas nemažą apeliacinio skundo dalį skiria argumentams dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovui yra žinoma, kad įstatymas nenumato nutarties, kuria atnaujintas procesas, apskundimo galimybės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006 yra išaiškinęs, kad atnaujinus procesą, bylą pakartotinai nagrinėjantis ir aukštesnės instancijos teismai nebegali svarstyti, ar buvo pagrindas procesui atnaujinti.
42Apeliacinis skundas tenkintinas.
43Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas (CPK (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
44Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, motyvai dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurių negalima apskųsti atskiruoju skundu, gali būti įrašomi į apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas galutinis teismo sprendimas (nutartis). Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su proceso atnaujinimu byloje (CPK 320 str.).
45Dėl proceso atnaujinimo
46Proceso atnaujinimo tikslas išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Tai teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimo institutas - ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
47Be to, teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Todėl proceso atnaujinimo pagrindas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar aplinkybės, nurodytos pagrindu atnaujinti procesą, leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas, atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, civilinių teisinių santykių stabilumo siekį.
48Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kuris nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
49Doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Šiuos požymius atitinkančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
50Teismų praktikoje aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę, atsižvelgiama į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius bei laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007 suformavo praktiką, kad aplinkybė, jog bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ignoravo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą aplinkybę, kuri turi esminę reikšmę, gali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad Aukščiausiasis Teismas ignoravo konkrečią aplinkybę, kuria pasirėmus, būtų priverstas padaryti priešingą išvadą nei buvo padaryta, t. y. konkrečią faktinę aplinkybę, kuri turėjo esminę reikšmę priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
51Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neturi būti aiškinamas plečiamai ir atsietai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių bei sudaryti teisinių prielaidų inicijuoti pakartotinį ginčo nagrinėjimą, kuris nesuderinamas su proceso atnaujinimo procesinio instituto tikslais ir ekstraordinariniu pobūdžiu. Proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
52Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nurodė keturias aplinkybes, kurias, jo teigimu, ignoravo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau, skirtingai nei minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-198/2007, negalima sutikti su tokia apygardos teismo išvada nagrinėjamoje byloje, kadangi apygardos teismo nurodytas (ignoruotas) aplinkybes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino ir dėl jų pasisakė 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-225/2008 (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 3, b. l. 76-86), t. y. jų neignoravo.
53Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su apygardos teismo išvadomis, kad minėtos faktinės aplinkybės buvo neįvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjusio bylą kasacine tvarka, ir tokios aplinkybės Lietuvos teismų praktikoje nepripažįstamos tinkamu pagrindu atnaujinti procesą. Taigi prašymas atnaujinti procesą byloje buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą.
54Dėl ginčo esmės
55Civiliniams sutartiniams teisiniams santykiams būdingas dispozityvumas, sutarties laisvės principas. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, kokiomis sąlygomis, su kuo. Tačiau civilinių sutarčių laisvės principas nėra absoliutus. Tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį, taip pat formą nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.
56Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ pardavė jam priklausantį turtą aukciono būdu (CK 6.419–6.424 straipsniai). Skelbdamas aukcioną, pardavėjas įvardino, kokį turtą nori parduoti, ir pats tapo teisiškai saistomas paskelbtos ofertos. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006) pripažįstama, kad, pardavėjo ofertoje nurodytas netikslus parduodamų patalpų plotas nėra pagrindas pardavėjui atsisakyti šių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, nes patalpų pardavėjas yra atsakingas už šį netikslumą, nepaisant to, dėl kokių priežasčių šis atsirado. Nors ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla savo faktinėmis aplinkybėmis nėra identiška nagrinėjamai, joje esantys išaiškinimai reikšmingi ta apimtimi, kiek pateikia aukcione parduoto nekilnojamojo turto ploto tikslinimo, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, teisinį įvertinimą.
57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad dėl ginčo patalpų ploto netikslumų nepasikeičia sutarties dalykas, nurodytas aukciono sąlygose. Netikslus aukcione parduodamų patalpų faktinio ploto nurodymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali neturėti esminės reikšmės nei atsakovo valiai parduoti šias patalpas, nei ieškovo apsisprendimui jas pirkti. Tai, kad, atsižvelgus į paaiškėjusį ginčo patalpų faktinio ploto skirtumą, pakoreguojamas patalpų pirkimo – pardavimo sutarties turinys, dar nereiškia, jog keičiamos šios sutarties esminės sąlygos. Tokias išvadas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė jau minėtoje 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006.
58Įstatymas įpareigoja, skelbiant aukcioną, atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustato, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė yra skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti. Kartu tai reiškia, kad pardavėjas pats saistomas savo paskelbtos ofertos, t. y., aukcionui įvykus, privalo su aukcioną laimėjusiu asmeniu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį pagal aukciono sąlygose nustatytas esmines sąlygas.
59Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, nustatytina, ar aukciono tvarkos ir apribojimų pažeidimai buvo esminiai, kokią įtaką jie turėjo pardavėjo ketinimams parduoti ir kitų aukciono dalyvių ketinimui pirkti aukcione parduodamą turtą, taip pat visos kitos galinčios turėti reikšmės konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nebūtų sukuriamos prielaidos pardavėjui manipuliuoti aukciono rezultatais, kai dėl aukciono rengėjo aplaidumo, rengiant aukcioną (ar dėl kitų priežasčių), vėliau būtų kvestionuojama pirkimo-pardavimo sutartis, kuria įformintas aukcione įvykęs sandoris.
60Nagrinėjamoje byloje aukciono vykdymo dokumentuose ir ginčo sutartyje buvo nurodyti skirtingi perkamų - parduodamų patalpų plotai ir kaina, todėl teisingam bylos išsprendimui yra reikšmingos aplinkybės, nulėmusios skirtingus duomenis ginčo sutartyje ir aukciono vykdymo dokumentuose.
61Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgyta mažesnio ploto patalpos, negali būti vertinama kaip kito turto įgijimas, kadangi pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nupirktas turtas buvo siūlomas pirkti aukcione ir tai nėra kitas, kitoje vietoje esantis ar aukcione nesiūlytas parduoti turtas. Beje, aukciono 2002 m. rugsėjo 16 d. protokolo (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 1., b. l. 104) duomenimis, turėjo būti tikslinami parduodamo turto plotas ir kaina, o tai reiškia, kad aukciono metu nebuvo galutinai suformuoti parduodami nekilnojamojo turto objektai. Bylos duomenimis, viso aukcione siūlomo parduoti turto niekas nepirko, o atsakovas aukcione įsigijo 4 patalpas, vadinamas „katilinės priestatai“ už 172 000 litų (dalis aukcione parduodamo turto), bet pirkimo-pardavimo sutartis (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 1., b. l. 6-10) buvo įforminta ne dėl visų aukcione nupirktų pastatų, dėl ko sutartyje buvo įrašyta ir mažesnė perkamų pastatų kaina nei buvo nurodyta aukciono dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs, t. y. nesutikęs pirkti 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione įsigyto turto (katilinės priestatų). Atvirkščiai, iš trečiojo asmens J. M. (ieškovo generalinis direktorius, atstovavęs ieškovą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) parodymų byloje (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 1., b. l. 6, t. 2., b. l. 6) matyti, kad ieškovui buvo reikalinga skalbykla, todėl atsakovui buvo pasiūlyta sumažinti pirktų patalpų plotą, eliminuojant skalbyklą, o atsakovas sutiko su pasiūlymu, todėl jo pirktų patalpų plotas ir kaina buvo sumažinti. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad parduodamo turto ploto sumažinimas atitiko ir pardavėjo interesus bei nedarė įtakos nei pardavėjo valiai parduoti šias patalpas, nei pirkėjo apsisprendimui jas pirkti. Byloje nėra duomenų (ir teismo nekonstatuota), kad atsakovas būtų daręs įtaką viešo aukciono rezultatams ar veikęs nesąžiningai.
62Bylos faktinė aplinkybė, jog buvo patikslintas parduodamo turto plotas bei proporcingai pakoreguota parduodamo turto kaina, neturi būti aiškinama kaip daikto pardavimo aukciono būdu nuostatų ar CK 6.419 straipsnio 1 dalies (kurioje nustatyta, kad sutartis sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo aukščiausią kainą) pažeidimas. Juolab kad byloje nenustatyta, jog aukciono dalyviai būtų siūlę aukštesnę kainą.
63Pažymėtina, kad ieškovas, kaip aukciono organizatorius, privalėjo žinoti apie teisės aktuose nustatytas turto pardavimo aukcione sąlygas ir privalėjo jų laikytis. Ieškovui turi būti žinoma, kad paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis, teisingas ir nepažeidžia teisės aktų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad parduoto turto vertinimas buvo atliktas po aukciono, o Žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 (po aukciono) panaikino AB „Pagirių šiltnamiai“ apribojimus parduoti katilinės priestatus. Tačiau, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo gautas Žemės ūkio ministerijos, kaip institucijos, kuri patikėjimo teise valdė valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijas, t. y. akcininko - valstybės sutikimas parduoti turtą, o reikalavimas parduoti turtą už ne mažesnę kainą nei rinkos kaina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu taip pat nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos aplinkybė, kad apribojimai dėl turto pardavimo buvo panaikinti ir vertintojai nustatė ginčo turto kainą po įvykusio aukciono, tačiau iki ginčo sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Juolab kad tai buvo padaryta su akcininko (valstybės) žinia, ir nepažeidė nei sandorio šalių nei trečiųjų asmenų teisių.
64Nepranešimas Valstybės turto fondui dėl valstybės turto pardavimo nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu. Byloje nėra duomenų, kad už valstybės turto valdymą ir disponavimą atsakingos institucijos būtų ginčiję sutartį ar nepritarę jos sudarymui. Minėta, kad buvo gautas Žemės ūkio ministerijos, patikėjimo teise valdžiusios valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijas, sutikimas parduoti turtą. Be to, pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, neleidžiama sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo - pardavimo sutarties be Turto fondo leidimo tik nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos, o byloje nėra duomenų, kad aukciono vykdymo metu būtų buvę paskelbtos privatizavimo programos. Juolab kad byloje esančio AB „Pagirių šiltnamiai“ 2003 m. vasario 4 d. rašto Nr. 208 (civilinė byla Nr. 2-1851-510/2008; t. 1., b. l. 114) duomenimis, tuo metu dar tik buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo įtraukimo į privatizavimo programą.
65Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nagrinėjamoje byloje nustatyti aukščiau nurodyto aukciono pažeidimai, turint omenyje tai, kad jie buvo pašalinti ir nepažeidė nei šalių, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesudarė pagrindo patenkinti ieškinio jame nurodytu pagrindu bei pripažinti negaliojančia ginčo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.80).
66Dėl pasakyto, panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o ieškovo prašymas atmestinas, patenkinant apelianto skundą (CPK 371 str. 1 p., 329 str., 330 str.). Panaikinus skundžiamą teismo nutartį, lieka galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo išspręstas šalių ginčas.
67Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str., 302 str.).
68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Nutarė
69Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir atmesti ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ prašymą dėl ieškinio reikalavimų pripažinti AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“ 2006 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją.
70Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turtui (unikalus Nr. 4197302540310001), esančiam Vilniaus rajone, Pagirių kaime.
71Priteisti iš ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ (įmonės kodas 1006873) bylinėjimosi išlaidas: atsakovui UAB „Nada Focus“ 3500 litų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2000 litų advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 123,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.