Byla 2-453-860/2013

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovui adv. J.Petrulioniui, atsakovams G. E., J. E., R. M., G. A., S. M., L. M., jų atstovei adv. A.Mecelienei, trečiojo asmens A. B. atstovui adv. A.Tursui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir S. R. ieškinį atsakovams G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M., L. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyriui), tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, T. B., S. B., AB Swedbankui, AB SEB bankui, AB Danske bankui, A. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir uždraudimo atsakovams neteisėtai naudotis ieškovų privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi; pagal atsakovų G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. priešieškinį D. R., S. R., T. B. ir S. B. dėl neterminuoto atlygintinio servituto nustatymo; pagal ieškovų G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. ieškinį (civilinėje byloje, kurios ankstesnis Nr. 2-943-494/2013; 2013-02-20 ši byla sujungta su civiline byla Nr. 2-453-860/2013, joms suteiktas bendras civilinės bylos Nr. 2-453-860/2013) atsakovui A. B., tretieji asmenys D. R., S. R., T. B., S. B., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, dėl servituto nustatymo,

Nustatė

4Ieškovai D. R. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

5- uždrausti atsakovams – gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams – G. E., J. E., R. M., S. M., ir gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams – G. A., S. M., naudotis pravažiavimo keliu per ieškovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - );

6- priteisti iš minėtų atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 32 - 36).

7Ieškinyje nurodė, kad jie pagal 2011-11-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Kitos šios žemės sklypo dalies bendrasavininkai yra T. B. ir S. B.. Minėtas žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas, be jokių daiktinių teisių suvaržymų (servituto, laikino kelio ir kt.) žemės sklypas. Tačiau gretimai esančių gyvenamųjų namų – ( - ), savininkai (atsakovai) važinėja savo transporto priemonėmis per ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį, taip pažeisdami jų nuosavybės teises, be to, jie pareiškė prieštaravimus dėl aplink žemės sklypą įrenginėjamos tvoros, teigdami, esą tai jiems vienintelis privažiavimas prie jų namų. Dėl savo teisių pažeidimo jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2012-01-11 rašte konstatavo, kad žemės sklypų, esančių ( - ), savininkai nepagrįstai naudojasi įvažiavimu nuo ( - ) į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teigia, kad atsakovams yra suprojektuoti du galimi privažiavimai iš jų sklypų ir į jų sklypus – pagal Vilniaus apskrities viršininko 2005-01-25 įsakymu Nr. ( - )patvirtintą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), padalijimo į du sklypus projektą ir pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-13 įsakymu Nr. ( - )patvirtintą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )formavimo ir pertvarkymo projektą. Apie pareigą įsirengti savarankišką privažiavimo kelią atsakovai buvo įspėti dar 2009 m. Vienok atsakovai piktybiškai delsė įsirengti 2005 m. suprojektuotą servitutinį kelią, numatytą šio kelio vietą panaudojo savo tikslams – užsėjo žole bei aptvėrė tvora. Lygia taip pat ignoruojamas ir minėtas naujas 2010-12-13 patvirtintas projektas, nustatantis galimybę žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), privažiuoti prie savo žemės sklypų nuo ( - ). Teigia, kad atsakovai neteisėtai naudodamiesi jiems priklausančio žemės sklypo dalimi, pažeidžia jų nuosavybės teises.

8Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t., b.l. 45).

9Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. ( - )buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), detalusis planas. Iš minėto plano kopijos matyti, kad V. M., žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkas, sutinka, kad per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą būtų nutiestas kelias į 0.3660 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Be to, šio detalaus plano pagrindiniame brėžinyje yra aiškiai pažymėta servitutinio kelio vieta. Todėl buvusio savininko V. M. sutikimas nutiesti kelią yra galiojantis ir taikytinas žemę įgijus naujiems savininkams, t.y. ieškovams. Nuginčijus sutikimą, galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl uždraudimo atsakovams naudotis ieškovų privačios nuosavybės teise valdomo sklypo dalimi.

10Atsakovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. pateiktame atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 70 - 72).

11Atsiliepime nurodė, kad jie įsigydami nekilnojamąjį turtą ( - ) ir ( - ) buvo įsitikinę, kad nebus jokių kliūčių patekti į jį, nes buvo suformuotas kelias, kuriuo jie iki šiol naudojasi, t.y. jau beveik 10 metų. Dar 2005 m. atsakovų nekilnojamajam turtui buvo suteiktas ( - )adresas, kuris atitiko faktinę statinių buvimo vietą bei susisiekimo galimybes. Uždraudus ieškovams naudotis keliu, jiems nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, tai prieštarautų CK 4.126 straipsniui. Atsakovai neturi jokios kitos galimybės patekti į savo valdą, kaip tik ginčijamu keliu. Ieškovų siūloma galimybė įsirengti kelią iš magistralinio kelio ( - )pusės yra nereali, nes jos įgyvendinimui reikėtų didžiulių materialinių, bei organizacinių resursų; kelio įrengimą reikėtų derinti su aplinkinių sklypų savininkais bei parengti daug kainuojantį kelio įrengimo projektą. Pažymėjo, kad ieškovai sklypą įsigijo tik 2011-11-16, todėl jie matė, jog per jų įsigyjamą sklypo dalį eina kelias; būdami protingi ir rūpestingi pirkėjai turėjo numatyti galimybę, kad kaimyninių sklypų savininkams teks leisti naudoti sklypo dalį, per kurią eina kelias. Pažymėjo ir tai, kad atsakovų kaimyninio žemės sklypo savininkas A. B., per kurio žemę eina beveik visas kelias neprieštarauja, kad būtų nustatytas servitutas, su sąlyga, jeigu ieškovai neprieštarautų.

12Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius) pateiktame atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t., b.l. 106 - 108).

13Atsiliepime pažymėjo, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo plane nėra pažymėto kelio (gatvės), kuriuo būtų galima privažiuoti prie atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įrašytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - )ir Nr. ( - ), savininkams (atsakovams) važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), priklausantį ieškovams. Nurodė, kad V. M. sutikime konkreti kelio vieta nurodyta nebuvo, sutartis dėl kelio servituto nustatymo gretimame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), nebuvo sudaryta. Todėl ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga. Konstatuota, kad atsakovai nepagrįstai naudojasi įvažiavimu nuo ( - )į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teigia, kad 2010 m. rengiant G.V., A. B., A. K., I. R., V. G. ir kt. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio greta žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą buvo suformuota 13 žemės sklypų, iš jų žemės sklypas, projektinis Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kuris suprojektuotas privažiavimui nuo ( - )prie kitų projekte suprojektuotų žemės sklypų. Pažymėjo, kad minėto žemės sklypo linija tarp riboženklių Nr. ( - )ir žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), linija tarp riboženklių Nr. ( - )yra bendra. Projektas patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-13 įsakymu Nr. ( - ). Teigia, kad yra galimybė atsakovams, t.y. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkams, privačios žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), privažiuoti prie savo žemės sklypo nuo ( - ), o žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkams – žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), ir žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pietiniu pakraščiu.

14Trečiasis asmuo AB Swedbankas pateiktame atsiliepime (1 t., b.l. 180 - 181), kuris pateiktas į ieškinį ir priešieškinį, nurodė, kad bankas ir ieškovai R. 2011-11-11 sudarė kredito sutartį; pagal minėtą sutartį bankas suteikė ieškovams kreditą žemės sklypo daliai ir gyvenamajam namui įsigyti; ginčo žemės sklypo dalis su namu yra įkeista bankui, siekiant užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nurodė, kad pagal CK 4.127 straipsnio 2 dalį hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu. Šiuo atveju banko sutikimas nustatyti servitutą nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius kelio servitutą įkeistam žemės sklypui bus galimai sumažinta įkeisto žemės sklypo vertė, bankas prieštarauja priešieškinio reikalavimui dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

15Trečiasis asmuo AB Danske bankas pateiktame atsiliepime, kuris pateiktas į ieškinį ir priešieškinį, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (2 t., b.l. 163 - 165).

16Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktame atsiliepime, kuris pateiktas į ieškinį ir priešieškinį, nesutinka su atsakovų reikalavimais dėl servituto nustatymo (2 t., b.l. 170 - 172).

17Atsiliepime nurodyta, kad ½ žemės sklypo, Nr. ( - ), dalis priklausanti T. B. ir S. B. bei šiame sklype esantis butas, kurio adresas yra ( - ), yra įkeisti AB SEB banko naudai užtikrinant tinkamą prievolių pagal 2006-12-06 kredito sutartį įvykdymą. Teigia, kad atsakovai turėjo ir tebeturi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo sklypą iš ( - ), o galimybė naudotis ginčo sklypu buvo numatyta kaip laikina opcija, kol bus įrengtas kitas įvažiavimas. Banko nuomone servituto nustatymas žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ), pažeistų proporcingumo principus ir atsakovų patogumo poreikį iškeltų aukščiau ginčo sklypo savininkų interesų, be to, kartu sąlygotų ir įkeisto žemės sklypo vertės sumažėjimą, tai paliestų ir banko interesus. Dėl šių priežasčių prašo ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti.

18Trečiasis asmuo A. B. pateiktame atsiliepime, įvardintame rašytiniai paaiškinimai, kuris pateiktas į ieškinį ir priešieškinį, prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti (2 t., b.l. 176 - 177).

19Atsiliepime nurodė, kad jam priklauso asmeninės nuosavybės teise 0.1210 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ); joks servitutas jo žemės sklype nėra nustatytas ir įregistruotas; jis buvo davęs žodinį sutikimą dėl pasinaudojimo minėtu žemės sklypu esant reikalui, tačiau šiuo metu nebesutinka, kad atsakovai naudotųsi jo nuosavybe be jokio faktinio ir teisinio pagrindo bei darytų jam reikšmingą žalą. Teigia, kad privažiavimas tiek į jo žemės sklypą, tiek ir į atsakovų žemės sklypą yra numatytas iš ( - )per tuo tikslu specialiai suprojektuotą 0.1448 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), tačiau atsakovai juo nesinaudoja ir pageidauja eksploatuoti neteisėtai savavališkai išvažinėtus kaimyninius sklypus, kuriuose nenumatyti nei keliai, nei servitutai. Nurodė, kad jam, kartu su kitais bendraturčiais, priklauso dalis aukščiau minėto susisiekimo tikslais suprojektuoto žemės sklypo ir jis neprieštarauja, kad atsakovai, prisidėdami finansiškai, jį eksploatuotų privažiavimui prie savo žemės sklypų. Jo žiniomis su tuo sutinka ir visi kiti bendraturčiai. Tuo tarpu atsakovams naudojantis jo žemės sklypu kaip privažiavimu jis nebegalės vykdyti jame jokios statybos, kadangi Vilniaus rajone statyba yra galima tik nemažesniame nei 0.1 ha žemės plote.

20Atsakovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A. ir S. M. pateikė teismui priešieškinį (patikslintą), kuriuo prašo:

21- nustatyti neterminuotą atlygintinį, už 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą 13 kv.m. kelio daliai pagal 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtą planą pažymėtą taškais 1 – 8, D. R., S. R., T. B. ir S. B. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), suteikiant teisę ir įpareigojant žemės sklypo savininkus savo lėšomis pašalinti kliūtis šia žemės sklypo dalimi važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir ja naudotis kaip pėsčiųjų taku į ir iš žemės sklypų (namų valdų), kadastro Nr. ( - ), ir kadastro Nr. ( - );

22- priteisti bylinėjimosi išlaidas iš minėtų D. R., S. R., T. B. ir S. B..

23Priešieškinyje iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip ir savo atsiliepime į D. R. ir S. R. ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovų siūlomas kelio įrengimas nuo magistralinio kelio ( - ) kainuotų net 193 314,44 Lt, tai neprotingai didelės sąnaudos, be to, tai nėra galutinė suma; taip pat tai pareikalautų daug organizacinių, laiko ir kt. sąnaudų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, numatytos CK 4.126 straipsnio 1 dalyje, minėto kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku ir transporto priemonėms, nustatymui. Tai vienintelis protingas būdas, kuriuo atsakovai gali patekti į savo namų valdas ir tokiu būdu jomis normaliomis sąnaudomis naudotis pagal paskirtį; yra kelias, einantis per dalį ieškovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovų nuomone, nustatant kompensacijos dėl servituto nustatymo dydį be kita ko turėtų būti atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) patekimui į atsakovams priklausančias namų valdas buvo suformuotas kelias, kuriuo jie nevaržomai naudojosi beveik 10 metų; 2) ieškovai savo sklypą įsigijo tik 2011-11-16, todėl prieš pirkdami žemės sklypą jie suvokė, kad per jų įsigyjamo žemės sklypo dalį eina kelias į atsakovų namų valdas ir būdami protingi bei rūpestingi pirkėjai turėjo numatyti galimybę, kad atsakovams (greta esančių sklypų savininkams) turės būti palikta galimybė (leista) naudotis sklypo dalimi, per kurią eina šis kelias; 3) prašomas nustatyti servitutas yra tik 13 kv.m. dydžio ir žemės sklypo pakraštyje (kampe), todėl ieškovų teisės į žemės sklypą bus apribotos minimaliai ir nesukels didesnių apsunkinimų ar suvaržymų; 4) vietovėje, kurioje yra žemės sklypo savininkų žemės sklypas, vidutinė vieno aro rinkos kaina yra apie 10 000 Lt, o 13 kv.m. (prašomo nustatyti servituto ploto) rinkos kaina būtų tik apie 1 300 Lt. Todėl žemės sklypo savininkams už servituto nustatymą turėtų būti nustatoma vienkartinė kompensacija, neviršijanti 5 000 Lt.

24Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra; iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir savo atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 159).

25D. R. ir S. R. atstovo pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašoma priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 161 - 164).

26Atsiliepime nurodyta, kad priešieškinyje pateiktos aplinkybės skirtos tik suklaidinti teismą ir bet kokia kaina pateisinti neteisėtą naudojimąsi svetimu žemės sklypu privažiavimui prie atsakovų namų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, atsakovų žemės sklypai įsigyti 2005 m., G. A. žemės sklypas – 2007 m.; atsakovų įsigytuose žemės sklypuose yra suprojektuoti servitutiniai keliai, todėl jie žinojo, kad šiuos kelius privalo įsirengti; 2009-04-21 visiems atsakovams buvo įteiktas ( - ) ir ( - ) raštas, kuriuo jie buvo įspėti apie tai, kad kelias nuo 2009-06-01 bus uždarytas. Tad nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad jie ginčo keliu naudojasi beveik 10 metų. Teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis nurodo tai, kad atsakovų nekilnojamajam turtui buvo suteiktas ( - )adresas ir kad buvo gautas kvietimas iš UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Teigia, kad į bylą pateikta O. R. parengta kelio įrengimo lokalinė sąmata yra nereali; nurodytos galimos kelio įrengimo išlaidos bei būtini derinimai tokia apimtimi gali būti reikalingi įrengiant ne privažiavimą prie sklypų, o magistralinį kelią. Palaikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją dėl atsakovams galimybės privažiuoti prie savo sklypų nuo ( - )pusės. Taip pat nurodė, kad į žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas patenka ir pravažiavimui nuo ( - )skirtas valstybinės žemės plotas, užtvertas tvora, apsėtas žole. Tokiu būdu, atsakovai, neginčijamai turėdami realius privažiavimus prie savo sklypų, piktybiškai neįrenginėdami savo kelių, neteisėtai naudodamiesi svetima žeme, siekia faktiškai nusavinti privačios žemės dalį. Pažymėjo, kad tenkinus atsakovų reikalavimus būtų pažeisti reglamentuoti būtini atstumai nuo kelio iki gyvenamojo namo. Tad nustatyti kelio servitutą per jiems priklausantį žemės sklypą nėra jokio teisinio pagrindo ir praktinio būtinumo.

27Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius) pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (2 t., b.l. 2 - 5).

28Atsiliepime į priešieškinį iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip ir savo atsiliepime į ieškinį. Akcentavo, kad formaliai yra galimybė atsakovams, t.y. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkams, privačios žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), privažiuoti prie savo žemės sklypo nuo ( - ), o žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkams – žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), ir žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pietiniu pakraščiu. Sutiko su priešieškinio argumentu, kad ieškovai būdami protingi ir rūpestingi pirkėjai turėjo numatyti, kad anksčiau ar vėliau servituto nustatymo klausimas bus sprendžiamas. Mano, kad nagrinėdamas naujo kelio nuo ( - )iki atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - ), tiesimo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į jį finansuojančių asmenų skaičių, tame tarpe ir esančius aplinkinių žemės sklypų savininkus.

29Civilinėje byloje (ankstesnis bylos Nr. 2-943-494/2013; 2013-02-20 ši byla sujungta su civiline byla Nr. 2-453-860/2013, joms suteiktas bendras civilinės bylos Nr. 2-453-860/2013 (5 t., b.l. 126 -127)) ieškovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

30- atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), 228 kv.m. daliai, 2012-10-11 ( - )parengtame plane pažymėtą taškais 1, 2, 3, 8, nustatyti neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), ir kadastro Nr. ( - ) (viešpataujantys daiktai), naudai, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovui 9 120 Lt vienkartinę kompensaciją, nustatant, kad G. E. ir J. E. turi sumokėti atsakovui 2 280 Lt, R. M. ir S. M. – 2 280 Lt, G. A. – 2 280 Lt, S. M. ir L. M. – 2 280 Lt (5 t., b.l. 179 - 186).

31Ieškinyje nurodė, kad ieškovams priklausančios namų valdos, esančios adresais ( - ), yra įsiterpusios tarp kitų žemės sklypų, jos nesiriboja nei su viena šalia esančia gatve (keliu). Kad patektų į namų valdas ieškovai jau apie 8 m. naudojasi keliu, kuris eina per atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalį (pagrindinė kelio dalis) ir per R. ir B. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalį (likusi dalis prie ( - ), apie 13 kv. m.). jokio kito privažiavimo prie ieškovų namų valdų nėra. Minėtas kelias buvo įrengtas dar iki ieškovams įsigyjant žemės sklypus. Be to, 2004 m. patvirtintame ieškovų žemės sklypų detaliajame plane, šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo pažymėtas 4 m. servitutinis kelias ieškovų žemės sklypų naudai; minėtas įvažiavimas buvo pažymėtas ir genplane. Ieškovų žemės sklypams dar 2005 m., iki ieškovai įsigijo žemės sklypus, buvo nustatyti kelio servitutai, priderinant juos prie detaliajame plane numatyto servitutinio kelio atsakovo sklype. Ieškovų namų valdoms yra suteikti adresai ( - ). Pažymėjo, kad rengiant minėtą ieškovų žemės sklypų detalųjį planą ankstesnis atsakovo žemės sklypo savininkas V. M. 2004-10-26 išdavė notariškai patvirtintą sutikimą, kad per jam priklausantį žemės sklypą būtų tiesiamas kelias į žemės sklypą, kurį padalijus buvo suformuoti ieškovams priklausantys žemės sklypai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas 2006 m. įsigijo žemės sklypą, kelias iki ieškovų žemės sklypų jau egzistavo ir atsakovas žinojo apie tai, kad jo įsigyjamo žemės sklypo dalimi yra naudojamasi privažiuoti bei prieiti iki ieškovų žemės sklypų; atsakovas dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu neturėjo jokių pretenzijų. Šiuo metu atsakovas nebesutinka, kad ieškovai naudotųsi jam priklausančiame žemės sklype esančiu keliu; minėta, kitos galimybės ieškovai patekti prie savo namų valdų neturi. Nėra galimybės ir įrengti kelią nuo magistralinio kelio ( - ), nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose atsakovui ir kt. žemės sklypų savininkams sąlygose, ketinant rengti toje vietovėje žemės sklypų detalųjį planą, nurodyta, kad įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos galima numatyti tik iš vietinės gatvės. Kita alternatyva, įrengiant kelią iš žemės sklypų, esančių ( - ), būtų pažeistas minėtų sklypų savininkų privatumas. Todėl šiuo atveju yra tik viena galimybė, t.y. nustatyti prašomą kelio servitutą per atsakovo žemės sklypą. Pažymėjo, kad vietovėje, kurioje yra atsakovo žemės sklypas, vieno aro žemės ūkio paskirties žemės rinkos kaina yra apie 4 000 Lt, o 228 kv.m. kaina atitinkamai būtų apie 9 120 Lt. Mano, kad ši suma yra maksimali atsakovui nustatytinos kompensacijos suma.

32Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra; jų nuomone ieškinys gali būti patenkintas, nes šiuo metu atsakovui priklausančio žemės sklypo buvęs žemės savininkas V. M. buvo davęs rašytinį sutikimą nutiesti kelią (6 t., b.l. 8).

33Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (6 t., b.l. 140 - 144).

34Atsiliepime nurodė, kad tai, jog ieškovai, turėdami jo žodinį sutikimą, naudojosi jam priklausančiu 0.1210 ha žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), nereiškia, jog jis tokį sutikimą ieškovams davė neterminuotam laikui. Sutikimas naudotis jo žemės sklypu ieškovų atžvilgiu buvo geranoriškas, nes buvo žinoma, kad yra ruošiamas žemės sklypų, esančių ( - ), detalusis planas, kur numatytas privažiavimas tiek iki ieškovų, tiek ir iki jo žemės sklypo iš ( - ). Jis ketina savo žemės sklype statyti gyvenamąjį namą; keičiama sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Tuo tarpu nustačius jo žemės sklype kelio servitutą, jis nebegalės sklype statyti gyvenamojo namo, t.y. sklypas nebegalėtų būti normaliai naudojamas pagal savo paskirtį, nes kelias su jo apsaugine zona užims didžiąją dalį jo žemės sklypo (789,3 kv.m.); lieka vos 420,7 kv.m. žemės sklypo ploto, tačiau jo nebepakanka namų valdos paskirčiai įgyvendinti. Ieškovai, pareikšdami ieškinį jo atžvilgiu, nesilaikė lygiateisiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros principų (CK 1.2 str.), kadangi ieškinyje nėra nurodomos priežastys, kodėl yra siekiama suvaržyti jo teises į nuosavybę, o kaimyninių sklypų savininkams – ne. Be to, ieškovų pageidavimas eksploatuoti neteisėtai ir savavališkai išvažinėtus kaimyninius žemės sklypus, tame tarpe ir jo, nors jame nėra numatytas nei kelias, nei įregistruotas servitutas, pažeidžia jo teises į nuosavybę. Mano, kad ieškovai neišnaudojo visų galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teises neapribojant jo teisių ir interesų. Tarp jo ir ieškovų 2012 m. vyko derybos dėl jam priklausančio žemės sklypo įsigijimo už 160 000 Lt, taip pripažindami alternatyvų (ne kelio servituto nustatymo) būdą patekti į savo namų valdą. Mano, kad jo ir ieškovų interesų pusiausvyra būtų išlaikyta tik ieškovams pilnai atlyginus sklypo nuvertėjimo nuostolius; ieškovų siūloma kompensacija tokios pusiausvyros neišlaiko.

35Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. ieškinį nepateikė.

36Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus, pateiktus savo procesiniuose dokumentuose. Papildomai D. R. ir jo atstovas nurodė, kad R. neprieštarauja, jog atsakovai naudotųsi pravažiavimo keliu, t.y. jiems (ieškovams) priklausančia žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalimi, privažiavimui prie savo namų valdų ir išvažiavimui, kol bus baigtas ir įgyvendintas detalusis planavimas, suteiksiantis gyvenamųjų namų, esančių ( - ), savininkams alternatyvų patekimą į savo namų valdas. Iš esmės tokį pat patikinimą patvirtino ir A. B. atstovas, teigdamas, kad jo atstovaujamasis sutinka ir leidžia naudotis pravažiavimo keliu jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), kol bus baigtas detalusis planavimas ir jame be kita ko bus numatytas privažiavimas prie E., M. ir kitiems nuosavybės teise priklausančių namų valdų. Atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujamasis yra vienas iš minėtos teritorijos detaliojo planavimo organizatorių ir užsakovų.

37Ieškiniai ir priešieškinys atmestini.

38Byloje nustatyta, kad 0.1500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su jame esančiu pastatu – dviejų butų gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso S. R., D. R., T. B. ir S. B.; savininkai (buvę ir esami) yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką; šiam žemės sklypui nėra nustatytas ir įregistruotas joks kelio servitutas (1 t., b.l. 5 – 8, 3 t., b.l. 64 - 69). 01210 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso A. B.; šiam žemės sklypui taip pat nėra nustatytas ir įregistruotas joks kelio servitutas (2 t., b.l. 77 - 78).

39S. M., R. M., G. E. ir J. E. priklauso 0.1830 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu (dviejų butų pastatai), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); šiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris pažymėtas plane (1 t., b.l. 11, 38 – 39). G. A. ir S. M. priklauso 0.1830 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu (dviejų butų pastatai), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); šiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris pažymėtas plane (1 t., b.l. 10, 40).

40Byloje dalyvaujančių asmenų žemės sklypai vaizdžiai (jų išsidėstymas ir pan.) matyti kadastro žemėlapio ištraukoje, kuri pateikta į bylą (1 t., b.l., 132): S. R., D. R., T. B. ir S. B. priklausantis žemės sklypas pažymėtas Nr. ( - ); A. B. – 5088; S. M., R. M., G. E. ir J. E. – 4999; G. A. ir S. M. – 4998.

41Byloje dalyvaujančių asmenų pareikšti šie materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai:

421) D. R. ir S. R. teismo prašo uždrausti atsakovams – gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkams – G. E., J. E., R. M., S. M., ir gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkams – G. A., S. M., naudotis pravažiavimo keliu per jiems (D. R. ir S. R.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - );

432) G. E., J. E., R. M., S. M., G. A. ir S. M. teismo prašo nustatyti neterminuotą atlygintinį, už 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą 13 kv.m. kelio daliai pagal 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtą planą, pažymėtą taškais 1 – 8, D. R., S. R., T. B. ir S. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), suteikiant teisę ir įpareigojant žemės sklypo savininkus savo lėšomis pašalinti kliūtis šia žemės sklypo dalimi važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir ja naudotis kaip pėsčiųjų taku į ir iš žemės sklypų (namų valdų), kadastrinis Nr. ( - ), ir kadastrinis Nr. ( - );

443) G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. teismo prašo A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), 228 kv.m. daliai, 2012-10-11 UAB „Geodezinis standartas“ parengtame plane pažymėtą taškais 1, 2, 3, 8, nustatyti neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), adresas ( - ), ir kadastrinis Nr. ( - ), adresas ( - ) (viešpataujantys daiktai), naudai, įpareigojant juos (G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M.) sumokėti A. B. 9 120 Lt vienkartinę kompensaciją, nustatant, kad G. E. ir J. E. turi sumokėti A. B. 2 280 Lt, R. M. ir S. M. – 2 280 Lt, G. A. – 2 280 Lt, S. M. ir L. M. – 2 280 Lt.

45Byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo klausimai.

46Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Svarbu nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį viešpataujančio daikto savininkui suteikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (LAT 2005-03-21 nutartis Nr. 3K-3-196/2005; 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-246/2005; 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-496/2005; 2006-12-22 nutartis Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartis Nr. 3K-3-234/2007; 2009-05-29 nutartis Nr. 3K-3-2/2009; 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-283/2010; 2011-11-04 nutartis Nr. 3K-3-419/2011; 2012-10-23 nutartis Nr. 3K-3-433/2012 ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Praktikoje akivaizdžiai atsispindi nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą, eliminuojantis nepagrįstą nuosavybės teisės varžymą.

48Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią gausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti byloje pareikštus reikalavimus.

49Visų pirma, teismas pažymi, kad G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų tinkamai įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

502010 m. rengiant A. B. ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 2.1552 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), greta esančio žemės sklypo (1830 m2), kadastrinis Nr. ( - ), priklausančio S. M., R. M., G. E. ir J. E., formavimo ir pertvarkymo projektą buvo suformuota 13 žemės sklypų, iš jų 0.1448 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), kuris suprojektuotas privažiavimui nuo ( - )prie kitų projekte suprojektuotų žemės sklypų; šie sklypai kaip atskiri nuosavybės teisės objektai yra įregistruoti VĮ Registrų centre (1 t., b.l. 128 – 131, 2 t., b.l. 69 – 81, 3 t., b.l. 6 – 45, 4 t., b.l. 29 - 34 ir kt.). Minėtas 0.1448 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), pateiktame kadastro žemėlapio ištraukoje (1 t., b.l. 132) pažymėtas Nr. ( - ). Šio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) linija tarp koordinačių taškų 41 – 43, pažymėtų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (4 t., b.l. 34), ir žemės sklypo (1830 m2), kadastrinis Nr. ( - ), linija tarp koordinačių taškų 4 – 6, pažymėtų plane (1 t., b.l. 11), yra bendra, tai aiškiai matyti iš į bylą pateiktų duomenų (1 t., b.l. 132, 4 t., b.l. 21, 34 ir kt.). Be to, minėta, G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. priklausančiuose žemės sklypuose yra nustatyti kelio servitutai, jie aiškiai matosi sklypų planuose; S. M., R. M., G. E. ir J. E. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas kelio servitutas eina iki pat jų sklypo rytinės ribos (5 – 6 koordinačių taškai) (1 t., b.l. 10 - 11). Tad šiame sklype esantis servitutas, ties taškais 5 – 6, sutampa su žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos taškais 41 – 42.

51Žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su keliu (tai matyti iš ortofoto (2 t., b.l. 32 - 33) ir kitų byloje esančių įrodymų (2 t., b.l. 86 – 89, 5 t., b.l. 148, 6 t., b.l. 167 ir kt.)), kuris susisiekia su ( - ).

52Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra galimybė žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkams - S. M., R. M., G. E. ir J. E., privačios žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), privažiuoti prie savo žemės sklypo nuo ( - ), o žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkams – G. A. ir S. M., žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietiniu pakraščiu servitutiniu keliu.

53Nors šiuo metu žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), paskirtis yra žemės ūkio ir jame dar nėra įrengtas kelias, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimų dėl servitutų nustatymo. A. B., kuris yra vienas iš minėto žemės sklypo bendrasavininkių (2 t., b.l. 79 - 81), procesiniame dokumente (2 t., b.l. 176 - 177) nurodė, kad šis sklypas specialiai buvo suprojektuotas susisiekimui su kitais žemės sklypais (tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai); juo gali susisiekti ir žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - )ir Nr. ( - ), savininkai. Tam, kad šis sklypas skirtas susisiekimui su kitais sklypais patvirtina ir jo forma bei išsidėstymas (kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas Nr. ( - )); tai komunikacinis žemės sklypas. A. B. neprieštarauja, kad G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M., prisidėdami finansiškai, naudotųsi jam bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), privažiavimui prie savo žemės sklypų; jo žiniomis su tuo sutinka ir visi kiti bendraturčiai (2 t., b.l. 177). Servituto nustatymo prašantys asmenys nepateikė teismui įrodymų, kad kiti minėto žemės sklypo bendrasavininkiai prieštarautų žemės sklypo naudojimui susisiekimo tikslais. Bet kokiu atveju, ši galimybė (alternatyva) labiau atitinka proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principus; akivaizdu, kad susisiekimo tikslais žemės sklypo, kuris ir suprojektuotas tuo tikslu, naudojimas mažiau varžo asmenų teises. Tai jokiu būdu nereiškia, kad teismas pasisako dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Teismas tik konstatuoja, kad servituto prašantys asmenys nėra išnaudoję visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kurios yra priimtinesnės teisės požiūriu.

54G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. prašomas taikyti teisių ribojimas yra pakankamai didelės apimties: prašoma riboti ne vieno, bet dviejų žemės sklypų savininkų nuosavybės teises; prašoma nustatyti kelio servitutą išilgai per visą A. B. žemės sklypą (virš 100 metrų), todėl jo naudojimas pagal paskirtį būtų žymiai apribotas, juo labiau, turint omenyje tai, kad keičiama šio žemės sklypo paskirtis, turint tikslą jame statyti gyvenamąjį namą (6 t., b.l. 146 - 161); prašomas nustatyti kelio servitutas D. R., S. R., T. B. ir S. B. priklausančiame žemės sklype praeitų arti D. R. ir S. R. gyvenamojo namo, tai neabejotinai būtų sutrikdytas šių asmenų privatumas; pastarojo žemės sklypo savininkai turi kitą privažiavimą prie savo pastatų, todėl servituto nustatymas iš esmės reikštų atitinkamu plotu nuosavybės teisės eliminavimą iš jų dispozicijos, nes R. realiai juo nesinaudotų; D. R. ir S. R. bei T. B. ir S. B. savo žemės sklypą, su jame esančiais pastatais, yra atitinkamai įkeitę AB Swedbankui ir AB SEB bankui, kurie prieštarauja servituto nustatymui įkeistam žemės sklypui (1 t., b.l. 180 – 181, 2 t., b.l. 163 - 165), tad galimai būtų pažeisti ir kreditorių interesai.

55Alternatyvaus kelio įrengimas negali būti laikomas kliūtimi, kurios pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. D. R. ir S. R. pateikė teismui reikiamos kelio dalies nuo ( - )įrengimo išlaidų lokalinę sąmatą Nr. ( - ) (su priedais), pagal kurią kelio įrengimo darbai kainuotų 17 132,85 Lt (2 t., b.l. 82 - 98). Servituto nustatymo prašantys asmenys pateikė savo lokalinę sąmatą, pagal kurią kelio įrengimas kainuotų 193 314.44 Lt (1 t., b.l. 125 - 126). Kaip matyti iš pastarosios lokalinės sąmatos ir lydraščio, joje paskaičiuotas asfaltuoto kelio įrengimas nuo pat ( - )iki privataus sklypo (galimo kelio ilgis – 214 m.). Tačiau teismas pažymi, kad servituto prašantys asmenys negali turėti teisėto lūkesčio į asfaltuotą kelią iki jų sklypų, juo labiau, kad jie patys šiuo metu naudojasi išvažinėtu keliu per kitų asmenų sklypus; sąmatoje kelio plotas paskaičiuotas 6 m. pločio, tuo tarpu jie naudojasi ir prašo nustatyti 4 m. pločio kelio servitutą. Be to, joje kelio įrengimas paskaičiuotas nuo pat ( - )iki jų sklypų, tuo tarpu byloje nustatyta, kad kelią realiai reikia įrengti per pus trumpesnėje atkarpoje; kitoje atkarpoje yra pravažiuojamas kelias, kuris susisiekia su ( - ). Tad G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. pateikta sąmata yra nereali, todėl ji atmestina. Šiuo atveju labiau priimtina D. R. ir S. R. lokalinė sąmata. Bet kokiu atveju, net jeigu minėto kelio įrengimo darbai realiai kainuotų ir šiek tiek daugiau negu R. pateiktoje sąmatoje nurodyta kaina, turint omenyje tai, kad išlaidos turėtų būti dalijamos ne tik tarp servituto nustatymu suinteresuotų asmenų (4 šeimų), bet ir tarp žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininkų, kuriuos taip pat liečia ir jie yra suinteresuoti kelio įrengimu, be to, prie kelio įrengimo darbų prisidėtų ir R., tai jie ne kartą patvirtino vykusiose teismo posėdžiuose, šios išlaidos nebūtų neprotingos ir nepateisinamai didelės. Antra vertus, servituto nustatymas taip pat yra atlygintinis. R. pateikė į bylą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad servituto nustatymas žemės sklypo ir buto vertę sumažintų 57 000 Lt (5 t., b.l. 37 - 64). Nors pateiktoje ataskaitoje netiksliai nurodomas servituto plotas, t.y. nurodomas šiek tiek didesnis servituto plotas negu realiai yra prašoma, tačiau tai ženkliai neįtakotų nustatytą turto nuvertėjimo kainą dėl servituto nustatymo. A. B. taip pat pateikė į bylą turto vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) ir jos priedą Nr. ( - ) (6 t., b.l. 168). Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad servituto nustatymas A. B. žemės sklypo vertę sumažintų 26 000 Lt; ataskaitos priede turto sumažėjimo vertė nurodyta - 83 000 Lt. Teismas pažymi, kad bet kokiu atveju pagrįstas A. B. turto nuvertėjimas – ne mažiau 26 000 Lt. Servituto prašantys asmenys nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias turto sumažėjimo vertes, jeigu būtų nustatyti prašomi kelio servitutai. Advokatės A.Mecelienės pateikti paaiškinimai, kad vertės sumažėjimas turėtų būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės sklypo aro kainą toje vietovėje ir proporcingai paskaičiuotas turto vertės sumažėjimas servituto užimtam plotui, be to, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tarnaujančiųjų daiktų savininkai nepraranda nuosavybės teisių ir turtu gali naudotis, negali paneigti profesionalių vertintojų pateiktų ataskaitų dėl individualaus turto kainos konkrečiu atveju sumažėjimo, juo labiau, kad savininkams poreikis ir galimybės naudotis servitutinio kelio dalimi būtų minimalus.

56Be to, ruošiamas šalimai esančios teritorijos, į kurią be kita ko patenka ir A. B. žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, taip pat minėtas komunikacinis sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), detalusis planas (5 t., b.l. 106 – 107, 6 t., b.l. 166 ir kt.). Iš byloje esančio šio detaliojo plano sklypų brėžinio projekto matyti, kad yra suprojektuotas kelias, kuris susisiekia su ( - ) (5 t., b.l. 107). Nors šis planas dar tik projektas, tačiau matyti, kad jo rengimas yra pažengęs, t.y. 2013-02-08 buvo pateiktas viešam svarstymui (5 t., b.l. 106). Taigi, įgyvendinus šitą projektą aplinkinių sklypų savininkai, tame tarpe ir asmenys, prašantys šioje byloje nustatyti servitutus, turės susisiekimą ir su ( - ). Teismas pažymi, kad prašomų nustatyti servitutų sklypų savininkai (A. B., R.) neprieštarauja ir sutinka, jog jiems priklausančiais žemės sklypais būtų naudojamasi susisiekimo tikslais, kol bus baigtas minėtas detalusis planas ir įrengtas kelias. Tai vykusiuose teismo posėdžiuose (taip pat pateiktuose procesiniuose dokumentuose) ne kartą patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai; galutiniai tai buvo patvirtinta šalių atstovų paskutiniame vykusiame teismo posėdyje, šis patvirtinimas yra tvirtas, galutinis ir sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes. Teismas šią aplinkybę vertina kaip teisiškai reikšmingą. Tad ši galimybė yra dar viena alternatyva žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - )ir Nr. ( - ), savininkams įgyvendinti savo nuosavybės teises neapribojant kitų asmenų nuosavybės teisių; ji negali būti laikoma kaip abstrakčia, nes šiuo metu susisiekimas su sklypais yra, savininkai pasiryžę jį išsaugoti iki šio projekto įgyvendinimo.

57Teismas dar kartą akcentuoja, kad asmenys prašantys nustatyti servitutą turi įrodyti, jog išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, arba kad toks apribojimas yra vienintelis ir racionalus, atitinkantis objektyvumo, skirtingų interesų derinimo ir pusiausvyros principus (CPK 178 str.). Tačiau, kaip matyti iš bylos, servituto prašantys asmenys yra užėmę tokią poziciją, kad bet kokia kaina siekia prašomų servitutų, atmesdami bet kokius kitus galimus variantus; iš esmės net savo aktyviais veiksmais eliminuodami kitas galimybes, t.y. jų prašymu buvo sustabdytas detaliojo plano rengimas (7 t., b.l. 3); toks elgesys yra nepriimtinas. Teismui iš esmės neteikė jokių įrodymų (išskyrus pačių ir jų atstovės paaiškinimus, kurie yra nepagrįsti), susijusių su detaliuoju planavimu, t.y. kad ėmėsi kokių tai veiksmų, jog jų interesas turėti privažiavimą prie sklypų būtų užtikrintas, pavyzdžiui, bandymas išsiaiškinti su projekto rengėjais (užsakovais) galimybes, detaliojo plano parengimo ir įgyvendinimo terminus ir pan.; tas pats pasakytina ir apie galimą privažiavimą nuo ( - )per žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. ( - ) (1 t., b.l. 132, 6 t., b.l. 167), neteikti jokie įrodymai, ar šio žemės sklypo savininkai sutiktų, kad būtų įrengtas kelias, pavyzdžiui sklypo pakraščiu, kokios kompensacijos pageidautų ir pan.; be to, nepateikti duomenys, kad nėra galimybės įsirengti privažiavimo iš ( - )pusės, ar kad tokia galimybė yra mažiau priimtina, neatitinkanti minėtų principų. Nepateikti kiti duomenys, kurie leistų padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašomo servituto nustatymas yra vienintelė būtina galimybė; servituto prašantys asmenys neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes. Vienok, teismas ne kartą siūlė papildomai pagrįsti savo reikalavimus.

58Teismas nesutinka su G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. atstovės adv. A.Mecelienės argumentu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai santykiai, pagal kuriuos abi šalys sutiko su tuo, jog kelias egzistuoja ir jie gali juo (keliu) naudotis. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog aptariamas kelias, kuriuo šiuo metu servituto prašantys asmenys patenka prie savo namų valdų, būtų įrengtas; nenurodyta konkrečiai kas, kada, kieno sutikimu ar leidimu ir kokiu tikslu šį kelią įrengė, kokios buvo išlaidos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkas kelio išvažinėjimas per svetimą žemės sklypą jokiu būdu negali būti laikomas įrengtu keliu, juo labiau teisėtai įrengtu. Nors kai kuriuose pirminiuose žemės sklypų, kadastrinis ( - )ir Nr. ( - ), formavimo dokumentuose yra pažymėtas privažiavimas iš pietinės pusės, tačiau nebuvo nustatytas ir įregistruotas joks kelio servitutas. Iš byloje esančio minėtų žemės sklypų detaliojo plano (1 t., b.l. 68) matyti, kad įvažiavimas pažymėtas iš pietinės pusės, prie pat rytinės sklypo ribos (linijos). Tai reikštų, kad įvažiavimas yra per A. B. sklypo vidurį, tai aiškiai matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos (1 t., b.l. 132), ortofoto (2 t., b.l. 32 - 33). Tuo tarpu naudojamas kelias per A. B. žemės sklypą eina pačiu sklypo pakraščiu. Todėl šis detalusis planas negalėjo būti pagrindu įrengti, kaip teigia adv. A.Mecelienė, šiuo metu naudojamą kelią. Tas pats pasakytina ir apie buvusio sklypo savininko V. M. sutikimą (1 t., b.l. 67). Beje, šiame sutikime nėra nurodyta konkreti kelio buvimo vieta. Kelio naudotojai dar 2009 m. buvo įspėti apie kelio uždarymą (1 t., b.l. 20), tačiau iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kad šis klausimas būtų išspręstas.

59Tai, kad kai kuriuose pirminiuose sklypų, kadastrinis ( - )ir Nr. ( - ), formavimo dokumentuose buvo pažymėtas kelias iš pietinės pusės, atsižvelgiant į tai, jog jis nebuvo įregistruotas kaip servitutas, šiuo metu neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl servitutų nustatymo, nes, minėta, šių sklypų savininkai neįrodė, kad jie išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kurios neapribotų kitų savininkų teisių ir interesų. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl alternatyvių servitutų nustatymo. Tačiau toks klausimas byloje nėra iškilęs.

60Teismas nesutinka ir su adv. A.Mecelienės argumentu, kad nėra galimybės jų atstovaujamiesiems įsirengti įvažiavimą nuo ( - )pusės per anksčiau minėtą žemės sklypą, t.y. kadastrinis Nr. ( - ); advokatė motyvuoja tuo, kad 2012 m. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti yra nurodyta, jog įvažiavimas ir išvažiavimas iš planuojamos teritorijos turi būti numatytas iš vietinės gatvės. Teismas pažymi, kad atstovaujamų asmenų žemės sklypai nepatenka į planuojamą teritoriją, jiems nėra rengiami jokie planai, todėl šios sąlygos šiuo atveju netaikytinos; jos negali būti kliūtis atstovaujamiesiems įsirengti minėtą įvažiavimą nuo ( - ). Teismui nepateikti jokie duomenys, kurie leistų padaryti priešingą išvadą.

61Atsižvelgiant į išdėstytą, G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. ieškinys ir priešieškinys dėl servitutų nustatymo atmestini kaip nepagrįsti.

62Kadangi D. R. ir S. R. sutinka leisti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi laikinai naudotis G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. susisiekimui kol bus išspręstas privažiavimo prie servituto nustatymo prašančių asmenų namų valdų klausimas, teismas į šią poziciją atsižvelgė atmesdamas reikalavimus dėl servitutų nustatymo, todėl šiuo metu jų ieškinys dėl uždraudimo naudotis privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi negali būti laikomas pagrįstu, todėl jis irgi atmestinas.

63Kadangi šalių reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitai nepriteisiamos (CPK 93 str.). Nors A. B. pareikšti reikalavimai atmesti, jis niekam nebuvo pareiškęs reikalavimų, tačiau jo naudai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nes A. B. reikalavimai teisme buvo pareikšti po to, kai jis ketino uždrausti naudotis jo žemės sklypu susisiekimui, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas jo naudai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.).

64Iš byloje dalyvaujančių asmenų, kurių reikalavimai atmesti, valstybei priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos (103,82 Lt), t.y. iš G. E. ir J. E. priteistina 20,76 Lt; iš R. M. ir S. M. – 20,76 Lt; iš G. A. – 20,76 Lt; iš S. M. ir L. M. – 20,76 Lt; iš D. R. ir S. R. – 20,76 Lt (CPK 92, 96 str.).

65Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi (1 t., b.l. 154 - 155) ir 2013-02-18 nutartimi (5 t., b.l. 188 - 189) taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.).

66Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

67Ieškinius ir priešieškinį atmesti.

68Priteisi valstybei 103,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš G. E., a.k. ( - ) ir J. E., a.k. ( - ) priteisti 20,76 Lt (dvidešimt litų ir 76 ct); iš R. M., a.k. ( - ) ir S. M., a.k. ( - ) - 20,76 Lt (dvidešimt litų ir 76 ct); iš G. A., a.k. ( - ) - 20,76 Lt (dvidešimt litų ir 76 ct); iš S. M., a.k. ( - ) ir L. M., a.k. ( - ) - 20,76 Lt (dvidešimt litų ir 76 ct); iš D. R., a.k. ( - ) ir S. R., a.k. ( - ) - 20,76 Lt (dvidešimt litų ir 76 ct) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

69Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 ir 2013-02-18 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovui adv.... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų D. R.... 4. Ieškovai D. R. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu),... 5. - uždrausti atsakovams – gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams – G.... 6. - priteisti iš minėtų atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas (1 t.,... 7. Ieškinyje nurodė, kad jie pagal 2011-11-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.... 8. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė... 9. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2004-12-31... 10. Atsakovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. pateiktame atsiliepime... 11. Atsiliepime nurodė, kad jie įsigydami nekilnojamąjį turtą ( - ) ir ( - )... 12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsiliepime pažymėjo, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo plane... 14. Trečiasis asmuo AB Swedbankas pateiktame atsiliepime (1 t., b.l. 180 - 181),... 15. Trečiasis asmuo AB Danske bankas pateiktame atsiliepime, kuris pateiktas į... 16. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktame atsiliepime, kuris pateiktas į... 17. Atsiliepime nurodyta, kad ½ žemės sklypo, Nr. ( - ), dalis priklausanti T.... 18. Trečiasis asmuo A. B. pateiktame atsiliepime, įvardintame rašytiniai... 19. Atsiliepime nurodė, kad jam priklauso asmeninės nuosavybės teise 0.1210 ha... 20. Atsakovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A. ir S. M. pateikė teismui... 21. - nustatyti neterminuotą atlygintinį, už 5 000 Lt vienkartinę... 22. - priteisti bylinėjimosi išlaidas iš minėtų D. R., S. R., T. B. ir S. B..... 23. Priešieškinyje iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip ir savo... 24. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į... 25. D. R. ir S. R. atstovo pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašoma... 26. Atsiliepime nurodyta, kad priešieškinyje pateiktos aplinkybės skirtos tik... 27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 28. Atsiliepime į priešieškinį iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip... 29. Civilinėje byloje (ankstesnis bylos Nr. 2-943-494/2013; 2013-02-20 ši byla... 30. - atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.... 31. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams priklausančios namų valdos, esančios... 32. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė bylą... 33. Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 34. Atsiliepime nurodė, kad tai, jog ieškovai, turėdami jo žodinį sutikimą,... 35. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į... 36. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus... 37. Ieškiniai ir priešieškinys atmestini.... 38. Byloje nustatyta, kad 0.1500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su jame... 39. S. M., R. M., G. E. ir J. E. priklauso 0.1830 ha žemės sklypas, kadastrinis... 40. Byloje dalyvaujančių asmenų žemės sklypai vaizdžiai (jų išsidėstymas... 41. Byloje dalyvaujančių asmenų pareikšti šie materialinio teisinio pobūdžio... 42. 1) D. R. ir S. R. teismo prašo uždrausti atsakovams – gyvenamojo namo,... 43. 2) G. E., J. E., R. M., S. M., G. A. ir S. M. teismo prašo nustatyti... 44. 3) G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. teismo prašo A. B.... 45. Byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo... 46. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad... 48. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią... 49. Visų pirma, teismas pažymi, kad G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir... 50. 2010 m. rengiant A. B. ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės... 51. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su keliu (tai matyti iš... 52. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra galimybė žemės... 53. Nors šiuo metu žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), paskirtis yra žemės... 54. G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M. prašomas taikyti teisių... 55. Alternatyvaus kelio įrengimas negali būti laikomas kliūtimi, kurios... 56. Be to, ruošiamas šalimai esančios teritorijos, į kurią be kita ko patenka... 57. Teismas dar kartą akcentuoja, kad asmenys prašantys nustatyti servitutą turi... 58. Teismas nesutinka su G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L. M.... 59. Tai, kad kai kuriuose pirminiuose sklypų, kadastrinis ( - )ir Nr. ( - ),... 60. Teismas nesutinka ir su adv. A.Mecelienės argumentu, kad nėra galimybės jų... 61. Atsižvelgiant į išdėstytą, G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. ir L.... 62. Kadangi D. R. ir S. R. sutinka leisti jiems priklausančia žemės sklypo... 63. Kadangi šalių reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš... 64. Iš byloje dalyvaujančių asmenų, kurių reikalavimai atmesti, valstybei... 65. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi (1 t., b.l. 154 - 155)... 66. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260... 67. Ieškinius ir priešieškinį atmesti.... 68. Priteisi valstybei 103,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš G. E., a.k. ( -... 69. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 ir 2013-02-18 nutartimis taikytos... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...