Byla 3K-3-145-219/2015
Dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klasikos grupė“, ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sandorio dalyką (CK 6.78 straipsnio), laidavimo pabaigą (CK 6.87 straipsnio 4 dalies), sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnio), proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą (CPK 46, 47 straipsnių), pažeidimo.

6Ieškovas su VšĮ „Klasikos grupė“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė kredito sutartį (Nr. LOAN_80549; toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią kredito gavėjui suteikta 250 000 Lt (72 405 Eur). Šios sutarties sąlygos buvo keičiamos – pasirašyti 2009 m. sausio 16 d., 2009 m. liepos 2 d., 2010 m. sausio 22 d., 2010 m. birželio 17 d., 2011 m. gegužės 25 d., 2012 m. kovo 29 d. papildomi susitarimai Nr. 1–Nr. 5. Prievolėms pagal Kredito sutartį užtikrinti 2008 m. rugsėjo 10 d. sudaryta laidavimo sutartis su atsakovu M. J. (toliau – ir Laidavimo, ginčo sutartis).

7Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 208 507,91 Eur negrąžinto kredito, 21 307,73 Eur nesumokėtų palūkanų, 1064,33 Eur delspinigių, iš viso 230 879,98 Eur skolos, 2,7 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojant už negrąžintą kredito likutį (208 507,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įstatyme nustatytas kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo visos išieškotinos sumos (230 879,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

8Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pateikė priešieškinį ieškovui dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio. Priešieškiniu atsakovas, be kita ko, prašė teismo pripažinti, kad Laidavimo sutarties 1.1 ir 7.2 punktai ta apimtimi, kuria jie aiškinami taip, kad atsakovo, kaip VšĮ „Klasikos grupė“ laiduotojo, atsakomybės už trečiojo asmens pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymą apimtis – didesnė nei 250 000 Lt (72 405 Eur), yra negaliojantys ab initio; laidavimas pagal Laidavimo sutartį yra pasibaigęs CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

11Teismas, atsakovui priešieškiniu ginčijant tiek visą Laidavimo sutartį, tiek jos atskiras sąlygas, pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas nebuvo įmonės, už kurios prievoles laidavo, dalininku, pajininku ar įmonės dalininkų ( - ) giminaičiu, nepaneigia jo laisvos valios laiduoti už įmonės prievoles pagal Kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, nes įmonės direktoriaus laidavimas už sandorius yra įprastinė praktika bankų ir verslo subjektų santykiuose. Todėl atmetė kaip teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus dėl jo suinteresuotumo nebuvimo VšĮ „Klasikos grupė“ veiklos rezultatais.

12Teismas sprendė, kad pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį nėra pagrindo, nes atsakovo nurodytos Laidavimo sutarties sudarymo faktinės aplinkybės neįrodo nė vieno iš šiame straipsnyje įtvirtintų sandorio nuginčijimo pagrindų. Pradėta išieškojimo pagal vekselius procedūra negali būti vertinama kaip ekonominis spaudimas. Atsakovas vekselių teisėtumo nekvestionavo, sutiko pasirašyti Laidavimo sutartį, siekdamas iš dalies padengti įmonės skolą, už kurią jis asmeniškai prisiėmė atsakomybę (pasirašydamas vekselius). Atsakovo paaiškinimai, kad jis pasirašė vekselius ir Laidavimo sutartį paveiktas R. P. P. asmeninės charizmos, įtikintas, jog viskas bus gerai, taip pat, teismo vertinimu, neįrodo apgaulės ar psichologinio smurto veiksmų.

13Teismas atmetė reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ta apimtimi, kuria ji aiškinama taip, kad atsakovo, kaip įmonės laiduotojo, atsakomybės už įmonės prievoles apimtis yra didesnė nei 250 000 Lt (CK 1.90 straipsnis), nustatęs, jog atsakovas suprato sudaromo sandorio sąlygas ir padarinius. Teismas įvertino tai, kad atsakovas pagal vekselius buvo skolingas už VŠĮ „Klasikos projektai“ ir UAB „Erno“ prievoles 300 000 Lt (86 886 Eur), neskaitant palūkanų ir delspinigių, savo atsakomybės bankui pagal vekselius jis neginčijo, t. y. iš esmės sutiko su savo prievole pagal vekselius. Atsakovas sutiko, kad jo prievolė pagal vekselius būtų pakeista prievole pagal Laidavimo sutartį, t. y. atsakovui sutikus jo prievolė bankui buvo transformuota, skolos bankui mokėjimas nukeltas į ateitį, taip ginčijama Laidavimo sutartis atitiko atsakovo interesus. Padarydamas tokią išvadą teismas įvertino tai, kad atsakovas yra kilęs iš verslininkų šeimos, iki darbo VšĮ „Klasikos grupė“ turėjo praktinio darbo patirties šeimos versle, baigė verslo administravimo ir vadybos studijas.

14Tai, kad Laidavimo sutartyje nenurodyta konkreti kredito suma, už kurią laidavo atsakovas, bei sąlyga, jog kredito suma gali būti keičiama, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad sutikdamos, jog Kredito sutarties sąlygos ateityje gali būti keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo, sutarties šalys turėjo omenyje ir kredito sumos pakeitimą. Atsakovas privalėjo ir turėjo realią galimybę įvertinti tokią Laidavimo sutarties sąlygą, prisiėmė su tuo susijusią riziką.

15Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1317/2012; teismai, aiškindami CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl laidavimo pabaigos iš esmės pasikeitus prievolei, padidėjus laiduotojo atsakomybei ar atsiradus kitoms laiduotojui nepalankioms sąlygoms, nurodė, kad minėtoje normoje nustatyta išimtis, jog laidavimas nesibaigia ir esant prievolės pasikeitimui iš esmės, nors padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai. Tai atvejis, kai laidavimo sutartis nustato ką kita. Jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų pakeičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką bei sąlygas, tai nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievolės keitimu, savo padėties pabloginimu, bet dėl to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, atsakovui iš anksto ir besąlygiškai sutikus, kad būtų pakeičiamos visos Kredito sutarties sąlygos, jų pakeitimas ir laiduotojo atsakomybės apimties padidėjimas, teismo vertinimu, nesukelia CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytų padarinių (laidavimo pabaigos).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo M. J. apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovo 1500 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo – 11 972 Lt (3467,33 Eur) žyminio mokesčio.

17Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis R. P. P. ir A. K.-P., pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama dėl skolos iš atsakovo, kaip laiduotojo, prisiėmusio atsakomybę už Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, išieškojimo. Atsakovo atsakomybė solidarioji tiek su pagrindiniu skolininku, tiek su kitais laiduotojais, todėl ieškovas, reikšdamas reikalavimą tik vienam iš laiduotojų, teismo vertinimu, tinkamai pasinaudojo įstatymo jam, kaip kreditoriui, suteikta teise reikalauti, jog, esant solidariajai skolininkų pareigai, prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kitų laiduotojų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nesudaro pagrindo pripažinti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatytas privalomas atsakovo bendrininkavimas su šiais asmenimis. Nepriklausomai nuo to, ar nurodyti asmenys dalyvauja ar ne bylos nagrinėjime, jų atsakomybė pagal sudarytas laidavimo sutartis nepasikeis, kol kreditorius neatsisakys reikalavimo teisės į juos. CK 6.14 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios, kad skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius, nuostata neimperatyvi. Teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo bet kuriuo atveju turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 1 dalis).

18Pasisakydama dėl atsakovo argumentų dėl materialiosios teisės normų (CK 1.80, 1.90, 1.97, 6.78 straipsnių) pažeidimo, faktinių bylos aplinkybių netinkamo įvertinimo ir neteisingo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija nurodė, kad su jais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su Laidavimo sutarties sudarymu, ir pagrįstai sprendė, jog laidavimo sandorį sudaryti gali bet koks asmuo, susijęs ar ne kokiais nors ryšiais su pagrindiniu skolininku. Laidavimas, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.76 straipsnis), atsižvelgiant į jo teisinį reguliavimą, skirtas tam, kad būtų užtikrinta pagrindinė prievolė, todėl neturi reikšmės, koks asmuo (susijęs ar ne su pagrindiniu skolininku) prisiima šią papildomą (akcesorinę) prievolę; esminę reikšmę turi šio asmens laisvai išreikšta valia sudaryti tokį sandorį ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus.

19Spręsdama dėl atsakovo argumentų dėl sandorio sudarymo jam suklydus, taip pat dėl ekonominio spaudimo (CK 1.90, 1.91 straipsniai) pagrįstumo, teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia dėl atsakovo suklydimo, nes atsakovas nepaneigė byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant buvo sudaryta ši sutartis (pradėjus išieškojimą iš atsakovo, kaip laiduotojo, pagal 2007 m. gruodžio 21 d. VšĮ „Klasikos projektai“, atstovaujamos tuo metu šios įstaigos direktoriumi buvusio atsakovo, pasirašytus ir neapmokėtus 4 vekselius, kurių suma – 300 000 Lt (86 886 Eur), ir Kredito sutartimi VšĮ „Klasikos grupė“ paėmus 250 000 Lt (72 405 Eur) kreditą VšĮ „Klasikos projektai“ ir UAB „Erno“ įsipareigojimams pagal vekselius įvykdyti). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ir atsakovo argumentus dėl ekonominio spaudimo panaudojimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas Laidavimo sutartį, suprato teisinius padarinius, turėdamas net 4 įmonių vadovavimo patirties, 2004 m. baigęs verslo administravimo vadybos studijas ir turėdamas pareigą, sudarant sandorius, būti ypač atidus ir rūpestingas, negalėjo nesuprasti Laidavimo sutarties sąlygų, su kuriomis turėjo galimybę susipažinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo sandoris sudarytas po ilgų R. P. P. įkalbinėjimų, kas reiškia, jog atsakovas įvertino savo abejones dėl sandorio sudarymo.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo pasirašytų Laidavimo sutarties sąlygų, tarp jų – 1.1 ir 7.2 punktų (šis punktas sutartyje yra paryškintas), nustatančių laidavimo apimtį, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, privalėdamas ir turėdamas galimybę įvertinti sutarties sąlygas, pats prisiėmė tokios sutarties sudarymo riziką ir galimus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti šių sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms ir jas pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes Laidavimo sutartis CK 6.78 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje įtvirtinta, jog negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, neprieštarauja.

21Pirmosios instancijos teismo konstatuota (įvertinus Laidavimo sandorio sudarymo aplinkybes), kad ginčo sandoris atitiko atsakovo interesus ir buvo jam ekonomiškai naudingas, nes, atsakovui sutikus jo prievolę pagal vekselius pakeisti (transformuoti) prievole pagal Laidavimo sutartį, buvo panaikintas areštas nuo atsakovui priklausančio turto (kuris skirtas pradėjus išieškojimą dėl neapmokėtų vekselių). Todėl teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir pripažintinas negaliojančiu, remiantis CK 1.91 straipsniu.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visa apimtimi: pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti Laidavimo sutarties 1.1 ir 7.2 punktus ta apimtimi, kuria jie aiškinami taip, kad atsakovo, kaip trečiojo asmens VšĮ „Klasikos grupė“ laiduotojo, atsakomybės už trečiojo asmens VšĮ „Klasikos grupė“ pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymą apimtis – didesnė nei 250 000 Lt (72 405 Eur), yra negaliojantys ab initio; pripažinti, kad laidavimas pagal Laidavimo sutartį yra pasibaigęs CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

24Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sandorio dalyko apibrėžtumą (CK 6.78 straipsnio), šio sandorio pabaigos pagrindus (CK 6.87 straipsnio 4 dalies) ir sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio), pažeidimo. Teismai nepagrįstai ir nemotyvuodami konstatavo, kad šalių sudaryta Laidavimo sutartis galioja, o pagal ją prisiimtų įsipareigojimų apimtis – 700 000 Lt (202 734,01 Eur), nors CK 6.78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, t. y. šiuo atveju – už didesnę nei 250 000 Lt, arba 72 405 Eur (kredito, ieškovo suteikto trečiajam asmeniui), sumą. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, iš esmės pasikeitus Laidavimo sutartimi prisiimtai prievolei (laidavimo sumai padidėjus beveik 3 kartus), laikytina, kad laidavimas pasibaigė. Todėl teismai nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, nepagrįstai sprendė, kad Laidavimo sutarties 7.2 punkte nustatyta įstatyme (CK 6.87 straipsnio 4 dalyje) reglamentuojama išimtis, nes neva šalys susitarė, kad ieškovas turės teisę be atsakovo žinios neribotai keisti bet kokias Laidavimo sutarties sąlygas, įskaitant esminę – laidavimo sumos – sąlygą, ir tokių pakeitimų apimtis neribota, o atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie tai sutarties sudarymo metu. Byloje kilus šalių ginčui dėl Laidavimo sutarties sąlygos turinio, bylą nagrinėję teismai privalėjo vadovautis aiškiomis ir konkrečiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (įtvirtintomis CK 6.193– 6.195 straipsniuose), tačiau to nepadarė. Teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas Laidavimo sutarties sąlygų aiškinimas yra nesuderinamas su sąžiningumo principu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismų pateiktu išaiškinimu, atsakovas (sutikęs laiduoti už konkretaus dydžio (250 000 Lt, arba 72 405 Eur) trečiojo asmens prievolę), galiojant Laidavimo sutarčiai, niekada negalėtų būti tikras dėl to, kokio dydžio įsipareigojimus ieškovo naudai jis turi, kokio dydžio reikalavimus ieškovas jam galėtų pareikšti. Pabrėžtina tai, kad nors laidavimo suma padidėjo nuo 250 000 Lt (72 405 Eur) iki daugiau nei 700 000 Lt (202 734,01 Eur), tačiau pagal Kredito sutartį trečiajam asmeniui suteikto kredito dydis nepadidėjo. Trečiasis asmuo jokių papildomų kreditų iš ieškovo negavo. Laidavimo suma buvo padidinta sujungiant (prie Kredito sutarties prijungiant) ankstesnes trečiojo asmens prievoles pagal atskirus sandorius. Taip ieškovas dirbtinai ir nesąžiningai sukūrė beveik trigubai didesnius trečiojo asmens įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, kartu dirbtinai sukūrė ir didesnės apimties atsakovo laidavimą pagal Laidavimo sutartį. Teismai sandorio šalių tikrųjų ketinimų neanalizavo, rėmėsi tik sutarties tekstu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, aiškinant laidavimo sutartį turi būti analizuojama ne tik lingvistinė sutarties teksto reikšmė, bet ir atsižvelgiama į laidavimo prasmę bei sutarties šalių tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Atsakovas sutiko sudaryti Laidavimo sutartį ir savo asmeniniu turtu laiduoti už trečiojo asmens prievoles tik tuo tikslu, kad būtų nutrauktas išieškojimas pagal atsakovo pasirašytus vekselius (300 000 Lt, arba 86 886 Eur sumai). Atsakovo tikrieji ketinimai buvo sudaryti laidavimo sandorį, kuriuo prisiimtų įsipareigojimų dydis yra žinomas, aiškus ir fiksuotas. Ieškovo nesąžiningais veiksmais, sujungiant trečiojo asmens įsipareigojimus į vieną Kredito sutartį, nesąžiningai įgytas papildomas prievolių neįvykdymo užtikrinimas toms sutartims, už kurias jų sudarymo metu nebuvo laiduota. Laidavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakovas laiduoja už trečiojo asmens prievoles tik pagal konkrečią Kredito sutartį. Teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais – vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, nebūtina konstatuoti, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, užtenka sąlygų pasiūlymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011); pagal contra proferentem taisyklę neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai, tokios sąlygos aiškinamos būtent taip, kaip jas galėjo suprasti adresatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011). Ši taisyklė yra imperatyvi ir jos taikymo atveju sutarties tekstas neanalizuojamas. Teismai turėjo taikyti contra proferentem taisyklę ir atsakovo naudai aiškinti Laidavimo sutarties 7.2 punktą, konstatuoti, kad jame nustatyta ieškovo teisė be atsakovo žinios keisti tik neesmines Laidavimo sutarties sąlygas, tačiau ne CK 6.87 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama išimtis. Teismams buvo pagrindas pripažinti Laidavimo sutartį pasibaigusia pirmiau nurodytytoje CK normoje nustatytu pagrindu (pakitus vienai esminių sutarties salygų; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014).

26Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų prievolių solidarumą (CK 6.81 straipsnio), bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus (CK 6.9 straipsnio), teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą (CPK 46, 47 straipsnių, CK 6.14 straipsnio), proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio), procesinį bendrininkavimą (CPK 43, 44 straipsnių), pažeidimo. Teismai pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų (atmetė atsakovo prašymą juos įtraukti trečiaisiais asmenimis), kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiojo asmens prievolių įvykdymui užtikrinti laidavimo sutartys buvo sudarytos ne tik su atsakovu, bet ir su R. P. P. bei A. K.-P. CK 6.81 straipsnio 3 dalyje nustatyta visų laiduotojų solidarioji atsakomybė kreditoriui. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį vienam iš solidariųjų skolininkų įvykdžius kreditoriaus reikalavimus, jis įgyja atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kitus solidariuosius skolininkus. Atsakovo atžvilgiu priimti sprendimai turės įtakos kitų laiduotojų teisėms ir pareigoms, kurie neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonę, teisinius argumentus, susijusius su pareikštais reikalavimais. Šioje byloje nekeltas klausimas dėl solidariųjų laiduotojų privalomo procesinio bendrininkavimo (CPK 43, 44 straipsniai), o klausimas dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 43, 44 straipsnius.

27Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų motyvais. Ieškovas taip pat nurodo, kad: nėra pagrindo taikyti atsakovo nurodomą contra proferentem taisyklę laidavimo dalykui nustatyti, nes jis aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas Laidavimo sutartyje. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad laidavo tik už konkrečią sumą, nes Laidavimo sutarties 7.2 punkte įtvirtintas išankstinis ir besąlyginis laiduotojo sutikimas keisti Kredito sutarties sąlygas, išliekant laiduotoju visa apimtimi. Teiginiai, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, taikant CK 6.87 straipsnio 4 dalį (kurioje nustatytas laidavimo sutarties pasibaigimo pagrindas), nepagrįsti, nes atsakovas nenurodo nė vienos kasacinio teismo nutarties, kurioje esant tokiai pačiai situacijai laidavimas būtų pripažintas pasibaigusiu. Priešingai, išaiškinimai, pateikti kasacinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, patvirtina, kad Laidavimo sutarties 1.1 ir 7.2 punktuose nurodyto turinio laiduotojo sutikimas yra aiškus ir pakankamai apibrėžtas, jog laiduotojui kiltų atsakomybė už būsimas prievoles pakeitus sutartis, kurios laidavimo sutartyse nurodytos kaip pirminis laidavimo dalykas. Tinkamai aiškinant CK 6.87 straipsnio 4 dalį, teoriškai galėtų būti pagrindas pripažinti negaliojančia tik tą laidavimo dalį, kuri buvo sukurta 2009 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Kredito sutarties ir kuri viršija pradinėje (2008 m. rugsėjo 10 d.) Kredito sutartyje užfiksuotą 250 000 Lt (72 405 Eur) kredito sumą, palūkanas, delspinigius ir nuostolius, tačiau tai bet kuriuo atveju negalėtų būti pagrindas pripažinti pirminį laidavimą, apibrėžtą Kredito sutartyje (250 000 Lt, arba 72 405 Eur, kredito suma, palūkanos, delspinigiai ir nuostoliai), negaliojančiu, nes, sudarius 2009 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Kredito sutarties, pirminė kredito suma nepakito. Sutarčių aiškinimo taisyklių teismai nepažeidė, nes Laidavimo sutarties 1.1, 7.2 punktų nuostatos yra aiškiai suformuluotos ir nedviprasmiškos. Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės įrodo, kad atsakovas suvokė, kokia apimtimi prisiima įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį ir kokie yra laidavimo teisiniai padariniai. Atsakovo nurodytų asmenų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis yra pagrįstas, nes šioje byloje nespręstas skolos iš jų priteisimo klausimas, teismo sprendimai jų turtinėms teisėms įtakos nedarė (tiesioginių padarinių nesukėlė). Neįtraukimas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų nesudaro pagrindo tai pripažinti absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes toks pagrindas būtų tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatytas privalomasis atsakovų bendrininkavimas ir, ieškovui atsisakius įtraukti papildomus atsakovus, šie asmenys dėl šios priežasties turėtų būti įtraukti kaip tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, todėl pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje privalomojo bendrininkavimo atsakovų pusėje nebuvo ir nėra pagrindo teigti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, neįtraukus trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų R. P. P. ir A. K.- P.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl laiduotojo atsakomybės ribų ir laidavimo sutarties aiškinimo

31Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis).

32Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R., L. R., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (inter alia, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

33Nagrinėjamu atveju kasatorius teigia, kad, remiantis bylą nagrinėjusių teismų išaiškinimais, laikytina, jog pagal ginčo sutartį jis laidavo už didesnę, negu kreditoriaus trečiajam asmeniui suteikta, sumą (250 000 Lt, arba 70 405 Eur), taip pažeidžiant CK 6.78 straipsnio 2 dalies nuostatą. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.87 straipsnio 4 dalimi ir nekonstatavo laidavimo pasibaigimo, nes, laidavimo sumai padidėjus beveik tris kartus, iš esmės pasikeitė Laidavimo sutartimi prisiimta prievolė. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai, aiškindami Laidavimo sutarties nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes procesiniuose sprendimuose pateiktas aiškinimas nesuderinamas su sąžiningumo principu, neanalizuoti tikrieji šalių ketinimai, neatsižvelgta į atsakovo tikslus sudarant šią sutartį, nepagrįstai nesiremta contra proferentem taisykle. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia ( - ) straipsnio 1 dalis). Tačiau, vertinant kasatoriaus argumentų dėl laidavimo apimties ir jo pasibaigimo pagrindo egzistavimo pagrįstumą, pasisakytina dėl teismų atlikto Laidavimo sutarties nuostatų, kurios apsprendžia Laidavimo sutarties galiojimą ir kasatoriaus atsakomybės ribas, aiškinimo atitikties sutarčių aiškinimo taisyklėms ir laidavimo pasibaigimą reglamentuojančioms Civilinio kodekso nuostatoms.

34Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. E. Ž. v. UAB „Finsaltas“, bylos Nr. 3K-3-555/2012). Kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013).

35Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad šią bylą nagrinėję teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismai pagrįstai įvertino ginčo sutarties sudarymo aplinkybes (tai, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta pradėjus išieškojimą iš atsakovo – laiduotojo – pagal 2007 m. gruodžio 21 d. VšĮ „Klasikos projektai“, atstovaujamos tuo metu šios įstaigos direktoriaus (atsakovo), pasirašytus ir neapmokėtus 4 vekselius, kurių suma 300 000 Lt (86 886 Eur), ir Kredito sutartimi VšĮ „Klasikos grupė“ paėmus 250 000 Lt (72 405 Eur) kreditą VšĮ „Klasikos projektai“ ir UAB „Erno“ įsipareigojimams pagal vekselius įvykdyti; prievolė pagal vekselius pakeista prievole pagal Laidavimo sutartį; panaikintas areštas nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, kuris buvo skirtas pradėjus išieškojimą dėl neapmokėtų vekselių), nustatinėjo ginčo sutarties šalių ketinimus, analizavo Laidavimo sutarties sąlygas ir nustatė jomis prisiimtus atsakovo įsipareigojimus, taip pat vertino ginčo sutarties sąlygų, nustatančių kasatoriaus laidavimo prievolės apimtį ir galiojimo laiką, atitiktį įstatymo nuostatoms. Byloje nustatyta, kad Laidavimo sutartį kasatorius pasirašė laisva valia, jo darbo patirtis ir išsilavinimas leido adekvačiai suprasti šios sutarties sąlygas, su kuriomis jis buvo susipažinęs, be to, jis turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Į ginčo sutartį įtrauktos tokios su kasatoriaus atsakomybės apimtimi ir laidavimo prievolės galiojimu susijusios nuostatos: laiduotojas (kasatorius) laiduoja už kredito gavėją (VšĮ „Klasikos grupė“) ir įsipareigoja atsakyti bankui (ieškovui), jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Kredito sutartį (2.1 punktas); Kredito sutartis apibrėžiama kaip banko ir kredito gavėjo sudaryta kredito sutartis su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais (1.1 punktas); jei kredito gavėjas neįvykdo visos ar dalies prievolės pagal Kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (3.1 punktas); laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas; laiduotojas atsako bankui už visų kredito gavėjo prievolių, atsirandančių iš Kredito sutarties, įvykdymą (3.2 punktas); laiduotojas už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako visu savo turtu (3.3 punktas); laiduotojas įsipareigoja patenkinti banko reikalavimus šioje sutartyje nustatyta tvarka, jei kredito gavėjas neįvykdo visos ar dalies prievolės pagal Kredito sutartį (5.1.1 punktas); laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos Kredito sutarties sąlygos ir jis sutinka, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos Laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (7.2 punktas). Teismai pagrįstai pažymėjo, kad pastarasis sutarties punktas tekste yra paryškintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant pirmiau nurodytoms sutarties sąlygoms, jų lingvistinė sisteminė analizė, atsižvelgiant į byloje nustatytas (inter alia, ginčo sutarties sudarymo) faktines aplinkybes, neleido teismams daryti išvados, jog tikrasis sutarties (jos sąlygų) turinys nesutapo su pažodine teksto reikšme. Ginčo sutartyje, kaip teisingai nurodė teismai, neišskirta, su kokių (esminių ar neesminių) Kredito sutarties sąlygų pakeitimu be atskiro jo sutikimo kasatorius sutiko pagal Laidavimo sutarties 7.2 punktą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos atitinka (nepažeidžia) įstatyme nustatytą reglamentavimą, todėl teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus argumentus dėl CK 6.78 straipsnio 2 dalies pažeidimo (laidavimo prievolės apimties aspektu) ir išvadų (dėl laidavimo pasibaigimo) neatitikties CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

36Laidavimo pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.87 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, kuria kasatorius grindžia savo argumentus, nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė keičiama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-184/2013). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pirmiau nurodyta teisės norma užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. G., R. V., bylos Nr. 3K-3-310/2014). Pirmiau kasacinio teismo teisėjų kolegijos konstatuota, kad teismų išvada, jog kasatorius, pasirašydamas ginčo sutartį, išreiškė sutikimą bankui keisti Kredito sutarties sąlygas be jo atskiro sutikimo, yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos kvestionuoti. Minėta, kad, nors kasatorius teigia, jog Laidavimo sutarties 7.2 punkte nereglamentuojama CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis, bylos duomenys ir sutarties sąlygos to nepatvirtina. Teismai teisingai sprendė, kad kasatorius negalėjo nesuprasti Laidavimo sutarties sąlygų. Nėra pagrindo teigti, kad jos buvo neaiškios ar nesuprantamos, todėl taikytina contra proferentem taisyklė. Kasacinio teismo pažymėta, kad visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013). Kasatoriaus argumentas, kad Laidavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai įtvirtinta kitokia, nei teismų konstatuota (neapibrėžta), laidavimo apimtis, taip pat atmestinas, nes jį, be kita ko, paneigia teismų analizuotas ginčo sutarties 1.1 punktas.

37Taigi šiuo atveju nesant abiejų sąlygų taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. esant laiduotojo (kasatoriaus) išankstiniam sutikimui dėl laidavimo prievolės pasikeitimo, jo atsakomybės padidėjimo bei laidavimo sutarčiai numatant, kad toks pasikeitimas neturės įtakos kasatoriaus prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Kredito gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Kredito sutartį su visais papildomais susitarimais, kyla pareiga kasatoriui vykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus pirmiau aptartus įsipareigojimus.

38Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

39Kasatorius teigia, kad teismai pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų R. P. P. ir A. K.-P., su kuriais taip pat buvo sudarytos laidavimo sutartys, teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį vienam iš solidariųjų skolininkų įvykdžius kreditoriaus reikalavimus, jis įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į kitus skolininkus, taigi atsakovo atžvilgiu priimti sprendimai turės įtakos kitų laiduotojų teisėms ir pareigoms, kurie neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonę, teisinius argumentus, susijusius su pareikštais reikalavimais. Šioje byloje keltas klausimas dėl solidariųjų laiduotojų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 43, 44 straipsnius.

40Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo iš kasatoriaus, ne pirmiau nurodytų asmenų, spręsti Laidavimo sutarties galiojimo, kasatoriaus laidavimo prievolės apimties klausimai. Ieškovo ir kitų laiduotojų ginčo šioje byloje nebuvo. Dėl to bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo teisinio pagrindo įtraukti R. P. P. ir A. K.–P. dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Teismai nesprendė ir nepasisakė dėl jų teisių ir pareigų pagal jų su ieškovu sudarytas laidavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmiau nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja, nes kasatoriaus atsakomybė yra solidarioji tiek su pagrindiniu skolininku, tiek su kitais laiduotojais ir ieškovas, reikšdamas reikalavimą vienam iš laiduotojų, tinkamai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju privalomo atsakovo bendrininkavimo su kitais laiduotojais įstatymas nenustato, CK 6.14 straipsnio 3 dalies nuostata neimperatyvi. Nors tai, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi tam tikros įtakos ir kitiems bendraskoliams, nekvestionuotina (CK 6.14 straipsnio 1 dalis), sutiktina su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad tiesioginių padarinių kitų laiduotojų turtinėms teisėms teismų procesiniai sprendimai šiuo atveju nesukėlė.

42Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

43Dėl procesinės bylos baigties

44Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

47Ieškovas pateikė duomenis apie 2420 Lt (700,88 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis rekomendacijomis (8.14 punktu), atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovo reikalaujamos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 2070 Lt (599,51 Eur). Ši suma ieškovui priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48Kasacinis teismas patyrė 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui (j. a. k. 112027077) iš atsakovo M. J. (a. k. ( - ) 599,51 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. (a. k. ( - ) 9,02 Eur (devynis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas su VšĮ „Klasikos grupė“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė kredito... 7. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 208 507,91... 8. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti teismo preliminarų... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu 2012 m. gruodžio... 11. Teismas, atsakovui priešieškiniu ginčijant tiek visą Laidavimo sutartį,... 12. Teismas sprendė, kad pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu pagal CK... 13. Teismas atmetė reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo... 14. Tai, kad Laidavimo sutartyje nenurodyta konkreti kredito suma, už kurią... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai pasirėmė Lietuvos... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo... 18. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų dėl materialiosios teisės normų (CK... 19. Spręsdama dėl atsakovo argumentų dėl sandorio sudarymo jam suklydus, taip... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai... 21. Pirmosios instancijos teismo konstatuota (įvertinus Laidavimo sandorio... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 24. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 25. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sandorio... 26. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų prievolių... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl laiduotojo atsakomybės ribų ir laidavimo sutarties aiškinimo... 31. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK... 32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties... 33. Nagrinėjamu atveju kasatorius teigia, kad, remiantis bylą nagrinėjusių... 34. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir... 35. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasatoriaus argumentą,... 36. Laidavimo pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.87 straipsnyje. Šio... 37. Taigi šiuo atveju nesant abiejų sąlygų taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies... 38. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 39. Kasatorius teigia, kad teismai pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų R.... 40. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiama dėl skolos... 42. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį,... 43. Dėl procesinės bylos baigties... 44. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 47. Ieškovas pateikė duomenis apie 2420 Lt (700,88 Eur) išlaidas advokato... 48. Kasacinis teismas patyrė 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 51. Priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui (j. a. k. 112027077) iš atsakovo M.... 52. Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. (a. k. ( - ) 9,02 Eur (devynis eurus 2... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...