Byla e2A-1225-345/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Autokaravanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Autokaravanas“ ieškinį atsakovei UAB „Nerginta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Autokaravanas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2014-11-25 sandorį dėl nuostolių atlyginimo negaliojančiu; taikyti restituciją, priteisti atsakovei iš ieškovės 8 000 Eur kompensaciją, sumokėtą Atsakovui pagal 2014-11-25 d. sandorį dėl nuostolių atlyginimo; priteisti ieškovei iš atsakovės procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014-02-27 šalys sudarė Pervežimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo nugabenti atsakovės pasiūlytą krovinį maršrutu Prancūzija – Rusija, o atsakovė įsipareigojo sumokėti Ieškovui 3 400 Eur vežimo užmokestį. Krovinys (kondensatoriai) buvo pristatytas gavėjui OOO „STEP-Distribution“ 2014-03-13. Logistikos grandinėje dalyvavo keletas įmonių. Galutinis krovinio vežėjas (ieškovė) dėl šio krovinio vežimo sudarė sutartį su savo užsakovu - atsakove. Atsakovė dėl krovinio vežimo buvo sudaręs sutartį su Rusijos įmone OOO „Delta Cargo Logistics“, kuri savo ruožtu buvo sudariusi vežimo sutartį su krovinio gavėju – OOO „STEP – Distribution“. Krovinys buvo sugadintas. 2014-04-10 OOO „Delta Cargo Logistics“ pareiškė pretenziją atsakovei UAB „Nerginta“ dėl 13 935 Eur dydžio žalos, padarytos krovinio sugadinimu, atlyginimo. 2014-04-29 analogišką pretenziją 13 935 Eur sumai ieškovei pareiškė atsakovė, nurodydama kad vežimo metu buvo stipriai apgadinti 20 vienetų kondensatorių, kurie negali būti suremontuoti ar toliau naudojami, o padaryta žala sudaro 13 935 Eur. 2014-11-25 šalys susitarė dėl 8000 EUR sumos kaip galutinės kompensacijos už vežimo metu sugadintą krovinį ir atsakovė pateikė ieškovei bendrojo atleidimo dokumentą, kuriame nurodė, jog patvirtina, jog priima 8000 eurų sumą kaip visišką ir galutinį atsiskaitymą dėl pretenzinių reikalavimų, susijusių su prekėmis, gabentomis su CMR važtaraščiu Nr. AZ1834315, o ieškovė šį dokumentą priėmė. Atsakovė Ieškovei pateikė 2014-08-29 krovinio gavėjo OOO „STEP – Distribution“ bei OOO „Delta Cargo Logistics“ patvirtinimus, kad žala krovinio gavėjui pilnai atlyginta. Šiuo bendrojo atleidimo (angl. General Release) dokumentu atsakovė užtikrino ieškovę, kad ji buvo vienintelis subjektas, turintis teisę pateikti ieškovei pretenzijas dėl vežimo metu sugadinto krovinio. 2014-11-25 šalys pasirašė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, atliko tarpusavio skolų įskaitymą 6 300 Eur sumai ir ieškovė po įskaitymo iš sutartos 8 000 Eur sumos liko skolinga 1 700 Eur, kurią pervedė. 2014-11-28. Teigė, kad esminės sąlygos, kurias ieškovė manė esant susitarimo sudarymo metu, buvo tai, kad atsakovė turi reikalvimo teisę ieškovės atžvilgiu kaip krovinio savininko teisių perėmėjas. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė 2014-11-25 neturėjo ir negalėjo turėti reikalavimo teisės į ieškovę. 2015 m. gegužės mėn., jau po žalos atlyginimo atsakovei, ieškovė iš Maskvos srities arbitražo teismo gavo draudimo kompanijos OAO SG „Spasskije Vorota“ ieškinį, kuriuo draudikas OAO SG „Spasskije Vorota“ prašė iš ieškovės priteisti 13 746,23 Eur žalos atlyginimo dėl to paties sugadinto krovinio. Vežimo metu krovinys buvo apdraustas turto draudimu, krovinio draudėjas - OOO „Delta Cargo Logistics“, naudos gavėjas – krovinio gavėjas OOO „STEP Distribution“. Krovinio draudikui OAO SG „Spasskije Vorota“ pranešimą apie žalą 2014-03-18 pateikė OOO „Delta Cargo Logistics“. 2014-04-11 krovinio gavėjas OOO „STEP – Distribution“ kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kompensaciją prašydamas pervesti į OOO „STEP – Distribution“ sąskaitą banke. Draudimo išmoka už vežimo metu sugadintą krovinį draudiko OAO SG „Spasskije Vorota“ buvo pervesta į OOO „STEP – Distribution“ sąskaitą 2014-06-25/26, viso sumokant 13 746,23 Eur. Draudiko atlikto mokėjimo paskirtis aiškiai rodo, kad išmoka krovinio gavėjui OOO „STEP-Distribution“ buvo išmokėta pagal ginčo objektu esančio krovinio draudimo sertifikatą ir tai yra draudimo išmoka už tą patį krovinį, už kurį ieškovė sumokėjo kompensaciją atsakovei praėjus beveik pusmečiui nuo draudimo išmokos gavimo (t.y. 2014-11-25/28 d.). Ieškovei apie tai nebuvo žinoma 2014-11-25/28 d., kai ji sumokėjo kompensaciją atsakovei. Kadangi ieškovė susitarė dėl nuostolių atlyginimo su atsakove neturėdama reikalavimo teisės, nepagrįstai bei neteisėtai 2014-11-25 pateikė ieškovei bendrojo atleidimo dokumentą. Faktas, kad atsakovė reikalavimo teisės neturi, sandorio sudarymo metu ieškovei nebuvo žinoma ir tai buvo esminė sąlyga, dėl kurios ieškovė sutiko sumokėti kompensaciją atsakovei. Tai, kad reikalavimo teisę 2014-11-25 turėjo ne atsakovė, o visiškai kitas asmuo (krovinio draudikas), ieškovei tapo žinoma tik gavus ieškinį iš Maskvos srities arbitražo teismo. Esminis suklydimas dėl kompensaciją gavusio asmens reikalavimo teisės turėjimo egzistuoja, todėl 2014-11-25 sandoris dėl 8 000 Eur nuostolių atlyginimo gali būti panaikintas CK 1.90 str. 1 d. numatytu pagrindu, jei bylos nagrinėjimo eigoje nepaaiškės kitos aplinkybės, leidžiančios taikyti CK 1.91 str. numatytą kitą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą – apgaulę.
  3. Atsakovė UAB „Nerginta“ su ieškiniu nesutiko , atsiliepime prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atlikdama krovinio pervežimą apgadino krovinį. Krovinio gavėjas dėl krovinio apgadinimo patyrė 13 935 Eur nuostolį. Krovinio gavėjas dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į bendrovę OOO „Delta Cargo Logistics“, kuri organizavo krovinio pervežimą, pastaroji nuostolių atlyginimo reikalavo iš atsakovės, tuo tarpu atsakovė pretenzija reikalavo nuostolių atlyginimo iš ieškovės. Atsakovė 13 935 Eur nuostolius įskaitymo būdu atlygino OOO „Delta Cargo Logistics“. Šalys susitarė, kad vežėjas UAB „Autokaravanas“ atlygins atsakovei UAB „Nerginta“ 8000 Eur nuostolių. Atsakovė pateikė ieškovei ir jos draudimo bendrovei visus reikalaujamus dokumentus. Ieškovė ir jos draudimo kompanija įsitikinę atsakovės reikalavimo teise, pasirašė Bendrojo atleidimo dokumentą ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą ir tokiu būdu vežėjas UAB „Autokaravanas“ atlygino dalį patirtų nuostolių, atsiradusių dėl jos kaltės. Atsakovė elgėsi sąžiningai.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė, jei ir suklydo, tai suklydo dėl savo pačios neatsargumo, nesiaiškindama visų su Bendrojo atleidimo ir Tarpusavio skolų užskaitymo akto pasirašymu susijusiomis aplinkybėmis ir dėl prisiėmė riziką suklysti ir ieškovės nurodyto suklydimo nelaikė esminiu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad , jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė neteisingai suvokė sudaromų sandorių esmę ir aplinkybes dėl atsakovės veiksmų.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Autokaravanas“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
    1. nesutiktina, jog buvo suklysta dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo. Šalių susitarimas dėl dalinio nuostolių atlyginimo iš esmės laikytinas taikos sutartimi, kurios negaliojimą sąlygoja pats reikalavimo teisės trūkumo paaiškėjimo faktas (CK 6.986 str. 5 d.). Pasak ieškovės, šiuo atveju egzistuoja reikalavimo teisės neturėjimo faktas. Ieškovė priėmė sprendimą sumokėti dalinę kompensaciją rūpestingai pasidomėjusi atsakovės reikalavimo teise bei kitomis aplinkybėmis. Sutartį dėl vežimo ieškovė sudarė su atsakove, su krovinio siuntėju ar gavėju jokių susitarimų sudaręs nebuvo. Pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ieškovė taip pat gavo iš atsakovės, teikdamas Bendrojo atleidimo dokumentą, atsakovė raštu garantavo, kad jokie kiti asmenys tuo metu reikalavimo teisės neturėjo ir atsakovė manė, jog toks dokumentų komplektas yra pakankamas. Ieškovė negalėjo numatyti, kad atsakovė nesąžiningai nuslėps esminę informaciją – krovinio draudimo išmokos išmokėjimą.
    2. Nurodo, kad ieškinio senaties nepraleido. 2014-11-27/28 sumokėjus kompensaciją, ieškinio senatis nutrūko,2015 m. gegužės mėnesį ieškovei gavus dokumentus iš Maskvos arbitražinio teismo, 2015-11-16 pareikštas ieškinys, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino. CMR Konvencijos numatytas ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes ieškinys reiškiamas ne dėl vežimo sutarties sąlygų vykdymo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios 10 metų ieškinio senatį.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nerginta“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimą grindžia tuo, kad:
    1. atsakovė elgėsi sąžiningai, atlygino nuostolius OOO „Delta Cargo Logistics“, išreikalavo ir pateikė ieškovei bei jos draudimo bendrovei reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius atsakovės reikalavimo teisę į ieškovę. Maskvos arbitražo teismo byla atsakovei UAB „Autokaravanas“ negali paneigti atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę. Ieškinio pateikimas nereiškia, jog draudimo bendrovė OAO SG „Spasskije vorota“ turi reikalavimo teisę į ieškovę. Rusijos teismas draudimo bendrovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
    2. Draudimo bendrovė OAO SG „Spasskije vorota“ atlygino krovinio gavėjui OO „STEP Distribution“ tik krovinio vertės nuostolius. Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog draudimo bendrovė atlygino krovinio gavėjui nuostolius, susijusius su krovinio apgadinimu, t.y. transportavimo nuostolius, muitų rinkliavas, nuostolius dėl vėlavimo pristatyti krovinį, naujo krovinio užpirkimo bei kitus susijusius nuostolius, kuriuo privalo atlyginti vežėjas pagal CMR konvencijos nuostatas. Ieškovas ir jo draudimo kompanija parengė ir pateikė Bendrojo atleidimo dokumentą bei reikalavo atsakovę jį pasirašyti. Ieškovės draudimo bendrovė yra profesionalas savo srityje ir atstovavo ieškovės interesus sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimus, turėjo pakankamai laiko įvertinti nuostolių realumą, pobūdį, dydį, įsitikinti atsakovės reikalavimo teise.
    3. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kuriai taikytinos CMR Konvencijos nuostatos.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados

9

  1. Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB „Autokaravanas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti 2014-11-25 sandorį dėl nuostolių atlyginimo negaliojančiu ir taikyti restituciją bei priteisti atsakovei iš ieškovės 8 000 Eur kompensaciją, nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kitos CPK nuostatos, apeliaciniame skunde iš esmės atkartojo savo ieškinio argumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių ar materialinių teisės pažeidimų.
  4. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimą sumokėti dalinę kompensaciją priėmė rūpestingai pasidomėjusi atsakovės reikalavimo teise bei kitomis aplinkybėmis, sutartį dėl vežimo sudarė su atsakove, su krovinio siuntėju ar gavėju jokių susitarimų sudariusi nebuvo, pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ieškovė taip pat gavo iš atsakovės, teikdama Bendrojo atleidimo dokumentą, atsakovė raštu garantavo, kad jokie kiti asmenys tuo metu reikalavimo teisės neturėjo ir atsakovė manė, jog pateiktų dokumentų pakanka. Apeliantės nuomone, atsakovė nuslėpė krovinio draudimo išmokos išmokėjimą, todėl ieškovė, manydama, jog atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, Bendrojo atleidimo dokumentą sudarė dėl suklydimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
  6. Bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė siekė suklaidinti ir apgauti ieškovę susitarimų sudarymo metu. Nustatyta, kad ieškovė perveždama krovinį pagal 2014-02-27 šalių sudarytą Krovinio pervežimo sutartį Nr. A16758 apgadino krovinį. Krovinio gavėjas OOO „STEP distribution“ dėl krovinio apgadinimo patyrė 13 935 Eur dydžio nuostolius, todėl kreipėsi į krovinio vežėją OOO „Delta Cargo Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo. OOO „Delta Cargo Logistics“ 2014-04-10 pretenzija Nr. 16 reikalavo iš atsakovės UAB „Nerginta“ 13 935 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2014-04-30 įskaitymo būdu bendrovei OOO „Delta Cargo Logistics“ atlygino 13 935 Eur dydžio nuostolius. Todėl atsakovė 2014-04-29 pretenzija Nr. 140429 reikalavo nuostolius atlyginti ieškovę. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys derybų būdu sutarė, jog ieškovė atlygins atsakovei 8000 Eur dydžio nuostolius, atitinkamai atsakovė pateikė ieškovei ir jos draudimo bendrovei reikalaujamus dokumentus. Ieškovė įsitikinusi atsakovės reikalavimo teise, su atsakove pasirašė 2014-11-25 Bendrojo atleidimo dokumentą ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, tokiu būdu atlygino dalį patirtų nuostolių, atsiradusių dėl vežėjo kaltės pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 17 straipsnį, reglamentuojantį vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra verslininkė, kurios veikla susijusi su krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugų teikimu, yra savo srities profesionalė, krovinį ir transporto priemonę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje, todėl aplinkybės dėl sutarties sudarymo tik su atsakove, pretenzijos gavimas tik iš atsakovės, susitarimų su krovinio siuntėju ir krovinio gavėju nesudarymas savaime negali būti pripažintinos kaip galimos rizikos sudarant ginčo susitarimus padarinių neprisėmimas. Priešingai, kaip minėta, ieškovė būdama profesionali verslininkė, turinti patirties krovinių pervežimų srityje, turėjo įvertinti nuostolių dydį ir atsakovės reikalavimo pagrįstumą, reikalauti papildomų dokumentų dėl krovinio draudimo ir su tuo susijusių atlyginimo informacijos tiesiogiai krovinio gavėjo ar draudimo bendrovių, o negavus tokių duomenų ar jų nereikalavus, įvertinti sudaromo susitarimo riziką ir teisines pasekmes. Be to, kaip matyti, Maskvos apskrities arbitražo teismas 2015-07-27 sprendimu ieškovės OAO SG „Spasskije Vorota“ ieškinį atsakovei UAB „Autokaravas“ dėl piniginių lėšų išieškojimo paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesiaiškindama visų su Bendrojo atleidimo ir Tarpusavio skolų užskaitymo akto pasirašymu susijusių aplinkybių, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pati prisiėmė riziką suklysti dėl savo pačios neatsargumo (CK 1.5 str., 1.90 str. 5 d.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė tikėjosi, jog atsakovės reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius yra pagrįstas, nėra pakankamai pripažinti suklaidinimo dėl sandorio esmės faktą. Be to teisėjų kolegijos vertinimu,
  8. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi jis skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovė gavo dokumentus iš Maskvos arbitražinio teismo. Pažymi, kad dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios 10 metų ieškinio senatį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
  9. Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Pažymėtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.
  10. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta šalis, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pagrindu, senaties termino nepristabdo. Taigi senaties termino eiga gali būti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiškus pretenziją kitai ginčo šaliai.
  11. Teisėjų kolegija nesutinka, jog 2014-11-27/28 sumokėjus kompensaciją, ieškinio senatis nutrūko, o 2015 m. gegužės mėnesį ieškovei gavus dokumentus iš Maskvos arbitražinio teismo ieškinio senatis atsinaujino. Nustatyta, kad atsakovė 2014-04-29 pretenzija ieškovę prašė atlyginti 13 935 Eur dydžio nuostolius, kurią ieškovė išnagrinėjo 2014-06-25 atsakymu į pretenziją, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė su nurodytais nuostoliais nesutiko, nurodė, kad dėl krovinio apgadinimo yra kaltas siuntėjas, o ne vežėjas, nurodė apmokėti atsakovei pateiktas sąskaitas ir, jog priešingu atveju kreipsis į teismą. Taigi ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014-06-25, kai ieškovė išnagrinėjo atsakovės pretenziją. Tuo tarpu ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senatį. Taigi nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, kadangi ieškovė tokiu būdu prarado galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti teismine tvarka.
  12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas CK bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kadangi kvalifikavus, jog atsakovė buvo vežėjas, šalių teisiniams santykiams tiesiogiai taikytinos CMR konvencijos nuostatos, o būtent, nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko šalies reikalavimu. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė šį terminą praleidusi ir tuo pagrindu jo reikalavimus atmetė.
  13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
  14. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovei atlygintinos 395 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, kurias pagrindžiantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovės UAB Autokaravanas“ (įmonės kodas 111561466) 395 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai atlyginti atsakovei UAB „Nerginta“ (įmonės kodas 300557002).

Proceso dalyviai
Ryšiai