Byla 2A-814/2013
Dėl negrąžinto avanso ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. D. (R. D.) dėl negrąžinto avanso ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 330 000 Lt pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir 39 051, 45 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2007 m. kovo 20 d. su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo ir ½ dalies namo pirkimo iš atsakovo. Pagal sutarties 4 punktą ieškovė sumokėjo atsakovui 330 000 Lt avansą. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d., tačiau sudaryta nebuvo. Atsakovas pinigų jai negrąžino, todėl ieškovė patyrė 39 051, 45 Lt nuostolių, nes nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. sumokėjo SEB bankui tokią sumą palūkanų pagal 2007 m. balandžio 12 d. kredito sutartį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –

7priteisė ieškovei iš atsakovo 330 000 Lt avanso ir 5 procentų procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 7 300 Lt žyminio mokesčio, 1 942,80 Lt atstovavimo išlaidų ir 13,70 Lt pašto išlaidų.

8Teismas konstatavo, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo turi būti pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d., o ½ dalies namo pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo termino nenustatė, todėl pritarė atsakovo pozicijai, kad pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį sutartis dėl ½ dalies namo pirkimo turėjo būti sudaryta iki 2008 m. kovo 20 d. Teismas sprendė, kad galutinis terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra 2008 m. kovo 20 d., jam suėjus pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, todėl padarė išvadą, kad sutarties 8 punkto pagrindu atsakovas privalo grąžinti ieškovei 330 000 Lt avansą.

9Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39 051, 45 Lt nuostolių priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie kredito sutartyje numatytą galimybę grąžinti kreditą dalimis, apie ieškovės pranešimą atsakovui apie savo sprendimą nepasirašyti pagrindinės sutarties, apie reikalavimą atsakovui grąžinti sumokėtą avansą. Nors šalių prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį pasibaigė 2008 m. kovo 20 d., tačiau ieškovės 2008 m. rugpjūčio 7 d. elektroninis laiškas, 2009 m. kovo mėnesio pateiktas pirkimo pardavimo sutarties projektas liudija, kad ir pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalių santykiai tęsėsi ir ieškovė nebuvo atsisakiusi sutarties. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad savo veiksmais ieškovė suklaidino atsakovą dėl būsimų sandorių sudarymo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo motyvus toje dalyje, kurioje pripažinta, kad pagal 2007 m. kovo 20 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pagrindinė sutartis dėl ½ dalies namo turėjo būti pasirašyta iki 2008 m. kovo 20 d. ir išaiškinti (nustatyti), kad pagal nurodytos preliminariosios sutarties esmę nekilnojamojo turto – dalies žemės sklypo ir ½ dalies gyvenamojo namo, pirkimas - pardavimas turėjo būti įformintas viena pagrindine sutartimi, o pagrindinė viso nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas nuostolių priteisimo reikalavimas ir priteisti iš atsakovo 20 001,87 Lt nuostolių bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė taip pat prašo priimti naują įrodymą – kredito sutartį Nr. 0450718031795-37, kuria įrodinėja, jog kredito sutartis nedraudžia grąžinti kreditą anksčiau laiko. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas be pagrindo sprendė, kad pagal jos ir atsakovo 2007 m. kovo 20 d. pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti pasirašytos dvi pagrindinės sutartys – pagrindinė sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d., o pagrindinė sutartis dėl ½ dalies namo – iki 2008 m. kovo 20 d., t. y. suėjus vieneriems metams nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Toks pažodinis sutarties aiškinimas neatitinka nei sutarties esmės, nei tikrųjų ją pasirašiusių šalių ketinimų, nei sutarčių aiškinimo taisyklių. Pagal sutartį už joje nurodytą kainą (650 tūkst. Lt) ji ketino nupirkti 0,0900 ha žemės sklypą bei ½ dalį priduoto nebaigtos statybos su daline apdaila dviejų butų gyvenamojo namo. Atsakovas įsipareigojo užbaigti statyti namą su daline apdaila ir kartu su žemės sklypu parduoti jį ieškovei iki 2007 m. birželio 30 d., t. y. iki tos dienos, kurią pagal preliminariąją sutartį (3 punktas) šalys turėjo pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nors sutarties 3 punkte kalbama apie pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo-pardavimo sutarties sudarymą iki 2007 m. birželio 30 d., tačiau tai nereiškia, kad nurodytu terminu turėjo būti sudaryta tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad likusią pinigų sumą – 320 tūkst. Lt – už dalies žemės sklypo ir pastato (suprantama, už jau pastatyto pagal šalių aptartas sąlygas su daline apdaila gyvenamojo namo dalį) nuosavybės teises perleidimą ieškovė įsipareigoja sumokėti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Čia kalbama apie vieną pagrindinę sutartį tiek dalies žemės sklypo, tiek pastato pirkimui, o ne apie kelias, kaip sprendė teismas.

132. Sutinka su teismo vertinimu, kad derybos su atsakovu tęsėsi ir po 2008 m. kovo 20 d., tačiau jas vertina kaip naujas derybas, nes pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalys nebeturėjo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (CK 6.165 str. 5 d.). Tolimesnės derybos nėra pagrindas išvadai, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi sutarties arba klaidino atsakovą. Elektroninis laiškas bei 2009 m. kovo mėnesio naujos sutarties projektas, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad ieškovė buvo atsisakiusi pradinės sutarties ir siūlė atsakovui kitas sąlygas. Šie ir kiti teismui pateikti dokumentai tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ir pats yra kaltas dėl to, kad sutartyje nustatytu terminu nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Ši aplinkybė nulemia atsakovo atsakomybės ribas (CK 6.165 str. 4 d.).

143. Pripažįsta, kad nebuvo oficialiai raštu pranešusi atsakovui apie savo sprendimą nepasirašyti pagrindinės sutarties ir kol vyko naujos derybos nereikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Iš derybų eigos atsakovui turėjo būti aišku, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta tik atsakovui sutikus su jos pasiūlytomis sąlygomis. Atsakovas su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko, papildomo susitarimo prie 2007 m. kovo 20 d. preliminariosios sutarties nepasirašė ir jų derybos faktiškai baigėsi. Jau 2009 m. kovo mėnesį atsakovas suprato arba turėjo suprasti, kad pagrindinė sutartis nebus pasirašyta. Elgdamasis sąžiningai ir vykdydamas sutarties 8 punktą, atsakovas 2009 m. kovo mėnesį privalėjo grąžinti pagal sutartį jam sumokėtus 330 000 Lt.

154. Sutinka, kad atsakovas nėra atsakingas už jos sumokėtas bankui palūkanas iki 2009 m. vasario mėnesio, tačiau nuo 2009 m. kovo mėnesio bankui sumokėtos palūkanos vertintinos jau kaip nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo kaltės ir kaip jo neveikimo rezultatas.

165. nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodžiusi turinti galimybė grąžinti bankui dalį paimto kredito ankščiau termino. Grąžinti bankui paimtą kreditą (visą sumą) iš karto nedraudžia joks įstatymas ir /ar sutartis ir tai gali būti susiję tik su papildomais mokesčiais. Nors teismui ir nebuvo pateikta kredito sutartis, tokia kredito grąžinimo galimybė jokiais teismo argumentais nėra paneigta ir remiasi tik prielaida.

176. Nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (iš viso 41 mėnuo) sumokėtos palūkanos sudarė 39 051,45 Lt arba vidutiniškai 952,47 Lt per mėnesį. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo nuostoliams atlyginti jos sumokėtas palūkanas nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2010 m. lapkričio 25 d., t. y. už 21 mėn., kas sudaro 20 001,87 Lt (21 mėn. x 952,47 Lt). Galiausiai, jeigu ne 2009 m. kovo mėnesį, tai 2010 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas tikrai suprato, kad ieškovė atsisako pasirašyti pagrindinę sutartį, nes tą dieną pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl nuostolių, kylančių iš preliminarios sutarties, priteisimo. Taigi pačiu blogiausiu aplinkybių vertinimu, teismas turėjo pripažinti atsakovo kaltę bent dėl 2010 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais patirtų nuostolių – sumokėtų bankui palūkanų. Konstatavęs derybų faktą, tolimesnės derybų eigos, trukmės bei pabaigos klausimų teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė. Todėl teismas neteisingai aiškino sutarties nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

18Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Nesutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė terminus dėl pagrindinių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, tuo pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles ir neteisingai išspręsdamas ginčą. Sutartimi atsakovas ir apeliantė susitarė būtent dėl dviejų pagrindinių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Tiek Sutarties 7 punkte, tiek 11 punkte yra aiškiai pasisakyta dėl dviejų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo. Skundo argumentai, kad žemės sklypo dalis nebuvo atskirai įvertinta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo susitarę sudaryti tik vieną pagrindinę abiejų nekilnojamųjų daiktų pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007 m. birželio 30 d.

202. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo netenkino apeliantės reikalavimų dėl 39 051,45 Lt nuostolių atlyginimo. Pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl apeliantės kaltės. Suėjus sutarties 3 p. nustatytam terminui (2007-06-30) apeliantė aiškiai neišreiškė savo atsisakymo pirkti dalies žemės sklypą, o vėliau - 1/2 dalį pastato. Priešingai – apeliantė vis žadėjo atsakovui, kad artimiausiu metu įvykdys sutartį, sumokės 320 000 Lt bei sudarys visus būtinus sandorius. Apeliantė intensyviai stebėjo atsakovo vykdomus statybos darbus, nuolatos teikė pastabas, pageidavimus ir nurodymus dėl jų atlikimo. Visa tai davė atsakovui pagrindą tikėti, jog apeliantė įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus.

213. 2008 m. rugsėjo 17 d. apeliantei buvo nusiųstas oficialus paklausimas dėl 320 000 Lt už nekilnojamuosius daiktus pagal sutartį sumokėjimo. Atsakymo apeliantė nepateikė, pinigų nesumokėjo, todėl dėl apeliantės neteisėtų veiksmų atsakovas padavė Klaipėdos apygardos teisme ieškinį dėl nuostolių priteisimo.

224. Apeliantė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo priežastinio ryšio. Apeliantė taip pat neįrodė, kad pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ne dėl jos kaltės.

235. Apeliantės prašymas apeliacinėje instancijoje priimti naujus įrodymus atmestinas (CPK 314 str.). Apeliantei atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo apeliantė grindė kredito sutartimi Nr. 0450718031795-37, tačiau šio įrodymo pirmos instancijos teismui nepateikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Motyvai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nepagrįsti.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

26Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. kovo 20 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo ir ½ dalies namo pirkimo iš atsakovo (3-4 b. l.). Pagal sutarties 4 punktą ieškovė 2007 m. gegužės 17 d. sumokėjo atsakovui 330 000 Lt avansą (13 b. l.). Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d., tačiau nebuvo sudaryta. Kaip avansas gautų pinigų ieškovei atsakovas negrąžino. Ieškovė su AB SEB banku buvo sudariusi kreditavimo sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas kreditas žemės sklypo ir namo dalies pirkimui.

27Dėl naujo įrodymo priėmimo

28Apeliantė prašo priimti naują įrodymą - kredito sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteiktas kreditas būsto pirkimui, statybos užbaigimui ir kredito refinansavimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog kredito sutartyje buvo numatyta galimybė grąžinti visą kredito sumą ankščiau laiko. Apeliantės teigimu, kredito sutarties pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę lėmė skundžiamo teismo sprendimo motyvai; be to, grąžinti bankui paimtą kreditą iš karto nedraudžia joks įstatymas ar sutartis ir tai gali būti susiję tik su papildomais mokesčiais. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo priimti naują įrodymą, nes ieškovė turėjo galimybę jį pateikti pirmosios instancijos teisme, nes juo grindė nuostolių priteisimo reikalavimą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kredito sutarties pateikimo apeliacinės instancijos teismui pripažinti piktnaudžiavimu procesu, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad sutarties pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl priima prie apeliacinio skundo pateiktą kredito sutartį.

29Dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino

30Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str.). Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis yra taikomas tik sutarties daliai dėl žemės sklypo įsigijimo.

31Preliminariąja sutartimi ieškovė susitarė su atsakovu dėl žemės sklypo ir ½ dalies gyvenamojo namo pirkimo už 650 000 Lt. Preliminariosios sutarties 3 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ir pasirašyta iki 2007 m. birželio 30 d. Sutarties šalys skirtingai aiškina sutarties 3 punkte nustatytą terminą – ieškovė teigia, kad nustatytas terminas taikomas tiek žemės sklypo, tiek dalies namo pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovas – tik žemės sklypo pagrindinės sutarties sudarymui bei teigia, kad ½ namo dalies pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo nustatytas, todėl taikomas CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas. Šiuo atveju būtina aiškinti sutarties 3 punktą atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

32Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažodžiui aiškino sutarties 3 punktą ir neatsižvelgė į kitas sutarties sąlygas. Vertinant preliminariosios sutarties paskirtį – sutarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje – ir atsižvelgiant į sutarties nuostatas, neteisinga išvada, kad šalys 3 punkte nustatė tik pagrindinės sutarties sudarymo terminą dėl žemės sklypo įsigijimo, o gyvenamojo namo dalies pagrindinės sutarties sudarymo termino neaptarė. Kadangi ieškovė iš atsakovo ketino įsigyti dalį namo ir žemės sklypą, ant kurio stovi namas, sutartyje nustatyto termino negalima aiškinti tik kaip termino pagrindinei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Žemės sklypo ir ½ namo dalies pirkimas yra neatsiejamai susiję. Toks sandoris pagal jo prasmę ir paskirtį įprastai sudaromas tuo pačiu metu. Kitose sutarties sąlygose taip pat nėra kalbama apie ketinimą sudaryti dvi pagrindines sutartis.

33Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 3 punktą, netinkamai nustatė preliminariojoje sutartyje numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir nepagrįstai sprendė, jog ½ dalies gyvenamojo namo pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo aptartas, todėl šioje dalyje teismo sprendimo motyvai keistini, nurodant, kad preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti apima tiek pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo, tiek dėl ½ dalies gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sudarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, ši klaida nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ji neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui.

34Dėl nuostolių priteisimo

35Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 39 051,45 Lt nuostoliams, kuriuos patyrė mokėdama bankui palūkanas pagal kreditavimo sutartį, kuria jai buvo suteiktas kreditas žemės sklypui ir gyvenamajam namui įsigyti, atlyginti. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nustatytu terminu, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Tačiau iš byloje esančio po preliminariosios sutarties pasibaigimo vykusio šalių susirašinėjimo, ieškovės teiktų sutarčių projektų spręstina, kad šalys nebuvo praradusios tikslo sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

36Ieškovė apeliaciniu skundu iš dalies sutiko su ta teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl nuostolių, patirtų nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario mėnesio ieškovei mokant bankui palūkanas, priteisimo, tačiau mano, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2010 m. lapkričio 25 d. bankui sumokėtos 20 001,87 Lt palūkanos turėtų būti priteistos. Ieškinyje nurodytos ieškinio pagrindu esančios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė įrodinėja atsakovo prievolės grąžinti jai pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą pažeidimą, teigdama, kad atsakovas jai avanso negrąžino po to, kai pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir derybos dėl kitos sutarties sudarymo pasibaigė. Ieškovė prašo priteisti jos patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovas negrąžino jai avanso, tačiau nuostolių dydį nepagrįstai sieja su bankui sumokėtomis palūkanomis. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanų dydis yra reglamentuotas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad pasibaigus deryboms dėl naujos sutarties sudarymo, t. y. tapus aišku, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta, atsakovui kilo pareiga grąžinti pagal preliminariąją sutartį jos sumokėtą avansą, tačiau jis šios pareigos nevykdė. Kadangi atsakovas ieškovei avanso negrąžino, ieškovė turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, t. y. 5 procentų palūkanas už atsakovo naudotą jos pinigų sumą (CK 6.210 str. 1 d.).

37Šiuo atveju svarbu nustatyti terminą, nuo kada atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansą. Preliminariojoje sutartyje nebuvo apibrėžtas terminas, kada turi būti grąžintas avansas nesudarius pagrindinės sutarties. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima daryti išvados, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovei avansą. Šalių veiksmai rodo, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalys neprarado intereso sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį - 2008 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė atsakovui teikė pagrindinės sutarties projektą, 2009 metų kovo mėnesį siūlė papildomą susitarimą prie preliminariosios sutarties. Taigi derybos ir šalių bendradarbiavimas dėl sutarties sudarymo vyko. Ieškovė teigia, kad 2009 metų kovo mėnesį nutrūko šalių derybos, todėl atsakovui kilo pareiga grąžinti jos sumokėtą avansą. Ieškovė nepareiškė atsakovui reikalavimo grąžinti jos sumokėtą avansą. Byloje nėra tikslių įrodymų, kada tarp šalių nutrūko derybos dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokiu atveju, teisėjų kolegija, spręsdama dėl prievolės grąžinti avansą atsiradimo momento, daro išvadą, kad šis terminas skaičiuotinas nuo atsakovo kreipimosi į teismą dėl nuostolių iš ieškovės priteisimo dienos. Atsakovas tuo metu tikrai suprato, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta, todėl turėjo grąžinti ieškovei avansą, o jo negrąžinęs, už naudojimąsi ieškovės pinigais privalėjo mokėti palūkanas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė su ieškiniu dėl avanso ir nuostolių priteisimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 30 d., jos ieškinys priimtas, t. y. civilinė byla iškelta, 2010 m. gruodžio 27 d. Taigi nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d. atsakovas be pagrindo naudojosi ieškovės pinigais, todėl ji turi teisę į 5 procentų palūkanas (minimalių nuostolių atlyginimą) už negrąžintą 330 000 Lt avansą, kas sudarytų 16 500 Lt per metus, 45 Lt per dieną, o už praleistą laikotarpį – 109 dienas – 4 905 Lt.

38Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl dalies palūkanų priteisimo, todėl šioje dalyje yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 905 Lt palūkanas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tai lemia ir teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeitimą.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 350 001,87 Lt, apeliacinės instancijos teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, todėl bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma yra 334 905 Lt, t. y. patenkinti 96 procentai ieškovės reikalavimų. Ieškovei tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinės pagalba, todėl ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinas 7 349 Lt žyminis mokestis (nuo ieškovei priteistų 334 905 Lt). Ieškovės atstovavimo išlaidos šioje byloje sudarė 1 942 Lt (80 b. l.), kadangi patenkinti 96 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1 864 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.

43Pakeisti sprendimo motyvus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, konstatuojant, kad 2007 m. kovo 20 d. preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti apima pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo ir dėl ½ dalies gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sudarymą.

44Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovei D. L., a. k. ( - ) iš atsakovo R. D. (R. D.), a. k. ( - ) 4 905 (keturis tūkstančius devynis šimtus penkis) Lt minimaliems nuostoliams atlyginti.

45Pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovei D. L., a. k. ( - ) iš atsakovo R. D. (R. D.), a. k. ( - ) 5 procentų palūkanas už priteistus 334 905 (tris šimtus trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkis) Lt nuo civilinės bylos iškėlimo -2010 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo R. D. (R. D.), a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 7 349 (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio ir 1 864 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt teisinės pagalbos išlaidų.

47Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 330 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. priteisė ieškovei iš atsakovo 330 000 Lt avanso ir 5 procentų procesines... 8. Teismas konstatavo, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog... 9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39 051, 45 Lt nuostolių... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 12. 1. Teismas be pagrindo sprendė, kad pagal jos ir atsakovo 2007 m. kovo 20 d.... 13. 2. Sutinka su teismo vertinimu, kad derybos su atsakovu tęsėsi ir po 2008 m.... 14. 3. Pripažįsta, kad nebuvo oficialiai raštu pranešusi atsakovui apie savo... 15. 4. Sutinka, kad atsakovas nėra atsakingas už jos sumokėtas bankui palūkanas... 16. 5. nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodžiusi turinti galimybė... 17. 6. Nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (iš viso 41 mėnuo)... 18. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į... 19. 1. Nesutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 20. 2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo netenkino... 21. 3. 2008 m. rugsėjo 17 d. apeliantei buvo nusiųstas oficialus paklausimas dėl... 22. 4. Apeliantė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, atsakovo veiksmų ir... 23. 5. Apeliantės prašymas apeliacinėje instancijoje priimti naujus įrodymus... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. kovo 20 d. sudarė... 27. Dėl naujo įrodymo priėmimo... 28. Apeliantė prašo priimti naują įrodymą - kredito sutartį, kurios pagrindu... 29. Dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino... 30. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta... 31. Preliminariąja sutartimi ieškovė susitarė su atsakovu dėl žemės sklypo... 32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos... 33. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl nuostolių priteisimo... 35. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 39 051,45 Lt nuostoliams,... 36. Ieškovė apeliaciniu skundu iš dalies sutiko su ta teismo sprendimo dalimi,... 37. Šiuo atveju svarbu nustatyti terminą, nuo kada atsakovui kilo pareiga... 38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.... 43. Pakeisti sprendimo motyvus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties... 44. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl... 45. Pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir šią... 46. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią... 47. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....