Byla 2A-2365-803/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) Ž. S., G. Ž. – K., E. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų Ž. S., A. A.-Š., S. M., I. B., A. D., J. V. M., V. N., T. S., G. Ž.-K., A. A., E. B., N. L., V. Ž., A. K., E. Š., A. D., M. Ž., A. B., E. J., Skaistės K. B., Ž. S., V. R., K. B., E. J., L. A., I. J., G. V., K. P., O. M.-T., D. L., J. K., S. K., patikslintą ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Ginčo esmė

        1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases, pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Ieškovai - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo valstybės tarnautojai pateikė ieškinį, kurį patikslinę prašė priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-09-31 atliktą darbą.

73. Nurodė, jog yra karjeros valstybės tarnautojai, ginčo laikotarpiu tarnavo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir turėjo nuo 11 iki 19 kategorijas (išskyrus ieškovę V. R., kuri turėjo 8 kategoriją) bei skirtingas kvalifikacines klases. Pažymėjo, jog Lietuvoje prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, buvo pakeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatos, reglamentuojančios įtvirtinusios valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus bei priedus už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases, dėl ko ieškovams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams bei valstybės politikams, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Nurodė, jog dėl nurodytos priežasties ieškovai nurodytu laikotarpiu gaudavo mažesnį nei iki tol užmokestį už tarnybinių funkcijų atlikimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog dėl Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančio teisinio reglamentavimo ginčo laikotarpiu 11-20 kategorijas ir kvalifikacines klases turintiems valstybės tarnautojams mokėtas sumažintas darbo užmokestis nebuvo teisingas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl mano, jog turėtų būti priteista kiekvienam jų už ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atitinkanti skirtumą tarp šiuo laikotarpiu faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki pakeistų įstatymo nuostatų galiojusius pareiginės algos koeficientus ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius (T. 1., b. l. 58-72, 76; T. 2., b. l. 90-117).

84. Pateikdami 2014-06-30 bei 2016-03-28 rašytinius paaiškinimus (pastaruosius pateikė tik ieškovai Ž. S. ir A. A.-Š.) papildomai pažymėjo, jog 2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas) galėtų būti vertinamas tik kaip atsakovų dalies reikalavimų pripažinimas bei siūlymas (įsipareigojimas) šią dalį skolos išmokėti nustatytais terminais. Pažymėjo, jog įstatymu nėra išsprendžiamas klausimas dėl visų ieškovų prašomų priteisti sumų už ginčo laikotarpį, o numatyta kompensuoti mažesnė suma nei prašoma šioje civilinėje byloje, dėl ko neišsprendžiamas klausimas dėl likusios ieškovų prašomos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atkreipė dėmesį, į tai, kad mokėjimas pagal Grąžinimo įstatymą yra išdėstytas iki 2020 metų už sumas, kurios nebuvo išmokėtos 2009–2013 metais, nenumatant jokių delspinigių ar palūkanų, dėl ko praradimai kompensuojami nepakankamai (T. 3., b. l. 26-30, 75-85).

95. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, įgaliotas asmuo, pateiktu atsiliepimu bei kitais procesiniais dokumentais prašė: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) pašalinti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš Lietuvos valstybės atstovų; 3) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybę; 4) nusprendus ieškovų naudai priteisti prašomas pinigų sumas, teismo sprendimo vykdymo pradžią atidėti iki kitų kalendorinių metų sausio 1 d. po sprendimo įsiteisėjimo, o suėjus pastarajam terminui- visos mokėtinos sumos išmokėjimą išdėstyti dar ketveriems metams. Nurodė, kad būdamas ieškovų darbdaviu neturėjo teisinio pagrindo mokėti ieškovams kitokio, t.y. didesnio atlyginimo nei buvo reglamentuota tuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu valstybės tarnautojų ir kitų nutarime minimų asmenų darbo užmokestį reguliuojantys įstatymai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai tiek, kiek juose įtvirtintu teisiniu reguliavimu atlyginimai buvo sumažinti neproporcingai, todėl manė, kad proporcingas atlyginimų sumažinimas buvo teisėtas. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu jo veiksmai pagal galiojančių teisės aktų nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą bei priedus už kvalifikacinę klasę, buvo teisėti bei nepažeidžiantys ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, kad įstatymų leidėjas įvykdė konstitucinį įsipareigojimą nustatyti neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio grąžinimo mechanizmą, priimdamas Grąžinimo įstatymą (T. 1., b. l. 182-188, 152-154; T. 2., b. l. 125-129; T. 3., b. l. 134-141).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

127. Teismas nustatė, jog pateiktos į bylą 2014-02-25 „Valstybės tarnautojų nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo pažymos“ patvirtina, kad dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymo nuostatų taikymo ieškovams laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1d. iki 2013 m. rugsėjo 31 d. (t.y. už 3 metus) neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą sudaro patikslintame ieškinyje prašomos priteisti sumos, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, ir konstatavo, jog ieškovai pagrįstai prašo priteisti ginčo laikotarpiu ieškovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

138. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, padarytomis išvadomis ir nustatęs, jog Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą dėl neigiamų pasekmių pašalinimo, priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriame reglamentuojama ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo tvarka, sprendė, kad esant nustatytam ieškovų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų. Pažymėjo, jog reikalavimų patenkinimas šiuo atveju reikštų nepagrįstą ieškovų pranašumą prieš kitas į Grąžinimo įstatymo veikimo sferą patenkančių asmenų grupes, pažeistų visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

149. Teismas pripažino, jog nors neturi pakankamo pagrindo nesutikti su ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, tačiau neturi teisinių prielaidų tenkinti ieškinio. Tokią išvadą grindė tuo, jog teisės aktais nustatyta darbo užmokesčio dalies grąžinimo tvarka galioja, leistinų, objektyvių įrodymų (pvz. ekspertų/specialistų išvadoms), kuriais gali būti konstatuojamas akivaizdus minėtų teisės aktų nustatyta tvarka grąžintinų lėšų neproporcingumas bei tuo sąlygotas galimas tarnautojų teisių pažeidimas, nenustatyta, be to, suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu, nuo kurios neturi pagrindo nukrypti.

1510. Pažymėjo, jog atsakovo pareikštas prašymas pašalinti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš Lietuvos valstybės atstovų ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, išspręstas 2014-05-12 nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo iš naujo. Taip pat nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad ginčo šalių procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje įtvirtinta neteisingai ar netinkamai (T. 3., b. l. 168-180).

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1711. Ieškovas Ž. S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo tokius esminius nesutikimo su ginčijama teismo sprendimo dalimi argumentus:

1811.1. kadangi 1-10 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai iš viso nebuvo mažinami, o neturinčių kvalifikacinės klasės tarnautojų atlyginimai nemažėjo ar mažėjo neproporcingai palyginus su turinčiais klases, mano, jog mokėtinas darbo užmokestis, susijęs su pareiginės algos koeficientais ir priedais už kvalifikacinę klasę, buvo mažinamas neproporcingai visa apimtimi;

1911.2. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai nepasisakė dėl ieškovo teisių pažeidimo, reikalavimų apimties, jų pagrįstumo. Mano, jog atsakovai, abstrakčiai teigdami, jog ieškovo darbo užmokestis „galėjo būti mažinamas proporcingai“, nepateikė jokių skaičiavimų, argumentų, koks sumažinimas būtų proporcingas. Pažymi, jog ieškovo teisė į teisingą darbo apmokėjimą buvo pažeista dėl Konstitucijai prieštaraujančio darbo užmokesčio sumažinimo, o ieškovo teisė galėtų būti apginta tik teismo sprendimu priteisus visą prašomą sumą už ginčo laikotarpį;

2011.3. asmens pažeistų teisių gynybos klausimas turi būti išsprendžiamas teismo sprendimu, o pripažinus teisių pažeidimą sprendimu turi būti išsprendžiamas klausimas dėl pažeidimo padarinių visiško pašalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo teisių pažeidimas buvo pašalintas įstatymu ir atmesdamas ieškinį visiškai nevertino, ar įstatymu buvo pašalinti visi ieškovo teisių ir teisėtų interesų, kuriuos gindamas kreipėsi į teismą, pažeidimai;

2111.4. kadangi dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi į teismą iki Grąžinimo įstatymo priėmimo, įstatymas negali apspręsti jo reikalavimų pagrįstumo, o vėlesnis atsakovo Lietuvos valstybės geranoriškas dalies prievolių įvykdymas lemia prielaidas taikos sutarčiai, tačiau ne ieškinio atmetimui. Mano, jog teismas ieškinį galėjo atmesti tik tokiu atveju, jeigu jo reikalavimai nepagrįsti;

2211.5. teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį iš esmės vien dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas Grąžinimo įstatymas, pažeidė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą teismą. Mano, jog vien nurodyta aplinkybė sudaro prielaidas pripažinti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas;

2311.6. teismas Grąžinimo įstatymo nuostatomis galėjo remtis tik spręsdamas dėl teismo sprendimu priteistos neišmokėto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo išdėstymo;

2411.7. teismas skundžiamu sprendimu iš esmės atmetė reikalavimus ir dėl tos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurios kompensavimas Grąžinimo įstatyme nėra numatytas (T. 4., b. l. 1-8).

2512. Ieškovė G. Ž. – K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais ieškovo Ž. S. apeliaciniam skundui (T. 4., b. l. 29-36).

2613. Ieškovė E. Š. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą taip pat grindžia iš esmės analogiškais ieškovo Ž. S. apeliaciniam skundui argumentais (T. 4., b. l. 37-44).

  1. Ieškovė T. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį patikslinusi nurodė, jog 2016-06-14 pateiktas teismui procesinis dokumentas pagal savo formą ir turinį yra atsiliepimas į apeliacinį skundą, o ne prisidėjimas prie apeliacinio skundo, todėl apelianto Ž. S. apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra (T. 4., b. l. 50-51).
  2. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. spendimą palikti nepakeistą, o nusprendus ieškovų naudai priteisti atitinkamas sumas, teismo sprendimo vykdymo pradžią atidėti iki kitų kalendorinių metų sausio 1 d. po sprendimo įsiteisėjimo, o suėjus pastarajam terminui – visos mokėtinos sumos išmokėjimą išdėstyti dar ketveriems metams. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu esminius argumentus:

2715.1. priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepadarė materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidų, o tinkamai vadovavosi tiek teismų praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, tiek atsižvelgdamas į teisinio tikrumo ir stabilumo principus. Pažymi, jog teismų praktika tokio pobūdžio ginčuose yra visiškai susiformavusi ir nuosekli, o jos keisti ar koreguoti nėra jokių išskirtinių priežasčių ar aplinkybių;

2815.2.skundžiamame sprendime aiškiai pripažinta, jog ieškovai yra įgiję teisę į dėl Konstitucijai prieštaravusių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, tačiau ši darbo užmokesčio nepriemoka turi būti grąžinama pagal specialų antikonstitucinių pasekmių šalinimo mechanizmą, numatytą Grąžinimo įstatyme;

2915.3. teigdami, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti visą darbo užmokesčio sumą, apeliantai iš esmės kvestionuoja Grąžinimo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo teisingumą. Pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismas netiria įstatymų atitikties Konstitucijai bei nevertina, ar įstatymų leidėjas tinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, todėl galiojant Grąžinimo įstatymo teisėtumo prezumpcijai, kuri nagrinėjamu atveju teisės aktuose nustatyta tvarka nėra paneigta, teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakinėti dėl pagal Grąžinimo įstatymą nekompensuotinos sumos dydžio teisingumo;

3015.4. nors apeliantai nurodo, jog Grąžinimo įstatyme nustatytas neva neteisingas kompensacinis mechanizmas ir minėtą aplinkybę grindžia pateiktais paskaičiavimais, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, jog įstatyminiu teisiniu reguliavimu nėra atkuriama teisinga valstybės tarnautojų darbo užmokesčio pusiausvyra. Pažymi, jog tokiu atveju yra nagrinėjama individualaus ginčo byla;

3115.5. apeliantų teisių pažeidimas ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo veiksmus, o ne pagal ieškinio teismui padavimo momentą, todėl tokiu atveju pažeistų teisių gynyba yra ribota;

3215.6. įstatymų leidėjas konstitucinę pareigą nustatyti darbo užmokesčio praradimų kompensacinį mechanizmą įvykdė laiku ir tinkamai, todėl nėra pagrindo vertinti, jog asmenų teisės susigrąžinti prarastą darbo užmokesčio dalį pažeistos. Pažymi, jog ieškinių atmetimas nereiškia, jog yra užkertama galimybė galimas pažeistas savo teises negaunant tam tikrų kompensacinių sumų pagal Grąžinimo įstatymą ginti kitais pagrindais.

3316. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog ieškovų prašomų atsakovui pagrindu jiems neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus grąžinta vadovaujantis Grąžinimo įstatymu. Kartu su paaiškinimais pateikė pažymą, kurioje nurodyta grąžintina darbo užmokesčio dalis 2016 metais.

3417. Ieškovės Ž. S. ir V. Ž., J. V. M. ir S. P. pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, jog apeliaciniai skundai susiję išimtinai su apeliantų teisėmis (T. 4., b. l. 64).

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3718. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodami netinkamu materialinės teisės normų taikymu, ieškovų teisės į teisingą darbo užmokestį pripažinimo pažeidimu bei paneigtu pažeistų teisių teisminės gynybos principu. Apeliantai taip pat įrodinėja, jog skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmesti ir reikalavimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurios kompensavimas Grąžinimo įstatyme nėra numatytas.

38Dėl ieškovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

3919. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad be kita ko kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4020. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – 2016-10-24 pažymą apie apeliantams 2016 m. išmokamą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatymą. Pažymėtina, jog atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei 2016-10-24 pažyma turi teisinės reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas juos priimti bei vertinti nagrinėjant apeliantų pateiktą apeliacinį skundą (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

41Dėl apeliantų reikalavimų 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog:

4221.1 ieškovas Ž. S. yra karjeros valstybės tarnautojas, nuo 2008 m. sausio 23 d. tarnaujantis Vyriausiajame administraciniame teisme. 2009 m. vasario 4 d. perkeltas į teisėjo padėjėjo (karjeros valstybės tarnautojo A lygio 15 kategorijos) pareigas, o 2011 m. sausio 15 d. - į Teisinės analizės ir informacijos departamento teisėjo padėjėjo norminių teisės aktų teisėtumo tyrimui (karjeros valstybės tarnautojo A lygio 15 kategorija) pareigas, kurias užima iki šiol. 2009 m. vasario 4 d. suteikta trečia, o nuo 2012 m. lapkričio 30 d. - antra kvalifikacinė klasė;

4321.2. ieškovė G. Ž.-K. yra karjeros valstybės tarnautoja, nuo 2013 m. sausio 29 d. Vyriausiajame administraciniame teisme einanti konsultantės (A lygio 11 kategorijos) pareigas, turėdama 2 kvalifikacinę klasę. Nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. laikinai einanti (iki 2014 m. gruodžio 30 d.) teisėjo padėjėjos (A lygio 15 kategorijos) pareigas;

4421.3. ieškovė E. Š. yra karjeros valstybės tarnautoja, 2012 m. vasario 1 d. - 2012 m. rugpjūčio 6 d. Vyriausiajame administraciniame teisme ėjusi Teisinės informacijos ir teismų praktikos apibendrinimo skyriaus konsultanto tarptautinių ir Europos Sąjungos teismų praktikai ir dokumentams (pakaitinio valstybės tarnautojo, A lygio 13 kategorijos) pareigas; 2012 m. rugpjūčio 7 d. - 2012 m. spalio 8 d. ėjusi Teisinės informacijos ir teismų praktikos apibendrinimo skyriaus konsultanto nacionalinių teismų praktikai ir dokumentams (pakaitinio valstybės tarnautojo, A lygio 13 kategorijos) pareigas; 2012 m. spalio 9 d. - 2012 m. gruodžio 2 d. ėjusi Teisinės informacijos ir teismų praktikos apibendrinimo skyriaus konsultanto nacionalinių teismų praktikai ir dokumentams (A lygio 13 kategorijos) pareigas; 2012 m. spalio 10 d. - 2012 m. lapkričio 29 d. laikinai perkelta į teisėjo padėjėjos (A lygio 15 kategorijos) pareigas; nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki šiol einanti teisėjo padėjėjos (A lygio 15 kategorijos) pareigas.

4522. Ieškovų, kaip valstybės tarnautojų darbo užmokestis ginčo metu buvo apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybą Lietuvos valstybei ir kvalifikacinę klasę. Ieškovams darbo užmokestis buvo sumažintas, priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas ir priedas už kvalifikacinę klasę.

4623. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t.y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

4724. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, kuriame numatė grąžintinos darbo užmokesčio sumos kompensacinį mechanizmą.

4825. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitomis esminėmis sąlygomis. Tokių praradimų kompensavimas pirmiausia yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu yra priimtas ir galioja Grąžinimo įstatymas, kuriuo numatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įgyvendino savo konstitucinę pareigą ir nustatė asmenų, kuriems pagal Grąžinimo įstatymą turi būti sumokėta sumažintoji atlyginimo dalis, teisės gauti tą dalį įgyvendinimo būdą.

4926. Teismų praktikoje, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, yra padaryta išvada jog, įstatymu užtikrinus apeliantų teisę gauti nesumokėtą atlyginimo skirtumą, tokia teisė negali būti ginama teismine tvarka. Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog numatytas laikotarpis nesumokėto atlyginimo skirtumui sumokėti dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantų teisė yra pažeista, juolab, kad nenustatyta, jog apeliantai ginčija įstatymu nustatytą mokėjimo tvarką. Kaip matyti iš pateikiamų atsakovo paaiškinimų bei 2016-10-24 pažymos, apeliantų prašymu grąžinama neišmokėta atlyginimo dalis ir paskaičiuotos sumos, kurios apeliantams bus grąžintinos 2016 metais.

5027. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos praktikos, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-8-567/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016 ir kt.)

5128. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apeliantų nurodoma aplinkybė, jog priimtas sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Kaip jau buvo minėta, neišmokėtos atlyginimo dalies kompensavimo mechanizmas numatytas Grąžinimo įstatyme, kurio teisėtumas nenuginčytas, be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, įstatymų leidėjui nedraudžiama įsiterpti į tam tikrus ginčo santykius.

5229. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai kvestionuoja Grąžinimo įstatyme numatytą kompensacinį mechanizmą, įrodinėdami, jog atkuriant pažeistas teises turėtų būti priteista visa neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Pažymėtina, jog bendrosios kompetencijos teismui nesuteikta teisė vertinti teisės norminio akto pagrįstumą, tai, ar įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų, nevertino pagal Grąžinimo įstatymą nekompensuotinos sumos dydžio teisingumo.

5330. Teisėjų kolegija nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardama pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

5431. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai atsižvelgė į teismų praktiką tapataus pobūdžio bylose, todėl panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto sprendimo apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

56apeliacinius skundus atmesti.

57Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. Ginčo esmė
          6. 2. Ieškovai - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo valstybės... 7. 3. Nurodė, jog yra karjeros valstybės tarnautojai, ginčo laikotarpiu tarnavo... 8. 4. Pateikdami 2014-06-30 bei 2016-03-28 rašytinius paaiškinimus (pastaruosius... 9. 5. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra ir... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu... 12. 7. Teismas nustatė, jog pateiktos į bylą 2014-02-25 „Valstybės... 13. 8. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 14. 9. Teismas pripažino, jog nors neturi pakankamo pagrindo nesutikti su... 15. 10. Pažymėjo, jog atsakovo pareikštas prašymas pašalinti Lietuvos... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. 11. Ieškovas Ž. S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 18. 11.1. kadangi 1-10 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų pareiginės... 19. 11.2. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai... 20. 11.3. asmens pažeistų teisių gynybos klausimas turi būti išsprendžiamas... 21. 11.4. kadangi dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi į teismą... 22. 11.5. teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį iš esmės... 23. 11.6. teismas Grąžinimo įstatymo nuostatomis galėjo remtis tik spręsdamas... 24. 11.7. teismas skundžiamu sprendimu iš esmės atmetė reikalavimus ir dėl tos... 25. 12. Ieškovė G. Ž. – K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 26. 13. Ieškovė E. Š. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Vilniaus... 27. 15.1. priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas... 28. 15.2.skundžiamame sprendime aiškiai pripažinta, jog ieškovai yra įgiję... 29. 15.3. teigdami, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti visą... 30. 15.4. nors apeliantai nurodo, jog Grąžinimo įstatyme nustatytas neva... 31. 15.5. apeliantų teisių pažeidimas ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas... 32. 15.6. įstatymų leidėjas konstitucinę pareigą nustatyti darbo užmokesčio... 33. 16. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog... 34. 17. Ieškovės Ž. S. ir V. Ž., J. V. M. ir S. P. pateiktuose atsiliepimuose... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. 18. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos... 38. Dėl ieškovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo... 39. 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306... 40. 20. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė teismui... 41. Dėl apeliantų reikalavimų 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 42. 21.1 ieškovas Ž. S. yra karjeros valstybės tarnautojas, nuo 2008 m. sausio... 43. 21.2. ieškovė G. Ž.-K. yra karjeros valstybės tarnautoja, nuo 2013 m.... 44. 21.3. ieškovė E. Š. yra karjeros valstybės tarnautoja, 2012 m. vasario 1 d.... 45. 22. Ieškovų, kaip valstybės tarnautojų darbo užmokestis ginčo metu buvo... 46. 23. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad... 47. 24. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 48. 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenų, kuriems už darbą... 49. 26. Teismų praktikoje, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, yra padaryta... 50. 27. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos... 51. 28. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apeliantų nurodoma... 52. 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai... 53. 30. Teisėjų kolegija nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde... 54. 31. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 56. apeliacinius skundus atmesti.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti... 58. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....