Byla 2A-1662-436/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1741-1043/2018 pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P..

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. P., mirusios 2016 m. liepos 17 d., mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, jog Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017, kurioje 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismas sprendimu nustatė juridinius faktus, kad R. P. ir S. P. priėmė savo motinos K. P. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdami tą turtą valdyti. Susipažinęs su gautu teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kurias teismas vertino kaip palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas suprato, kad netinkamai asmeniškai iki tol suvokė turto valdymo ir disponavimo juo sąvokas, tai sudarančius veiksmus, dėl ko klaidingai suvokė ir patį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo teigimu nei teismas, nei kas kitas jam neišaiškino, kokie tiksliai veiksmai turėtų būti laikomi palikimo priėmimu, todėl teikia savarankišką pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, jog mamos palikimo niekada neatsisakė, o teisme tik paaiškino buvus susitarimą tarp motinos ir brolių, kad turtą paveldės R.. Nesant įrodymų buvus tokį susitarimą, jo sprendimu nebuvo paisyta, o turto paveldėjimo faktui pripažinti pakako aplinkybės, jog S. P. gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo už savo išlaidas. Todėl mano, kad esant susiklosčiusių aplinkybių visumai taip pat negalėjo būti eliminuotas iš įpėdinių eilės. Po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, pareiškėjas nuolatos gyveno motinai priklausančiame name, adresu ( - ) Kaunas. Šiuo adresu iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos neturi. Be nurodyto namo motinos vardu buvo registruoti žemės sklypas Kauno r. sav., ( - ) ir žemės sklypas Kauno r. sav., ( - ) su jame esančiais statiniais. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina nebuvo palikusi testamento. Realiai po jos mirties viskas klostėsi kaip ir anksčiau, pareiškėjas su savo broliu S. gyveno adresu ( - ) Kaune. Pareiškėjas pagal galimybes apsitvarkydavo buityje, broliui R. P. rūpinantis namais, sodu (daržu), padėdavo jam darbuose. Po kelių mėnesių po motinos mirties mirė brolis S.. Po jo mirties niekas nesikeitė. R. išlaikė būstą, sumokėjo dar ir S. turėtas skolas už internetą. Pareiškėjas ir toliau su broliu R. tvarkėsi prie namų, padėjo rūpintis aplinka, daržais, genėjo medžius, kūreno namus R. nupirktu kuru, plovė namie langus, grindis. Manė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, nes realiai už nieką (turto išlaikymą) nemokėjo, arba sumokėdavo R. prašomas, tačiau jo pinigais. Tačiau kaip paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo, tokie veiksmai nebuvo vieninteliai galimi siekiant pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Motinai priklausančiame name pareiškėjas ne tik gyveno iki ir po motinos mirties, bet ir naudojosi ir naudojasi visais motinai priklausiusiais daiktais, prižiūri namus, buities darbų atlikimui yra pirkęs keletą daiktų, buvo įsitikinęs, jog name gyvena kaip savas žmogus, kuris turi teisę ten gyventi ir juo naudojasi kaip šeimininkas.

72.

8Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuolatos gyveno mamai priklausiusiame name, adresu ( - ), Kaunas, nėra. Įstatymas ir jo pagrindu susiklosčiusi teismų praktika labai aiškiai apibrėžia kokius veiksmus kiekvienas potencialus turto įpėdinis turi atlikti tam, kad būtų galima pripažinti, jog tokiu būdu jis siekė ir išreiškė savo valią šį palikimą priimti, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Asmuo grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

93.

10Suinteresuotasis asmuo S. P. su pareiškėjo pareiškime išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko. Jo nuomone pareiškėjas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 jau yra išreiškęs savo valią dėl motinos palikimo atsisakymo. Byloje užfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas nepretendavo į savo motinos K. P. palikimą ir nurodė, jog motinos visą palikimą po jos mirties priėmė jo brolis R. P., jis pats palikimo nepriėmė ir negalėjo priimti dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. S. P. vienintelis rūpinosi palikėjos turtu, jį išlaikė, nei vienas iš brolių tokių veiksmų neatliko.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. po savo motinos K. P. mirties, priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

144.1.

15Iš teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumos matyti, kad po motinos mirties K. P. ir toliau liko gyventi palikimą sudarančiame turte, savo fiziniu darbu prisidėjo prie turto priežiūros, jo išlaikymo, t. y. iš esmės savo atliko veiksmus būdingus palikimo priėmimui faktiniu valdymu. Tačiau dėl savo klaidingo įsitikinimo manė neturintis teisės į palikimą sudarantį turtą. Teismo vertinimu asmens moralinės vertybės, sąlygojusios jo klaidingą įsitikinimą, kad nėra lygiai tiek pat, kaip kitas brolis, vertas priimti palikimą, nagrinėjamu atveju negali paneigti paties faktinio palikimo priėmimo fakto ir užkirsti kelią jam, kaip palikimą priėmusiam faktiniam įpėdiniui, paveldėti palikimą sudarantį turtą.

164.2.

17Ta aplinkybė, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas nurodė, kad palikimo atsisako savo brolio naudai negali būti vertinama kaip pareiškėjo valios apskritai atsisakyti palikimo išreiškimas. Pareiškėjas išnagrinėtoje byloje nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, teismas sutinka su jo išreikšta pozicija, kad jis manęs esant susitarimui tarp brolių dėl palikimo priėmimo, netinkamai suprato turto valdymo, disponavimo juo sąvokas bei klaidingai suvokė palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

195.

20Suinteresuotas asmuo S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais;

215.1.

22Civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas nurodė, kad palikimo atsisako savo brolio naudai, nurodydamas, kad brolis mokėjo mokesčius, o pareiškėjas name tik gyveno. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Todėl šioje byloje pareiškėjo teiginiai, kad jis palikimo niekada neatsisakė ir priėmė jį faktiškai valdydamas vertintini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

235.2.

24Teismas neturėjo priimti pareiškėjo pareiškimo jau vien dėl to, kad teisme yra išnagrinėta byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

255.3.

26Teismas, išimtinai tenkindamas pareiškėjo prašymus, buvo šališkas. Teismas negalėjo nepastebėti, kad pareiškėjas nesąžiningai keičia savo paaiškinimus siekdamas užvaldyti savo motinos turto dalį.

275.4.

28Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis palikimą sudarančiu turtu rūpinosi (į bylą pateikti kvitai nepatvirtina, kas mokėjo už paslaugas, už kieno pinigus ir pan.). Be to, pareiškėjas kitoje byloje patvirtino, kad turtą išlaikė jo brolis. Pareiškėjas niekur nedirbo daug metų, vartojo alkoholį.

295.5.

30Tai, kad pareiškėjas pirmiau išnagrinėtoje byloje nepasinaudojo profesionalių teisininkų pagalba, yra jo pasirinkimas.

316.

32Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti: po motinos mirties nepertraukiamai turte gyveno, mokėjo dalį mokesčių, rūpinosi turtu. Vien ta aplinkybė, kad kiti įpėdiniai yra priėmę palikimą, netrukdo kitam įpėdiniui jį taip pat priimti.

337.

34Pareiškėjas K. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstai kaltinamas siekiu užvaldyti turtą, kadangi turte visą laiką gyveno, atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti: mokėjo dalį mokesčių, dirbo žemę, augino vištas, užsakė projektą dėl drenažo sutvarkymo. Ta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje pareiškėjas išreiškė savo valią, jog jis nepretenduoja į palikimą, nereiškia, kad palikimo atsisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad palikimo atsisakyti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o vėlesnis atsisakymas jokių pasekmių nesukelia. Apeliantas nepagrįstai teismą kaltina ir šališkumu, kadangi teismas atliko įstatyme numatytus procesinius veiksmus, kurie neatitinka teismo galimo šališkumo apibrėžimo, kas buvo nustatyta ir nutartimi atsisakyti nušalinti teisėją.

35Teismas

konstatuoja:

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

378.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

399.

40Iš apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad pareiškėjas teismo sprendimą skundžia tik dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y., jog teismas netinkamai vertino kitoje civilinėje byloje nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis), netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), buvo šališkas (CPK 65-66 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose, pasisako tik dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

4110.

42Bylos medžiaga nustatyta, jog 2016 m. liepos 17 d. mirė K. P.. Po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, liko trys pirmos eilės įpėdiniai (vaikai): R. P., K. P. ir S. P., kuris mirė 2016 m. spalio 28 d. (S. P. palikimą priėmė S. P.). Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017, nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad R. P. ir S. P. po savo motinos K. P., mirusios 2016 m. liepos 17 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Šis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-86-657/2018).

43Dėl palikimo priėmimo

4411.

45Pažymėtina, kad asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

4612.

47Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymas yra besąlygiškas, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, įstatyme nustatyta, kad negalima atsisakyti dalies palikimo, jeigu jau atsisakoma palikimo, tai atsisakoma viso palikimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.

4813.

49Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad R. P. ir S. P. po savo motinos K. P., mirusios 2016 m. liepos 17 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Nagrinėtoje byloje teismas, išklausęs suinteresuotu asmeniu dalyvavusio K. P. paaiškinimus ir ištyręs įrodymus nustatė, kad K. P. visą laiką sutiko, jog turtą po jų motinos mirties paveldėtų brolis R. P., iki motinos mirties ir jai mirus visapusiškai rūpinęsis motinos turtu. Todėl K. P. atsisakė palikimo savo brolio naudai nurodydamas, kad jis nepretenduoja į palikimą. Aplinkybes dėl tokios K. P. valios patvirtina jo pareiškimas bei pozicija ir šioje byloje, pareiškėjui teigiant, kad jo valia pasikeitė tik tada, kai kitas įpėdinis, S. P. (o po jo mirties, šio įpėdinis S. P.) pareiškė pretenzijas į palikimą sudarantį turtą ir jo pareiškimo pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Ta aplinkybė, kad K. P. iki motinos mirties ir po jos mirties išreiškė valią, jog palikimą priimtų būtent jo brolis R. P., yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vertintina kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), t. y. aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Taigi, pagal bylos duomenis darytina išvada, kad visą palikimą po motinos mirties priėmė pareiškėjo broliai ir šis faktas buvo patvirtintas teismo sprendimu. Kartu pažymėtina ir tai, kad K. P. 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo neskundė, o pateikė atskirą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nors, kaip jau aptarta sprendimo 12 punkte, kitoje byloje priimtu teismo sprendimu buvo įtvirtintas jo atsisakymas dėl palikimo, kuris pareiškėjo galėjo būti paneigtas skundžiant teismo sprendimą ar prašant atnaujinti procesą byloje.

5014.

51Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas, kad palikimą, atsiradusį po K. P. mirties, priėmė R. P. ir S. P., neatima galimybės nustatyti ir kitus juridinius faktus, kad palikimą priėmę ir kiti asmenys.

5215.

53Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Iš teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 matyti, kad byloje buvos sprendžiamas palikimo priėmimo klausimas, bylos nagrinėjime dalyvavo visi pirmos eilės įpėdiniai, patvirtinę, kad palikimą faktiškai valdydami priėmė R. P. ir S. P., todėl pareiškėjo reikalavimas šioje byloje laikytinas iš esmės tapačiu ir ši aplinkybė laikytina kliudančia pareiškėjui iš naujo nustatyti juridinius faktus dėl palikimo priėmimo iš naujo.

5416.

55Nustačius aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą taip pat priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Toks vertinimas atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013).

5617.

57Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuria tenkintas pareiškimas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5818.

59Nustačius, kad teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo pareiškimą atmesti įvertinus prejudicinius faktus kitoje byloje, apeliacinio skundo argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą ir teismo šališkumą netenka teisinės reikšmės, todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

6019.

61Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

62Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

63Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

64Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę... 7. 2.... 8. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą spręsti... 9. 3.... 10. Suinteresuotasis asmuo S. P. su pareiškėjo pareiškime išdėstytais... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu... 14. 4.1.... 15. Iš teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumos matyti, kad po motinos... 16. 4.2.... 17. Ta aplinkybė, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 19. 5.... 20. Suinteresuotas asmuo S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 21. 5.1.... 22. Civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas nurodė, kad palikimo... 23. 5.2.... 24. Teismas neturėjo priimti pareiškėjo pareiškimo jau vien dėl to, kad teisme... 25. 5.3.... 26. Teismas, išimtinai tenkindamas pareiškėjo prašymus, buvo šališkas.... 27. 5.4.... 28. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis palikimą sudarančiu... 29. 5.5.... 30. Tai, kad pareiškėjas pirmiau išnagrinėtoje byloje nepasinaudojo... 31. 6.... 32. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo... 33. 7.... 34. Pareiškėjas K. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti,... 35. Teismas... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. 8.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. 9.... 40. Iš apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad pareiškėjas teismo... 41. 10.... 42. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2016 m. liepos 17 d. mirė K. P.. Po jos mirties... 43. Dėl palikimo priėmimo... 44. 11.... 45. Pažymėtina, kad asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę... 46. 12.... 47. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas... 48. 13.... 49. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d.... 50. 14.... 51. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo... 52. 15.... 53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 54. 16.... 55. Nustačius aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui... 56. 17.... 57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus,... 58. 18.... 59. Nustačius, kad teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas... 60. 19.... 61. Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 62. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą... 64. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....