Byla e2A-2297-343/2017
Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys ieškovo pusėje – G. M., V. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6761-924/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. J. priešieškinį ieškovui A. M. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys ieškovo pusėje – G. M., V. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo 17 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2016 09 09 Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1236 „Dėl J. J. įpėdinio J. J. ir Z. M. įpėdinių A. M., G. M., V. M. nuosavybės teisių atkūrimo“ priimtas atsižvelgiant į įpėdinių susitarimą dėl atkuriamų turto objektų ir jų dalių pasiskirstymo. Pagal šį susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti 17 000 Eur kompensaciją už jam natūra tenkančią kito įpėdinio turto dalį po to, kai įpėdinių susitarimas bus įgyvendintas. Savivaldybės įsakymu atkurtos nuosavybės teisės įpėdiniams pagal jų susitarime nustatytas turto dalis, todėl atsakovas turi sumokėti kompensaciją.
  1. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2015 10 05 susitarimą, notarinio registro Nr. 19KU-4122, negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2015 10 05 susitarimas sudarytas atsakovui iš esmės suklydus, kadangi jo sudarymo metu jis klaidingai manė, kad be tokio susitarimo Kauno apygardos teismas negalės priimti teigiamo sprendimo byloje dėl nuosavybės grąžinimo, tačiau šis susitarimas jokios realios įtakos bylos baigčiai neturėjo. Pasirašius susitarimą paaiškėjo, kad byloje ieškovu būdama Kauno apygardos prokuratūra negali ir nesutinka prisiimti įsipareigojimų pagal taikos sutartį, o Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė stoti į bylą bendraieškiu, o dėl to bylos nebuvo įmanoma baigti taikos sutartimi.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 17 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 12 23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 733 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 5,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
  1. Teismas nustatė, kad atsakovas J. J., atstovaujamas G. J., ieškovas, tretieji asmenys pasirašė 2015 10 05 susitarimą, registro Nr. 19KU-4122, kuriame šalys susitarė, kad, pasibaigus teisminiams procesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J. ir Z. M. įpėdiniams į V. P. iki nusavinimo valdytų 1/3 dalį pastatų, esančių ( - ) ir esant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui dėl 107,06 kv. m. bendrojo ploto 4 buto (4-1/14,28, 4-2/20,17, 4-3/9,82, 4-4/14,32, 4-5/13,91, 4-6/10, 62,4-7/8,16, 4-8/10,98, 4-9/3,87, 4-10/0,93) su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos 1-8, esančios ( - ), sumoka kompensaciją 17 000 Eur ieškovui, tretiesiems asmenims (Z. M. įpėdiniams), lėšas pervedant į ieškovo dukros V. K. sąskaitą, už susidariusį bendrojo ploto dalies skirtumą, apskaičiuotą pagal susitarimu sudarytą patalpų pasidalinimo lentelę, kai atsakovui atitenka 72,89 kv. m. bendrojo ploto dalis 4 bute, ieškovui, tretiesiems asmenims – Z. M. įpėdiniams 34,17 kv. m. bendrojo ploto dalis 4 bute. Susidariusio 34,17 kv. .m skirtumo 1 m2 vertės dydis yra nustatytas pagal 2015 09 25 Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo namo administravimo skyriaus pateiktą raštą Nr. 53-5-2724 dėl buto, esančio adresu ( - ) dalies (2,07 kv. .m. ) rinkos vertės.
  1. Atsakovas, atstovaujamas G. J., ieškovas, tretieji asmenys pasirašė 2015 10 05 susitarimą, registro Nr. 19KU-4123, kuriame šalys susitarė, kad: J. J. įpėdinis atsakovas pageidauja atkurti nuosavybės teises į 124,38 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias gyvenamajame name (1A3p) ( - ); į 107,06 kv. m. bendrojo ploto butą Nr. 4 su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos 1-8, esantį gyvenamajame name (1A3p) ( - ) ; Z. M. įpėdinis ieškovas pageidauja atkurti nuosavybės teises į 20,73 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias gyvenamajame name (1A3p) ( - ); Z. M. įpėdinis trečiasis asmuo G. M. pageidauja atkurti nuosavybės teises į 38,89 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias gyvenamajame name (1A3p) ( - ); į 97,30 m2 bendrojo ploto butą Nr. 8, esantį gyvenamajame name (1A3p) ( - ); Z. M. įpėdinis trečiasis asmuo V. M. pageidauja atkurti nuosavybės teises į 78,73 kv. m. bendrojo ploto butą Nr. 1, esantį gyvenamajame name (1A1m) ( - ). Susitarimas pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai ir joje priimtas.
  1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 09 09 įsakymu Nr. A1-1236 „Dėl J. J. įpėdinio J. J. ir Z. M. įpėdinių A. M., G. M., V. M. nuosavybės teisių atkūrimo“ atkurtos ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į jų senelio V. P. iki neteisėto turto nusavinimo nuosavybės teise valdytą 465,02 kv. m. bendrojo ploto turtą – 1/3 dalį nusavinimo metu turėtų gyvenamųjų patalpų ( - ), kurių bendrasis plotas 1 395,07 kv.m. Grąžinta natūra, be kita ko, atsakovui 107,06 kv. m. bendrojo ploto 4 butas su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos (1-8), esantis gyvenamajame name (1A3p) ( - ).
  1. 2016 11 29 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo, tretieji asmenys neatlygintinai perleido ieškovui visas savo kreditorines teises pagal 2015 10 05 susitarimą, tai yra ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 17 000 Eur dydžio kompensaciją, kadangi atsakovas jos nesumokėjo.
  1. Teismas, ištyręs ir įvertinę byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad tam, jog atsakovui būtų atkurtos nuosavybės teisės būtent į 107,06 kv. m. butą, šalys pasirašė susitarimą, registro Nr. 19KU-4123. Be to, šalys susitarime Nr. 19KU-4122 susitarė, kad pasibaigus teisminiams procesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir esant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui dėl 107,06 kv. m. bendrojo ploto 4 buto su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos 1-8, esančios ( - ), atsakovas sumoka 17 000 Eur kompensaciją ieškovui, tretiesiems asmenims. Teismas darė išvadą, kad atsakovas siekė susitarimuose registro Nr. 19KU-4122 ir Nr. 19KU-4123 numatytų pasekmių, todėl, esant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyti nuosavybės teisę į 107,06 kv. m. butą, esantį adresu ( - ), atsakovas turi prievolę sumokėti 17 000 Eur kompensaciją.
  1. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti atsakovą sudarius susitarimą Nr. 19KU-4122 negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu (kaip sudarytą dėl suklydimo), kadangi atsakovas jį sudarydamas siekė jame nurodytų pasekmių – grąžintino turto dalies ir kompensacijos už ją mokėjimo, o ne vien užbaigti bylą taikos sutartimi.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

912.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, atkuriant nuosavybės teises, buvo vadovautasi grąžinamų objektų verčių principu, o ne pagal Z. M. ir J. J. įpėdiniams priklausančias dalis. Susitarimas dėl 17 000 Eur kompensacijos savivaldybei nebuvo pateiktas, o tai reiškia, kad savivaldybė, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesivadovavo nei šiuo susitarimu, nei verčių principu.

1012.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad susitarimas buvo pasirašytas tam, jog atsakovui būtų atkurtos nuosavybės teisės būtent į 107,06 kv. m. ir kad šis susitarimas turėjo lemiamą reikšmę priimant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 09 09 įsakymą. Direktoriaus įsakyme į šį susitarimą buvo atsižvelgta tik kaip į susitarimą, leidžiantį išvengti bendrosios nuosavybės objekto suformavimo.

1112.3. Teismas, priimdamas sprendimą, analizavo vien tik ieškovo poziciją pagrindžiančius įrodymus, neįsigilino į esmines atsakovo nurodomas suklydimo sudarant susitarimą aplinkybes, t. y. kad atsakovas suklydęs dėl kitos šalies teiginių, kad be ginčijamo susitarimo atsakovas negalės pretenduoti į visą 107,06 kv. m. ploto butą, nors pagal atsakovui tenkančią dalį jis ir priklausė.

  1. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra neteisingos, neatitinkančios tikrovės, argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  1. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokio prašymo argumentų nenurodo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai pakartotinai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenustatė byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti atsakovą sudarius 2015 10 02 susitarimą Nr. 19KU-4122 kaip sudarytą dėl suklydimo. Apeliantas ginčija šią teismo išvadą argumentuodamas, jog įpėdinių susitarimas dėl jiems grąžinamų nekilnojamojo turto objektų pasidalinimo nebuvo reikalingas, kad Kauno miesto savivaldybė, priimdama įsakymą dėl nuosavybės teisių į nusavintą nuosavybę atkūrimo, į įpėdinių susitarimą neatsižvelgė; kad teismas neįvertino, jog jo suklydimui turėjo įtakos kitos šalies aktyvus klaidinimas.
  1. Apelianto skundo argumentai, jog įpėdinių 2015 10 05 susitarimas Nr. 19KU-4123 dėl atkuriamų turto objektų ir jų dalių paskirstymo nebuvo būtinas, nereikalingas atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 09 09 įsakymu Nr. A1-1236 „Dėl J. J. įpėdinio J. J. ir Z. M. įpėdinių A. M., G. M., V. M. nuosavybės teisių atkūrimo“ atkurtos nuosavybės teisės į V. P. 1/3 dalį gyvenamųjų namų ir grąžintos natūra tokios 1/3 dalys gyvenamųjų namų, kurios ir nurodytos susitarime, registro Nr. 19KU-4123. Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovui yra grąžintas natūra 107,06 kv. m. butas, sprendimas priimtas atsižvelgiant į šį susitarimą, registro Nr. 19KU-4123 (2017 06 06 teismo posėdžio įrašas: 38 min. 06 sek. – 38 min. 34 sek, 45 min. 12 sek., 48 min. 43 sek.). Apelianto teiginį, kad įpėdinių susitarimas dėl atkuriamų turto objektų ir jų dalių paskirstymo nebuvo būtinas, nereikalingas, paneigia ir tai, kad pačiame 2016 09 09 įsakymo tekste yra nurodyta, šis įsakymas, be kitų dokumentų ir pareiškimų/prašymų, priimtas atsižvelgiant į J. J., A. M., G. M. ir V. M. 2015 10 05 susitarimą, patvirtintą Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės.
  1. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįsigilino į esmines priešieškinyje nurodomas suklydimą sudarant susitarimą pagrindžiančias aplinkybes; t.y. neįvertino, kad apeliantas suklydo dėl kitos šalies teiginių, kad, nesudarius ginčijamo susitarimo, apeliantas negalės pretenduoti į visą 107,06 kv. m. ploto butą, nors pagal atsakovui tenkančią dalį jis ir priklausė. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 11 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 03 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ginčijamo susitarimo sudarymo aplinkybes – kad įpėdinių tarimasis dėl grąžinamo turto pasidalijimo nustatymo vyko pakankamai ilgą laiką, kad apeliantas aktyviai dalyvavo tiek civilinėje byloje dėl pradinio Kauno miesto savivaldybės sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, tiek procese dėl naujo savivaldybės įsakymo atkurti nuosavybės teises rengimo; derybose dėl turto aktyviai dalyvavo architekto išsilavinimą turintis atsakovo atstovas - jo sūnus, įvertino asmenines apelianto savybes, o išvadą, jog apelianto atstovui buvo suprantami ir aiškūs susitarimų esmė, jų turinys ir sudarymo tikslai grindė išsamiu visų byloje nustatytų aplinkybių ištyrimu (CPK 185 str., 270 str. 4 d.). Dėl nurodyto taip pat atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų priešieškinio argumentų.
  1. Apeliantas skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamos su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
  1. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, o priešieškinį atmesdamas, teisingai išsprendė ginčą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

15Apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai