Byla 2A-731-553/2017
Dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, L. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovams N. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, L. B..

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti: ieškovei G. M. iš atsakovo A. B. 4 238,01 EUR, iš atsakovės N. B. – 7 946,88 EUR, ieškovui R. M. iš atsakovės N. B. – 286,72 EUR, iš atsakovo A. B. – 1 042,63 EUR negrąžintos skolos, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovai atsakovams kaip paskolas yra pervedę tokias sumas: ieškovė G. M. atsakovui A. B. – 4 238,01 EUR (14 633 Lt), atsakovei N. B. – 7 946,88 EUR (27 439 Lt); ieškovas R. M. atsakovui A. B. – 1 042,63 EUR (3600 Lt), atsakovei N. B. – 286,72 EUR (990 Lt). Pasak ieškovų, šalys nebuvo sutariusios dėl paskolos grąžinimo termino, todėl taikytina CK 6.873 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ieškovai paštu išsiuntė atsakovams reikalavimą grąžinti paskolas, tačiau atsakovai pateikė atsakymą, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, neigdami paskolų suteikimo faktą ir (ar) bet kokių ieškovų lėšų turėjimą pas save be teisėto pagrindo. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 EUR. Ieškinyje nurodyta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bankinis pavedimas savo esme atitinka rašytinę sandorio formą ir patvirtina faktą, jog pinigai buvo vieno šalies perduoti, o kitos atitinkamai – gauti, todėl konstatuotina, kad paskolos (jų suteikimas) atitiko sandorio formos reikalavimus. Ieškinyje pabrėžta, kad ieškovai nei žodžiu, nei raštu niekada nėra išreiškę valios paskolintas sumas padovanoti, t. y. perduoti atsakovams neatlygintinai. Dovanojimas negali būti preziumuojamas, ir vien lėšų perdavimas negali būti laikomas dovana savaime, jeigu nėra pinigines lėšas perduodančio asmens akivaizdžios valios perleisti šias lėšas dovanojimo būdu. Pasak ieškovų, sisteminė CK 6.872 straipsnio 3 dalies, 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, kai prievolės dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad naudojimasis jais yra atlygintinis, net jeigu šalys, sudarydamos sandorį, to nebuvo aptarusios. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad net jeigu atsakovams pervestų lėšų teismas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepripažintų paskolomis, konstatuotina, jog atsakovams perduotos sumos yra be pagrindo jų turimos lėšos, nes jokių kitų sandorių šalys nebuvo sudariusios. Tokiu atveju pareiga grąžinti ieškovams nurodytas sumas atsakovams kyla CK Šeštosios knygos III dalies XX skyriaus teisės normų pagrindu. Ieškinyje teigiama, kad atsakovų 2015-04-16 rašte išdėstyti argumentai, neva jiems lėšos buvo perduodamos vykdant bendrą investavimo, prekybos ar kitokią verslo veiklą, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovai ir atsakovai niekada nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, jokios bendros veiklos nevykdė, turimų lėšų bendram tikslui nekooperavo, atsakovams lėšos nebuvo perduodamos nesitikint jų atgauti, priešingai, pinigai buvo perduodami aiškiai nurodant, jog tai yra paskolos. Ieškinyje pažymėta, kad jeigu atsakovai nesutiko su mokėjimo paskirtyje nurodytu faktu, jog kaskart yra teikiama paskola, būdami sąžiningi, turėjo nedelsdami tokiu būdu gautas lėšas grąžinti, pareikšdami, kad neketina skolintis. Atsakovai to nedarė, priešingai, naudojosi gautais pinigais, ir, kaip matyti iš 2015-04-16 atsakymo, neturi ketinimų grąžinti iš ieškovų gautas lėšas, todėl paskolintos sumos ieškovams priteistinos teismo tvarka, kartu priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
  1. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas susipažino 2003 metais, jie tapo draugais ir susitarė pradėti bendrą verslą. Atsiliepime teigiama, kad 2004 m. vasarį atsakovas perdavė ieškovui 4 778,73 EUR (16 500 Lt) prekybai automobiliais vystyti, bendrai buvo įsigyti 3 automobiliai; nuo 2004 iki 2005 m. ieškovui grynaisiais perduota 4 199,50 EUR (14 500 Lt), 2005 m. – 2 317 EUR (8000 Lt), 2006 m. – 4 000 EUR, 2007 m. – 1 448,10 EUR (5000 Lt) ir 3 000 EUR, 2007 m. – 2 606,60 EUR (9000 Lt) konkrečiam tikslui – investuoti į akcijas. Pasak atsakovų, atsakovė N. B. ir jos dukra, atsakovo A. B. sesuo, duodavo grynuosius pinigus atsakovui, kad šis juos perduotų ieškovui, kuris vykdydavo investavimo veiklą, investuodamas Lietuvos Respublikoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsiliepime teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovą ir atsakovą nuo 2003 m. siejo draugiški santykiai, pasitikėjimas, 2010-08-28 ieškovas tapo atsakovo sūnaus krikšto tėvu, visos piniginės lėšos ieškovui buvo perduodamos grynaisiais, nepasirašinėjant grynųjų pinigų perdavimo raštelių, susitarimų dėl bendros veiklos ar dėl uždarbio iš investavimo veiklos sumokėjimo tvarkos; visus tarpusavio klausimus šalys spręsdavo tik žodžiu.; visas šias aplinkybes gali patvirtinti į teismo posėdį pakviesti liudytojai. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovė N. B. ir L. B. 2006-03-03 sudarė Kredito sutartį Nr. 06-013368-FA su banku „Hansabankas“ dėl 28 962 EUR (100 000 Lt), pagal kurią laiduotojas – atsakovas; už pagal šią sutartį gautas lėšas pirkta 1/3 dalis žemės sklypo Vilniaus rajono savivaldybėje, Papiškių kaime; po Kredito sutarties sudarymo atsakovo tėvai perleido šį žemės sklypą atsakovui. Atsiliepime teigiama, kad dar prieš įsigyjant žemės sklypą ieškovas ir atsakovas susitarė, jog atsakovas, siekdamas padėti tėvams dengti paskolą už žemės sklypą, mokės įmokas Bankui, pervesdamas lėšas iš investavimo į akcijas ir vertybinius popierius uždirbtų piniginių lėšų. Atsakovo teigimu, šio susitarimo pagrindu ieškovas iš savo ir savo motinos banko sąskaitos, kurią faktiškai valdė, pervesdavo iš investavimo gautas lėšas į atsakovės arba atsakovo banko sąskaitas. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo perduoti grynieji pinigai buvo pas ieškovą ir ieškovę, per kurios banko sąskaitą ieškovas taip pat vykdydavo investavimo į vertybinius popierius ir akcijas veiklą, ieškovas vykdydavo susitarimą su atsakovu, kad jo uždirbtas iš investavimo lėšas perves į atsakovo arba atsakovės banko sąskaitas. Pasak atsakovo, akivaizdu, kad mokėjimo nurodymas – „paskola“ – yra susitarimo pagrindu pervestos uždirbtos iš investavimo veiklos lėšos, skirtos dengti paskolą už žemės sklypą. Atsiliepime teigiama, kad ta aplinkybė, jog mokėjimo pavedimuose ieškovai, galbūt pasitelkdami apgaulę, nurodydavo, jog tai – paskola, nepatvirtina, jog ieškovai ir atsakovai buvo sudarę paskolos sutartis; faktinė situacija yra kitokia, t. y. į atsakovų banko sąskaitas buvo pervestos lėšos, uždirbtos iš investavimo veiklos. Atsiliepime pažymėta, kad nei atsakovė N. B., nei atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 2003 iki 2014 m. neturėjo finansinių problemų, todėl jiems nebuvo pagrindo kiekvieną mėnesį skolintis iš ieškovų tam tikras pinigų sumas. Atsakovų teigimu, aplinkybė, kad banko pavedimuose ieškovai nesąžiningai nurodė mokėjimo paskirtį – „paskola“, nepatvirtina paskolos sandorio fakto, nes banko pavedime išreiškiama tik pavedimą padariusio asmens valia, pinigų gavėjo sąskaitos savininkas tokiu atveju neturi galimybės išreikšti savo valios, t. y. sutikti su pinigų siuntėjo nurodyta paskirtimi, ją keisti ar prieštarauti. Minėta, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas uždirbtas iš investavimo veiklos lėšas perves paskolai už žemės sklypą dengti. Atsakovai jokia forma neįsipareigojo ieškovams grąžinti kiekvieną mėnesį neva teikiamų paskolų. Atsiliepime pažymėta, kad ne visuose mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis – „Paskola“: 2007-08-29 mokėjimo pavedime nurodyta „Už paslaugas“, 2008-02-12 pavedime – „Atsiskaitymas“, 2010-02-12 pavedime – „pervedimas“, 2012-07-13 – „Pavedimas“. Be to, iš pateiktų pavedimų ir juose nurodytų sumų akivaizdu, kad kiekvieną mėnesį šalys turėjo tartis iš naujo dėl tariamos paskolos sumos, tačiau tokių susitarimų nebuvo. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Kredito sutartyje nustatyta palūkanų mokėjimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio penkiolikta diena. Beveik visi ieškovų pavedimai atlikti iki šios datos, ir tai, atsakovų teigimu, dar vienas patvirtinimas, kad ieškovai vykdė šalių susitarimą ir uždarbį pervesdavo iki tos datos, kurią Bankas nuskaitydavo palūkanas už suteiktą kreditą. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovai nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo paskirtyse nurodymų „paskola“, nes ieškovą ir atsakovą siejo itin artimi santykiai, jie vykdė bendrą investavimo veiklą, ieškovui buvo perduodami grynieji pinigai, o gautą uždarbį, kaip ir buvo susitarta, ieškovas per savo arba per ieškovės sąskaitą pervesdavo atsakovei arba atsakovui, žinodamas, jog šiuo uždarbiu bus dengiama paskola pagal Kredito sutartį Nr. 06-013368-FA. Remdamiesi tuo, kad su ieškovais nesitarė dėl paskolų, paskolos pagrindu jokių lėšų iš ieškovų negavo, ieškovų pervestų lėšų neįsipareigojo jiems grąžinti, ieškovai dėl tariamos skolos grąžinimo nesikreipė į atsakovus itin ilgai (pirmoji tariama paskola pervesta 2007 m.), atsakovai prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
  1. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo L. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą dėl atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų. Atsiliepime pabrėžta, kad laikotarpiu nuo 2003 iki 2014 m. nei atsakovai, nei trečiasis asmuo neturėjo finansinių sunkumų, todėl nebuvo jokio pagrindo prašyti, jog ieškovai kiekvieną mėnesį teiktų paskolas atsakovams.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. B. ieškovės G. M. naudai 11 385,54 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 385,54 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovo R. M. naudai 1 329,35 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 329,35 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetė ieškinio reikalavimus atsakovės N. B. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės N. B. atžvilgiu paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovo A. B. atžvilgiu – iki teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Teismas nurodė, kad pinigų pervedimo dokumento paskirtyje nurodyta sąvoka „paskola“ yra visiems suprantamas terminas. Teismo vertinimu, kiekvienam asmeniui, gavusiam pinigus, kai mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, turi būti aiškios pasekmės, kurias sukelia tokios paskirties sumos priėmimas – pareigą grąžinti gautą kaip paskolą sumą. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentų, kad jis nereiškė jokių priekaištų ieškovui dėl nurodomos pinigų pervedimo paskirties, nes juos siejo draugystė ir visiškas pasitikėjimas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo pinigų sumas ieškovai perdavė paskolos teisinių santykių pagrindu. Pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovų finansinių galimybių skolinti atsakovams ginčo pinigų sumas, analizė teikė pagrindą daryti išvadą, jog ieškovų turtinė padėtis leido skolinti ginčo sumas. Išanalizavęs Kredito grąžinimo grafiką ir ieškovų atsakovams atliktų pervedimų datas, sutiko su atsakovais, kad ieškovai ginčo pinigų sumas pervesdavo paprastai iki kiekvieno mėnesio 15 d., kai pagal Kredito grąžinimo grafiką turėjo būti mokamos įmokos Bankui. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėjo tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovų pervedamos sumos buvo skiriamos įmokoms pagal Kredito sutartį mokėti, savaime neįrodo atsakovo pozicijos, jog ginčo pinigai į atsakovų sąskaitas buvo pervesti kaip atsakovui priklausantis uždarbis iš kartu su ieškovu vykdytos investavimo į vertybinius popierius veiklos. Pažymėjo tai, kad byloje nenustatė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog pinigų perdavimo raštuose nurodytos sumos A. B. buvo perduotos R. M., taip pat kad šios lėšos buvo investuotos į akcijas, be to, kad iš investavimo veiklos buvo gautos pajamos ir kokio dydžio. Byloje nenustatė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas vykdė investavimo į vertybinius popierius veiklą atsakovų N. B. ar A. B. vardu. Teismas liudytojų parodymus laikė nepakankamais įrodymais atsakovo pozicijai, kad ginčo pinigų sumos gautos kaip jam priklausantis atlygis už investavimą į vertybinius popierius, įrodyti. Iš AB „Šiaulių bankas“ ir AB SEB banko gautų duomenų teismui nebuvo įmanoma nustatyti, kad investicijoms į vertybinius popierius buvo panaudos atsakovų lėšos, kokios konkrečiai sumos, kiek gauta pajamų iš atsakovo perduotų pinigų investavimo. Ginčo šalių pokalbio analizė leido teigti, kad ieškovas ir atsakovas turėjo bendrų reikalų, tačiau neįrodė, kokie konkrečiai santykiai buvo susiklostę, kiek kiekvienas iš jų įdėjo lėšų į bendrą veiklą, kiek gauta pajamų, koks buvo ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl kiekvienam iš jų priklausančios pajamų dalies. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas susirašinėjimas su ieškovu dėl žemės pardavimo nepatvirtina atsakovo įrodinėjamos pozicijos dėl ginčo pinigų sumų pervedimo ne paskolos santykių, bet su ieškovu vykdytos bendros investavimo į vertybinius popierius veiklos pagrindu. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas su ieškovu Skype programa, taip pat 2013 m. gegužės-spalio mėn. susirašinėjimas leido teigti, kad ieškovą ir atsakovą siejo tam tikri santykiai, tačiau, vertinant susirašinėjimą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, tai nėra pakankamas įrodymas atsakovo pozicijai, jog ginčo pinigų sumos buvo pervedamos kaip jam priklausanti uždarbio, gaunamo už ieškovui perduotų pinigų investavimą į vertybinius popierius veiklos, patvirtinti. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kokie konkretūs santykiai dėl ginčo pinigų siejo jį ir ieškovus, koks tų santykių turinys. 2004-2015 m. laikotarpiui atsakovų gautų pajamų ir įmokų Bankui dydžio analizė neteikė pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamai lėšų tiek įmokoms Bankui mokėti, tiek kasdieniams gyvenimo poreikiams tenkinti. Išanalizavęs ir įvertinęs visų byloje esančių duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pinigų sumos, pervestos į atsakovų banko sąskaitas, nurodant paskirtį „paskola“, buvo ieškovų paskolintos, tuo tarpu atsakovai neįrodė nesutikimo su ieškiniu argumentų, jog nurodytos sumos gautos kaip atlygis, kurį turėjo sumokėti ieškovas, vykdęs investavimo į vertybinius popierius veiklą atsakovų piniginėmis lėšomis. Kartu nagrinėjamu atveju nurodė, kad bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog teisiniai santykiai dėl ginčo pinigų sumų realiai siejo ieškovus ir atsakovą A. B.. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, kad dalis ginčo pinigų buvo pervesta į atsakovės N. B. banko sąskaitą, kurios rekvizitus ieškovai gavo iš atsakovo, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp ieškovų ir atsakovės buvimą. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad teisiniai santykiai dėl ginčo pinigų sumų ieškovus siejo su atsakovu A. B.. Bylos duomenimis, reikalavimą grąžinti pasiskolintas pinigų sumas ieškovai pareiškė 2015-03-06, tačiau atsakovas nesutiko grąžinti pinigus (CK 6.873 str. 2 d.). Dėl to atsakovo gautos paskolos pagrindu lėšos priteistinos iš jo ieškovams teismo tvarka. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 900 Lt pervestos 2010-02-12 nurodymu priteisimo iš atsakovės N. B., kadangi ieškovai neįrodė, jog 900 Lt suma pervesta paskolos teisinių santykių pagrindu, nes iš kitų bylos įrodymų matyti, jog ieškovai, pervesdami pinigus paskolos pagrindu, mokėjimo paskirtyje taip ir nurodydavo. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt pagal 2007-08-29 mokėjimo nurodymą Nr. 11, nes ieškovės, pervedant pinigus, mokėjimo paskirtis nurodyta – „už paslaugas“. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvada, kad paskolos pagrindu į atsakovės N. B. banko sąskaitą ieškovė G. M. pervedė iš viso 26 679 Lt, t. y. 7 726,77 EUR, kadangi ieškovės iš atsakovės paskolos teisiniai santykiai nesiejo, susitarimas dėl pinigų pervedimo buvo tarp ieškovų ir atsakovo A. B., kuris nekėlė jokių pretenzijų dėl pervedamų pinigų paskirties, nurodytą pinigų sumą – 7 726,77 Eur (26 679 Lt) – ieškovei priteisė iš atsakovo A. B.. Ieškovei iš atsakovo A. B. taip pat priteisė į jo banko sąskaitą kaip paskolą pervestas lėšas, iš viso – 3 658,77 EUR (12 633 Lt). Iš viso ieškovei G. M. iš atsakovo A. B. priteisė 11 385,54 EUR, o ieškovui R. M. iš atsakovo A. B. iš viso priteisė 1 329,35 EUR.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą pakeisti dalyje, priteisiant G. M. iš N. B. 260,66 EUR ir iš A. B. 579,24 EUR, kurie apskritai nebuvo priteisti, priteisiant G. M. iš N. B. 7 726,77 EUR, kurie sprendimu buvo priteisti iš A. B., priteisiant R. M. iš N. B. 286,72 EUR, kurie sprendimu buvo priteisti iš A. B. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atmestini kaip nepagrįsti visi atsakovų argumentai, neva jiems lėšos buvo perduodamos vykdant bendrą investavimo, prekybos ir kitokią verslo veiklą. Šalys nevykdė bendros investavimo veiklos, nevykdė bendros prekybos automobiliais, bendrai neįsigijo jokio nekilnojamojo turto ir juo neprekiavo;
    2. Sutinka, jog 839,90 EUR suma negali būti priteista kaip paskola, tačiau todėl ieškinyje buvo remiamasi kitu teisiniu pagrindu, t.y. nepagrįstu praturtėjimu. Teismas klaidingai taikė šį institutą ir nepagrįstai atsisakė priteisti nurodytą sumą. Atsakovai neįrodė, jog suteikė kokias nors paslaugas ieškovei arba kokiu tikslu buvo atliktas mokėjimo nurodydamas su paskirtimi „pervedimas“. To nenustatė ir teismas. Teismas padaręs išvadą, jog tarp šalių buvo kiti teisiniai santykiai ir neįmanoma pagal byloje esančius duomenis nustatyti kokie, turėjo konstatuoti, jog nenustatytas pagrindas, kuriuo buvo gauta 839,90 EUR suma, todėl turėjo priteisti;
    3. Nesutinka, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo teisiniai santykiai ir teisiniai santykiai dėl ginčo pinigų sumų realiai siejo ieškovu ir atsakovą A. B.. Visas atsisakytas priteisti sumas ieškovai perdavė būtent atsakovei, nurodant, kad tai yra būtent paskolos. Atsakovė, nesutikdama su mokėjimo paskirtyje nurodytu faktu, turėjo grąžinti gautas lėšas ir pareikšti, jog skolintis neketina. Tačiau atsakovė naudojosi gautais pinigais, jų negrąžino. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė realiai nebuvo paskolos sutarties šalimi.
  1. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovai nesutiko su visais ieškinio reikalavimais priteisti neva ieškovų paskolintas sumas, kurios iš tikrųjų niekada nebuvo skolinamos atsakovams, o pervedinėjamos kaip bendros veiklos rezultatas. 2004-2007 atsakovas A, B. perdavė R. M. 22 349,93 EUR grynaisiais su tikslu, kad ieškovas juos investuotų į akcijas, o gautas pelnas būtų vėliau pasidalijamas. Šiuo tikslu ir buvo pervedamos iš akcijų uždirbtos sumos iš ieškovų sąskaitų į atsakovų sąskaitas. Tai, kad buvo vykdoma investicinė veikla patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai;
    2. Ieškovą ir atsakovą A. B. siejo ilgametės draugystės, bičiulystės, partnerystės santykiai. Esant abipusio pasitikėjimo santykiams, atsakovo perduodami grynųjų pinigų perdavimai savaime suprantama nebuvo įforminti raštu. Dėl įrodymų stokos atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors iš jo ir buvo priteistos sumos, kurių jis nesiskolino;
    3. Jokių įrodymų, išskyrus bankinius lėšų pervedimus su paskirtimi „paskola“, patvirtinančių paskolos sutarčių sudarymą nebuvo nustatyta. Nenustatyta ir jokių žodinių susitarimų ar bent menkiausių atsakovų veiksmų, rodančių, kad jie kada nors būtų ketinę skolintis iš ieškovų. Iš pavedimais atliktų sumų matyti, jog beveik kiekvieną mėnesį šalys turėjo tartis iš naujo dėl tariamos paskolos sumos, tačiau tokių susitarimų nebuvo. Pokalbiuose nuolat minimas ir atsakovo gautinas pelnas iš akcijų, obligacijų, už kurį atsakingas ieškovas;
    4. Nagrinėjamu atveju jokio įsipareigojimo grąžinti pervedamą sumą nebuvo išreikšta, taigi nebuvo įrodyta paskolos sutarčiai sudaryti būtina sąlyga – paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Nesant jokių sutarčių ir kitų įrodymų, teismas priteisdamas ieškiniu reikalaujamas sumas, rėmėsi išskirtinai tik tuo, jog tokį bankinį pervedimą, kuriame tiksliai nurodoma paskirtis „paskola“, galima pripažinti realine paskolos sutartimi, nors kita pusė ir neišreiškė jokios savo valios dėl paskolos sutarties sudarymo bei sumos grąžinimo;
    5. Atsakovė N. B. gyvendama santuokoje kartu su trečiuoju asmeniu L. B. turėjo visiškai pakankamas pajamas gyvenimui, jokių finansinių sunkumų neturėjo ir skolintis papildomų pinigų nebuvo jokio poreikio;
    6. Kaip nurodoma kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-447-313/2015, neįvardijus lėšų pervedimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas;
    7. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovą ir atsakovą siejo ir kitokio pobūdžio santykiai, kurių tikslai identifikuoti ir įvardyti dėl įrodymų stokos nėra galimybės. Kadangi atsakovą ir ieškovą siejo draugystės ryšiai mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Šiuo atveju minimi du pervedimai, iš kurių sudaryta ieškovams nepriteista suma nepatvirtina, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Ginčo pervedimai buvo atliekami kaip iš A. B. perduotų pinigų, kuriuos R. M. investavo į akcijas, uždirbtas pelnas;
    8. Paskirtis „pervedimas“ ir „už paslaugas“ neįrodo nei paskolos nei kokios nors kitokios prievolės iš atsakovų pusės buvimo, o tik liudija savanorišką ieškovų pinigų perdavimą atsakovams be jokio konkretaus įsipareigojimo nurodymo. Ieškovai turėjo nurodyti, kokiu pagrindu jie pervedė siekiamą prisiteisti 839,90 EUR sumą;
    9. Pagrįsta išvada, kad realiai teisiniai ir kitokie santykiai dėl ginčo pinigų sumų iš esmės siejo tik ieškovus ir atsakovą A. B.. Iš tikrųjų verslo reikalai apskritai siejo tik ieškovą R. M. ir atsakovą A. B.. Patogumo dėlei buvo naudojamos tiek atsakovo motinos, tiek ieškovo motinos banko sąskaitos pinigams gauti ir pervesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl atsisakymo priteisti ieškovų naudai 839,90 EUR
  1. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu jiems priteisti 839,90 EUR iš atsakovų. Pripažįsta, jog 839,90 EUR suma negali būti priteista kaip paskola, tačiau nurodo, kad atsakovams kyla pareiga grąžinti sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė šį institutą ir nepagrįstai atsisakė priteisti prašomą sumą.
  2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti 9 00 Lt, kuriuos G. M. 2010-02-12 bankiniu pavedimu, kurio paskirtis nurodyta – „pervedimas“, pervedė į N. B. banko sąskaitą, motyvuodamas tuo, jog ieškovai neįrodė, kad suma pervesta paskolos teisinių santykių pagrindu. Teismas taip pat atsisakė priteisti iš atsakovų 2 000 Lt, kuriuos G. M. 2007-08-29 mokėjimo nurodymu, kurio paskirtis nurodyta – „Už paslaugas“ pervedė atsakovui A. B., motyvuodamas tuo, jog ieškovus ir atsakovą siejo ne tik paskolos, bet ir kitokio pobūdžio santykiai, todėl reikalavimas priteisti kaip paskolą pinigus, kurie ieškovės pervesti nurodant, jog už paslaugas, nepagrįstas.
  3. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1dalies 2ir 4punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-151/2011). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
  4. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti prašomas sumas iš atsakovų, nevertindamas, ar nėra kito teisinio pagrindo ieškovams priteisti jų prašomas sumas.
  5. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visetą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ieškinį, teismo posėdžiuose išsakytus paaiškinimus ir apeliacinio skundo argumentus, vertina, jog ieškovai, prašydami priteisti atitinkamas sumas iš atsakovų, nenurodė, kokių teisinių santykių pagrindu pervedė atsakovams iš jų priteisti prašomas sumas. Teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovė G. M., tiek ieškovas R. M. nurodė, jog neprisimena už kokias paslaugas buvo pervesta atsakovui A. B. 2 000 Lt (2007-08-29). Šių aplinkybių taip pat nenurodo ir apeliaciniame skunde. Tačiau kaip teisinį pareikštų reikalavimų pagrindą ieškovai nurodė CK 6 knygos 4 dalies XLIII ir 3 dalies XX skyriaus teisės normas. CK 6 knygos 3 dalies XX skyriaus teisės normų taikymas keliamas ir apeliaciniame skunde, t.y. apeliantai teigia, kad teismui įvertinus, jog ginčo teisiniams santykiams negali būti taikomos CK 6 knygos 4 dalies XLIII teisės normos, turėjo būti taikomos CK 6 knygos 3 dalies XX skyriaus atitinkamos teisės normos (nepagrįstas praturtėjimas).
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-288-611/2016 ir joje nurodyta praktika).
  8. Be to pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
  9. Jau anksčiau nustatyta, jog ieškovai savo reikalavimą dėl 839,90 EUR sumos priteisimo iš atsakovų grindžia 2007-08-29 mokėjimo nurodymu A. B. dėl 2 000 Lt sumos pervedimo su paskirtimi „Už Paslaugas“ ir 2010-02-12 mokėjimo nurodymu N. B. dėl 900 Lt sumos pervedimo su paskirtimi „Pervedimas“.
  10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog atsakovas A. B. nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita 2 000 Lt suma, kadangi mokėjimo nurodymo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog mokėjimas daromas už paslaugas. Nors nei ieškovai, nei atsakovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, už kokias paslaugas galimai buvo atsiskaitoma, tai nepaneigia mokėjimo nurodymo turinio, atspindinčio pinigus pervedusių asmenų valią. Apeliacinės instancijos teismas laiko reikšmingomis aplinkybes, jog ieškovai, atlikdami mokėjimo nurodymus dėl įvairių sumų pervedimo atsakovams, kiekvieną kartą diferencijuotai nurodydavo, pervedamų pinigų paskirtį. Tokia aplinkybe jie patys rėmėsi, įrodinėdami tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovų sąmoningumu ir atliktų veiksmų supratimu, pervedant 2 000 Lt sumą už paslaugas, bei vertinti, kad šia suma atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
  11. Spręsdama dėl 900 Lt sumos, pervestos 2010-02-12 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, nurodant, kad tai yra „Pervedimas“, teisėjų kolegija nustatė, kad šią sumą į atsakovės N. B. sąskaitą pervedė G. M.. Mokėjimo nurodymu padarytas pinigų pervedimas patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ieškovai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ši suma buvo pervesta, šios aplinkybės taip pat nepaaiškino ir nepagrindė atsakovai, nors ir turėjo tokią pareigą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės praturtėjimas neturi teisinio pagrindo. Taip pat egzistuoja ir kitos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, t. y. nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio padavimo metu (2015-05-11), nėra duomenų apie ieškovų prisiimtą riziką dėl nuostolių rizikos, kadangi bylos duomenimis ieškovas ir atsakovas palaikė artimus tarpusavio santykius ir nėra kito teisinio būdo apginti pažeistų teisių, nes nėra jokių duomenų apie šalių vykdytą kokią nors bendrą veiklą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas ieškovams priteisti 260,66 EUR sumą.
Dėl prievolės šalių
  1. Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovų prašomas priteisti sumas iš atsakovės N. B. priteisė iš atsakovo A. B.. Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė realiai nebuvo paskolos sutarties šalimi – paskolos gavėja. Atsakovai laiko, jog vienas iš būtinų paskolos teisinių santykio egzistavimo elementų yra faktinis paskolos sumos perdavimas būtent atsakovei. Lėšos buvo pervedamos, aiškiai nurodant, jog tai yra būtent paskola, ir jei atsakovė N. B. nesutiko su mokėjimo paskirtyje nurodytu faktu, ji, būdama sąžininga, turėjo nedelsiant tokiu būdu gautas lėšas grąžinti bei pareikšti, jog skolintis neketina.
  2. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, nes, esant ginčui dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir tų santykių tikrųjų šalių, vien pinigų pervedimo į asmens sąskaitą faktai nėra pakankami, vertinant, kokias šalis iš tikrųjų siejo tokie santykiai.
  3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog teisiniai santykiai dėl ginčo pinigų sumų ieškovus siejo su atsakovu A. B.. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog pinigų sumos, kurias pervedant mokėjimo dokumentuose aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“, buvo perduotos atsakovo A. B. prašymu ir būtent jam, nepaisant dalies lėšų pervedimo į atsakovės N. B. banko sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių yra ginčas dėl paskolos grąžinimo, pagrįstai neapsiribojo vien pinigų perdavimo ir priėmimo faktais, bet išsamiai vertino iki ir po pinigų pervedimo šalis siejusius santykius, tarpusavio įsipareigojimus ir ketinimus.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).
  5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir iš jų viseto sprendė, jog teisiniai santykiai dėl ginčo pinigų sumų realiai siejo ieškovus ir atsakovą A. B.. Šiuo atveju ypač yra reikšmingi ieškovės G. M. paaiškinimai teismo posėdyje - ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, kaip tarėsi su atsakove N. B. dėl ginčo pinigų sumų skolinimosi, negalėjo patvirtinti, kad apskritai pažįsta atsakovę. Apeliantai apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau siekia kitokio įrodymų vertinimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė susiklosčiusių santykių atsakingas šalis ir kvalifikavo šalių teisinius santykius, nenukrypdamas nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
  6. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad dėl visų ieškovų pervestų piniginių lėšų į N. B. sąskaitą yra atsakingas A. B., naudojęsis motinos vardu atidaryta sąskaita. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalaujamas sumas ieškovams priteisė iš atsakovo A. B., ir be teisinio pagrindo pervestą 260,66 EUR sumą ieškovei G. M. taip pat priteisia iš atsakovo A. B..
  7. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalyje dėl 260,66 EUR sumos priteisimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis šioje dalyje yra keičiamas, likusioje dalyje paliekant nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
  1. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2016-05-02 papildomu sprendimu išsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurioms turėjo įtakos apeliacinės instancijos teismo nutartis.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės atžvilgiu patenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų (iš prašomų 12 184,89 EUR priteista 11 646,20 EUR). Atmesta 5 proc. ieškovės G. M. reikalavimų atsakovo A. B. atžvilgiu, todėl jis turi teisę į 5 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  4. Byloje nustatyta, jog ieškovė G. M. patyrė 365,55 EUR žyminio mokesčio ir 150 EUR advokato pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo A. B. ieškovei priteisiama 489,77 EUR (515,55 EUR *95 proc.).
  5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo A. B. pagrįstos išlaidos advokato pagalbai sudaro 460,12 EUR, todėl įvertinus pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų kiekvieno ieškovo atžvilgiu atskirai, atsakovui iš ieškovės G. M. priteisiama 18,41 EUR atstovavimo išlaidų.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos nėra įskaitomos.
  7. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiam 15,08 EUR procesinių dokumentų išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas R. M. sumokėjo 266 EUR žyminio mokesčio. Už reiškiamus apeliacinio skundo reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 258 EUR žyminio mokesčio, o ieškovas 8 EUR. Patenkinus 3 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, jai iš atsakovo A. B. priteisiama 8 EUR žyminio mokesčio, o ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus žyminio mokesčio nepriteisiama.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir 2016 m. gegužės 2 d. papildomą sprendimą pakeisti dalyje, susijusioje su 260,66 EUR priteisimu, likusioje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą ir išdėstant sekančiai:

7„Patenkinti ieškinį iš dalies.

8Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) ieškovės G. M. (asmens kodas ( - )) naudai 11 646,20 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 646,20 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) naudai 1 329,35 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 329,35 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Atmesti ieškinio reikalavimus atsakovės N. B. (asmens kodas ( - ) atžvilgiu.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės N. B. (asmens kodas ( - ) atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) atžvilgiu – iki teismo sprendimo įvykdymo.

12Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) ieškovės G. M. (asmens kodas ( - ) naudai ) 489,77 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

13Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) naudai 189,88 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

14Priteisti atsakovei N. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės G. M. (asmens kodas ( - )) 446,32 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 32 ct), iš ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) – 13,80 EUR (trylika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

15Priteisti atsakovui A. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės G. M. (asmens kodas ( - )) 18,41 EUR (aštuoniolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) 15,08 EUR (penkiolika eurų 08 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. ( - ), AB banke „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. ( - ), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

17Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - ) ieškovės G. M. (asmens kodas ( - ) naudai ) naudai 8 EUR (aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ryšiai